- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-21
- Bylos Nr.
- e2YT-12601-1104/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00003-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dmitrij Rancev
- Pareiškėjas
- B. L., A. L.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, Ukmergės rajono savivaldybės administracija
- Advokatai
- Virginija Bradulskienė
- Kategorijos
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų B. L. ir A. L. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas, Ukmergės rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai B. L. ir A. L. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie įgijo nuosavybės teise butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą 12I1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį.
2. Pareiškėjai nurodė, kad valdo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šie statiniai iki šiol nėra įregistruoti viešajame registre, nors visą laiką valdomi teisėtai. Žemės sklypas po šiais statiniais nėra suformuotas. Pareiškėjai buvo žemės ūkio bendrovės nariai ir nustatyta tvarka 1986 m. gavo butą, kuris yra daugiabutyje gyvenamajame name ir ūkinį pastatą 12I1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Ūkinis pastatas 4I1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra pastatytas sublokavus kitus ūkinius pastatus. Ūkinis pastatas pastatytas 1970 m. kartu su daugiabučiu namu visada buvo naudojamas pareiškėjų poreikiams tenkinti, malkoms laikyti, sandėliavimui ir kt. Šį ūkinį pastatą pareiškėjai valdo daugiau kaip 10 metų. Jį remontuoja, tvarko, prižiūri, remontuoja prireikus. Niekada nebuvo kitų asmenų pretenzijų į šį ūkinį pastatą. Dviejų kambarių butą su rūsiu, buvusiu adresu (duomenys neskelbtini), o šiuo metu adresas (duomenys neskelbtini), valdo ilgiau, negu 10 metų. Butą remontuoja, tvarko, prižiūri ir trečiųjų asmenų pretenzijų niekada nebuvo.
3. Nurodė, kad atliko buto, ūkinio pastato kadastrinius matavimus ir pateikė VĮ Registrų centrui registruoti viešajame registre ir įregistruoti pareiškėjų daiktines teises. Gavo neigiamą sprendimą, kurį teikia teismui. Pareiškėjai nėra įgiję buto su ūkiniu pastatu kitu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, todėl vertina, kad nėra įgiję šio turto nurodytais pagrindais. Atsižvelgiant į tai, kad nėra įregistruoti pareiškėjų nuosavybė, mano esant akivaizdu, kad pareiškėjai nėra įgiję šio turto CK 4.47 straipsnio pagrindais, nes nėra sudaryta sandorių dėl šio nekilnojamojo turto perleidimo. Pareiškėjai nurodo kreipęsi į savivaldybę, kuri patvirtino, kad butas, ūkinis pastatas su pastoge, nėra nei savivaldybės nuosavybė. Butas, ūkinis pastatas nėra valstybės nuosavybė, o taip pat nėra trečiųjų asmenų nuosavybė. Šis turtas niekuomet nebuvo įregistruotas, t. y. nepriklauso jokiems kitiems asmenims, tačiau kartu patvirtina, kad kiti asmenys neturėjo ir neturi į juos teisių ar reikalavimų. Butas buvo suteiktas naudotis pareiškėjams perdavimo aktu, nuo 1986 m. valdomas sąžiningai ir atvirai. Buto priklausinys yra ūkinis pastatas. Pareiškėjai butą su rūsiu ir ūkinį pastatą įgijo perdavimo aktu iš (duomenys neskelbtini) bendrovės. Pareiškėjai butą