Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Danutės Milašienės ir Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vingės statyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-112-577/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vingės statyba“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Architectura Humana“ dėl 495 430 Lt nuostolių, atsiradusių iš sutarties neįvykdymo, ir baudos priteisimo bei atsakovo priešieškinį ieškovui dėl 285 770 Lt įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Pagal Statybos techninio reglamento V-ojo skyriaus „Projekto sudedamosios dalys“ nuostatas atsakovas (vykdytojas) turėjo suprojektuoti tokias projekto dalis: 1. Bendroji; 2. Architektūrinė; 3. Konstruktyvinė; 4. Technologijos; 5. Vandentiekio (vidaus ir išorės darbai); 6. Kanalizacijos (vidaus ir išorės darbai); 7. Šildymo, vėdinimo ir oro kondicijonavimo darbai; 8. Statybos darbų organizavimo; 9. Ekonominė (sąmatos). Kadangi projektavimo darbų sutartyje atskiroms projekto dalims proporcingumas nustatytas nebuvo, tai nustatyti dalinę projektavimo darbų kainą galima tik abiejų šalių susitarimu. Atsakovo (vykdytojo) reikalavimas pripažinti 70-80% atliktų darbų kainą yra nei techniškai, nei teisiškai nepagrįstas. Ieškovas (užsakovas) iš atsakovo (vykdytojo) yra gavęs tik architektūrinės dalies eskizus, pavadintus „Eskiziniu projektu“. Vandentiekio, nuotekų šalinimo, elektros, šilumos pasijungimo, eskizinių brėžinių, kaip tai yra numatyta Statybos techniniame reglamente, atsakovas (vykdytojas) nepateikė. Tik teismui pareikalavus pateikti projektinę dokumentaciją, kažkokia jos dalis buvo pateikta, tačiau nesusijusi su žemės sklypu tuo metu priklaususiu ieškovui (užsakovui). Be to, projekto dalies darbai (brėžiniai, išskyrus konstruktyvinę dalį) yra nepasirašyti dėl dokumentacijos tikrumo. Dėl šių priežasčių darytina pagrįsta išvada, kad projektas pagal sutartį net nebuvo daromas iki šio ieškinio teisminio nagrinėjimo pradžios, todėl teiginys apie jo 80% išbaigtumą yra niekuo nepagrįstas ir negali būti priimtinas kaip įrodymas, nesant objektyvaus projektavimo darbų vertinimo.

6. Ieškovo nuomone, teismui pateiktas projektas yra įvairios techninės dokumentacijos rinkinys, atliktas paskubomis, neturint techninių sąlygų, todėl turėtų būti vertinamas kaip niekinis ir neturintis jokios vertės. Projektavimo darbų sutarties sudarymo ir jos vykdymo metu tiek ieškovas, tiek atsakovas privalėjo vadovautis ir laikytis Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo reikalavimų, o taip pat Statybos techninių reglamentų. Teisiniu požiūriu nei projekto, nei jo dalies ir negalėjo būti, nes Statybos techninio reglamento STR 1.05.06.2005 IV-to skyriaus 7 punkte aiškiai apibrėžta projektavimo darbų pradžia: „Statinio projektavimo darbų pradžia laikoma statinio projektavimo sąlygų sąvado patvirtinimo diena“. Kadangi projektavimo sąlygų sąvadas nebuvo nei parengtas nei patvirtintas, tai projektavimas net negalėjo būti pradėtas vykdyti. Dėl šios priežasties teismas netinkamai ir nepagrįstai aiškino projektavimo sutarties 3.1 punktą, numatantį, kad atsakovas darbus pradės iš karto po sutarties pasirašymo, susiaurino jo prasmę, iš kurios reikėtų suprasti, kad projektavimo darbai prasideda nuo brėžinių braižymo. Atitinkamai teismo teiginys, jog ieškovo argumentai, kad atsakovas prieš pradėdamas projektavimo darbus turėjo gauti sąvadą, yra teisiškai nereikšmingi ir dėl jų teismas nepasisako, yra nesuprantamas. Darytina išvada, kad teismui Statybos įstatymo ir Statybos techninių reglamentų normų reikalavimai yra nereikšmingi, tačiau teismas tokios savo pozicijos nepagrindžia.

