Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2019-07-22 · Civilinė byla Nr. 2-6398-1051/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-07-22
Bylos Nr.
2-6398-1051/2019
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-02736-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irma Valiuškienė
Ieškovas
A. S.
Atsakovas
D. S.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šiaulių mieste
Civilinė byla Nr. 2-6398-1051/2019Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02736-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos : (S) 2.3.5.2.1.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 22 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Irma Valiuškienė,sekretoriaujant Kornelijai Jakubauskienei,dalyvaujant ieškovui A. S., jo atstovui advokatui A. R.,atsakovei D. S., jos atstovui advokatui S. Š.,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. B.,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei D. S., institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šiaulių mieste, dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas pateikė ieškinį atsakovei, prašydamas pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. sprendimu priteisto iš jo išlaikymo nepilnamečiams vaikams U. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir Ž. S., gim. (duomenys neskelbtini) dydį, ir iš ieškovo priteisti kiekvienam vaikui po 50,00 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės.

2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis ir atsakovė yra nepilnamečių vaikų U. S. ir Ž. S. tėvai. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. sprendimu iš ieškovo A. S. priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams U. S. ir Ž. S. periodinėmis išmokomis po 100 Eur kiekvienam vaikui nuo 2014 m. sausio 1 d. iki jų pilnametystės. Pastaruoju metu iš esmės pasikeitė jo turtinė padėtis, nes ieškovui 2018 m. balandžio 12 d. diagnozuotas išeminis galvos smegenų infarktas. Nuo 2018 m. liepos 2 d. ieškovui nustatytas 40 proc. darbingumo lygis. Ieškovui po persirgto galvos smegenų insulto išliko liekamieji reiškiniai, kraujagyslinė encifalopatija, kairės kojos vidutinės būklės parezė. Taip pat ieškovas serga PAH 11 laipsnio, II tipo CD, nutukimu II, odos žvyneline.

3. Papildomai ieškovas pažymėjo, kad dėl sveikatos būklės ieškovas šiuo metu yra nedarbingas ir šiuo metu faktiškai nedirba. Perspektyvų įsidarbinti neturi, nes sunkaus fizinio darbo dirbti negali, o darbdaviai sužinoję apie pastarojo neįgalumą, į jokį darbą nepriima. Darbo biržoje yra registruotas, bet jokio darbo nepasiūlo. Ieškovo neįgalumo pašalpa sudaro 71,93 Eur į rankas, o visą kitą atskaičiuoja antstoliai. Dėl pablogėjusios sveikatos, atsirado finansinių problemų, susidarė skolų už komunalinius patarnavimus. Dėl esančios sveikatos būklės patiria ir nenumatytų papildomų išlaidų vaistams ir kt.. Gauti papildomai pajamų visiškai neturi iš ko. Nurodė, jog turi kitų įsiskolinimų, viso bendros skolos sudaro virš 15000 Eur. Šiuo metu jokių socialinių išmokų nebegauna, nes kurį laiką buvo įsidarbinęs, dėl ko pašalpą nutraukė, o dabar gauna pastovias pajamas - neįgalumo pensiją, todėl socialinė išmoka nebepriklauso. Dėl savo kritinės tiek sveikatos būklės, tiek dėl turtinės padėties jis yra priverstas teikti ieškinį dėl nepilnamečiams vaikams U. S. ir Ž. S. išlaikymo dydžio sumažinimo.