naudoja, moka mokesčius už elektros sunaudojimą. Pareiškėjų valdymas yra atviras, visiems matomas ir žinomas. Visą laiką butą su ūkiniu pastatu pareiškėjai valdo atvirai kaip savo turtą, tretieji asmenys tai mato ir supranta, pretenzijų niekada nebuvo pareikšta. Atliekant kadastrinius matavimus kaimynai tai matė, jokių pretenzijų nepareiškė. Niekas daugiau šio turto nevaldė, netvarkė. Atvirą daikto valdymo faktą patvirtina ta aplinkybė, kad pareiškėjai turi buto raktus, remontuoja po gaisro, prižiūri. Šis valdymas yra atviras, o ūkinis pastatas valdomas ir tvarkomas kaip priklausinys. Butas su ūkiniu pastatu valdomas nepertraukiamai ilgiau kaip 10 metų. Kaip jau nurodė, butą su ūkiniu pastatu pareiškėjai valdo kaip savininkai, nėra kito asmens, asmenų, kurie yra šio turto savininkai. Daugiabutis gyvenamasis namas yra pastatytas 1970 m. Pareiškėjai kreipėsi į Lietuvos regioninį valstybės archyvą. Gavo ūkinių knygų išrašą nuo 1986 m. Pateikia teismui išrašą iš 2001 m. gruodžio 10 d. protokolo apie tai, kad nuspręsta pareiškėjams už jiems priklausantį pajų - 9300 litų, parduoti dviejų kambarių butą su rūsiu ir ūkiniu pastatu. Prie dokumentų, gautų iš Vilniaus regioninio valstybės archyvo, yra 1991 m. spalio 28 d. protokolas Nr. 4, kuriame nurodyta, kad pareiškėjai A. L. parduodamas gyvenamasis namas su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) ir pirkimo-pardavimo sutartis apie gyvenamojo namo pirkimą. Šis gyvenamasis namas yra įregistruotas viešajame registre. Pateikiame Aktą valstybiniam pastato priėmimui, surašytą 1970 m. birželio 29 d. Akte nurodyta, kad gyvenamasis namas yra su ūkio pastatais, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pažymima Akte, kad buvo parengtas Žemprojektas, o statytojas buvo (duomenys neskelbtini) kolūkis. Valstybinė komisija 1970 m. birželio 29 d. pripažino, kad gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais priimami naudotis. Pateikia reikalavimus dėl dviejų kambarių 53,36 kv. m. buto ir ūkinio pastato 12I1/p, pateikia buto inventorizacijos bylą, parengtą 1986 m. pareiškėjų iniciatyva. Pateikia apie komunalinių mokesčių mokėjimą už elektros energijos naudojimą bute (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., l. 1-5).
4. Pareiškėjas B. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad butą įsigijo pagal pajus iš žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“. Abu su sutuoktine dirbo ten. Negalėjo prisiminti, kuriais tiksliai metais. Buvo sutvarkyta viskas, sumokėta. Buvo pirkimo kvitas, tačiau galimai dingo, vaikai sunaikino. Paaiškino, kad iš karto ten gyventi buvo neįmanoma, sūnus viską sutvarkė, suremontavo ir jis leido sūnui bute gyventi. Iki šios dienos sūnus ir gyvena bute. Paaiškino, kad mokesčius mokėjo abu su sūnumi. Patvirtino, kad nebuvo jokių pretenzijų dėl buto. Aptariamame bute anksčiau buvo „(duomenys neskelbtini)“ kontora, kur sėdėdavo administracija. Kiek pamena, pinigų primokėti nereikėjo, viską pirko už pajus, o pajai buvo ir jo, ir sutuoktinės ir dar motinos. Paaiškino, kad butas turį rūsį, yra katilinė, buvo dar ir tvartas, pirko su priklausiniais. Tvarte buvo kraunamas šienas, dabar tiesiog stovi tvartas.
