Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro Vytauto Sabaliausko ir nuteistojo G. G. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. vasario 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. N. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) – 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda;

pagal 199² straipsnio 1 dalį – 120 MGL (15 600 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. N. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 120 MGL (15 600 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2011 m. kovo 2 d. iki 2011 m. kovo 4 d. ir A. N. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 116 MGL (15 080 Lt) dydžio bauda.

pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) – 90 MGL (11 700 Lt) dydžio bauda;

pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) – 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda;

pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) – 85 MGL (11 050 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir G. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2011 m. kovo 2 d. iki 2011 m. kovo 3 d. ir G. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 98 MGL (12 740 Lt) dydžio bauda.

D. K. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 199 straipsnio 1 dalyje, BK 228 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 199² straipsnio 1 dalyje ir BK 228 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) išteisintas, neįrodžius, kad dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, konfiskuoti dešimt pakelių cigarečių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos banderolėmis.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, kaip nusikaltimo priemonė, konfiskuotas automobilis „C“, valst. Nr. XXX.

Iš nuteistųjų A. N. ir G. G. priteista po 97,23 Lt dėl cigarečių sunaikinimo išlaidų atlyginimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su K. teritorinės muitinės prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos K. kelio posto muitininku G. G., 2011 m. kovo 1 d. apie 12 val. 20 min., muitininkui D. K., kuris nėra šios nusikalstamos veikos dalyvis, G. G. nurodymu, neatlikus privalomo detalaus patikrinimo ir taip pašalinus kliūtis – išvengiant daiktų muitinės kontrolės, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, K. teritorinės muitinės K. kelio muitinės postą, esantį (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, krovininiu automobiliu „C“, valst. Nr. XXX, registruotu N. A. vardu, paties įrengtoje slėptuvėje, gabeno paslėptus privalomus pateikti muitinei daiktus, t. y. 14 494 pakelius cigarečių „Jin Ling“, kurių vertė viršija 250 MGL, t. y. 94 500,88 Lt.

Taip pat, A. N. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su K. teritorinės muitinės prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos K. kelio posto muitininku G. G., 2011 m. kovo 1 d. apie 12 val. 24 min., muitininkui D. K., kuris nėra šios nusikalstamos veikos dalyvis, G. G. nurodymu neatlikus privalomo detalaus patikrinimo ir taip pašalinus kliūtis, pažeidė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 4-200 „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ 2.1.1 punktą, nes automobiliu „C“, valst. Nr. XXX, registruotu N. A. vardu, paties įrengtoje slėptuvėje, paslėpęs akcizais apmokestinamas prekes, t. y. 14 494 pakelius cigarečių „Jin Ling“, kurių vertė viršija 250 MGL, t. y. 94 500,88 Lt, nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, neteisėtai jas gabeno nuo K. kelio muitinės posto iki (duomenys neskelbtini) gatvės, esančios (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, kol 2011 m. kovo 1 d. apie 12 val. 30 min. buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) L. rinktinės pareigūnų.

G. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su A. N. bei būdamas statutinis valstybės tarnautojas, t. y. K. teritorinės muitinės prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos K. kelio posto laikinai einantis pamainos viršininko pareigas, pažeisdamas Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktų reikalavimus, įpareigojančius valstybės tarnautojus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybių aprašyme nustatytas funkcijas, laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba, bei K. teritorinės muitinės K. kelio posto pamainos viršininko pareigybės aprašymo 20.23 reikalavimus vykdyti kontrabandos muitų taisyklių pažeidimų prevenciją, iš anksto pažadėjęs, 2011 m. kovo 1 d. apie 12 val. 20 min., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, nurodė pavaldžiam pareigūnui D. K., kuris nėra šios nusikalstamos veikos dalyvis, pagal taikomą profilį neatlikti privalomo atlikti išsamaus krovininės transporto priemonės be krovinio ir transporto priemonės, kurios leidžiama maksimali masė ne didesnė kaip 3,5 tonos, t. y. A. N. vairuojamo automobilio „C“, valst. Nr. XXX, registruoto A. N. vardu, patikrinimo K. teritorinės muitinės K. kelio muitinės poste. Taip, G. G. piktnaudžiaudamas tarnyba ir pašalinęs kliūtį, t. y. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenamų privalomų pateikti muitinei daiktų muitinės kontrolę, padėjo nusikalstamos veikos vykdytojui A. N. išvengiant muitinės kontrolės, automobilyje įrengtose slėptuvėse gabenti paslėptus privalomus pateikti muitinei daiktus – 14 494 pakelius cigarečių „Jin Ling“, kurių vertė viršija 250 MGL, t. y. 94 500,88 Lt.

Tokiu būdu, G. G. sumenkino valstybės tarnybos autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą bei padarė didelės neturtinės žalos valstybei ir Lietuvos muitinei.

Taip pat, G. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su A. N. bei būdamas statutinis valstybės tarnautojas, t. y. K. teritorinės muitinės prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos K. kelio posto laikinai einantis pamainos viršininko pareigas, pažeisdamas Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktų reikalavimus, įpareigojančius valstybės tarnautojus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybių aprašyme nustatytas funkcijas, laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba, bei K. teritorinės muitinės K. kelio posto pamainos viršininko pareigybės aprašymo 20.23 reikalavimus vykdyti kontrabandos muitų, taisyklių pažeidimų prevenciją, iš anksto pažadėjęs, 2011 m. kovo 1 d. apie 12 val. 20 min., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, nurodė pavaldžiam pareigūnui D. K., kuris nėra šios nusikalstamos veikos dalyvis, pagal taikomą profilį neatlikti privalomo atlikti išsamaus krovininės transporto priemonės be krovinio ir transporto priemonės, kurios leidžiama maksimali masė ne didesnė kaip 3,5 tonos, t. y. A. N. vairuojamo automobilio „C“, valst. Nr. XXX, registruoto A. N. vardu, patikrinimo K. teritorinės muitinės K. kelio muitinės poste. Taip, G. G. piktnaudžiaudamas tarnyba ir pašalinęs kliūtį, padėjo nusikalstamos veikos vykdytojui A. N. per muitinės postą į Lietuvos Respubliką įvežtas akcizais apmokestinamas prekes, pažeidžiant Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 4-200 „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ 2.1.1 punktą, neteisėtai gabenti automobilyje įrengtoje slėptuvėje 14 494 pakelius cigarečių „Jin Ling“, kurių vertė viršija 250 MGL, t. y. 94 500,88 Lt, nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, nuo K. teritorinės muitinės K. kelio muitinės posto, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savivaldybėje iki B. gatvės, esančios (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, kol 2011 m. kovo 1 d. apie 12 val. 30 min., A. N. vairuojamas automobilis buvo sulaikytas VSAT L. rinktinės pareigūnų.

