Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-12-20 · Civilinė byla Nr. e2-1760-798/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-20
Bylos Nr.
e2-1760-798/2018
Teisminio proceso Nr.
2-59-3-00251-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Antanas Rudzinskas
Pareiškėjas
kreditoriaus D
Kreditorius
D. G.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei ,,Guze“
Kategorijos
  • 3.1.18.1Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
  • 3.4.3.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-1760-798/2018Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00251-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1; 3.4.3.9.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 20 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo kreditoriaus D. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria atmestas kreditoriaus D. G. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Guze“ dėl bankroto bylos iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kreditorius D. G., siekdamas užtikrinti savo patikslintą 204 043,28 Eur finansinį reikalavimą UAB „Guze“ bankroto byloje, prašė: 1) uždrausti BUAB „Guze“ parduoti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims prekių atsargas, įkeistas D. G. pagal 2016 m. lapkričio 28 d. įkeitimo sutartį iki tol, kol bus priimta ir įsiteisės teismo nutartis dėl D. G. 204 043,28 Eur įkeitimu užtikrinto finansinio reikalavimo patvirtinimo; 2) sustabdyti 2018 m. rugpjūčio 9 d. pakartotinio pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimo 11-uoju darbotvarkės klausimu vykdymą, kol įsiteisės teismo procesinis sprendimas dėl jo 2018 m. rugpjūčio 27 d. skundo, kuriuo ginčija BUAB „Guze“ pakartotinio pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimus 10-uoju ir 11-uoju darbotvarkės klausimais.

Šalies argumentai

2. Nurodė, kad UAB „Guze“ bankroto byloje Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartimi patvirtintas kreditoriaus D. G. 11 934,20 Eur finansinis reikalavimas. Kreditorius kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti patikslintą finansinį reikalavimą 11 934,20 Eur ir 204 043,28 Eur sumai.

Žemesnės instancijos teismas

3. Reikalavimas dėl 204 043,28 Eur yra kilęs iš 2015 m. balandžio 7 d. UAB „Guze“ ir D. G. reikalavimo teisių perleidimo sutarties, kuria UAB „Guze“ užtikrino sutarties vykdymą, įkeisdama visą savo turtą ir prekių atsargas. Bankroto administratorė su D. G. 204 043,28 Eur reikalavimu nesutinka, ginčas dėl 2015 m. balandžio 7 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties ir 2016 m. lapkričio 28 d. sutartinio įkeitimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-1233-262/2018.

4. 2018 m. rugpjūčio 9 d. BUAB „Guze“ kreditorių susirinkimas 10-uoju darbotvarkės klausimu nutarė įgalioti bankroto administratorę kreiptis į teismą dėl UAB ,,Guze“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama, 11-uoju darbotvarkės klausimu nutarė bendrovės atsargų likučius parduoti viešose varžytinėse Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atitinkamai nustatant 107 985 Eur pardavimo kainą, nepardavus turto pirmose varžytinėse ir turto įkaito turėtojui atsisakius perimti įkeistą turtą (jei turtas įkeistas), turtą parduoti antrose varžytinėse nustatant – 75 590 Eur, o nepardavus, šaukti kreditorių susirinkimą dėl tolesnio turto pardavimo. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi pripažino UAB „Guze“ bankrutavusia ir nutarė ją likviduoti, pavedė bankroto administratoriui parduoti bendrovės turtą. Kreditorius D. G. yra pateikęs atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutarties bei skundą dėl BUAB ,,Guze“ 2018 m. rugpjūčio 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimų 10-uoju ir 11-uoju darbotvarkės klausimu.

5. Nors Panevėžio apygardos teismo nutartis dėl UAB ,,Guze“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama nėra įsiteisėjusi, bankroto administratorė vis tiek pardavinėja D. G. įkeistas bendrovės prekių atsargas, todėl kyla grėsmė, kad teismo procesinio sprendimo dėl D. G. turto įkeitimu užtikrinto 204 043,28 Eur finansinio reikalavimo tvirtinimo, ateityje gali būti neįmanoma įvykdyti arba jo vykdymas gali būti labai apsunkintas, nes iš parduotų prekių gautas lėšas paskirsčius kreditoriams, ar perleidus turtą sąžiningiems tretiesiems asmenims, D. G. nebeteks galimybės patenkinti savo reikalavimo. Todėl turėtų būti sustabdytas kreditoriui D. G. įkeistų prekių atsargų pardavimas ar kitoks perleidimas, taip pat sustabdytas 2018 m. rugpjūčio 9 d. pakartotinio pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimas 11-uoju darbotvarkės klausimu vykdymas, iki bus išnagrinėtas jo skundas dėl šio susirinkimo nutarimų 10-uoju ir 11-uoju darbotvarkės klausimais teisėtumo.

