Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo G. O. atstovo advokato D. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutarties priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. O. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-12589-192/2011, suinteresuotas asmuo J. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.) nėra nustatyta.

Dėl naujo įrodymo prijungimo

Apeliantas prašė priimti naują įrodymą – Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-480-752/2015, kurio pateikimo būtinybė iškilo jau po atskirojo skundo padavimo. Atskirieji skundai nagrinėjami pagal taisykles, reglamentuojančias procesą apeliacinės instancijos tesime, išskyrus išimtis, numatytas CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje (CPK 338 str.). CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į pateiktos teismo nutarties priėmimo datą, nurodyto procesinio dokumento pareiškėjas negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl apelianto prašymas dėl įrodymo prijungimo tenkintinas ir pateiktas įrodymas prijungtinas prie bylos.

Dėl atskirojo skundo motyvų

Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėdamas prašymą atnaujinti procesą, sprendžia dėl jo pagrįstumo, t. y. patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepažeidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą teismo tiriami ir vertinami visi tie įrodymai, kurie gali patvirtinti arba paneigti prašymo atnaujinti procesą pagrįstumą iš prašymo turinio identifikuojamais CPK 366 straipsnio 1 dalyje išvardytais proceso atnaujinimo pagrindais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2011).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė atnaujinti procesą Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-12589-192/2011 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Minėtoje byloje Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 28 d. sprendimu tenkino ieškovės J. B. ieškinį atsakovui G. O. ir priteisė iš atsakovo G. O. išlaikymą sūnui D. O., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį, nuo 2011 m. birželio 1 d. iki sūnaus pilnametystės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluota taisyklė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2009; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011; 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2011; kt.). Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 str. 2 d.).

Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurios nebuvo žinomos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareiškėjas įvardijo tai, jog suinteresuotas asmuo J. B. nesirūpina sūnumi, nuolat girtauja, kad dėl tokio jos elgesio buvo iškilęs pavojus sūnaus fizinei ir psichinei sveikatai, kad iš J. B. sūnus yra paimtas ir atiduotas iš pradžių valstybės institucijų laikinai globai, po to pareiškėjui. Nurodytoms aplinkybėms pagrįsti pareiškėjas pateikė 2014 m. kovo 25 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A1-369 dėl D. O. laikinosios globos nustatymo, kuriuo nuo 2014 m. kovo 19 d. be tėvų globos likusiam D. O. nustatyta laikinoji globa (b. l. 55), 2014 m. spalio 2 d. Kauno apylinkės teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-17190-947/2014, kuria nutarta atskirti nuo motinos J. B. nepilnametį sūnų D. O. (b. l. 56-57), 2014 m. liepos 24 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A1-838, kuriuo pripažintas netekusiu galios 2014 m. kovo 25 d. įsakymas Nr. A1-369 (b. l. 67), 2014 m. liepos 28 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. ĮS-1451, kuriuo D. O. nuo 2014 m. liepos 28 d. laikinąja globėja paskirta B. O. ir vaiko gyvenamoji vieta nustatyta globėjos gyvenamojoje vietoje (b. l. 68), 2014 m. liepos 24 d. Vaiko grąžinimo tėvams aktą Nr. 133-1, kuriuo D. O. grąžintas pareiškėjui (b. l. 70) ir 2015 m. sausio 20 d. Kauno apylinkės teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-480-752/2015, dėl pareiškėjo ir J. B. taikos sutarties patvirtinimo, kuria J. B. įsipareigojo teikti išlaikymą sūnui D. O. bei sumokėti išlaikymo įsiskolinimą pareiškėjui, paskirtam vaikui tenkančių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise (b. l. 99-100).

Įvertinęs byloje pateiktų dokumentų turinį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė, jog jo nurodytos aplinkybės gali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Visų pirma, pareiškėjas neįrodė, kad aplinkybės dėl J. B. nesirūpinimo vaiku, girtavimo ir kt., jau egzistavo nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-12589-192/2011 iš esmės bei 2011 m. spalio 28 d. sprendimo priėmimo byloje metu. Pažymėtina, kad pareiškėjo pateikti dokumentai, kuriuose konstatuotos šios aplinkybės yra priimti 2014 m., t.y. praėjus trims metams po aukščiau nurodyto teismo sprendimo priėmimo. Minėtuose dokumentuos konstatuota situacija ir aplinkybės, esančios jų priėmimo metu. Antra, pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali turėti esminės reikšmės bylai. Pareiga pareiškėjui išlaikyti savo nepilnametį vaiką yra nustatyta CK 3.192 straipsnyje. Teismų informacinės sistemos duomenims nustatyta, kad 2014 m. spalio 10 d. įsiteisėjus 2014 m. spalio 2 d. Kauno apylinkės teismo nutarčiai, priimtai civilinėje byloje Nr. 2-17190-947/2014, dėl motinos J. B. atskyrimo nuo nepilnamečio vaiko D. O., J. B. CK 3.191 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu neteko uzufrukto teisės tvarkyti savo nepilnamečio vaiko D. O. turto, įskaitant ir jam iš pareiškėjo priteistų išlaikymo lėšų.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Minėtas terminas yra skaičiuojamas nuo tos dienos, kai prašymą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-17190-947/2014 pateiktame prašyme dėl nepilnamečio D. O. atskyrimo nuo motino J. B. pareiškėjas nurodė, kad 2014 m. balandžio mėnesį sužinojo, jog vaikas yra apgyvendintas Vaikų gerovės centre „Pastogė“ (b. l. 56-57). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent nuo šios datos, o ne nuo 2014 m. liepos 24 d., kai pareiškėjui buvo grąžintas vaikas, pareiškėjas turėjo sužinoti tas aplinkybes, kurias jis nurodė kaip proceso atnaujinimo pagrindą.

Remdamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti procesą, tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.