Atsiliepimas

4. Atsakovė D. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo A. S. atsakovės D. S. naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad ieškovas pasikeitusią turtinę padėtį įrodinėja dėl pablogėjusios sveikatos. Ieškovas nurodo, kad jo sveikata pablogėjo tik 2018 m. balandžio mėnesį, tuo tarpu Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. sprendimo ieškovas tinkamai nevykdė nuo pat šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, nors išlaikymas tuo laiku ir buvo priteistas, teismui išsamiai įvertinus visas bylos aplinkybes, tame tarpe ir ieškovo turtinę padėtį bei sveikatos būklę. Aplinkybė, kad nuo pat teismo sprendimo priėmimo atsakovas nėra nei karto savanoriškai davęs ar pervedęs savo vaikams ar ieškovei pinigų, skirtų vaikų išlaikymui, geriausiai iliustruoja atsakovo požiūrį į savo vaikus ir į atsakovo pareigą užtikrinti tinkamą vaikų išlaikymą, nes dar iki 2018 m. neturėdamas jokių sveikatos sutrikimų, ji neteikė vaikams išlaikymo ir jais nesirūpino.

5. Papildomai nurodė, jog šalių nepilnametis vaikas Ž. S. taip pat turi sveikatos sutrikimų, dėl kurių jam būtina nuolatinė priežiūra, vaistai, be to jam kasmet skiriamas gydymas Vilniaus Santaros klinikose, o tai kainuoja papildomus pinigus. Abu vaikai dalyvauja užklasinėje veikloje, dukra lanko muzikos mokyklą, o sūnus – dailės mokyklą. Jų užsiėmimai, priemonės ir dalyvavimas įvairiuose konkursuose taip pat kainuoja ir tokiu būdu patiriamos papildomos išlaidos. Be to, atsakovė D. S. taip pat turi sveikatos sutrikimų nuo 2014 m. spalio 8 d. iki 2017 m. gegužės 9 d. patyrė net dvi operacijas (iš viso atsakovė turėjo net 4 operacijas), po kurių iki pat šiol jaučiami stiprūs rankų skausmai, atsakovė negali laikyti nuleistų rankų, jai tirpsta pirštai, skauda ir tirpsta kairė galvos pusė. Neatsižvelgiant į tai, atsakovė sąžiningai ir atsakingai vykdo savo pareigą, išlaiko abu nepilnamečius vaikus, leidžia juos į įvairią užklasinę veiklą, o siekdama užtikrinti geriausius vaikų poreikius, nevengia atlikti ir papildomus mokamus darbus. Faktas, kad atsakovė gyvena socialiniame būste, taip pat patvirtina jos sunkią materialinę padėtį, tuo tarpu ieškovas Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. sprendimo pagrindu turi nekilnojamąjį turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, už kurį nuomos mokesčio jam mokėti apskritai nereikia. Ieškovas ne tik nevykdė teismo sprendimo ir neteikė vaikams išlaikymo kaip, kad buvo nustatyta Šiaulių miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. sprendimu, tačiau dar net ir nepadengė turimų jo asmeninių įsiskolinimų kreditoriams, kuriuos pati viena turėjo apmokėti atsakovė, vien savo jėgomis, kaip jau minėta, išlaikydama nepilnamečius vaikus.

6. Taip pat pažymėjo, kad ieškovas siekia sumažinti išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams ne dėl pasikeitusių iš esmės aplinkybių, o tik norėdamas sumažinti ateities įsiskolinimą, iš esmės net neketindamas imtis jokios veiklos ar dėti kokias pastangas savo turtinei padėčiai pagerinti ir išlaikymui vaikams teikti. Mano, jog šiuo metu ieškovo bloga turtinė padėtis sietina ne su jo pablogėjusia sveikatos būkle, o su jo požiūriu į savo, kaip tėvo pareigų vykdymą ir nenoru teikti vaikams išlaikymą. Šiuos teiginius, atsakovės nuomone, akivaizdžiai patvirtina ieškovo elgesys, kadangi per visus šešerius metus nuo 2013 metų savo iniciatyva ieškovas nesuteikė vaikų išlaikymui nei vieno cento (jį, esant galimybei, išskaičiuodavo antstoliai).

