- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-02
- Bylos Nr.
- 2-17190-947/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12982-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Žeromskytė-Stanienė
- Pareiškėjas
- G. O.
- Suinteresuotas asmuo
- J. B., Vaikų gerovės centrui „Pastogė“
Kauno apylinkės teismo teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė, sekretoriaujant Justinai Brazaitytei, pareiškėjo G. O. atstovui advokatui D. K., suinteresuotiems asmenims J. B., Vaikų gerovės centro „Pastogė“ atstovei G. K., išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. L., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. O. prašymą suinteresuotiems asmenims J. B., Vaikų gerovės centrui „Pastogė“, išvadą byloje teikianti institucija - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas G. O. kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašo atskirti nepilnametį sūnų D. O. nuo motinos J. B.. Pareiškėjas nurodė, kad santuokos su J. B. nebuvo sudaręs, (duomenys neskelbtini) pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo J. B. susilaukė sūnaus D. O.. Vaikas iki 2014 m. kovo mėn. gyveno kartu su motina. Pareiškėjas nurodė, kad 2014 m. balandžio mėnesį sužinojo apie tai, kad jo sūnus yra apgyvendintas Vaikų gerovės centre „Pastogė“. Pareiškėjas nurodė, kad iš karto atvyko į Lietuvą išsiaiškinti situacijos. Grįžęs į Lietuvą pareiškėjas sužinojo, kad 2014 m. kovo 25 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų jo sūnui skirta laikinoji globa kaip likusiam be tėvų globos vaikui. Pareiškėjas nurodė, kad vaikas buvo paimtas į laikiną globą, nes jo motina J. B. vaiku nesirūpino, nuolat girtavo, kas kėlė grėsmę vaiko fizinei ir psichinei būklei. Pareiškėjas nurodė, kad J. B. laikotarpiu nuo 2012-05-15 iki 2013-05-14 buvo nustatytas 40 procentų darbingumo lygis dėl šizoafektinio sutrikimo, depresijos tipo. Pareiškėjo teigimu, J. B. dėl savo sveikatos būklės bei nuolatinio girtavimo negali tinkamai rūpintis sūnumi ir kelia jam pavojų, todėl nuo jos atskirtinas nepilnametis sūnus. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad tik sužinojęs apie susidariusią situaciją iš karto grįžo į Lietuvą ir ėmė rūpintis sūnaus grąžinimu jam, kad vaikas galėtų augti su tėvu. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas papildomai paaiškino, kad pareiškėjas nebepalaiko reikalavimo grąžinti jam vaiką, nes sūnus realiai jau nebegyvena Vaikų gerovės centre „Pastogė“, vaiku šiuo metu visapusiškai rūpinasi pareiškėjo motina, o pareiškėjas nuo 2015 m. pradžios ketina nutraukti darbo santykius užsienyje ir grįžti į Lietuvą gyventi kartu su vaiku.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. B. teismo posėdyje paaiškino, kad su pareiškimu visiškai sutinka, nes dėl savo sveikatos būklės negali tinkamai rūpintis sūnumi.
Suinteresuotas asmuo Vaikų gerovės centras „Pastogė“ nurodė, kad visiškai sutinka su pareiškimu. Suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdyje nurodė, kad socialinis darbas su vaiko motina J. B. buvo neefektyvus, esminių pokyčių neįvyko ir vaiką paėmus į laikiną globą, nes motina ir toliau girtavo, konfliktavo su sugyventiniu.
Šalies argumentai
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad su pareiškimu sutinka, nes motina dėl savo sveikatos būklės ir netinkamo gyvenimo būdo negali suprasti bei tinkamai tenkinti vaiko poreikių, todėl vaikas atskirtinas nuo motinos, jo gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu (b. l. 62-64).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymai dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų nagrinėjami supaprastinto proceso tvarka. Supaprastinto proceso tvarka nagrinėtinų bylų teiseną reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyrius, kurio 582 straipsnio 5 dalis numato, kad byla nagrinėjama šiame skyriuje nustatyta tvarka, neatsižvelgiant į tai, kad ginčas kyla dėl teisės, išskyrus Civiliniame kodekse numatytus atvejus. Minėto straipsnio 6 dalis numato, kad šios kategorijos bylos išsprendžiamos priimant nutartį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymai dėl vaikų atskyrimo nuo tėvų perduodami nagrinėti ginčo teisenos tvarka, jeigu paaiškėja, kad yra pagrindas tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai apriboti. Nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindo laikinam ar neterminuotam tėvų valdžios apribojimui, byloje nėra kilęs ginčas tarp tėvų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. kovo 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010 yra išaiškinęs, kad ypatinga teisena yra vienašalė teisena ir joje numatyta teismo procesinių sprendimų forma taikytina tik tais atvejais, kai tarp šalių nėra ginčo. Kai ypatingosios teisenos tvarka (prie kurių priskiriamos ir supaprastinto proceso tvarka nagrinėtinos bylos) nagrinėjamose bylose kyla ginčas dėl teisės, pirmosios instancijos teismas bylą išsprendžia iš esmės, priimdamas teismo sprendimą (Civilinio proceso kodekso 259 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju nekilus ginčui dėl teisės tarp proceso šalių, t. y. tarp pareiškėjo G. O. ir suinteresuotų asmenų, byla nagrinėta supaprastinto proceso tvarka, teismo procesinis sprendimas įforminamas teismo nutartimi, kaip tai numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 582 straipsnio 6 dalis.