Tokiu būdu, G. G. piktnaudžiaudamas tarnyba sumenkino valstybės tarnybos autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą bei padarė didelės neturtinės žalos valstybei ir Lietuvos muitinei.

D. K. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su G. G. ir A. N. bei būdamas statutinis valstybės tarnautojas, t. y. K. teritorinės muitinės prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos K. kelio posto III klasės muitininkas, pažeisdamas Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktų reikalavimus, įpareigojančius valstybės tarnautojus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybių aprašyme nustatytas funkcijas, laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba, bei K. teritorinės muitinės K. kelio posto inspektoriaus pareigybės aprašymo 34.1. punkto ir 34.4. punkto reikalavimus, vykdyti kontrabandos muitų, taisyklių pažeidimų prevenciją, 2011 m. kovo 1 d. apie 12 val. 20 min., dirbdamas K. teritorinės muitinės K. kelio muitinės poste, esantį (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, pagal taikomą profilį turėdamas pareigą atlikti išsamų krovininės transporto priemonės be krovinio ir transporto priemonės, kurios leidžiama maksimali masė ne didesnė kaip 3,5 tonos, tikrinimą bei gavęs nurodymą iš bendrininko, t. y. laikinai einančio pamainos viršininko pareigas G. G., neatliko išsamaus tikrinimo A. N. vairuojamo automobilio „C“, valst. Nr. XXX, registruoto A. N. vardu. Taip D. K. pašalindamas kliūtis, padėjo bendrininkui – nusikalstamos veikos vykdytojui A. N. neteisėtai gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, išvengiant muitinės kontrolės privalomus pateikti muitinei paslėptus daiktus – 14 494 pakelius cigarečių „Jin Ling“, kurių vertė viršija 250 MGL, t. y. 94 500,88 Lt.

Tokiu būdu, D. K. piktnaudžiaudamas tarnyba sumenkino valstybės tarnybos autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą bei padarė didelės neturtinės žalos valstybei ir Lietuvos muitinei.

Taip pat, D. K. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su G. G. ir A. N. bei būdamas statutinis valstybės tarnautojas, t. y. K. teritorinės muitinės prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos K. kelio posto III klasės muitininkas, pažeisdamas Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktų reikalavimus, įpareigojančius valstybės tarnautojus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybių aprašyme nustatytas funkcijas, laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba, bei K. teritorinės muitinės K. kelio posto inspektoriaus pareigybės aprašymo 34.1. punkto ir 34.4. punkto reikalavimus, 2011 m. kovo 1 d. apie 12 val. 20 min. K. teritorinės muitinės K. kelio muitinės poste, esančiame (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, pagal taikomą profilį turėdamas pareigą atlikti išsamų krovininės transporto priemonės be krovinio ir transporto priemonės, kurios leidžiama maksimali masė ne didesnė kaip 3,5 tonos, tikrinimą bei gavęs nurodymą iš bendrininko, t. y. laikinai einančio pamainos viršininko pareigas G. G., neatliko išsamaus tikrinimo A. N. vairuojamo automobilio „C“, valst. Nr. XXX, registruoto A. N. vardu. Taip, D. K. piktnaudžiaudamas tarnyba ir pašalinęs kliūtį, padėjo nusikalstamos veikos vykdytojui A. N. per muitinės postą į Lietuvos Respubliką įvežtas akcizais apmokestinamas prekes, pažeidžiant Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 4-200 „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ 2.1.1 punktą, neteisėtai gabenti automobilyje įrengtoje slėptuvėje 14 494 pakelius cigarečių „Jin Ling“, kurių vertė viršija 250 MGL, t. y. 94 500,88 Lt, nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, nuo K. teritorinės muitinės K. kelio muitinės posto, esančio (duomenys neskelbtini) savivaldybėje iki (duomenys neskelbtini) gatvės, esančios (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, kol 2011 m. kovo 1 d. apie 12 val. 30 min., A. N. vairuojamas automobilis buvo sulaikytas VSAT L. rinktinės pareigūnų.

Tokiu būdu, D. K. piktnaudžiaudamas tarnyba sumenkino valstybės tarnybos autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą bei padarė didelės neturtinės žalos valstybei ir Lietuvos muitinei.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmės subendrinti apėmimo būdu ir G. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2011 m. kovo 2 d. iki 2011 m. kovo 3 d.

Motyvuojamoji dalis

Panevėžio apygardos prokuratūros apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nuteistojo G. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje konstatavo, kad A. N. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 1 dalyje ir BK 199² straipsnio 1 dalyje, t. y. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, K. teritorinės muitinės K. kelio muitinės postą, esantį (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, krovininiu automobiliu „C“, valst. Nr. XXX, registruotu N. A. vardu, paties įrengtoje slėptuvėje, gabeno paslėptus privalomus pateikti muitinei daiktus, t. y. 14 494 pakelius cigarečių „Jin Ling“, kurių vertė viršija 250 MGL, t. y. 94 500,88 Lt bei pažeidė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 4-200 „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ 2.1.1 punktą, nes automobiliu „C“, valst. Nr. XXX, registruotu N. A. vardu, gabeno paties įrengtoje slėptuvėje, paslėpęs akcizais apmokestinamas prekes, t. y. 14 494 pakelius cigarečių „Jin Ling“, kurių vertė viršija 250 MGL, t. y. 94 500,88 Lt, nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis.