7. Teismo posėdžio metu ieškovas A. S. prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad po priimto sprendimo pasikeitė jo paties pajamos, sušlubavo sveikata ir pablogėjo finansinė jo padėtis. Šiuo metu iš gaunamų pajamų didelę jų dalį nuskaito antstoliai, nes turi įsiskolinimą AB „Šiaulių energija“, „UAB „Šiaulių vandenys“. Savo vaikams moka tik tiek, kiek iš jo gaunamų pajamų atskaito antstoliai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo tik mėnesį, kadangi dirbant padidino darbo plotą, už tai jis pasiprašė didesnio atlyginimo, jo nemokėjo, todėl ir išėjo lauk iš darbo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo tik pusę mėnesio, nes turėjo incidentą su valdžia, t. y. buvo paprašęs įrankių, jų jam neparūpino, todėl toliau ir nebedirbo. Į kitas darbovietes bandė eiti darbintis, bet jam atsakydavo, jog jo neįgalumas jiems neleidžia jo įdarbinti. Be to, sunku įsidarbinti, nes yra daug reikalų su antstoliais. Nekilnojamojo turto oficialiai neturi, nes dokumentai nėra pilnai sutvarkyti, tačiau pripažįsta, jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, priklauso jam. Šiuo metu gyvena tame bute, kuris buvo jo paties įgytas iš tėvo palikimo gautų pinigų. Vaikams išlaikymo neteikė ir tuoj po santuokos nutraukimo už vaikų išlaikymo nemokėjimą buvo paduotas antstoliams. Su atsakovės atsiliepime nurodytoms aplinkybėmis, jog jis, neva, gali dirbti, nesutinka, nes esamoje situacijoje niekaip jam neišeina dirbti. Pripažįsta, jog vaikai turi sveikatos problemų, ypatingai sūnus. Nutraukiant santuoką sūnus neturėjo odos problemų ir susirgimo, o dabar žino, jog jos atsirado. Po santuokos nutraukimo jis dirbo kiemsargiu ir dirbdavo 6 val. iki 11 val. ryto. Dirbti pilną darbo dieną jam neleidžiama dėl sveikatos problemų. Nuo 2015 m. bandė ieškotis darbo ir tęsti darbą. Bandė dirbti keliose darbovietėse, bet ilgiau išdirbti vienoje darbovietė jam nepavykdavo. Dėl darbingumo lygio papildomo nustatymo nurodė, jog visi dokumentai yra sutvarkyti ir nusiųsti neįgalumo komisijai. Pats pripažįsta, jog darbingumas netektas 60 proc. ir ne daugiau.

Atsiliepimas

8. Teismo posėdžio metu atsakovė D. S. prašė ieškinį atmesti, paaiškino iš esmės tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos atsiliepime į ieškinį. Nurodė, kad skyrybų metu buto, kuris buvo įsigytas už ieškovo tėvo palikimą, ji atsisakė, todėl butas priklauso ieškovui. Papildomai nurodė, kad po skyrybų ji pati viena išmokėjo buvusias bendras skolas, kurios susidarė iki santuokos nutraukimo. Ieškovas išlaikymo vaikams nemokėdavo, išlaikymui pinigus gaudavo arba iš antstolių, jei ieškovas kur nors įsidarbindavo, arba teikdavo išlaikymo fondas. Pažymėjo, jog ieškovas dar iki ligos išlaikymo vaikams taip pat neteikdavo. Dukra U. yra talentinga, ir visi koncertai jai yra mokami. Vaikai lanko įvairius edukacinius užsiėmimus, kurie taip pat kainuoja. Sūnui šiuo metu nebekompensuoja tepalo rankoms, todėl jį turi pirkti pilna kaina. Pati turi sveikatos problemų (atliktos 7 rankų operacijos), nuo 2015 m. atliktos 3 rankų operacijos. Vaikams šiuo metu yra 12 metų. Vaikams augant didėja ir vaikų poreikiai, papildomai prisidėjo ligos. Sūnus turi viršsvorio problemų, todėl turi žiūrėti ką jis valgo ir pan.. Pati dirba 25 metus Šiaulių kūdikių namuose. Į „rankas“ gauna apie 450-500 Eur kas mėnesį, nes alga svyruoja nuo dirbtų viršvalandžių bei naktinių darbo valandų. Vaikų išlaikymui ieškovas grynais pinigais jai niekada nėra davęs. Sutinka, jog ieškovo darbingumo lygis ir toliau bus išlikęs apie 40 proc..

9. Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė byloje teiktą išvadą, kurioje nurodyta, kad netikslinga patenkinti ieškovo prašymą sumažinti jam priteisto išlaikymo dydį. Pažymėjo, kad tiek dar būdamas sveikas, tiek dabar jau turėdamas sveikatos problemų, ieškovas savanoriškai išlaikymo neteikė ir neteikia iki šiol.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

10. Iš šalių teiktų paaiškinimų, byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. sprendimu šalių nepilnamečių vaikų U. S. ir Ž. S. gyvenamoji vieta nustatyta su motina D. S. ir iš tėvo A. S. priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2014 m. sausio 1 d. iki vaikų pilnametystės (b. l.10-13). Ieškovui A. S. laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 2 d. iki 2019 m. liepos 1 d. buvo nustatytas 60 proc. netektas darbingumas (b. l. 5, 8). Iš medicininių dokumentų matyti, jog ieškovas turi sveikatos problemų (b. l. 9, 14). Ieškovo A. S. mėnesio pajamas sudaro 143,86 Eur dydžio gaunama netekto darbingumo pensija, iš kurios daromos išlaikymo išieškojimo išskaitos (b. l. 16). Ieškovas nuo 2019 m. vasario 27 d. yra registruotas darbo biržoje (b. l. 7). Nors ieškovas VĮ Registrų centras duomenimis registruoto nekilnojamojo turto neturi (b. l. 101), tačiau kaip matyti iš Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. sprendimo, ieškovui priteistas asmeninės nuosavybės teise butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, tačiau ieškovas šios nuosavybės VĮ Registrų centre nėra įregistravęs savo vardu. Tai, jog minėtas butas priklauso ieškovui įrodo ir tai, jog jis čia yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą (b. l. 17), o gyvenamojo namo administratorius nurodo, jog minėto buto savininkas yra A. S. (b. l. 15). Šios aplinkybės neneigia ir pats ieškovas. Ieškovas neturi savo vardu registruotų transporto priemonių (b. l. 99). Atsakovė D. S. savo vardu registruotų transporto priemonių bei nekilnojamojo turto neturi (b. l. 98, 100), atsakovė nuomos pagrindu gyvena Šiaulių miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame būste (b. l. 74). Atsakovė dirba Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose (b. l. 91-93), išlaikymą vaikams moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius (b. l. 62-63). Atsakovė D. S. turi sveikatos problemų (b. l. 48, 53). Sveikatos problemų turi ir šalių nepilnametis sūnus Ž. S. (b. l. 54, 55, 56, 58, 59). Ž. S. mokosi Šiaulių dailės mokykloje ir mokslas kas mėnesį kainuoja po 10,00 Eur (b. l. 69). U. S. mokosi 1-ojoje muzikos mokykloje ir mokslas kas mėnesį kainuoja 16,00 Eur, bet to, vykstant į koncertus ar konkursus reikia už juos mokėti tėvams (b. l. 70).

11. Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

12. CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Nurodyti kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

13. CK 192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

14. Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

15. Teismas iš esmės pritaria atsakovės tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teisme nurodytiems argumentams, kad nuo teismo 2015 m. sausio 29 d. sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas vaikams, vaikų poreikiai tik didėja. Be to, sūnui atsirado sveikatos problemų, todėl išaugo išlaidos vaistams. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių nepilnamečiai vaikai šiuo metu yra 12 metų amžiaus, lanko meno mokyklas, vyksta į klasės išvykas, taip pat reikalingos lėšos jo vasaros atostogų užimtumui, švietimo išlaidoms, rūbams, avalynei ir kt..

