Vilniaus apygardos teismo sprendimas

teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškini atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ del 495 430 Lt nuostoliu, atsiradusiu iš sutarties neivykdymo, ir baudos priteisimo bei atsakovo priešieškini ieškovui del 285 770 Lt isiskolinimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustate:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas, priešieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2004-11-04 buvo sudaryta projektavimo darbu sutartis Nr. 04/050 del 8-10 aukštu daugiabuciu gyv. namu (duomenys neskelbtini), projektavimo (t. 1, b.l. 5-6). Darbai pagal Sutarti buvo išskaidyti i du etapus – daugiabuciu gyvenamuju namu eskizinio projekto parengima, kurio kaina 126 000 Lt, ir darbo projekto parengima, kurio kaina 714 000 Lt; bendra projektavimu darbu kaina – 840 000 Lt ( Sutarties 2.1. p.). Sutarties 4.1 p. šalys susitare del atsiskaitymo už atliktus darbus, kuris turejo vykti pagal pateiktus atliktu darbu aktus ir saskaitas-fakturas per 10 d. nuo ju gavimo dienos.

Taigi, tarp šaliu susikloste projektavimo darbu rangos santykiai, kurie savo pobudžiu yra skirtingi nuo kitu rangos rušiu (CK 6.700 str.). Pažymetina, kad Lietuvos Aukšciausiasis Teismas yra konstataves, jog tokio pobudžio santykiams taikomos projektavimo ranga bei bendrosios rangos reglamentuojancios teises normos taikomos subsidiariai, t.y. tiek, kiek nereguliuoja lex specialis (CK 6.644 str. 2 d). (LAT 2010-05-18 nutartis civ. byl. Nr. 3K-3-228/2010.). CK 6.704 str. 1 d. 1 p. numato užsakovo pareiga sumoketi rangovui sutartyje nustatyta kaina užbaigus visus darbus iš karto arba dalimis už sutartyje numatytus ir atliktus darbu etapus.

Ieškovas savo reikalavimus grindžia tuo, kad atsakovas praleido visus prievoles ivykdymo terminus ir apskritai neivykde sutartiniu isipareigojimu, todel turi gražinti visus jam sumoketus pinigus. Su tokiais ieškovo argumentais sutikti negalima. Nors bylos nagrinejimo metu ieškovo atstovai neige, kad atsakovas butu atlikes nors dali darbu pagal sutarti, o atliktus mokejimus (t. 1, b.l. 6-9a) laiko avansiniais ir paaiškino, kad mokejimai buvo atliekami tiesiog atsakovo prašymu nepateikiant jokiu dokumentu, taciau procesiniuose dokumentuose (beje, pridedami mokejima patvirtinancius dokumentus) nurodo, kad 50 400 00 Lt avansas buvo sumoketas 2004-11-30 mokejimo pavedimu Nr. 159954 pagal sutarties 2.2 punkta (t. 1, b.l. 8); 2005-03-10 mokejimo pavedimu Nr. 500081 sumoketa 75 600 Lt už eskizini projekta pagal pateikta PVM saskaita-faktura LGA Nr. 8617510 (t. 1, b.l. 9); 2005-05-12 mokejimo pavedimu Nr. 454305 sumoketa 45 430 Lt už darbo projekta – atliktus darbus pagal tarpini perdavimo-priemimo akta ir pateikta PVM saskaita-faktura LGA Nr. 8617514; PVM saskaitos-fakturos (t. 3, b.l. 40,41), 2005-03-01, 2005-05-12 atliktu darbu priemimo aktai (t. 3, b.l. 42, 43) pasirašyti ieškovo gen. direktoriaus P. A.. Be to, byloje nustatyta, kad 2005-12-16 tarp ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „Sostines vystymo grupe“ buvo sudaryta trišale skolos perkelimo sutartis (t. 1, b.l. 10-12), pagal kuria UAB „Sostines vystymo grupe“ pereme iš ieškovo jo prievoles dali – sumoketi UAB „(duomenys neskelbtini)“ 388 000 Lt pagal 2004-11-10 projektavimo sutarti. Šios sutarties pagrindu atsakovui už projektavimo darbus buvo sumoketa 240 000 Lt (t. 1, b.l. 17): 2005-12-28 mokejimo nurodymu Nr. 2553 sumoketa 50 000 Lt (t. 1, b.l. 13), 2006-01-18 mokejimo nurodymu Nr. 29 sumoketa 40 000 Lt (t. 1, b.l. 14); 2006 -01-27 mokejimo nurodymu Nr. 56 sumoketa 150 000 Lt (t. 1, b.l. 15). Beje, pagal minetos sutarties 3 d. ieškovas isipareigojo perduoti UAB „Sostines vystymo grupe“ gautus iš projektuotojo pagal projektavimo sutarti ant sklypo statytinu namu projektus ir ju statybos leidima. Pažymetina, kad skolos perkelimo sutarties sudarymo metu atsakovas projektavimo darbu pilna apimtimi atlikes nebuvo (sutarties 5 d.), taciau sudarydamas mineta sutarti ieškovas pripažino, jog atsakovas dali projektavimo darbu atliko ir ieškovas privalo nedelsiant už tuos darbus sumoketi (sutarties 6 d.); sutarties perkelimo sutartimi faktiškai buvo nustatytas naujas projektavimo darbu grafikas, kuriuo šalys susitare apibrežti projektavimo darbu pabaigos termina tam tikru ivykiu (sutarties 8 p.). Taigi, išvardinti rašytiniai irodymai sudaro teismui pagrinda spresti, kad ieškovas, sumokejes avansa (kaip ir buvo numatyta projektavimu darbu sutartyje), veliau mokejo atsakovui už atliktus projektavimo darbus (kuriu atlikimas buvo numatytas etapais), juos prieme, pretenziju del ju atlikimo (kokybes, kiekio) ir atlikimo terminu neturejo; veliau, sudarydamas skolos perkelimo sutarti (kuria jo prievole atsiskaityti už projektavimo darbus buvo perkelta žemes sklypo pirkejui) pripažino ne tik ta fakta, kad atsakovas dali darbu atliko, bet ir likusi atsakovui už jo atliktus darbus isiskolinima; sutartyje numatyto projektavimo darbu atlikimo termino pratesimas buvo salygotas ieškovo veiksmu.