Teisėjų kolegijos nuomone, pripažinti A. N. kaltu ir nuteisti pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, nėra jokio pagrindo.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 1 dalyje ir BK 199² straipsnio 1 dalyje, priskiriamos tame pačiame BK XXXI skyriuje išvardintiems nusikaltimams bei baudžiamiesiems nusižengimams ekonomiškai ir verslo tvarkai. Abiejų šių nusikalstamų veikų objektai labai panašūs. Kontrabandos pagrindinis objektas yra Lietuvos Respublikos įstatymais bei kitais teisės aktais nustatyta daiktų, privalomų pateikti muitinės kontrolei, gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną tvarka. Tačiau šiuo nusikaltimu taip pat pažeidžiama ūkininkavimo ir verslo tvarka, reguliuojanti vidaus rinkos plėtrą bei muitų politikos įgyvendinimą. Papildomas kontrabandos objektas taip pat yra finansų sistema, kadangi kontrabandos būdu gabenant daiktus siekiama nesumokėti muito mokesčių, biudžetas negauna įplaukų ir tuo padaroma žala valstybės finansų sistemai. Tuo tarpu BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektas yra akcizais apmokestinamų prekių įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, naudojimo bei realizavimo tvarka. Tačiau ir šio nusikaltimo papildomas objektas yra valstybės finansų sistema, nes nurodytais neteisėtais veiksmais su akcizais apmokestinamomis prekėmis yra siekiama išvengti mokesčių mokėjimo už disponavimą prekėmis, kurioms yra nustatyti akcizai, kaip viena iš valstybėje nustatytų mokesčių rūšių. Abi nusikalstamos veikos (BK 199 straipsnio 1 dalyje ir BK 199² straipsnio 1 dalyje) padaromos tik tiesiogine tyčia. Darydamas kontrabandą kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena privalomus pateikti muitinei daiktus ir nori taip veikti. Tuo tarpu darydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje, kaltininkas suvokia, kad jis pažeidžia teisės aktuose nustatytą akcizais apmokestinamų prekių įgijimą, laikymo, gabenimo, siuntimo, naudojimo ar realizavimo tvarką ir siekia tai daryti.

Remiantis bylos medžiaga matyti, kad A. N. buvo sulaikytas darant būtent kontrabandą, nes L. rinktinės pareigūnai jo vairuojamą automobilį, kuriame buvo sukurtos kontrabandinės cigaretės, sulaikė neteisėtai jas gabenant nuo K. kelio muitinės posto iki (duomenys neskelbtini) gatvės, esančios K. mieste. Apeliacinio teismo nuomone, šioje nagrinėjamojoje byloje A. N. pareikšto kaltinimo dalis dėl neteisėto gabenimo yra tik kontrabandos nusikalstamos veikos sudėties požymis, nes šiuo atveju akcizais apmokestinamų prekių (cigarečių) pažeidžiant nustatytą tvarką gabenimas per valstybės sieną apima tik kontrabandos sudėtį, todėl veika papildomai pagal BK 199² straipsnį nekvalifikuojama. Todėl Apeliacinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. N. nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, todėl baudžiamoji byla dėl neteisėto gabenimo akcizais apmokestinamas prekes (šiuo atveju cigaretes) nutrauktina, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas kaltinimą A. N., o prokuroras apeliaciniame skunde kaltinimą D. K. ir G. G. grindžia 2011 m. balandžio 19 d. tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo protokole užfiksuotu pokalbiu tarp N. D. ir A. N., kuris vyko 2011 m. kovo 29 d. UAB „L“ patalpose (1 t., 86-96 b. l.). Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šio pokalbio metu nuteistasis A. N. papasakojo apie jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kurios sutapo su ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duotais jo paties paaiškinimais.

Teisėjų kolegijos nuomone, šis garso įrašas yra svarbus tiek, kiek nuteistasis A. N. nurodė apie jam žinomas aplinkybes, susijusias su cigarečių kontrabanda, tačiau visiškai neinformatyvus dėl bendrininkavimo su nuteistaisiais G. G. ir D. K. dėl cigarečių kontrabandos. Pažymėtina, kad šiame pokalbyje įvardyta ir „G“ pavardė, tačiau iš šio garso įrašo turinio (pokalbio suvestinės) visiškai neaišku, ar kalbama apie nuteistąjį G. G., ar jo advokatą. Priešingai, iš nuteistojo A. N. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme matyti, kad jis su minėtais asmenimis (G. G. ir D. K.) jokių ryšių nepalaikė ir dėl cigarečių kontrabandos nesitarė (3 t., 49-50 b. l.). Iš šių parodymų taip pat matyti, kad operatyviniai darbuotojai prašė jo duoti parodymus prieš muitinės darbuotojus, įvardyti jų pavardes, nes juos reikia pasodinti, nors jokio susitarimo su jais nebuvo (3 t., 50 b. l.).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. N. buvo sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2011 m. kovo 1 d. (2 t., 148 b. l.), o apklaustas įtariamuoju, 2011 m. kovo 2 d., dalyvaujant gynėjui (3 t., 3-6 b. l.). Todėl akivaizdu, kad 2011 m. kovo 29 d. N. D., kaip operatyvinis darbuotojas atlikdamas savo tapatybės neatskleidžiančius veiksmus pagal L. rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. nutartį, klausinėjo A. N. apie nusikaltimo padarymo aplinkybes. Teisėjų kolegijos nuomone, tokie N. D. veiksmai prieštarauja BPK 21 straipsnio nuostatoms, nes įtariamasis turi teisę tylėti ir neduoti parodymų prieš save bei turėti gynėją. Šiuo atveju akivaizdu, kad nuteistais A. N. BPK 21 straipsnyje numatytomis teisėmis pasinaudoti negalėjo. Todėl netikėti nuteistojo A. N. parodymais pirmosios instancijos teisme dėl ikiteisminio tyrimo metu jam daryto spaudimo nėra jokio pagrindo.

Apeliacinio teismo nuomone, pareigūnų veiksmai po to, kai jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, taikant tapatybės neatskleidžiančius veiksmus prieš G. G. laikytini desperatiškais, kaip siekimas bet kokiomis priemonėmis jį nubausti pagal baudžiamąjį įstatymą, prisidengiant minėtomis L. rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimis.

