- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-23
- Bylos Nr.
- e2YT-4641-1004/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02512-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidotas Narvidas
- Pareiškėjas
- P. N.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. N. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei (toliau – VĮ) Turto bankas, Šiaulių rajono savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Šiaulių plentas“, VĮ „Šiaulių regiono keliai“ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas pareiškimu prašė nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą gyvenamojo namo, statinių išdėstymo plane pažymėto 1A1ž, kartu su jo priklausiniais – sandėliu, statinių išdėstymo plane pažymėtu 3I1p, ir dviem lauko tualetais, statinių išdėstymo plane pažymėtais „v“, kurių Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais adresu (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Nurodė, jog pradėjus dirbti Šiaulių 4-ojoje kelių statybos valdyboje (šiuo metu UAB „Šiaulių plentas“), šios įmonės 1991 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. 68 pagrindu (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaitė M. G. 1991 m. lapkričio 7 d. išdavė gyvenamosios patalpos orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo šeimai buvo suteikti du kambariai (49 kv.m.), esantys aštuonių kambarių bute adresu (duomenys neskelbtini), dabartinis adresas (duomenys neskelbtini). Tais pačiais metais P. N. minėtą aštuonių kambarių butą su priklausiniais nupirko iš Šiaulių 4-osios kelių statybos valdybos, sudarydamas rašytinę sutartį, kurios nepatvirtino notariškai ir neįregistravo atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Paaiškino, jog minima sutartis galiausiai pasimetė, tačiau P. N. gyveno minėtame būste, tvarkė jį, mokėjo komunalinius mokesčius, atliko remonto darbus, prijungė elektros įrenginius ir pan. Pareiškėjas šį turtą sąžiningai, teisėtai ir atvirai valdo jau daugiau kaip 10 metų, rūpinasi juo, remontuoja, todėl prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kadangi jokiu kitu būdu negali įrodyti savo nuosavybės teisės į minėtą turtą. Šiuo metu minėtas nekilnojamojo turto objektas yra suformuotas ir inventorizuotas, atlikti pastato kadastriniai matavimai (b.l. 13-34).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas P. N. nurodė, kad siekia įsiteisinti pastatą, nes pasimetė popieriai. Butus gaudavo, laikinai pagyveno, atėjus nepriklausomybei, pasiliko gyventi juose. Nurodė, jog po metų buvo pasiūlyta juos pirkti. Šiuo metu minėtame gyvenamajame name gyvena su šeima, dukromis, anūkais. Pažymėjo, jog elektra buvo, už vandenį mokėjo kavinei (duomenys neskelbtini), nuomos nemoka, o kitų asmenų, pretenduojančių į šį turtą, nėra.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens atstovas advokatas nurodė, kad tai netipinė situacija. Suteikus gyvenamąjį būstą, jis tapdavo našta ir būdavo suteikiama galimybė jį išsipirkti. 1991 metais buvo sudaryta sutartis ir atsiskaityta, tačiau nebuvo iki galo įformintas sandoris. Pareiškėjas tikėjosi, kad vadovybė sutvarkys jo dokumentus, tačiau administracija pasiūlė kreiptis į teismą. Nuo 1991 metų šiame name liko gyventi vienas, kiti išsikėlė. VĮ „Šiaulių regiono keliai“ nurodo, kad patenka į kelio apsaugos zoną, tačiau pareiškėjas į žemės sklypą nepretenduoja. Pastatai nėra įregistruoti, VĮ Turto bankas prieštaravimų neturi, pareiškėjas pastatus valdė atvirai ir sąžiningai. UAB „Šiaulių plentas“ vadovybė pasirinko poziciją nedalyvauti procese, tačiau jokių neatitikimų nėra, o spręsti už suinteresuotą asmenį būtų perteklinis reikalavimas. Neaiški situacija tęsiasi keliolika metų, o, kad ją ištaisyti, prašo tenkinti pareiškimą. Pažymėjo, kad jei būtų kitų pretendentų, jau būtų pareiškę savo reikalavimus.
Suinteresuotas asmuo Šiaulių rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad gyvenamasis namas su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono savivaldybei nuosavybės teise nepriklauso ir nėra įtrauktas į bešeimininkių statinių sąrašą, todėl įrodymų vertinimą ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo klausimą palieka spręsti teismui (b.l. 64).
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad jeigu bus nustatyta sąlygų visuma, būtina nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktui konstatuoti, neprieštaraus P. N. pareiškimo tenkinimui ( b.l. 67-68).