Iš byloje pateikto gimimo liudijimo nustatyta, kad pareiškėjas G. O. ir suinteresuotas asmuo J. B. yra nepilnamečio vaiko D. O., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai (b. l. 8). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) D. O. likusiam be tėvų globos buvo nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju buvo paskirtas Vaikų gerovės centras „Pastogė“ (b. l. 18). Suinteresuotam asmeniui J. B. pakartotinai nuo 2012-05-15 iki 2013-05-14 nustatytas 40 procentų darbingumas (b. l. 10). Iš bylos duomenų nustatyta, kad vaikui buvo nustatyta laikinoji globa, nes jo motina nuolat girtavo, neprižiūrėjo vaiko, sūnų palikdavo vaikui nesaugioje vietoje (b. l. 15-23). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaikinta 2014 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta vaiko laikinoji globa gerovės centre, nepilnametis vaikas buvo grąžintas tėvui (pareiškėjui).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.179 straipsnio 1 dalis numato, kad tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Taigi, pagal minėtą teisės normą vaiko atskyrimui nuo jo motinos J. B. turi egzistuoti dviejų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.179 str. 1 d. numatytų vaiko atskyrimo nuo tėvų pagrindą sudarančių aplinkybių visuma: vaiko motinos negalėjimas gyventi su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, nesant vaiko motinos kaltės, ir būtinybė nuspręsti, su kuo turi gyventi vaikas. Negalėjimas gyventi su vaiku šiuo atveju turi būti suprantamas, kaip negalėjimas vykdyti motinos pareigų nepilnamečiui vaikui, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 str. ir sudarančių tėvų valdžios turinį, taip pat negalėjimas užtikrinti nepilnamečio vaiko teisių įgyvendinimo, su šių teisių įgyvendinimu susijusių vaikų poreikių tenkinimo. Vaikų atskyrimo nuo tėvų pagrindą sudaro tik toks negalėjimas vykdyti tėvų pareigų vaikams, kurį sąlygoja objektyvios, nuo tėvų nepriklausančios aplinkybės ir dėl tokių aplinkybių atsiradimo ar egzistavimo nėra tėvų kaltės.
Vaiko atskyrimo nuo motinos būtinybę pareiškėjas grindžia J. B. sveikatos būkle ir girtavimu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.179 str. 1 d. numatytu vaiko atskyrimo nuo tėvų pagrindu laikytina tik tokia liga ar tokios aplinkybės, dėl kurių tėvai negali vykdyti savo pareigų vaikams tam tikru apibrėžtu ar neapibrėžtu laikotarpiu. Iš bylos duomenų nustatyta, kad J. B. buvo teikiamos socialinės paslaugos. Socialinės darbuotojos apsilankymų metu nustatyta, kad J. B. vartoja alkoholį, darbo neturi. Vaikų gerovės centras „Pastogė“ pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad J. B. veda netinkamą gyvenimo būdą, konsultacijas Kauno apylinkės priklausomybių centre ir anoniminių alkoholikų grupes lankė nereguliariai.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad J. B. serga šizoafreniniu sutrikimu ir yra gydoma nuo 2002-10-03. VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos rašte nurodyta, kad ligos paūmėjimų metu J. B. yra stacionarizuojama Psichiatrijos ligoninėje (b. l. 97). Iš VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos 2014-08-26 rašto nustatyta, kad J. B. paskutinį kartą gydymo įstaigoje lankėsi 2014-07-31, daug kartų buvo gydyta psichiatrijos stacionare, paskutinį kartą gydėsi nuo 2014-01-02 iki 2014-01-24. Rašte nurodoma, kad pasveikimo prognozė yra abejotina, o dėl psichikos sutrikimų ir alkoholio vartojimo pilnavertiškai tenkinti (duomenys neskelbtini) metų vaiko poreikius ji negali.
Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, daro išvadą, kad suinteresuotas asmuo J. B. dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių, t. y. dėl ligos pobūdžio ir sunkumo, priklausomybės alkoholiui, negali tinkamai ir atsakingai rūpintis savo nepilnamečiu vaiku, negali auklėti, ugdyti vaiko, kad jis taptų visaverčiu visuomenės nariu, negali užtikrinti jam tinkamų gyvenimo sąlygų dėl savo sveikatos būklės. Atsižvelgiant į tai, nepilnametis vaikas D. O. atskirtinas nuo motinos J. B. (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis, Civilinio kodekso 3.179 straipsnio 1 dalis).
Suinteresuotam asmeniui J. B. išaiškintina, kad atskirtam nuo jos vaikui išsaugomos visos asmeninės turtinės teisės ir pareigos, pagrįstos giminyste, kad atskyrus vaiką nuo motinos ar tėvo, motina ar tėvas netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis suinteresuotas asmuo gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku.
Kiti procesiniai klausimai.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas nurodė, kad šioje byloje nėra reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo, nes šiuo klausimu pareiškėjas kreipsis į teismą ieškinio teisenos tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, 582 straipsnio 6 dalimi,
nutaria:
pareiškėjo G. O. prašymą dėl vaiko atskyrimo nuo motinos tenkinti.
Atskirti nuo motinos J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametį vaiką D. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusį (duomenys neskelbtini).
Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.