Pažymėtina, kad EŽTT 2003 m. vasario 5 d. sprendime Allan prieš Jungtinę Karalystę yra konstatavęs, jog teisė tylėti ir neduoti parodymų prieš save yra teisingo proceso sąvokos esmė, sauganti įtariamojo teisę policijos apklausos metu pasirinkti duoti parodymus ar tylėti. Be to, įtariamojo pasirinkimo teisė ypatingai pažeidžiama tais atvejais, kai įtariamasis nusprendžia neduoti parodymų apklausų metu, o teisėsaugos institucijos gudraudamos išgauna iš įtariamojo prisipažinimą ar kitokius jį kaltinančius parodymus, kurių negalėjo gauti oficialių apklausų metu, ir šiuos prisipažinimus ar parodymus pateikia kaip įrodymus teismo proceso metu.

Taip pat iš byloje esančios transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. C 927419 kopijos matyti, kad A. N. vairuojamo krovininio automobilio „C“, valst. Nr. XXX, masė yra 3 500 kg (ne daugiau kaip 3,5 t) (1 t., 44 b. l.), taip pat pagal masę, modelį ir markę atitinka rizikos profilyje (reg. 0KM239) nurodytą transporto priemonę, todėl muitinės pareigūnai turėjo atlikti šio automobilio detalų tikrinamą. Nuteistasis D. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme parodė, kad tikrindamas A. N. mikroautobuso dokumentus pamatė, jog jo (transporto priemonės) bendra masė yra 3,5 t. Todėl suabejojo dėl tikrinimo būdo, t. y. ar reikalinga atlikti automobilio detalų tikrinimą ar ne, todėl kreipėsi į pamainos viršininką ir atsakingą už rizikos valdymą G. G. Šis patikrino minėtą automobilį numerių atpažinimo sistemoje, pažiūrėjo A. N. vykimą per sieną atvejus, tačiau rizikos požymių neįžvelgė, todėl nurodė neatlikti išsamaus automobilio patikrinimo. Kadangi G. G. buvo jo viršininkas, todėl nesuabejojo tokiu sprendimu ir neatliko šio automobilio detalaus tikrinimo ir leido A. N. vykti toliau.

Pažymėtina, kad iš D. K. parodymų matyti, jog jis nieko nežinojo apie A. N. vairuojamu automobiliu gabenamas kontrabandines cigaretes, o G. G. jokių nurodymų taip pat nedavė. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad D. K. nurodymą neatlikti išsamų A. N. vairuojamo automobilio tikrinimą davė G. G., tai iš dalies pripažįsta ir pats nuteistasis G. G.

Nuteistasis G. G. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme teigė, kad jis nieko nežinojo apie A. N. automobiliu gabenamas kontrabandines cigaretes, tačiau aiškino, jog šiuo atveju rizikos profilis neatitiko keliamų reikalavimų. Iš nuteistojo G. G. parodymų matyti, kad D. K. atnešė dokumentus, kuriuose transporto priemonės svoris buvo 3,5 t, o pagal taikomą profilį privalomai buvo tikrinami krovininiai automobiliai, kurių svoris ne didesnis, kaip 3,5 t ar iki 3,5 t. Todėl jis (G. G.) nusprendė, kad A. N. automobilis nepriklauso rizikos profiliui, nes kai jis pats sudarinėdavo rizikos profilius, visą laiką skliausteliuose įrašydavo žodį imtinai (šiuo atveju tokio žodžio įrašyto nebuvo). Be to, vienas iš rizikos veiksnių – dažnas transporto priemonės vykimas per sieną, todėl darbo kompiuteryje patikrino, kad A. N. vairuojamas automobilis anksčiau per sieną vyko du ar tris kartus, todėl dažno vykimo kriterijai tai transporto priemonei taip pat negaliojo, jokios informacijos iš kitų institucijų apie gabenamas cigaretes taip pat neturėjo. Todėl nurodė D. K., kad automobilis nepriklauso rizikos profiliui ir automobilį reikia praleisti.

Nors Apeliacinio teismo teisėjų kolegija iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad G. G. pagal savo darbines pareigas privalėjo žinoti apie būtinumą taikyti rizikos profilio reikalavimus dėl privalomo išsamaus krovininės transporto priemonės be krovinio ir transporto priemonės, kurios leidžiama maksimali masė ne didesnė kaip 3,5 t, tikrinimo atlikimo, tačiau byloje nėra jokių įtikinamų ir patikimų įrodymų, jog jis tai padarė tyčia, veikdamas bendrininkų grupe su kitais asmenimis.