5. Pareiškėjų atstovė teismo posėdžio metu prašė tenkinti pareiškimą. Atstovė teismo posėdžio metu iš esmės atkartojo pareiškime ir teismo posėdžio metu pareiškėjų nurodytas aplinkybes. Papildomai pažymėjo, kad pareiškėjai už pajus, kuriuos įgijo dirbdami (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovėje, įgijo nurodytą butą ir jį valdė teisėtai bei pagrįstai.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Atsiliepime nurodė, kad pareiškimas gali būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu būtų nustatytos visos įstatymo nustatytos sąlygos. Visų pirma, buvo svarbu nustatyti, ar pareiškime nurodytas turtas nėra valstybės nuosavybė, nes konstatavus negalimumą valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą pareiškėjui įgyti pagal įgyjamąją senatį, kiti argumentai ir teiginiai dėl pareiškėjo sąžiningo, atviro ir nepertraukiamo turto valdymo nesvarstytini, nes šiais argumentais nurodomų aplinkybių pagrindu kitas asmuo negali įgyti valstybei nuosavybės teise priklausančio daikto nuosavybės įgyjamosios senaties būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2013). CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra susijęs su specifine po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo susidariusia situacija vykstant nuosavybės rūšių ir formų pertvarkymo procesams ir gali būti pateisinamas tuo, kad pereinamuoju laikotarpiu gyvuojanti valstybė nėra tinkamai apskaičiusi bei valdanti savo turto, nepriėmusi sprendimo dėl jo perleidimo privačion nuosavybėn. Dėl to, kilus ginčui dėl nekilnojamųjų daiktų buvimo viešosios nuosavybės teisės objektais, turi būti atsižvelgiama į nuosavybės rūšies pertvarkymo iš viešosios į privačią teisinį reguliavimą. Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, pradėtas formuoti privačios nuosavybės teise grindžiamas šalies ūkis (Konstitucijos 46 straipsnis) ir viešoji nuosavybė įstatymų nustatyta tvarka buvo perleidžiama privatiems subjektams. Viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka, o kolūkio, kaip žemės ūkio įmonės, turto privatizavimo santykius reglamentavo 1991 m. liepos 30 d. priimto Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo nuostatos. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sisteminiu būdu aiškinant šių specialiųjų teisės aktų nuostatas ir CK 4.69 straipsnio 3 dalį, konstatuotina, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačios nuosavybės teise kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas viešajai nuosavybei pertvarkyti į privačiąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje pagal L. K. pareiškimų, bylos Nr. 3K-3-41/2011). Iškilus klausimui dėl tam tikro turto įgijimo galimumo įgyjamosios senaties būdu, kai kyla ginčas dėl to, ar tas turtas priklauso valstybės nuosavybei, teismas turi nustatyti šio turto kilmę, iš kokių finansavimo šaltinių jis buvo sukurtas; jeigu turtas buvo sukurtas viešosios nuosavybės pagrindu, t. y. bendromis lėšomis ir darbu, jis tokiu ir turi būti laikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-67/2011). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad tai, jog teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nebėra valstybės nuosavybė, nes taip būtų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. M. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-408/2007; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal AB ,,Pakruojo arka“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-535/2008). Šioje nutartyje kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad dėl to nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina, t. y. nesirūpina, neprižiūri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo. Bet koks valstybei priklausančio daikto valdymas, nepriklausomai nuo jo laiko ir bet kokių kitų aplinkybių, negali būti pripažintas pagrindu taikyti įgyjamąją senatį. Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo. Pareiškėjai nurodo, kad „<...> mes, pareiškėjai buvome žemės ūkio bendrovės nariai. Mes, nustatyta tvarka 1986 m. gavome butą, kuris yra daugiabutyje gyvenamajame name ir ūkinį pastatą 12I1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini)“. Nors pareiškėjai nurodo kad butas, ūkinis pastatas nėra valstybės nuosavybė, tačiau kartu su pareiškimu pateiktose kadastrinių matavimų bylose statybos pabaigos metai nurodomi 1970 m., todėl pagrįstai laikytina, jog tai tarybinio laikotarpio statiniai, todėl turtas priklausė valstybiniam ir visuomeniniams fondams, t. y. buvo viešoji nuosavybė. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjų nurodomas turtas sukurtas viešosios nuosavybės pagrindu, t. y. bendromis lėšomis ir darbu. Taigi, nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ginčo turtas nebuvo privati asmenų nuosavybė, o galėjo būti valstybės arba savivaldybės nuosavybė. Jau minėta, kad kasacinio teismo praktikoje yra aiškiai pasisakyta, jog tais atvejais, kai statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo. Tai kad pareiškėjo pareiškimas yra nepagrįstas patvirtina ir teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-446-450/2017, Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-4641-1004/2017, Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-324-635/2016, ir kt.). Prašė pareiškėjų pareiškimą dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo nagrinėti teismo nuožiūra nedalyvaujant VĮ Turto banko atstovui (el. b. 1 t., l. 56-59, 196-197).