7. Teismas neatsižvelgė į CK 6.702 str. reikalavimus rangovui, o būtent: 1) atlikti projektavimo ir tyrinėjimo darbus pagal sutarties, užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus; 2) parengtus techninius dokumentus suderinti normatyvinių statybos dokumentų nustatyta tvarka su užsakovu, o įstatymo numatytais atvejais - su atitinkamomis valstybės ar savivaldybių institucijomis, arba atlikti jų ekspertizę; 3) atlikdamas darbus ir derindamas parengtus techninius dokumentus, bendradarbiauti su užsakovu; 4) sutartyje nustatytais terminais ir tvarka parengtus techninius dokumentus ar tyrinėjimo darbų rezultatus perduoti užsakovui.

8. Teismas neobjektyviai ir tendencingai, nesivadovaujant jokiais įrodymais, pripažino tik atsakovui naudingą teiginį, kad atsakovo vienašališkai pasirašyti darbų perdavimo-priėmimo aktai turi tokią pat teisinę galią kaip ir pasirašyti abiejų šalių. Teismas net nesiėmė vertinti dėl kokių priežasčių ieškovas nepasirašė šių aktų, kai tuo tarpu byloje yra nepaneigiami įrodymai, kad pats atsakovas netinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus, pažeidė sutartyje nustatytus terminus ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas ieškovui prarado prasmę (CK 6.652 str. 4 d.). Be to, atsakovas nesudarė sąlygų ieškovui priimti atliktus darbus, nes tokie darbai tuo metu (darbų perdavimo aktų surašymo dieną) net nebuvo atlikti. Darbų perdavimo-priėmimo aktai buvo formalūs, fiktyvūs ir todėl pasirašyti formaliai vienasmeniškai, todėl ieškovas turėjo teisę atsisakyti pasirašyti tokius darbų aktus. Jei teismas būtų tinkamai įvertinęs nurodytas aplinkybes, tai būtų šiuos vienašališkai pasirašytus darbų perdavimo aktus pripažinęs negaliojančiais.

9. CK 6.256 str. 4 d. numatyta, kad kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas ir profesinė veikla, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą yra be kaltės. Tai pagrindžiama, visų pirma, tuo, kad rangovas, užsiimdamas ūkine-komercine veikla, kurios tikslas - pelno siekimas, gerai žino (arba privalo žinoti) savo teises bei pareigas ir veikia savo rizika. Rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, jau sutarties sudarymo etape turi realiai įvertinti savo pajėgumus, konkretaus objekto specifiką ir kitus galimus veiksnius, kad nesuklaidintų užsakovo. Jeigu sutarties vykdymo metu iškyla kliūčių, trukdančių tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį, rangovas privalo imtis visų nuo jo priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti ir taip įgyvendinti CK 6.691 str. įtvirtintą imperatyviąją įstatyminę statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) sutarties vykdymo metu pareigą.

10. Pirmosios instancijos teismas padarė ir procesinių pažeidimų. Konkrečiai teismas, net nesusipažinęs su atsakovo pateikta dokumentacija, prijungė ją prie bylos, nesuteikė galimybės su ja susipažinti ieškovui, teismas ieškovo akcininkui ir laikinai generalinio direktoriaus pareigas einančiam V. P. I. formaliais pagrindais neleido pasisakyti dėl bylos esmės, teismas, niekuo nepagrįsdamas savo pozicijos, nepriėmė V. P. I. rašytinių paaiškinimų.

Atsakovas UAB „Architectura Humana“ pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą atsakovas grindžia iš esmės tapačiais argumentais, nurodytais skundžiamame sprendime. Papildomai pažymi, kad kiti apelianto nurodomi argumentai (dėl procesinių pažeidimų) yra subjektyvi ieškovo nuomonė ir nėra pagrįsti leistinais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

CK 6.661 str. nurodo, kad rangovas turi teisę nepradėti darbų arba sustabdyti pradėtus darbus, jeigu užsakovas neįvykdo rangos sutartyje numatytų savo priešpriešinių pareigų arba kliudo rangovui vykdyti sutartį, arba yra kitų aplinkybių, akivaizdžiai patvirtinančių, kad užsakovas savo pareigų laiku neįvykdys. Jeigu rangos sutartis nenustato ko kita, rangovas, esant šio straipsnio 1 d. numatytoms aplinkybėms, turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2004 m. lapkričio 4 d. ginčo šalys sudarė projektavimo darbų sutartį Nr. 04/050 dėl 8-10 aukštų daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) projektavimo.