Teisėjų kolegijos nuomone, G. G. savo pareigas dėl rizikos profilio reikalavimų taikymo atliko netinkamai. Teisėjų kolegija tokią poziciją grindžia nuteistųjų A. N., G. G., išteisintojo D. K. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, liudytojų V. P., G. J., A. G., V. K. parodymais. Be to, iš byloje esančio vaizdo įrašų apžiūros protokolo matyti, kad D. K. patikrina A. N. vairuojamo automobilio dokumentus, automobilį, o kilus klausimui dėl rizikos profilio taikymo kreipėsi į tiesioginį viršininką G. G., kuris tuo metu buvo atsakingas už rizikos profilio valdymą (1 t., 63-83 b. l.). Kaip jau minėta pirmiau, iš nuteistojo G. G. ir išteisintojo D. K. parodymų matyti, kad G. G. darbo kompiuteryje patikrino ir nustatė, kad A. N. vairuojamas automobilis anksčiau per sieną vyko kelis kartus, iš kitų institucijų jokios informacijos apie gabenamas cigaretes neturėjo, todėl nurodė D. K. leisti minėtam automobiliui vykti. Iš liudytojų V. P., G. J., A. G., V. K. parodymų matyti, kad iškilus abejonėms dėl rizikos profilio ar kitiems neaiškumams, jie visada kreipiasi į pamainos viršininką, kurio sprendimas yra privalomas. Iš liudytojo N. D. parodymų matyti, kad jis turėjo operatyvinės informacijos apie tai, jog iš Rusijos į Lietuvą per K. postą, vyks mikroautobusas su kontrabandinėmis cigaretėmis bei įtarė, kad jos gali būti vežamos su Lietuvos muitininkų žinia, tačiau informacijos dėl konkrečių muitininkų neturėjo. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad A. N. su G. G. ar D. K. būtų tarpusavyje pažįstami, bendravę tiesiogiai ar per kitus asmenis. Iš A. N. parodymų matyti, kad prie jo priėjęs D. K. paprašė jo vairuojamo automobilio dokumentų bei klausė, ar jis neveža draudžiamų prekių. Iš D. K. parodymų matyti, kad vizualiai patikrinus automobilį, jam nekilo jokių įtarimų, jog minėtame automobilyje gali būti vežamos kontrabandinės cigaretės, todėl apie tai, G. G. net nesakė. Iš liudytojos G. J. parodymų matyti, kad jeigu vizualiai automobilis įtarimų nesukelia, tai jis praleidžiamas (4 t., 56 b. l.). Iš A. N. parodymų matyti, kad slėptuvė jo automobilyje buvo įrengta taip, jog specialiai jos nešviečiant ar nepjaustant, surasti neįmanoma. Tai atitinka D. K. ir liudytojo V. K. parodymus apie tai, kad vizualiai apžiūrėjus automobilį jokių įtarimų, jog jame gali būti kas nors nelegalaus vežama, nekilo ir nustatyti neįmanoma. Iš D. K., liudytojų V. P., V. K. parodymų matyti, kad A. N. vairuojamą automobilį prieš tai tikrino valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, tačiau ir jiems šis automobilis jokių įtarimų nesukėlė, priešingu atveju apie tai, jie turėjo informuoti muitinės pareigūnus.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų, jog anksčiau ar įvykio dieną, G. G. būtų perdavęs D. K. informaciją dėl konkretaus automobilio netikrinimo, ar atvirkščiai. Bylos duomenys patvirtina, kad D. K. su G. G. dirbo vienoje pamainoje nuo 2011 m. vasario 5 d., o įvykio metu jie dirbo kartu pirmą kartą. Iš D. K. parodymų matyti, kad su G. G. jis bendravo tik prieš prasidedant pamainai, o tuo metu, kai į muitinės teritoriją įvažiavo A. N. vairuojamas automobilis, dalis jo kolegų buvo išvykę pietauti, todėl tai tik atsitiktinumas, kad tuo metu jis nepietavo ir buvo darbo vietoje. Byloje nėra jokių duomenų, kad būtent G. G. ar D. K. anksčiau praleido A. N. vairuojamą tą patį automobilį be detalaus patikrinimo, nors pastarasis parodė, jog anksčiau du kartus važiavo per tą patį pasienio postą, kurio metu automobilio detaliai niekas netikrino.

Be to, pirmosios instancijos teismas G. G. kaltinimus grindė pateikta 2011 m. kovo 17 d. telefoninių pokalbių suvestine Nr. 1-11, iš kurios matyti, jog 2011 m. kovo 1 d. 12 val. 50 min. 50 sek., t. y. netrukus po to, kai buvo sulaikytas A. N. vairuojamas automobilis, vyras, kurio telefono Nr. 8 698 16021, paskambino G. G. telefonu Nr. 8 699 26975. Be to, tą pačią dieną 13 val. 18 min. 30 sek., G. G. perskambino tam pačiam asmeniui ir klausė, ar ką nors jau girdėjo (1 t., 128-129 b. l.).

Remiantis nuteistojo G. G. parodymais matyti, kad jis kalbėjosi su bendradarbiu V. V. apie darbinius reikalus. Liudytojas V. V. Panevėžio apygardos teisme parodė, kad galimai telefonu nurodyti laiku bendravo su G. G., tačiau negali paaiškinti apie ką, nes neprisimena.

Teisėjų kolegijos nuomone, iš šio pokalbio turinio nėra galimybės spręsti apie G. G. nusikalstamus interesus dėl cigarečių kontrabandos, kurias vežė A. N., nes jis nėra informatyvus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, jokių kitų duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad G. G. telekomunikacijų priemonėmis bendravo su nenustatytais asmenimis apie inkriminuojamas nusikaltimo aplinkybes (cigarečių kontrabandą). Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad G. G. ir jo šeimos narių nuo 2011 m. sausio 5 d. įstatymo nustatyta tvarka buvo kontroliuojama telekomunikacijų tinklais perduodama informacija, tačiau jokių reikšmingų šiai bylai duomenų gauta nebuvo (4 t., 30-3 b. l.). Todėl remdamasis pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamojoje byloje nėra akivaizdžių ir neginčytinų, sudarančių vieningą ištisą loginę seką, įrodymų, kurie patvirtintų, jog D. K. ir G. G. buvo žinoma apie A. N. automobiliu kontrabanda gabenamas cigaretes, ir tokiu būdu, tyčia padėjo A. N. padaryti nusikalstamas veikas. Vien tik tai, kad D. K. nuteistojo G. G. nurodymu pagal taikomą profilį neatliko privalomo atlikti A. N. vairuojamo automobilio tikrinimo, šiuo atveju neduoda pagrindo D. K. pripažinti kaltu padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Kaip pirmiau minėta, A. N. pagal BK BK 199² straipsnio 1 dalį išteisinamas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Akivaizdu, kad G. G. tais pačiais motyvais taip pat turi būti išteisinamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 199² straipsnio 1 dalį. Be to, nėra įtikinamų įrodymų, kad G. G. veikdamas bendrininkų grupe su A. N. padėjo jam padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 199 straipsnio 1 dalyje, todėl jis dėl šių veikų išteisintinas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamas veikas, o A. N. ši aplinkybė iš kaltinimo pašalinama.

Dėl G. G. nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iš BK 228 straipsnio 1 dalies į BK 229 straipsnio 1 dalį

Pažymėtina, kad pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Vadinasi, BK 228 straipsnyje numatyto piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai pasireiškia: pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu.

Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas ar nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui ir yra padaromas aktyviais veiksmais arba neveikimu, t. y. neatlikimu veiksmų, kurie tinkamai atliekant savo pareigas ir įgaliojimus, buvo būtini. Piktnaudžiavimo, kaip nusikaltimo esmė yra ta, kad valstybės tarnautojas, nors formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veika yra nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai ir iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, turinys, menkinamas konkrečios valstybinės institucijos ir pačios valstybės autoritetas. Didelės žalos požymis, būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis. Turtinė žala laikytina didele, kai ji viršija 250 MGL dydžio sumą. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, darbo sutrikdymo. Įstatymas nepateikia universalių kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais pažeidžiami ginami interesai, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir pan. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei.