Taip pat negalima sutikti su ieškovo atstovu argumentais, kad atsakovas pagal sutarti prisiimtus isipareigojimus privalejo parengti ir patvirtinti žemes sklypo detaluji plana, pakeiciant pagrindine tiksline žemes naudojimo paskirti, ir tada galejo pradeti projektavimo darbus. Visu pirma, Projektavimo sutarties 3.1. p. numato, kad atsakovas darbus prades iš karto po sutarties pasirašymo, t.y. nuo 2004-11-10; antra, ieškovas 2005-08-31 sudare dalies žemes sklypo pirkimo-pardavimo sutarti (t. 1, b.l. 60-65), kurios 4.7 p. nurodo, kad detalus planas turi buti patvirtintas iki 2005-08-31; trecia, bylos nagrinejimo metu (t. 3, b.l. 56) ieškovo atstovas pripažino, kad sutartiniu isipareigojimu tarp atsakovo ir ieškovo del detalaus plano rengimo nebuvo. Todel akivaizdu, kad tarp šaliu buvo susitarimas pradeti projektavimo darbus nelaukiant žemes sklypo paskirties pakeitimo ir detalaus plano patvirtinimo. Beje, ir ieškovas, ir atsakovas yra savo sriciu profesionalus verslininkai. Ieškovas savo veikla vykdo nuo 1994 metu (t. 1, b.l. 76). Aukšciau pamineti rašytiniai irodymai patvirtina, jog sudarant 2004-11-10 Projektavimo darbu sutarti šalims buvo labai gerai žinomas projektavimo procesas ir faktines aplinkybes, susijusios su ginco projektu. Tiek ieškovas, tiek atsakovas suvoke ta aplinkybe, kad sklypo, ant kurio buvo planuojama projektuoti pastatus pagal Sutarti, detalusis planas nera patvirtintas; ieškovas taip pat žinojo, kad jam nuosavybes teise priklauso žemes ukio paskirties sklypas, ir kad nepakeitus šio sklypo naudojimo paskirties, jokia statyba ant sklypo yra negalima. Kaip mineta, sutartimi (Sutarties 3.1. p.) šalys sulygo, jog atsakovas darbus prades iš karto po sutarties pasirašymo; todel teigtina, kad ieškovas, kaip savo srities patyres specialistas, prisieme sklypo, ant kurio pagal Sutarti buvo projektuojami pastatai, detaliojo plano patvirtinimo rizika, užsakes ir sulyges del projektavimo darbu atlikimo nesant detaliojo plano. Esant nustatytam, ieškovo argumentai, kad atsakovas prieš pradedamas projektavimo darbus turejo gauti savada, teisiškai nereikšmingi, del ju teismas nepasisako.