Suinteresuotas asmuo VĮ „Šiaulių regiono keliai“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad gyvenamojo namo, kurį prašoma pripažinti įgytu pagal įgyjamąją senatį, dalis patenką į valstybinės reikšmės kelio juostą, todėl tikėtina, kad VĮ „Šiaulių regiono keliai“ ar kitas kelio valdytojas, kuriam kelias gali būti perduotas artimiausiu metu, prašys minėtą objektą pašalinti iš užimamos kelio juostos. Be to nėra tenkinamos visos sąlygos pagal įgyjamąją senatį pripažinimui. Nors pareiškėjas tvirtina, kad turtą įsigijo iš Šiaulių 4-osios kelių statybos valdybos, kuri tuo metu priklausė valstybei, tačiau minėta valdyba tik vėliau buvo privatizuota ir tapo UAB „Šiaulių plentas“. Pažymėjo, jog nesant duomenų, kad Šiaulių 4-osios kelių statybos valdybos privatizavimo metu AB „Šiaulių plentas“ nebuvo perduotas šis turtas, laikytina, kad jo savininkas buvo ir šiuo metu yra valstybė. Net pareiškėjui įrodžius, kad buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, ji nebuvo sudaryta teisės aktų nustatyta tvarka, todėl turtas laikytinas valstybės nuosavybe. Pareiškėjas nepateikė duomenų ar bandė ieškoti sutarties egzemplioriaus, ar rinko duomenis, galinčius patvirtinti sutarties sudarymo faktą. Iš namų valdos techninės apskaitos bylos nustatyta, kad 1994 metais, po nurodomo turto pirkimo – pardavimo, statinių savininku nurodomas AB Šiaulių plentas“. Dėl šių priežasčių pareiškėjas turi įrodyti, kad turtas buvo perleistas AB „Šiaulių plentas“, todėl tik tokiu atveju turi būti įrodytas valdymo teisėtumo pagrindas. Nurodė, jog esant daug neatitikimų ir prieštaravimų pareiškimo prašo netenkinti (b.l. 71-73).
Suinteresuotiems asmenims tinkamai pranešta apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką, todėl šių dalyvaujančių asmenų atstovų neatvykimas į teismo posėdį nekliudė teismui išnagrinėti bylos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 str. 5 d.).
Specialiame interneto tinklapyje paskelbus, kad P. N. pateikė teismui pareiškimą nustatyti faktą, kad jis pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – gyvenamojo namo, statinių išdėstymo plane pažymėto 1A1ž, kartu su jo priklausiniais – sandėliu, statinių išdėstymo plane pažymėtu 3I1p, ir dviem lauko tualetais, statinių išdėstymo plane pažymėtais „v“, kurių Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais adresu (duomenys neskelbtini), iki teismo posėdžio dienos suinteresuoti asmenys dėl jų įtraukimo dalyvauti procese nesikreipė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas netenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 - 4.71 str.).
Pareiškėjas prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo faktą pagal įgyjamąją senatį į aukščiau nurodytą turtą, kadangi šį turtą teisėtai, atvirai, nepertraukiamai valdo kaip savo, prižiūri, remontuoja daugiau nei 26 metus.
Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 str. 11 p.), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 str. nurodytu būdu, t.y. asmuo nėra daikto savininkas. 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 str. 3 d.). 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 str. 3 d., 4.70 str. 1 d.). 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 str. 2, 3 d.). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 str.). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai. 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t.y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 str. 1 d. nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-04 nutartis Nr. 3K-3-170-415/2016).
Bylos duomenimis nustatyta, kad į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), nėra registruotos nuosavybės teisės. Minėti statiniai nėra Šiaulių rajono savivaldybės nuosavybė ir pretenzijų savivaldybė į šį turtą neturi. Pareiškėjas nurodo, kad 2012 metais užsakė elektros įrenginių prijungimo paslaugą objektui (duomenys neskelbtini) (šiuo metu (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (b.l. 53-57), anksčiau elektros energiją gaudavo iš kavinės (duomenys neskelbtini), kaip ir vandentiekio paslaugas Pažymėjo, jog mokėjo mokesčius, prižiūrėjo, remontavo, rūpinosi minėtu turtu. Galimas turto perleidėjas UAB „Šiaulių plentas“ duomenų, patvirtinančių, kad perleido gyvenamąjį namą, ar pradėjo gyvenamojo namo perleidimo procedūras 1991 metais, teismui nepateikė. Suinteresuotas asmuo VĮ „Šiaulių regiono keliai“ nurodė, kad minėtas turtas iki 1994 metų buvo inventorizuojamas kaip UAB „Šiaulių plentas“ turtas, nėra pateikta duomenų apie pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą, jos įregistravimą įstatymų nustatyta tvarka, todėl negali būti laikoma, kad pareiškėjui turtas buvo perleistas.