Tuo tarpu, pagal BK 229 straipsnį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos. Šio nusikaltimo objektyvieji požymiai yra: 1) priešinga valstybės tarnybai veika – savo pareigų neatlikimas ar jų netinkamas atlikimas; 2) pavojingi padariniai – didelės žalos valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimas; 3) priežastinis ryšys tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių. Teismų praktikoje savo pareigų neatlikimas aiškinamas kaip neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti, nevykdymas, o netinkamas savo pareigų atlikimas – aplaidus, atmestinas ir pan. savo pareigų vykdymas, neužtikrinantis tarnybos interesų (Kasacinės nutartys Nr. 2K-7-228/2008, Nr. 2K-419/2012, Nr. 2K-283/2013). Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, neatlikdamas tarnybos pareigų ar jas atlikdamas netinkamai, pažeidžia atitinkamus teisės aktus (įstatymus, nuostatus, instrukcijas ir kt.), apibrėžiančius jo kompetenciją, teises ir pareigas, todėl bylose turi būti nustatoma ir konkrečiais teisės aktais pagrindžiama, kokių savo pareigų jis neatliko arba atliko netinkamai. Teismų praktikoje pabrėžiama ir tai, kad tokio pobūdžio bylose didelės žalos valstybei padarymas turi būti konstatuojamas nurodant argumentus, iš kurių būtų aišku, kodėl padaryta žala vertinama kaip didelė ir kodėl padarytas pažeidimas negali būti vertinamas kaip drausminis pažeidimas. Didelė žala valstybei galėtų būti konstatuojama nustačius, kad dėl valstybės tarnautojo ar jam prilyginamo asmens poelgio sutriko normali valstybės institucijų veikla, buvo sudarytos sąlygos kitiems asmenims atlikti neteisėtus veiksmus, pažeisti daugelio žmonių interesai, pakirstas pasitikėjimas valstybės valdymo tvarka ir pan. (Kasacinė nutartis Nr. 2K-262/2011).

BK 229 straipsnis numato atsakomybę tik esant neatsargiai kaltei, t. y. nusikalstamam pasitikėjimui arba nusikalstamam nerūpestingumui. Pagal BK 16 straipsnio 3 dalį nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Apeliacinio proceso metu G. G. savo kaltę dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 229 straipsnyje, pripažino ir parodė, kad pažeidė rizikos profilio reikalavimus, nes netinkamai įvertino A. N. vairuojamo automobilio „C“, valst. Nr. XXX dokumentuose nurodytą svorį ir jo tinkamai nepatikrino, t. y. tokiu būdu praleido cigarečių kontrabandą.

Iš K. kelio posto pamainos viršininko pareigybės aprašymo matyti, kad G. G. susipažino su K. teritorinės muitinės viršininko 2009 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 3B-513, kuriuo buvo nustatytos pamainos viršininko pareigos ir teisės bei atsakomybė (2 t., 68-71 b. l.). Iš K. teritorinės muitinės viršininko įsakymo 2010 m. spalio 29 d. Nr. IP-623K matyti, kad posto vyriausiasis inspektorius G. G. perkeltas į posto pamainos viršininko pareigas, pavedant jas atlikti K. kelio poste nuo 2010 m. lapkričio 1 d. (2 t., 87 b. l.). Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino K. teritorinės muitinės 2011 m. kovo 10 rašte Nr. 1B-58.4-23-4929 nurodytus duomenis, iš kurių matyti, jog detalus transporto priemonių tikrinimas yra atliekamas vadovaujantis Muitinės departamento direktoriaus 2003 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. lB-868 patvirtintomis Kelių transporto priemonių ir jomis gabenamų prekių muitinio tikrinimo taisyklėmis. Teritoriniai rizikos profiliai formuojami vadovaujantis Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2007 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. lB-867 patvirtintomis Rizikos valdymo taisyklėmis ir Rizikos valdymo muitinės poste taisyklėmis. Rizikos profilio reikalavimai ir jame nurodyti veiksmai yra privalomi muitinės pareigūnams. Iš Rizikos valdymo taisyklių ir jų 3 priedo bei K. teritorinės muitinės 2011 m. kovo 10 d. rašto Nr. 1B-58.4-23-4928 matyti, kad pagal teritorinį rizikos profilį Nr. 0KM239 (LL20 patikslintas 271), skirtą K. kelio postui, 2011 m. kovo 1 d. muitinės pareigūnai privalėjo detaliai tikrinti krovinines transporto priemones be krovinio, taip pat transporto priemones, kurių leidžiama maksimali masė ne didesnė kaip 3,5 t ir kurių markės „A“ ir kurių modelis ne „V“. Profilis galiojo nuo 2011 m. vasario 21 d. iki 2011 m. balandžio 19 d. muitinės procedūrai, vykstant į Lietuvos Respubliką. Rizikos profilyje nurodyti tikrinimo veiksmai muitinės pareigūnams yra privalomi. Už rizikos valdymą muitinės poste (padalinyje) atsakingas pareigūnas, konkrečiu atveju įvertinęs riziką, gali priimti sprendimą taikyti papildomas arba griežtesnes kontrolės priemones negu nurodyta rizikos profilyje (išimčių, leidžiančių netaikyti rizikos profilio ar priimti sprendimą taikyti švelnesnes kontrolės priemones negu nurodyta rizikos profilyje, nenumatyta) (2 t., 5, 7, 11-44 b. l.).