7. Suinteresuotas asmuo Ukmergės rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nagrinėjamu atveju daugiabutis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra pareiškėjų prašomas pripažinti įgytu pagal įgyjamąją senatį butas (Nr. (duomenys neskelbtini)), yra pastatytas 1970 metais. Pareiškėjai teismui pateikė įrodymus, kad buvo privatizuotas (1991 m. Butų privatizavimo įstatymo pagrindu įsigytas) gyvenamasis namas ir jo priklausinys – ūkinis pastatas. Šias aplinkybes patvirtina ir Nekilnojamojo turto duomenų bazės išrašas, iš kurio matyti, kad gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, esantys adresu (duomenys neskelbtini), priklauso nuosavybės teise A. L., įregistravimo pagrindas: 1991 m. spalio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartis pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 Nr. 2-4131. Tačiau pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų apie nagrinėjamu atveju aktualaus 55,05 kv. m ploto buto ir kartu naudojamo ūkinio pastato privatizavimą (pinigų sumokėjimą už privatizuojamą butą ir ūkinį pastatą). Iš pareiškėjų pateiktų įrodymų galima daryti išvadą, kad gyvenamasis namas buvo statytas kartu su ūkiniu pastatu. Administracijai patikrinus gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro duomenis, paaiškėjo, kad kiti šiame name esantys butai ir jų priklausiniai – ūkiniai pastatai buvo privatizuoti 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo pagrindu. Taigi, galimai 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo reikalavimai turėjo būti taikomi aptariamam 55,05 kv. m ploto butui ir kartu naudojamam ūkiniam pastatui. Administracija, rengdama teismui atsiliepimą į pareiškėjų pareiškimą, pateikė paklausimus Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Pivonijos seniūnijai ir Vilniaus regioniniam valstybės archyvui. Iš gauto seniūnijos atsakymo matyti, kad: Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Pivonijos seniūnijos 1998-2002 m. ūkinėje knygoje Nr. 21, Namų ūkio Nr. 736, yra įregistruotas namų ūkis, kurį sudaro dviejų kambarių gyvenamasis pastatas ir tvartas. Šio namų ūkio šeimos galva nurodytas B. L., žmona A. L.. Be to, iš Vilniaus regioninio valstybės archyvo atsakymo matyti, kad: 1) B. L. ir A. L. buto (53,36 v. m.) su ūkiniais pastatais (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo (privatizavimo) sutartis, sudaryta 1991-1995 m., Ukmergės rajono Laičių žemės ūkio įmonės 1991 m. dokumentuose, Ukmergės rajono Ukmergės apylinkės tarybos ir viršaičio 1991-1995 m. dokumentuose nerasta; 2) duomenų apie buto ir jo priklausinio (ūkinio pastato) (duomenys neskelbtini) (apylinkėje), Ukmergės rajone 1991-1995 m. perdavimą Ukmergės rajono savivaldybėn Ukmergės rajono Ukmergės apylinkės tarybos ir viršaičio 1991-1995 m. dokumentuose, Ukmergės rajono savivaldybės administracijos 1991-1995 m. dokumentuose nerasta; 3) Vilniaus regioniniam valstybės archyvui saugoti neperduoti Ukmergės rajono (duomenys neskelbtini) bendrovės dokumentai (pridedamas Vilniaus regioninio valstybės archyvo 2024 m. kovo 5 d. raštas Nr. SP-517 ir jo priedai). Administracija patvirtina, kad pareiškime nurodytas nekilnojamas turtas (butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini)) nėra ir nebuvo Ukmergės rajono savivaldybės nuosavybė, nėra įtrauktas į Savivaldybės turto apskaitą, taip pat nėra duomenų apie tai, kad šis turtas buvo perduotas Savivaldybei kaip valstybės turtas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjų pareiškimas galėtų būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiškime nurodytas turtas nėra valstybės nuosavybė. Prašo teismo priimti sprendimą šioje byloje savo nuožiūra, Ukmergės rajono savivaldybės administracijos atstovui nedalyvaujant (el. b. 1 t., l. 71-75).