16. Tačiau teismas konstatuoja, kad per šiuos metus pasikeitė ne tik šalių nepilnamečių vaikų poreikiai, bet ir ieškovo turtinė padėtis. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio 2015 metais, kai ieškovas buvo visiškai darbingas, ir teismas savo sprendime buvo pažymėjęs, jog abiejų šalių materialinė padėtis yra sunki, tačiau ieškovas A. R. yra darbingas, neturintis sveikatos problemų, todėl iš jo ir priteisė 100 Eur išlaikymo dydį kiekvienam vaikui. Pažymėtina, jog per paskutinius metus ieškovo galimybės įsidarbinti ir save išlaikyti iš darbinių pajamų sumažėjo dėl pakitusios jo fizinės sveikatos būklės. Laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 2 d. iki 2019 m. liepos 1 d. ieškovui A. S. buvo nustatytas 60 proc. netektas darbingumas (b. l. 5, 8), kas patvirtina, kad ieškovo darbingumas reikšmingai sumažėjo, asmuo praktiškai laikytinas nedarbingu. Atkreiptinas dėmesys, jog oficialiai nedarbingumo lygis buvo nustatytas iki 2019 m. liepos 1 d., ir sprendimo priėmimo metu darbingumo lygis nėra aiškus, bet atsakovė pripažino aplinkybę, jog ir toliau ieškovas yra ir lieka nedarbingas ir darbingumas siekia 40 proc.. Be to, ir pats ieškovas A. S. sutiko su aplinkybe, jog naujai nustatytinas darbingumas nebuvus žemesnis nei 40 proc. (CPK 178, 185 straipsniai). Ieškovo A. S. vieninteles pajamas sudaro netekto darbingumo pensija. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas papildomai yra registruotas darbo biržoje ir epizodiškai bandė dirbti (keliose skirtingose darbovietėse pradirbo po 1 mėnesį laiko) (b. l. 93-97). Ieškovas turi nekilnojamojo turto, tačiau jis nėra tinkamai įregistruotas VĮ Registrų centre.

17. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Teismas konstatuoja, kad dabartinė ieškovo turtinė padėtis iš esmės pablogėjo: objektyviai asmuo dėl savo turimo vidurinio išsilavinimo (turi stogdengio specialybę), blogos sveikatos būklės ir nustatyto dalinio darbingumo su atitinkamais apribojimais (ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog jis negali dirbti daugiau nei pusę darbo laiko, t. y. dirba vos po 4 valandas) neturi galimybių susirasti darbo pagal savo specialybę, gauti papildomų pajamų, t. y. gerai apmokamo darbo, ir teikti nepilnamečiams vaikams teismo 2015 m. sausio 29 d. sprendimu priteistą išlaikymą. Teismo nuomone, atsakovė byloje neįrodė aplinkybių ir tinkamai nepagrindė savo prielaidų, jog ieškovas siekia sumažinti išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams ne dėl pasikeitusių iš esmės aplinkybių (pablogėjusios sveikatos), o tik norėdamas sumažinti ateities įsiskolinimą, iš esmės net neketindamas imtis jokios veiklos ar dėti kokias pastangas savo turtinei padėčiai pagerinti ir išlaikymui vaikams teikti (CPK 178, 185 straipsniai).