Šioje nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad G. G., būdamas statutinis valstybės tarnautojas, t. y. K. teritorinės muitinės prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos K. kelio posto laikinai einantis pamainos viršininko pareigas, pažeisdamas Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktų reikalavimus, įpareigojančius valstybės tarnautojus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybių aprašyme nustatytas funkcijas, laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba, bei K. teritorinės muitinės K. kelio posto pamainos viršininko pareigybės aprašymo 20.23 reikalavimus vykdyti kontrabandos muitų taisyklių pažeidimų prevenciją netinkamai atliko savo pareigas, t. y. pažeisdamas jo pareigas reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimus, tikrindamas iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką 2011 m. kovo 1 d. apie 12 val. 20 min. pagal taikomą profilį neatliko privalomo atlikti išsamaus krovininės transporto priemonės be krovinio ir transporto priemonės, kurios leidžiama maksimali masė ne didesnė kaip 3,5 tonos, t. y. A. N. vairuojamo automobilio „C“, valst. Nr. XXX, registruoto A. N. vardu, patikrinimo K. teritorinės muitinės K. kelio muitinės poste, tokiu būdu A. N. vairuojamas automobilis išvengė muitinės kontrolės.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, G. G. detaliai neapžiūrėjo šio automobilio salono, nesiėmė priemonių galimoms slėptuvėms, paslėptiems asmenims ar daiktams surasti ir dėl to nenustatė, kad šiuo automobiliu buvo gabenamos kontrabandinės prekės (cigaretės). Akivaizdu, kad dėl tokios G. G. veikos kilę nusikalstami padariniai – didelė žala, kurią patyrė Lietuvos muitinė ir valstybė, nes tokiais savo veiksmais sumenkino valstybės tarnybos autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą bei padarė didelės neturtinės žalos valstybei ir Lietuvos muitinei. Pažymėtina, kad veikos kvalifikavimui pagal BK 229 straipsnį neturi esminės reikšmės, ar turėjo būti atliktas detalus ar išsamus patikrinimas. Nagrinėjamoje byloje objektyviai nustatytos svarbios faktinės aplinkybės, kurios leidžia spręsti, kad nuteistasis G. G. netinkamai atliko savo pareigas, t. y. esant pasienio užkardoje paskelbtam prevencinių saugumo priemonių planui (taikomam profiliui), kurio metu taikomas išsamus valstybės sieną kertančių asmenų bei transporto priemonių patikrinimas, tikrindamas automobilius, vykstančius iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką, A. N. vairuojamos transporto priemonės tinkamai nepatikrino, todėl nenustatė, kad šiuo automobiliu buvo gabenamos kontrabandinės cigaretės. Pagal byloje nustatytas aplinkybes kontrabandinių prekių aptikimas buvo įmanomas, jeigu būtų atliktas detalus šio automobilio patikrinimas ir būtų įvykdyti pirmiau paminėto taikomo rizikos profilio reikalavimai, kurie G. G. buvo žinomi, tačiau savaip interpretuojami. Nors G. G. nenumatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybe galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis).

Akivaizdu, kad tokie G. G. veiksmai vertinami, kaip nerūpestingas pareigų atlikimas, kurie neatitinka tarnybą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad tarp G. G. tarnybos pareigų neatlikimo ir kilusių pasekmių yra priežastinės ryšys, nes tarnybos pareigų neatlikimas objektyviai, dėsningai nulėmė didelės žalos atsiradimą.

2011 m. kovo 1 d. apie 12 val. 20 min., A. N. krovininiu automobiliu „C“, valst. Nr. XXX, registruotu N. A. vardu, įvažiavus į K. teritorinės muitinės K. kelio muitinės postą, esantį (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, netinkamai (nerūpestingai) atliko savo pareigas, dėl ko nepatikrino šio automobilio, kuriame įrengtoje slėptuvėje buvo paslėpti privalomi pateikti muitinei daiktai, t. y. 14 494 pakeliai cigarečių „Jin Ling“, kurių vertė viršijo 250 MGL, t. y. 94 500,88 Lt, kurios buvo nepaženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, nuo K. teritorinės muitinės K. kelio muitinės posto, esančio (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, kol šį automobilį apie 12 val. 30 min. sulaikė VSAT L. rinktinės pareigūnai.

G. G. tokiais savo veiksmais netinkamai atliko tarnybos pareigas, tokiu būdu sumenkino valstybės tarnybos autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą bei padarė didelės neturtinės žalos valstybei ir Lietuvos muitinei.

Skiriant bausmę G. G., atsižvelgiama į jo asmenybę (neteistas, administracine tvarka nebaustas), darbe charakterizuojamas teigiamai, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 229 straipsnyje, kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, todėl ši aplinkybė pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teisėjų kolegijos nuomone, G. G. skirtina bauda BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatytose ribose (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, G. G. į paskirtą bausmę (baudą) įskaitomas laikino sulaikymo laikas nuo 2011 m. kovo 2 d. iki 2011 m. kovo 3 d. ir paskirta bauda sumažinama 2 MGL.

Panaikinama skundžiama nuosprendžio dalis, kuria iš G. G. priteista 97,23 Lt cigarečių sunaikinimo išlaidoms atlyginti, t. y. ikiteisminio tyrimo metu patirti nuostoliai, nes tai tiesiogiai susiję su nuteistojo A. N. nusikalstamais veiksmais. Todėl iš A. N. priteisiamos visos išlaidos, susijusios su pirmiau paminėtų cigarečių sunaikinimu.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo G. G.

Apeliacinio proceso metu nuteistasis G. G. pateikė prašymą dėl BK 40 straipsnio taikymo, t. y. perduoti jį (G. G.) pagal laidavimą sutuoktinei D. G., netaikant užstato.

Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 40 straipsnio taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis įgyvendina įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, t. y. teismas gali atsisakyti atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Taip pat, teismas negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. būtinas nuodugnus, individualizuotas nusikalstamos veikos įvertinimas.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo G. G. prašymas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pažymėtina, kad nuteistojo G. G. padarytas nusikaltimas kvalifikuotas pagal BK 229 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai (BK 16 straipsnio 3 dalis). Todėl veikos kvalifikacija ir jos priskyrimas neatsargiems nusikaltimams atitinka įstatymą bei susiformavusią teismų praktiką, todėl nustatyta viena iš BK 40 straipsnio 1 dalyje atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų.