Nagrinėjamos bylos duomenimis, gyvenamasis namas pastatytas 1968 m. kaip valstybės nuosavybė (tuo metu namas su butais negalėjo būti privačios nuosavybės objektu). Pagal pareiškėjo ir Šiaulių kelių tiesimo įmonės, suteikusios jam dviejų kambarių, 49 kv.m. butą, gyvenamajame name (b.l. 7), teisinių santykių susiformavimo metu galiojusių teisės aktų normas, gyvenamasis namas, kuriame yra pareiškėjui, kaip darbuotojui, suteiktas butas, priklausė visuomeniniam butų fondui ir buvo valstybės nuosavybė. Pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos butų kodekso 5 str., į butų fondą įeina gyvenamieji namai ir gyvenamosios patalpos kituose statiniuose, priklausančiuose valstybei (valstybinis butų fondas), taip pat gyvenamieji namai, priklausantys valstybiniams - kolūkiniams ir kitokiems valstybiniams-kooperatiniams susivienijimams, įmonėms ir organizacijoms, sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų butų įstatymų pagrindais tiems namams taikomos visuomeniniam butų fondui nustatytos taisyklės; pagal 1964 m. Civilinio kodekso 97, 98 str. valstybė buvo vienintelė viso valstybinio turto (įskaitant valstybės įmonių turtą, pagrindinį miestų butų fondą) savininkė. Taigi, valstybė, 1991 metais atstovaujama Šiaulių kelių teisimo įmonės, savo darbuotojams suteikė galimybę turėti savo būstą ir juo naudotis bei valdyti.
CK 4.69 str. 3 d. nustatyta, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus ir į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad šiais dviem atvejais CK nustato imperatyvų draudimą įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę. Pasisakydamas dėl pirmojo atvejo, kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad CK 4.69 str. 3 d. įtvirtintas imperatyvas negali būti aiškinamas kitaip, kaip draudimas įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, kuris priklauso valstybei ar savivaldybei. Šis draudimas užkerta kelią įgyti daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sąlygų tokiam įgijimui buvimo. Draudimas įgyti įgyjamąja senatimi valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra susijęs su specifine po Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo susidariusia situacija vykstant nuosavybės rūšių ir formų pertvarkymo procesams ir gali būti pateisinamas tuo, kad pereinamuoju laikotarpiu gyvuojanti valstybė nėra tinkamai apskaičiusi bei valdanti savo turto, nepriėmusi sprendimo dėl jo perleidimo privačion nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2011-02-21 nutartis Nr. 3K-7-67/2011).
Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, pradėtas formuoti privačios nuosavybės teise grindžiamas šalies ūkis (Konstitucijos 46 straipsnis) ir viešoji nuosavybė įstatymų nustatyta tvarka buvo perleidžiama privatiems subjektams. Viešosios nuosavybės perleidimas į privačiąją nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sisteminiu būdu aiškinant šių specialiųjų teisės aktų nuostatas ir CK 4.69 straipsnio 3 dalį, konstatuotina, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačiosios nuosavybės teise kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas viešajai nuosavybei pertvarkyti į privačiąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje pagal L. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-41/2011).
Iš UAB „Šiaulių plentas“ rašto AB „LESTO“ nustatyta, kad 1991 metais gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo parduotas P. N. (b.l. 12), tačiau tai patvirtinantys duomenys į bylą nepateikti. Kaip jau minėta, UAB „Šiaulių plentas“ atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Iš pareiškėjo pateiktos į bylą Namų valdos techninės apskaitos bylos nustatyta, kad valdytojas ir pastato valdymo pagrindas byloje nenurodyti, o 1994 m. liepos 29 d. atlikta gyvenamojo namo inventorizacija, pridėta inventorizacijos apmokėjimo 1994 m. liepos 29 d. sąskaita Nr. 250 „už pagrindinę inventorizaciją (duomenys neskelbtini) kaime“, išrašyta įmonei AB „Šiaulių plentas“. Iš VĮ Registrų centras Šiaulių filialo pateiktos Nekilnojamojo turto kadastro ir registro domenų bylos Nr. (duomenys neskelbtini), inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad minėtas gyvenamasis namas buvo inventorizuojamas pagal AB „Šiaulių plentas“ prašymus: pagal 1994 m. liepos 25 d. AB „Šiaulių plentas“ prašymą Šiaulių miesto inventorizacijos biurui surašytas 1994 m. liepos 28 d. Pastatų techninės inventorizacijos atliktų darbų aktas ir pagal 1999 m. rugsėjo 15 d. AB „Šiaulių plentas“ prašymą atlikti „priklausančio (naudojamo) nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini)“ pastatų einamąjį techninį inventorizavimą, ŽNTKR VĮ Šiaulių miesto (rajono) GAB 1999 m. spalio 4 d. surašė Pastatų techninio inventorizavimo darbų aktą. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nurodytu adresu esantis turtas – ginčo gyvenamasis namas nebuvo privati pareiškėjo nuosavybė ne tik 1991, bet ir 1999 metais.