8. Liudytoja I. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjai yra jos kaimynai ir giminaičiai. Paaiškino, kad butas atsirado susikūrus bendrovei, kurioje ir ji (liudytoja), ir pareiškėjai dirbo. Kai bendrovė skirstėsi, buvo nutarta likviduoti, buvo išdalintas ir bendrovės turtas už pajus. Pareiškėjų butas buvo gautas už pajus. Kas kam išėjo už turimus pajaus, tą žmonės ir gavo, buvo ir transporto priemonių. Iš karto apsigyveno pareiškėjų sūnus ir jos (liudytojos) dukra, kurie iki šiol bute gyvena su trimis vaikais. Per visą laiką niekas nebuvo pareiškęs pretenzijų į butą. Negalėjo prisiminti, kad būtų buvę kokie dokumentai, galimai jei ir buvo, tai ranka rašyti ir antspauduoti. Paaiškino, kad pradžioje buvo (duomenys neskelbtini) kolūkis, tai buvo bendras ir (duomenys neskelbtini) kolūkis, tada valstybės buvo nutarta padalinti – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pasidalino į dvi dalis, į (duomenys neskelbtini) bendrovę ir į (duomenys neskelbtini) bendrovę. Paaiškino, kad butui priklauso ūkinis pastatas, rūsys. Ūkinis pastatas yra vienas didelis pastatas su kiekvienam butui skirtu sandėliuku. Patikino, kad ginčų ir dėl ūkinio pastato nėra. Patvirtino, kad vaikai bute gyvena beveik 20 metų.
9. Liudytoja A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjais dirbo vienoje bendrovėje, taip pat gyvena gretimame kaime šalia pareiškėjų. Paaiškino, kad pareiškėjas daug metų buvo atidirbęs kolūkyje ir po to susikūrusioje bendrovėje, turėjo daug pajų užsidirbęs. Kai bendrovė pradėjo ardytis, įvyko visuotinis pajininkų susirinkimas ir nutarė dėl sunkios padėties likviduoti bendrovę. Pirmiausia atsiskaitė bendrovė su bankais, o likusį turtą išdalino pajininkams. Pajininkai galėjo pasirinkti ką pasiimti už pajus. Bronius, turėdamas šeimą, norėjo butą pasiimti. Anksčiau bute buvo kontora su dviem kambariais ir virtuve. Tiksliai neprisiminė, bet turėjo pareiškėjas apie 10 000 pajų, kadangi turėjo ilgą darbo stažą. Patvirtino, kad niekada nebuvo jokių pretenzijų dėl buto. Patvirtino, kad ir pati buvo bendrovės pajininkė. Galimai kažkokius dokumentus rašė ranka, dalino pajininkams, tačiau tiksliai prisiminti negalėjo. Patvirtino, kad butams buvo priskirti ūkiniai pastatai ir rūsys.
10. Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis buvo (duomenys neskelbtini) bendrovės pirmininku. Paaiškino, kad kai dalinosi iš vieno kolūkio į dvi bendroves, vienus butus privatizavo, o kadangi konkretus butas buvo bendrovės administracijos, tas butas paliktas kontorai. Butui priklausė ir rūsys bei ūkinis pastatas. Kadangi nebegalėjo žmonėms atlyginimų išmokėti, visuotiniame susirinkime buvo nutarta likviduoti bendrovę. Buvo nutarta atsiskaityti su žmonėmis už parduotą produkciją, gyvulius, bei atsiskaityti su banku. Viską susitvarkius, žmonėms, kurie turėjo pajus už didesnį darbo stažą, daugiau nei 9 000 pajų, buvo nutarta likusį turtą už pajus atiduoti pajininkams. Pareiškėjas turėjo daug pajų už ilgą darbo stažą, ir kai jo buvo didelė šeima, atidavė už pajus butą. Jokių kitų pretendentų į butą nebuvo. Buvo protokolo išrašas, buvo pažyma išduodama už paimtą turtą su jo ir buhalterės parašais. Paaiškino, kad visus dokumentus, kai atsiskaitė su banku ir žmonėmis, pridavė į archyvą, ten kažkiek laikė, po to sunaikino. Pareiškėjams niekas nereiškė jokių pretenzijų dėl buto.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį. Įgyjamosios senaties institutą reguliuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ketvirtos knygos 5 skyriaus 3 skirsnio nuostatos ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 34 skyriaus 3 skirsnio nuostatos.
12. CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta įgyjamosios senaties samprata: „fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) nuosekliai formuodamas teismų praktiką bylose dėl įgyjamosios senaties yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (žr. pavyzdžiui, LAT 2017 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-916/2017, 14 punktas).
13. Iš byloje esančios medžiagos galima daryti išvadą, kad pareiškėjai nėra ir nebuvo įgiję nuosavybės teisės į šio sprendimo 1 punkte nurodytą nekilnojamąjį turtą – butą su priklausiniais, kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu ir jie nėra minėto daikto savininkai. Į bylą pateikti: Ukmergės rajono Laičių žemės ūkio įmonės, Ukmergės rajono, Ukmergės apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto, Ukmergės rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto rajono architekto dokumentų fonde esantys 1986-1990 m. (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėje knygoje esančios B. L. ūkio žinių lapų kopijos; 1970 m. birželio 29 d. gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais (duomenys neskelbtini)priėmimo aktas; Laičių kolūkio narių visuotinio susirinkimo 1991 m. spalio 28 d. protokolas Nr. 4 dėl gyvenamojo namo pardavimo A. L.; A. L. sutartis, sudaryta 1991 m. spalio 31 d., reg. Nr. 2-4134, ir 1991 m. spalio 31 d. gyvenamojo namo, buto Įkainavimo aktas (el. b. 1 t., l. 15-27). UAB „AASE“ Nekilnojamojo daikto Kadastrinių matavimų byla (objektas (duomenys neskelbtini) bei statinys (duomenys neskelbtini)) (el. b. 1 t., l. 28-41). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimas atmesti pareiškėjų prašymą (el. b. 1 t., l. 10-13); Išrašas iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės likvidacinės komisijos posėdžio, įvykusio 2001 m. gruodžio 10 d. Protokolas Nr. 16 (el. b. 1 t., l. 16). Ukmergės rajono savivaldybės administracijos raštas, kuriame nurodoma, kad butai, esantys daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), nėra Ukmergės rajono savivaldybės nuosavybė (el. b. 1 t., l. 51); Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Pivonijos seniūnijos 2024 m. vasario 27 d. raštas, kuriame nurodoma, kad <...> Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Pivonijos seniūnijos 1998 m.-2002 m. ūkinėje knygoje Nr. 21, Namų ūkio Nr. 736, yra įregistruotas namų ūkis, kurį sudaro dviejų kambarių gyvenamasis pastatas ir tvartas. Šio namų ūkio šeimos galva nurodytas B. L., a.k. (duomenys neskelbtini), žmona A. L., a.k. (duomenys neskelbtini). Papildomų žinių skiltyje yra įrašas, kad 1995 12 19 B. L. paveldėjo B. B. pastatus Ukmergės notarinėje kontoroje, Reg. Nr. 11353-7..<...> (el. b. 1 t., l. 78-83); Vilniaus regioninio valstybės archyvo 2024 m. kovo 5 d. raštas, kuriame nurodoma, kad <...> B. L. ir A. L. buto (53,36 kv. m.) su ūkiniais pastatais (duomenys neskelbtini) kaime, Ukmergės rajone pirkimo - pardavimo (privatizavimo) sutartis, sudaryta 1991-1995 m., Ukmergės rajono Laičių žemės ūkio įmonės 1991 m. dokumentuose, Ukmergės rajono Ukmergės apylinkės tarybos ir viršaičio 1991-1995 m. dokumentuose nerasta. Duomenų apie buto ir jo priklausinio (ūkinio pastato) (duomenys neskelbtini) kaime, Ukmergės seniūnijoje (apylinkėje), Ukmergės rajone 1991-1995 m. perdavimą Ukmergės rajono savivaldybėn Ukmergės rajono Ukmergės apylinkės tarybos ir viršaičio 1991-1995 m. dokumentuose, Ukmergės rajono savivaldybės administracijos 1991-1995 m. dokumentuose nerasta. Vilniaus regioniniam valstybės archyvui saugoti neperduoti Ukmergės rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės dokumentai (el. b. 1 t., l. 86-92). Iš į bylą pateiktų dokumentų akivaizdu, kad pareiškėjai neįgijo nuosavybės teisės į minėtą turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą 12I1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir nėra jo savininkai.