Be to, sprendžiant BK 40 straipsnio taikymo klausymą, yra būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

Apeliacinio proceso metu nuteistasis G. G. pateikė 2014 m. birželio 4 d. prašymą, kuriuo prašo perduoti jį pagal laidavimą sutuoktinei D. G.. Tuo tarpu sutuoktinės D. G. prašymo perduoti kaltininką jos atsakomybei pagal laidavimą nėra, o tik tame pačiame nuteistojo prašyme nurodoma, kad ji (D. G.) yra susipažinusi su BK 40 straipsnyje numatytomis sąlygomis ir už G. G. laiduoja. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks prašymo turinys dėl laidavimo ne visiškai atitinka įstatymo reikalavimus, tačiau vis tiek svarstytinas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis G. G. nusikaltimą padarė pirmą kartą, savo kaltę dėl BK 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir nuoširdžiai gailisi, nusikalstamais veiksmais materialinė žala nepadaryta, civilinis ieškinys nepareikštas, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Akivaizdu, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose nustatytos sąlygos formaliai atitinka įstatymo reikalavimus. Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga yra tai, jog laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Ši sąlyga turi savarankišką reikšmę, todėl būtinas išsamus laiduotojo parinkimo motyvavimas. Pagal teismų praktiką, išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą, t. y. jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Kasacinės nutartys Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-160/2010, Nr. 2K-305/2011, Nr. 2K-71/2011, Nr. 2K-312/2011).

Kaip matyti iš nuteistojo G. G. prašymo dėl laidavimo, toks prašymas grindžiamas tuo, kad laiduotoja – sutuoktinė D. G. anksčiau neteista, pokalbiai su ja privertė nuteistąjį permąstyti savo elgesį, su ja santuokoje gyvena daugiau kaip trisdešimt metų, augina neįgalią dukrą, tarp jo ir žmonos susiklostė tamprūs socialiniai ryšiai, todėl ji turi didelę įtaką jo (nuteistojo) gyvenime.

Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, D. G. negali būti pripažinta tinkama laiduotoja dėl šių aplinkybių: pirma, G. G. pripažintas kaltu už nusikalstamą veiką, kuri susijusi su jo, kaip K. teritorinės muitinės K. kelio posto laikinai einančio pamainos viršininko, pareigomis (tarnybos pareigų neatlikimas). Tuo tarpu, D. G. yra nuteistojo sutuoktinė, dirba (duomenys neskelbtini) gimnazijoje mokytoja, t. y. laiduotojos D. G. ir nuteistojo darbo pobūdis visiškai kitoks bei niekuo nesusiję; antra, nors iš nuteistojo G. G. prašymo matyti, kad laiduotoja D. G. turi autoritetą šeimoje, tačiau nagrinėjamojoje byloje nėra jokių patikimų ir įtikinamų duomenų apie tai, kad ji galės daryti teigiamą įtaką bei auklėjamąjį poveikį sutuoktiniui, kuris dirba K. teritorinėje muitinėje, viso laidavimo laikotarpiu (BK 40 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad laiduotojo teigiama įtaka bei auklėjamasis poveikis viso laidavimo laikotarpiu turi būti ne formalus.

Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad D. G. negalės tinkamai vykdyti laidavimo sąlygas, todėl nuteistasis G. G. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, taikant BK 40 straipsnio nuostatas.

Dėl A. N. paskirtos bausmės

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Tuo tarpu, BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Remiantis bylos medžiaga matyti, kad A. N. praeityje neteistas, baustas administracinėmis nuobaudomis, dirba, charakterizuojamas teigiamai, savo kaltę pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į A. N. asmenybę, sumažėjusią kaltinimo apimtį, įvertinusi bausmės taikymo efektyvumo bei tikslingumo principus, daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti A. N. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį paskyrus baudą, kurios dydis pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytas mažesnis, nei numatytas baudos vidurkis (BK 47 straipsnio 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija). Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, ši bausmė nuteistajam A. N. užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą, todėl paskirtos baudos dydžio jam keisti nėra pagrindo. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad prokuroro skunde nurodytos aplinkybės, t. y. jog A. N. automobilį įsigijo kontrabandos gabenimui, jame įrengė slėptuvę taip, kad ją galima aptikti tik panaudojus specialią techniką, savo iniciatyva vyko į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ieškoti kontrabandinių cigarečių tiekėjų, ieškojo ir mokėjo asmenims už nekliudomą sienos kirtimą, todėl toks kruopštus ir atsakingas pasirengimas nusikaltimų darymui patvirtina jo pavojingumą bei tikslą daryti nusikalstamus veiksmus ateityje, yra susijusios su nusikaltimo sudėties požymiais ir įrodinėtinomis aplinkybėmis. Todėl šios aplinkybės negali nulemti griežtesnės bausmės rūšies paskyrimo, bei neturi jokios reikšmės su pareikštais kaltinimais kitoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, BPK 328 straipsnio 1, 2, 3 punktais, BPK 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Panevėžio apygardos teismo 2013 m. vasario 19 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. vasario 19 nuosprendžio dalį dėl A. N. nuteisimo pagal BK 199² straipsnio 1 dalį ir jį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. N. paskirtos bausmės subendrintos pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas.

A. N. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) paskirtą 100 MGL (13 000 Lt) dydžio baudą palikti nepakeistą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2011 m. kovo 2 d. iki 2011 m. kovo 4 d. ir A. N. paskirta galutinė bausmė – 96 MGL (12 480 Lt) dydžio bauda.

A. N. iš kaltinimo pašalinti aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas kartu su G. G.

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. vasario 19 d. nuosprendžio dalį dėl G. G. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 199 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį ir priimti naują nuosprendį, o nuosprendžio dalį pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) pakeisti:

G. G. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 199 straipsnio 1 dalį išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

G. G. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 199² straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir bylą šioje dalyje nutraukti.

G. G. nusikalstamą veiką iš BK 228 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) perkvalifikuoti į BK 229 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir jam paskirti – 50 MGL (6 500 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2011 m. kovo 2 d. iki 2011 m. kovo 3 d. ir G. G. paskirti galutinę bausmę – 48 MGL (6 240 Lt) dydžio baudą.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria G. G. paskirtos bausmės subendrintos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš G. G. priteista 97,23 Lt cigarečių sunaikinimo išlaidoms atlyginti. Iš A. N. priteisti 194,46 Lt cigarečių sunaikinimo išlaidoms atlyginti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Panevėžio apygardos prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.