Šalies argumentai

6. BUAB „Guze“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Ius Positivum“, su kreditoriaus prašymu nesutiko, tačiau jei teismas nuspręstų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašė taikyti tokias – uždrausti BUAB ,,Guze“ skirstyti lėšas, gautas pardavus bendrovei priklausantį turtą, kreditoriams, iki tol, kol bus išnagrinėtas D. G. finansinio reikalavimo dalies tvirtinimo klausimas.

7. Nurodė, kad pareiškėjo teisės ir interesai nebus pažeisti, nes lėšos, gautos iš įkeisto turto pardavimo gali būti skirstomos tik bankroto administravimo išlaidų sąmatai dengti ir tai negali pažeisti ir nepažeis kreditoriaus teisių ir interesų. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 33 straipsnio 6 dalį kreditorius, kaip įkaito turėtojas, privalo prisidėti prie bankroto administravimo išlaidų sąmatos dengimo. Bendrovės turtas yra laikomas ir saugomas nuomojamose patalpose, už kurių nuomą ir komunalinius mokesčius kas mėnesį mokama 242,20 Eur + PVM. Vertindamas tai, kad dėl D. G. reikalavimo patvirtinimo ginčo nagrinėjamas gali užsitęsti mažiausiai 2 metus, sustabdžius bendrovės turto ir prekių atsargų pardavimą bankroto procese bus patirta mažiausiai 5 812,80 Eur + PVM administravimo išlaidų už patalpų nuomą, be to, prekių atsargų vertė sumažės. Taigi bus nepagrįstai didinamos administravimo išlaidos. Be to, 2018 m. rugsėjo 13 d. įvyko pirmosios varžytinės, jose nedalyvavo nei vienas pirkėjas, darytina išvada, kad parduodamos prekės nėra patrauklios, jų realizavimas gali užtrukti, o pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, jos taps visiškai bevertės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi netenkino kreditoriaus D. G. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

9. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka nustatyta ĮBĮ 34-35 straipsniuose. Šiuo atveju, teismo vertinimu, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo. Teismas pritarė bankroto administratorei, kad kreditorių reikalavimai bus tenkinami tik pardavus visą bendrovės turtą ir išsprendus klausimą dėl dalies D. G. finansinio reikalavimo bei patvirtinus galutinį bendrovės kreditorių sąrašą. Atsižvelgiant į tai, netikslinga saugoti bendrovės turtą, tam tikslui nuomoti patalpas, neatsakingai ir neekonomiškai naudoti administravimo lėšas, iš kurių dengiamas patalpų nuomos mokestis. Parduodant turtą iš varžytynių, kreditoriaus D. G., kuriam įkeistas įmonės turtas ir prekių atsargos teisės ir interesai nebus pažeisti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Kreditorius D. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismui nusprendus, kad šiame prašyme nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taikyti nėra pagrindo, taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti BUAB „Guze“ bankroto administratorei skirstyti kreditoriams lėšas, gautas pardavus pagal 2016 m. lapkričio 28 d. sutartinio įkeitimo sutartimi D. G. įkeistas prekių atsargas, iki tol, kol bus priimta ir įsiteisės teismo nutartis dėl D. G. 204 043,28 Eur įkeitimu užtikrinto finansinio reikalavimo tvirtinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. D. G. 204 043,28 Eur įkeitimu užtikrinto finansinio reikalavimo įvykdymui yra iškilusi grėsmė, nes bankroto administratorė toliau pardavinėja D. G. įkeistas BUAB ,,Guze“ prekių atsargas. Bankroto administratorei pardavus D. G. įkeistas prekių atsargas (nelaukiant kol išsispręs jo reikalavimo tvirtinimo klausimas) ir gautas lėšas paskirsčius kreditoriams, kurių reikalavimai šiai dienai yra patvirtinti, D. G. kreditorinio reikalavimo patvirtinimas nebeteks reikšmės, kadangi įkeistas turtas jau bus parduotas, o gauti pinigai gali būti paskirstyti šiai dienai patvirtintiems kreditoriams. Pardavus įkeistą turtą, D. G. nebeturės jokių garantijų, užtikrinančių jo reikalavimą.

10.2. Teismas, vertindamas grėsmę kreditoriaus D. G. finansinio reikalavimo realiam įvykdymui, rėmėsi deklaratyviu bankroto administratorės teiginiu, jog ji neketina skirstyti iš parduoto turto gautų lėšų iki kol nebus išspręstas klausimas dėl D. G. finansinio reikalavimo patvirtinimo ir nebus gautas galutinis kreditorių sąrašas. Bankroto administratorė, pažeisdama ĮBĮ 30, 31 straipsnio 2, 3 dalis, pardavinėja D. G. įkeistą turtą nepaisydama, kad Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartis dėl bendrovės pripažinimo likviduojama nėra įsiteisėjusi.