Pagal projektavimo darbų sutarties 3.1. punktą šalys susitarė, kad atsakovas darbus pradės iš karto po sutarties pasirašymo, t. y. buvo susitarta nelaukti detalaus plano patvirtinimo. Patvirtinus detalųjį planą darbo projektas turėjo būti koreguojamas ir pateiktas atitinkamam derinimui bei statybos leidimo gavimui (b.l.5,T.1).

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateikta ieškovo ir UAB ,,Sostinės vystymo grupė“ 2005 m. liepos 29 d. pasirašyta sklypo dalies, kuriame pagal sutartį su atsakovu buvo projektuojami būsimi pastatai pirkimo-pardavimo sutartis, sutinkamai su kurios 4.7. p. ieškovas įsipareigojo pirkėjui, kad sklypo detalusis planas bus patvirtintas iki 2005 m. rugpjūčio 31 d., numatant galimybę šį terminą pratęsti. Sutartyje nurodytų projektavimo darbų užbaigimo data yra 2005 m. liepos 15 d.

Kadangi ieškovas prisiėmė sklypo, kuriame pagal sutartį buvo projektuojami pastatai, detaliojo plano patvirtinimo riziką, šalys susitarė, kad atsakovui už projektavimo darbus bus mokama pagal atliktų darbų etapus (sutarties 4.2 p.), t. y. dalimis, o ne išdavus statybos leidimą pagal parengtą projektą. Minėtame sutarties 4.2 p. buvo numatyta, kad atsakovui AB ,,Architectura Humana“ už jo atliktus projektavimo darbus bus sumokėta ne mažiau 80 proc. sutartos darbų kainos.

Iš bylos aplinkybių matyti, kad detalaus plano parengimas nebuvo ginčijamos sutarties dalyku, todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra teisiškai nereikšmingi ieškovo argumentai, kad atsakovas prieš pradėdamas projektavimo darbus turėjo gauti sąvadą, pasirūpinti kitais projektavimo darbų atlikimui būtinais dokumentais, nes šalys susitarė vykdyti projektavimo darbų sutartį nesant detaliojo plano.

Pagal sutartį numatyti darbai buvo išdalinti į du etapus: daugiabučių gyvenamųjų namų eskizinio ir darbo projektų parengimą, kurių bendra vertė – 126 000 Lt, bendra darbo projekto kaina – 714 000 Lt, kaip numatyta sutarties 2.1. p. Be to, šalys sutarties 4.2. p. pagrindu susitarė, kad 80 proc. darbo projekto kainos atsakovui bus sumokėta už faktiškai atliktus projektavimo darbus pagal pateiktus atliktų darbų aktus, o likusi 20 proc. darbo projekto kainos dalis bus sumokėta atsakovui pilnai parengus darbo projektą, suderinus parengtą darbo projektą su atitinkamomis institucijomis ir gavus statybos leidimą. Nustatyta, kad eskizinis projektas buvo parengtas ir priduotas ieškovui 2005 m. kovo 1 d. ir jis už eskizinį projektą pagal 2005 m. kovo 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija LGA Nr. 8617510 sumokėjo atsakovui 126 000 Lt (t. 1, b. l. 8, 9). Ieškovas pretenzijų ir pastabų dėl eskizinio projekto atsakovui neturėjo.

Vykdant sutarties 4.2. p. reikalavimus, ieškovas per 5 darbo dienas po eskizinio projekto patvirtinimo ir pilno atsiskaitymo už jį, t. y. iki 2005 m. kovo 8 d., turėjo sumokėti atsakovui 30 proc. dydžio avansą už darbo projektą – 214 200 Lt, tačiau ieškovas, nesilaikydamas numatytų reikalavimų, atsakovui sumokėjo 45 430 Lt, t. y. tik penktadalį numatyto avanso (T. 3, b. l. 41).