CK 6.662 str., sutarties 5.1.1 p. numato užsakovo pareiga laiku priimti rangovo atliktus darbus. Kaip mineta, ieškovas neigia, kad atsakovas išvis atliko kokius nors darbus, taip pat neigia, kad buvo gaves atsakovo siustus registruotu paštu darbu priemimo-perdavimo aktus. Tokius ieškovo paaiškinimus paneigia 2005-03-01, 2005-05-12 atliktu darbu perdavimo-priemimo aktai (t. 3, b.l. 42,43), kurie pasirašyti ieškovo atstovo, bei kitos byloje nustatytos faktines aplinkybes ir rašytiniai irodymai. Visu pirma, atsakovo nurodyta aplinkybe, kad ieškovui buvo išsiusti 2005-12-08, 2006-12-11 darbu priemimo-perdavimo aktai, patvirtina PVM saskaitos-fakturos ir kvitai (t. 1, b.l. 36-37, 40-41); antra, liudytojas S. B. (buves ieškovo darbuotojas, užsiiminejes žemes sklypo paieška bei projektavimo darbu užsakymu) patvirtino, kad architekturine vizija buvo baigta visiškai, už ta etapa buvo sumoketa visa apimtimi; veliau atsakovas teike ieškovui atliktus projektavimo darbus – apie 90 procentu techninio projekto, darbu priemimo-perdavimo aktus, taciau jie nebuvo pasirašyti, nes sklypas buvo parduotas; ieškovas del projekto neturejo intereso, tikejosi, kad už projekta atsiskaitys nauji žemes savininkai (t. 3, b.1. 8-34). Todel sprestina, kad ieškovas atsisake pasirašyti darbu priemimo-pardavimo aktus nenurodydamas atsisakymo priežasties. Teismu praktikoje nagrinejant tokio pobudžio bylas laikomasi nuomones, kad užsakovas, atsisakydamas pasirašyti akta, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbu rezultata yra nepagristas, jis turi teise, akte pažymejes atsisakymo fakta, pasirašyti ji vienašališkai. Tokia teise jis turi, jei pats tinkamai vykde prievole perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir salygomis sudare salygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teise ji gincyti, irodinedamas, kad pagristai atsisake pasirašyti akta. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokia pat juridine galia, kaip ir pasirašytas abieju šaliu, todel galioja tol, kol teismas jo nepripažista negaliojanciu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmes, t. y. tos teises ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius akta. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teise kreiptis i teisma ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. ivykdyti prievole (LAT 2007-11-27 nutartis civ. byl. Nr. 3K-3-484/2007; 2009-11-13 nutartis civ. byl. Nr. 3K-3-504/2009 ir kt.). Byloje nustatyta, kad pretenzijas del netinkamu darbu pagal projektavimo sutarti atlikimo ieškovas atsakovui pradejo reikšti tik nuo 2008-04-22, nurodydamas, kad atsakovas sutartyje sulygtu terminu nepateike ieškovui suderinto su visomis institucijomis projekto ir leidimo statybai (t. 1, b.l. 18, 20, 22); atsakovas gi teige, kad 2005-12-08 pridave 70 procentu projektavimo darbu, del kuriu ieškovas pretenziju nereiške, o pagal 2006-12-11 atliktu darbu tarpini perdavimo-priemimo akta atliko 80 procentu darbu, už kuriuos buvo atsiskaityta iš dalies, tame tarpe pagal skolos perkelimo sutarti – 240 000 Lt. Ieškovas 2008-10-20 raštu Nr. 08-197 (t. 1, b.l. 24-25) praneše atsakovui apie projektavimo sutarties nutraukima, nurodydamas, kad nepateikes suderinto projekto sutartyje sulygtais terminais, atsakovas iš esmes pažeide prievole; pareikalavo gražinti sumoketus atsakovui 411 430 Lt bei sumoketi 10 procentu bauda nuo neatliktu darbu kainos, tuo tarpu atsakovas dar 2006-12-22 raštu (t. 1, b.l. 42) informavo apie sutarties vykdymo sustabdyma butent del ieškovo esminiu sutartiniu isipareigojimo nevykdymo – kad ieškovas nesumokejo atsakovui 285 770 Lt už atliktus darbus. Irodymu, paneigianciu, kad atsakovas atliko mažiau nei 80 procentu sulygtu projektavimo darbu, byloje nera. Pažymetina, kad iki 2008 m. balandžio menesio ieškovas atsakovui išvis jokiu pretenziju nereiške. Esant nustatytam, pripažintina, kad atsakovas atliko 80 procentu projektavimu darbu ir atsakovas privalo už juos sumoketi; o tai, kad nebuvo atlikti projektavimo darbai visa apimtimi, salygojo, visu pirma, ieškovo prisiimta rizika bei tai, kad ieškovas 2005-07-29, 2005-12-07 žemes sklypa pardave dalimis (t. 1, b.l. 60-65, 96-100).

Taigi, nustatytos aplinkybes ir aukšciau padarytos išvados sudaro teismui pagrinda spresti, kad butent ieškovas neivykde savo prisiimtu isipareigojimu pagal sutarti (sutarties 4.1, 4.2, 5.1.2. p. p.) atsiskaityti už atsakovo atliktus darbus. Esant nurodytiems motyvams, ieškovo reikalavimai yra nepagristi, todel atmestini, priešieškinys tenkintinas, iš ieškovo atsakovui priteistinas 285 770 Lt dydžio isiskolinimas už atliktus darbus (CK 6.704 str. 1 d. 1 p.).

Iš ieškovo atsakovui priteistina 6715 Lt žyminio mokescio ir 2975 Lt atstovavimo išlaidu (CPK 88, 93 str.) bei 35 Lt pašto išlaidu valstybei (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprende:

Ieškini atmesti. Priešieškini tenkinti.

Priteisti iš ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, j.a.k. (duomenys neskelbtini), atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, j.a.k. (duomenys neskelbtini), 285 770 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt penkis tukstancius septynis šimtus septyniasdešimt litu) isiskolinima už atliktus darbus bei 9690 Lt (devynis tukstancius šešis šimtus devyniasdešimt litu) bylinejimosi išlaidu.

Priteisti iš ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, j.a.k. (duomenys neskelbtini), valstybei 35 Lt pašto išlaidu.

Sprendimas per 30 d. gali buti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teisma.