14. Pažymėtina, kad suinteresuoti asmenys atsiliepimuose nurodė, kad minimas butas, adresu (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, galimai turėtų priklausyti valstybei, tačiau teismui išklausius teismo posėdžio metu liudijusius A. K., A. K. bei I. P., bei pareiškėją B. L., nustatytos papildomos ir bylai reikšmingos aplinkybės, t. y. kad minėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, po (duomenys neskelbtini) kolūkio panaikinimo buvo perduotas (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei, kuri, kartu su (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrove susikūrė po (duomenys neskelbtini) kolūkio likvidavimo. Pareiškėjas ir liudytojai teismo posėdžio metu patvirtino, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo įgytas jau iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės už turėtus pajus. Dokumentų, kaip nurodė liudytojai ir pareiškėjas teismo posėdžio metu – pažymos, pareiškėjai neišsaugojo. Atsižvelgiant į nustatyta matyti, kad konkrečiu atveju negali būti taikomas 1991 metų Butų privatizavimo įstatymas, o butas, esantis šios bylos nagrinėjimo dalyku, nelaikytinas valstybės nuosavybe, nes po kolūkio likvidavimo jis buvo perėjęs (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei, iš kurios už pajus pareiškėjai jį įsigijo.
15. Byloje nėra duomenų, kad šio sprendimo 1 punkte nurodytas turtas – butas su ūkiniu pastatu, būtų įregistruotas kito asmens, t. y. ne pareiškėjų, vardu, taip pat byloje nėra duomenų, kad minėtas turtas – butas su ūkiniu pastatu, nuosavybės teise priklausytų valstybei arba savivaldybei. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad minėtas turtas – butas, atitinka CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas.
16. Kaip jau buvo nurodyta šio sprendimo 13 punkte, į bylą nėra pateikta dokumentų, tiesiogiai įrodančių pareiškėjų nuosavybės teisės į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais. Iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad minėtas turtas pareiškėjų įgytas sąžiningai. Teismas neturi duomenų, kurie paneigtų, jog visą valdymo laikotarpį pareiškėjai sąžiningai valdė pareiškime nurodytą daiktą. Byloje taip pat nėra duomenų apie asmenis, kurie turėtų daugiau teisių į šį butą negu pareiškėjai, ar patvirtinančių, kad pareiškėjai būtų atsisakę valdymo ar, kad minėtą butą būtų užvaldęs kas nors kitas, ir pareiškėjai būtų praradę galimybę paveikti daiktą pagal savo valią (CK 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).
17. Iš byloje esančios medžiagos taip pat galima daryti išvadą, kad pareiškėjai visą valdymo laiką šio sprendimo 1 punkte nurodytą turtą – butą su ūkiniu pastatu, valdė atvirai ir kaip savą. Šias išvadas patvirtina tai, kad pareiškėjai buvo ir yra įsitikinę, jog niekas neturi daugiau už juos teisių į minėtą butą, tačiau VĮ Registrų centre nebuvo įregistruotos daiktinės teisės į šį butą, nes pareiškėjai neturėjo visų reikiamų dokumentų.
18. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina ir tai, kad pareiškėjai šio sprendimo 1 punkte nurodytą turtą – butą su ūkiniu pastatu, valdo nepertraukiamai daugiau negu 10 metų, t. y. daugiau nei CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas minimalus terminas nekilnojamajam daiktui įgyti pagal įgyjamąją senatį.
19. Kadangi teismas nustatė visas CK ketvirtos knygos 5 skyriaus 3 skirsnyje nustatytas aplinkybes ir LAT teismų praktikoje įtvirtintas aplinkybes, būtinas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktui konstatuoti, nustatytinas juridinis faktas, kad pareiškėjai įgyjamąja senatimi įgijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisę į šio sprendimo 1 punkte nurodytą turtą – butą su ūkiniu pastatu.
20. Šioje byloje teismas nepatyrė bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270, 448 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsniu,
nusprendžia:
nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėjai A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir B. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), su priklausiniais (ūkinis pastatas), įgyjamosios senaties būdu.
Faktas nustatytas tam, kad būtų įregistruotas daiktas ir daiktinės teisės į jį.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.