2005 m. gruodžio mėn. atsakovas buvo atlikęs 70 proc. sutartyje numatytų darbų ir pagal 2005 m. gruodžio 8 d. atliktų darbų tarpinį perdavimo-priėmimo aktą Nr. 04/050-02/02 perdavė darbus ieškovui (b. l. 35, T. 3). Pažymėtina, kad ieškovas dėl perduotų darbų pretenzijų nepareiškė, todėl pagal sutarties 4.1 p. turėjo per 10 d. atsiskaityti su atsakovu, tačiau neatsiskaitė ir liko skolingas 454 370 Lt.

Ieškovas teigia, kad atsakovas apskritai jokių darbų neatliko, t. y. neįvykdė sutartinių įsipareigojimų. Pažymėtina, kad 2005 m. gruodžio 16 d. ieškovas UAB ,,Vingės statyba“, atsakovas UAB ,,Architectura Humana“ ir UAB ,,Sostinės vystymo grupė“ sudarė trišalę skolos perkėlimo sutartį (b.l.10-12,T.1), kurioje UAB ,,Sostinės vystymo grupė“ perėmė iš ieškovo jo prievolių pagal 2004 m. lapkričio 10 d. projektavimo darbų sutartį dalį, t. y. įsipareigojo sumokėti 388 000 Lt (sutarties 6 p.). Skolos perkėlimo sutartyje buvo numatyta, kad šalys pripažįsta, jog tam, kad projektuotojas galėtų užbaigti darbo projektą, UAB ,,Vingės statyba“ privalo nedelsiant sumokėti projektuotojui dalį užmokesčio už projektuotojo šios sutarties sudarymo dieną jau užbaigtus darbus. Todėl yra akivaizdu, kad ieškovas pripažino savo 454 370 Lt įsiskolinimą atsakovui už atliktus projektavimo darbus iki minėtos sutarties sudarymo. Ieškovas šioje sutartyje nereiškė atsakovui jokių pretenzijų dėl darbų atlikimo terminų ir darbų apimčių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad trišalėje sutartyje šalys susitarė apibrėžti projektavimo darbų atlikimo terminą tam tikru įvykiu-statybos leidimo gavimu, nesiejant šios aplinkybės su konkrečiu terminu.

2006 m. kovo mėn. atsakovas buvo atlikęs visus projektavimo darbus, kurie galimi atlikti iki kreipimosi dėl statybos leidimo, pateikus atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą Nr. 04/050-02/03, ieškovas aktą pasirašyti atsisakė. Minėtas aktas 2007 m. sausio 25 d. ieškovui buvo išsiųstas registruotu laišku, ieškovas buvo tinkamai informuotas, kad atsakovas negali užbaigti numatyto darbų projekto, kol jis atitinkamai nepasirašys 2006 m. gruodžio 11 d. atliktų darbų tarpinio perdavimo-priėmimo akto Nr. 04/050-02/03 ir neapmokės už atliktus darbus bei nepateiks atsakovui žemės sklypo nuosavybės dokumentų su pakeista žemės naudojimo paskirtimi. CK 6.662 str. ir projektavimo darbų sutarties 5.1.1. p. numato užsakovo pareigą laiku priimti rangovo atliktus darbus.

Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad atsakovas neatliko jokių darbų ir nėra iš atsakovo gavęs darbų perdavimo-priėmimo aktų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad pagal susiklosčiusią teismų praktiką užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis, vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių ir galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Atsakovas dar 2006 m. gruodžio 22 d. raštu informavo ieškovą apie sutarties vykdymo sustabdymą dėl ieškovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, ieškovas tik 2008 m. spalio 20 d. raštu pranešė atsakovui apie projektavimo darbų sutarties nutraukimą, to priežastimi nurodydamas, kad nepateikė suderinto projekto sutartyje numatytais terminais.