Pareiškėjas remiasi aplinkybe, kad namų ūkio knygoje nurodyta, kad gyvenamajame name gyveno P. N., jo sutuoktinė V. N. ir dvi dukros (b.l. 47-52). Ūkinėse knygose taip pat pažymėta, kad ginčo name su priklausiniais gyveno ir jais naudojosi pareiškėjas su šeimos nariais. Tačiau vien aplinkybė, kad P. N. su šeima name gyveno po įmonės Šiaulių 4-oji kelių statybos valdyba pasibaigimo, nėra juridinis faktas nuosavybei į ginčo pastatus atsirasti. Priešingai namų ūkio knygoje pažymėta, kad pareiškėjas su šeimos nariais atvyko gyventi į apylinkės teritoriją 1991 m. lapkričio 5 d. (b.l. 51), o grafoje – papildomos žinios 1995 m. sausio 1 d. nurodyta, kad tai Šiaulių kelių valdybos butas (b.l. 52). Nurodyti bylos duomenys neleidžia daryti išvados, kad namas buvo privatizuotas (buvo bendrovės „Šiaulių plentas“ ar pareiškėjo nuosavybė), nei, kad nebuvo privatizuotas (ir tapo valstybės nuosavybė).
Iš viešai prieinamų duomenų internete nustatyta, kad Šiaulių 4-oji kelių statybos valdyba (sutrumpintai vadinta KSV-4) viešo privatizavimo metu 1993 metais tapo akcine bendrove „Šiaulių plentas“, o 2005 metais reorganizuota į uždarąją akcinę bendrovę. Todėl sutiktina su VĮ „Šiaulių regiono keliai“ atsiliepime išdėstytais argumentais, kad UAB „Šiaulių plentas“ (buvęs AB „Šiaulių plentas“) negali patvirtinti gyvenamojo namo perleidimo fakto 1991 metais, nes jis tuo metu dar priklausė valstybei.
Šiuo metu iš tiesų susidarė situacija, kai galimai valstybės turtas – ginčo gyvenamasis namas, kuriuo disponavo Šiaulių kelių tiesimo įmonę, nebuvo privatizuotas ir nebuvo perleistas/įtrauktas/apskaitytas Šiaulių rajono savivaldybės buhalterinėje apskaitoje (CPK 12, 178 197 str.). UAB „Šiaulių plentas“ nepateikė duomenų ar privatizavo minėtą gyvenamąjį namą, kokiu pagrindu juo naudojosi/valdė, ar perleido jį pareiškėjui pirkimo – pardavimo sutartimi.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CK 4.69 str. 3 d. įtvirtintas draudimas įgyjamąja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra siejamas su šių daiktų priklausymu nuosavybės teise, bet ne su jų teisine registracija. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad tai, jog teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nebėra valstybės nuosavybė, nes taip būtų paneigta imperatyvioji CK 4.69 str. 3 d. nuostata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis Nr. 3K-7-67/2011). Ta aplinkybė, kad nuosavybės teisės į ginčo gyvenamąjį namą Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos, neturi teisinės reikšmės, kadangi šis turtas nuosavybės teise galimai priklauso valstybei, o nuosavybės teisė valstybei nėra nuginčyta ar kitokiu būdu panaikinta ar pasibaigusi.
Jau minėta, kad kasacinio teismo praktikoje yra aiškiai pasisakyta, jog tais atvejais, kai statiniai, šiuo atveju gyvenamasis namas, buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 str. 3 d. draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo. Minėtas teisinis reguliavimas leidžia konstatuoti, kad nepaisant to, kad pareiškėjas gyvenamąjį namą valdo teisėtai, atvirai, nepertraukiamai jau daugiau nei 26 metus, tačiau imperatyvus draudimas (valstybei priklausančio daikto) eliminuoja galimybę nuosavybės teise įgyti du kambarius ar net visą gyvenamąjį aštuonių kambarių namą įgyjamąja senatimi (CK.4.68 – 4.71 str.). Nors valstybė, vadovaujantis Butų privatizavimo įstatymu, vėliau priimtais įstatymais, suteikdavo teisę asmenims, gyvenusiems tokiuose namuose, kokiame gyveno pareiškėjas, patalpas privatizuoti, tačiau duomenų, kad pareiškėjui skirtas dviejų kambarių butas ar net visas gyvenamasis namas buvo įgytas pagal Butų privatizavimo įstatymą, byloje nepateikta, taigi laikytina, kad šiuo atveju pareiškėjas savo teisės neįgyvendino.
Nustatytų aplinkybių ir išdėstytų motyvų pagrindu pareiškimas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177-188, 444-448, 530-533 straipsniais,
nusprendžia:
Netenkinti pareiškėjo pareiškimo.
Sprendimui įsiteisėjus VĮ Registrų centras gražinti išreikalautą Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. (duomenys neskelbtini) bylos kopiją.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.