18. Tuo pačiu teismas pažymi, kad dabartinė atsakovės turtinė padėtis laikytina geresne nei ieškovo. Atsakovė nors ir turi sveikatos problemų, tačiau yra darbinga (atkreiptinas dėmesys, jog sveikatos problemos jai jau buvo ir 2015 metais), taip pat neturi nustatyto neįgalumo, jos atlyginimas yra stabilus, t. y. daug metų dirba vienoje ir toje pačioje darbovietėje. Be to, iš pateiktų įrodymų matyti, jog ir gaudama gana mažas pajamas ji sugebėjo sumokėti skolas tiek už save, tiek ir už buvusį sutuoktinį ieškovą A. S., kur jie buvo solidarūs skolininkai (atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė nesikreipė į teismą dėl skolos prisiteisimo iš ieškovo A. S. regreso tvarka). Visos šios aplinkybės rodo, jog atsakovė yra finansiškai pajėgi didesne dalimi prisidėti prie augančių šalių vaikų poreikių užtikrinimo. Visgi, remdamasis proporcingumo principu, įvertinęs lygiagrečiai padidėjusius vaikų poreikius, atsiradusias sūnaus sveikatos problemas, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo mažinti išlaikymą vaikams iki ieškovo prašomų 50,00 Eur periodinių išmokų kas mėnesį kiekvienam vaikui. Įvertinęs ieškovo pablogėjusią turtinę padėtį, jo netektą darbingumą ir gaunamas palyginti mažas pajamas bei atsižvelgdamas į išaugusius mokyklinio amžiaus šalių vaikų poreikius, taip pat į tai, kad ieškovas 2015 m. sausio 29 d. teismo sprendimu priteisto išlaikymo vaikams neteikė gera valia, teismas tenkina ieškovo ieškinį iš dalies ir Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. sprendimu priteistą išlaikymą sumažina iki 90,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2019 m. balandžio 25 d.) iki vaikų pilnametystės. Teismo nuomone, atsakovė šiuo metu gali didesne dalimi prisidėti prie augančių vaikų poreikių užtikrinimo, o ieškovo prievolė vaiko išlaikyme neturėtų būti lygi su atsakove.

19. Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jam suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. vasario 5 d. sprendimu suteikta antrinė teisinė pagalba ir jis 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b. l. 28). Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažymą Nr. (2.19)NTP-7-3237, išlaidos už ieškovui A. S. suteiktą antrinę teisinė pagalbą sudaro 208,00 Eur (b. l. 86). Atsakovė D. S. nėra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl žyminis mokestis ir išlaidos už ieškovui A. S. suteiktą teisinę pagalbą turėtų būti priteistinos iš atsakovės D. S. valstybės biudžetui, todėl atsižvelgiant į tai, jog ieškovo ieškinys tenkintinas 20 proc., iš atsakovės D. S. priteistinas 7,00 Eur dydžio žyminis mokestis bei 41,60 Eur išlaidos už suteiktą ieškovui antrinę teisinė pagalbą.

20. CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

21. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovė D. S. pasinaudojo advokato teisinėmis paslaugomis ir patyrė 302,50 Eur išlaidas (b. l. 83, 84, 107), kurias prašo priteisti iš ieškovo A. S.. Atsižvelgiant į sprendimo 20 punkte nurodyta teisinį reguliavimą bei į tai, jog ieškovo ieškinys atmestas 80 proc., atsakovei iš ieškovo priteistinos 242,00 Eur išlaidos patirtos už advokato suteiktas teisines paslaugas.

22. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, t. y. yra 5,11 Eur, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovo A. S. ieškinys patenkintas 20 proc., todėl teistinos išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu turėtų būti iš atsakovės teistinos 20 proc., o tai sudaro 1,02 Eur, kurių suma lieka mažesnė, nei Civilinio proceso kodekso 96 str. 6 d. tvarka 2011 m. lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina 3,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, todėl šios išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės D. S. nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. sprendimu priteistą išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams U. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Ž. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš ieškovo A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą U. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Ž. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 90,00 Eur (devyniasdešimt eurų) kiekvienam vaikui nuo 2019 m. balandžio 25 d. iki jų pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti įstatyminei nepilnamečių vaikų atstovei – motinai D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 7,00 Eur (septynis eurus) žyminį mokestį ir 41,60 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 60 centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidas, šias įmokas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (žyminio mokesčio įmokos kodas 5660, o antrinės teisinės pagalbos išlaidų įmokos kodas 5630), įrodymą pateikiant teismui.

Priteisti iš ieškovo A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 242,00 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus) išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Irma Valiuškienė