Priešingai negu teigia ieškovas, didžioji dalis darbų buvo atlikta, ką patvirtina pirmosios instancijos teismui pateikti įrodymai – projektinė dokumentacija. Likusi darbų dalis negalėjo būti įgyvendinta ne dėl atsakovo kaltės, o dėl paties ieškovo veiksmų, nes ieškovo įvykdytas sklypo, ant kurio turėjo būti statomi pagal sutartį projektuojami pastatai, pardavimas 2005 m. liepos ir gruodžio mėn. UAB ,,Sostinės vystymosi grupė“ ir B. B. individualiai firmai ,,Boresta“ sąlygojo sklypo padalinimą (b.l.60-65,96-100 T.1). Būtent šios įmonės inicijavo ieškovo parduoto 0,8600 kv. m. sklypo padalinimą į du sklypus. Sklypo padalinimas neturėjo jokio ryšio su atsakovo ir ieškovo sudaryta sutartimi, o buvo nulemtas iš ieškovo sklypą įsigijusių įmonių tarpusavio susitarimų ir komercinių interesų. Pažymėtina, jog tai, kad ginčo šalių sudarytos sutarties vykdymas pasikeitus aplinkybėms bei ieškovui nusprendus parduoti sklypą padalinus į dvi dalis nebeteko prasmės, negali atleisti ieškovo nuo pareigos tinkamai atsiskaityti už pagal sutartį atliktus darbus, kaip tą numato CK 6.704 str. 1 d. 1 p.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įrodymų, paneigiančių, kad atsakovas atliko mažiau nei 80 proc. projektavimo darbų, kaip numatyta sutartyje, ieškovas nepateikė, apeliantas negali remtis aplinkybe, kad atsakovas neįvykdė sutarties, nes pats apeliantas nepagrįstai atsisakė priimti sutarties įvykdymą (CK 6.206 str.).

CK 6.193 str. nustato, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį pirmiausiai turi būtį nagrinėjami tikrieji šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad ieškovas ir atsakovas yra savo sričių profesionalai, verslininkai, statybų veikla užsiimantys jau daugiau nei 15 metų, sudarant sutartį šalims buvo gerai žinomas projektavimo procesas ir faktinės aplinkybės, susijusios su aptariamu projektu, visų pirma, kad nėra patvirtintas sklypo, ant kurio buvo planuojama projektuoti 8-10 aukštų daugiabučius gyvenamuosius namus, detalusis planas. Ieškovas žinojo, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirties žemės sklypas (b.l,51-56,60-65,T.1) ir kad, nepakeitus sklypo naudojimo paskirties, jokia statyba sklype yra negalima. Todėl ieškovas, kaip užsakovas, sudarydamas sutartį, prisiėmė riziką projektuoti namus nesant žemės sklypo detaliojo plano, leidžiančio statyti jame daugiaaukščius gyvenamuosius namus

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė ir procesinių pažeidimų, nes jis neturėjo galimybės pilnai įvertinti ir susipažinti su paskutiniajame pirmosios instancijos teismo posėdyje pateiktais atsakovo didelės apimties dokumentais. Dėl bylos esmės negalėjo pasisakyti UAB ,,Vingės statyba“ akcininkas V. P. I.. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto procesinės teisės, numatytos CPK 42 str. 1 d., pažeistos nebuvo.

Iš 2011 m. gegužės 19 d. Vilniaus apygardos teismo posėdžio protokolo matyti, kad atsakovo atstovas, vykdydamas teismo įpareigojimą, pateikė dokumentus, susijusius su nagrinėjama byla. Priešingai negu teigia apeliantas, ieškovo atstovo prašymu teismas padarė pertrauką ieškovo atstovui su pateiktais dokumentais susipažinti (b.l.1-2,T.3), po pertraukos posėdis buvo tęsiamas, ieškovas neprašė, kad bylos nagrinėjime būtų daroma ilgesnė pertrauka ir kad norintis pareikšti nuomonę V. P. I. galėtų pateikti atitinkamus dokumentus, patvirtinančius, kad jis yra akcininkas ir turi teisę atstovauti UAB ,,Vingės statyba“.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas bei kad nėra pagrindo jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju apeliantas UAB „Vingės statyba“ ir atsakovas UAB „Architectura Humana“ prašo priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau, netenkinus ieškovo apeliacinio skundo ir bylos rezultatui esant palankiam atsakovui, galimybė priteisti bylinėjimosi išlaidas yra tik atsakovui UAB „Architectura Humana“. Visgi atsakovas UAB „Architectura Humana“ nenurodo, kokio dydžio bylinėjimosi išlaidas jis patyrė, ir nepateikia bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Dėl šios priežasties bylinėjimosi išlaidos atsakovui UAB „Architectura Humana“ nėra priteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 2 d. sprendimą.