10.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pardavus turtą varžytinėse D. G. kaip kreditoriaus interesai nebus pažeisti. Pardavus iš varžytinių įkeistą turtą, kreditoriui D. G. bus apribotos galimybės pasinaudoti ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalyje numatytomis įkaito turėtojo teisėmis apskritai, pvz., siūlyti perimti varžytinėse neparduotą turtą ir pan., kadangi šiai dienai užtikrintas įkeitimu jo reikalavimas nėra patvirtintas.

10.4. Teismas pateikė išankstinį D. G. pareikšto 204 043,28 Eur finansinio reikalavimo vertinimą, net neišnagrinėjęs bylos. Tai, kad reikalavimas šiai dienai nėra patvirtintas, savaime nereiškia, kad jis nėra pagrįstas. Reikalavimas yra grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, sandoriais, kurie nėra nuginčyti, ir įrodymais, todėl nėra pagrindo jo vertinti kaip prima facie nepagrįsto.

10.5. Vien tai, kad už patalpų, kuriose saugomas bendrovės turtas, nuomą mokama po 242,20 Eur per mėnesį, nėra pakankamas pagrindas netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Saugojimo išlaidos santykinai nėra didelės, lyginant su įkeisto turto verte ir galima žala, kurią gali patirti kreditorius D. G. netaikius laikinųjų apsaugos priemonių.

Atsiliepimas

10.6. Nors BUAB ,,Guze“ atsiliepime prašė sustabdyti iš turto pardavimo gautų lėšų skirstymą kreditoriams iki tol, kol bus išspręstas D. G. finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas, tačiau dėl to nutartyje teismas apskritai nepasisakė.

10.7. Dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones dalies sustabdyti 2018 m. rugpjūčio 9 d. Pakartotinio pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimo 11-uoju darbotvarkės klausimu vykdymą, kol bus priimta ir įsiteisės teismo nutartis išnagrinėjus D. G. 2018 m. rugpjūčio 27 d. skundą iš esmės, teismas apskritai nepasisakė ir nesprendė, todėl yra absoliutus teismo nutarties negaliojimo pagrindas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

11. Atsiliepimu į kreditoriaus D. G. atskirąjį skundą BUAB „Guze“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Ius Positivum“, prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą, o nusprendus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taikyti tik šias – uždrausti atsakovei skirstyti lėšas, gautas pardavus atsakovei priklausantį turtą, kreditoriams, iki tol, kol bus išnagrinėtas D. G. finansinio reikalavimo dalies klausimas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Atsakovei priklausančio turto realizavimas yra vykdomas pagal teisėtą ir galiojantį 2018 m. rugpjūčio 9 d. pakartotinio pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimą 11-uoju darbotvarkės klausimu (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartimi šis nutarimas paliktas galioti), todėl nėra pagrindo taikyti kreditoriaus prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

11.2. Atsakovei priklausančių prekių atsargų pardavimas niekaip nepažeidžia kreditoriaus D. G. teisių ir interesų. Teismas vadovavosi tiek atsakovės, tiek ĮBĮ nustatytu reglamentavimu dėl lėšų skirstymo. Lėšos, gautos iš įkeisto turto pardavimo, galėtų būti skirstomos tik bankroto administravimo išlaidų sąmatai dengti, tačiau toks lėšų skirstymas nepažeistų kreditoriaus teisių, nes pagal ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalį įkaito turėtojas privalo prisidėti prie bankroto administravimo išlaidų sąmatos dengimo.

11.3. Nesutiktina su kreditoriumi D. G., kad paskirsčius lėšas iš parduoto turto bus apribota jo galimybė perimti neparduotą turtą pagal ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalį. Pagal šią normą, kreditorius turi teisę pasibaigus varžytinėms pateikti pasiūlymą dėl bendrovės turto perėmimo, o jo pasiūlymą administratorė turės pateikti kreditorių susirinkimui svarstyti. Tačiau kreditorius D. G. iki šiol nesiėmė aktyvių veiksmų ir nesikreipė į BUAB ,,Guze“ dėl turto perėmimo, tai patvirtina, jog jis neketino ir neketina perimti šio turto.

11.4. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų ekonomiškai nenaudingas, suteiktų akivaizdų pranašumą kreditoriui D. G., nes uždraudus parduoti bendrovės turtą nepagrįstai būtų didinamos administravimo išlaidos ir mažinamos kreditorių galimybės patenkinti kuo didesne apimtimi savo reikalavimus.

11.5. Lėšų skirstymas kreditoriams, neišsprendus klausimo dėl kreditoriaus D. G. finansinio reikalavimo dalies patvirtinimo, prieštarautų protingumo ir teisingumo principams. Bankroto administratorius neskirstys lėšų, kol nebus patvirtintas galutinis kreditorių sąrašas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nuspręsta netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

13. Pirmosios instancijos teismas atmetė apelianto kreditoriaus D. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įvertinęs tai, kad draudimas parduoti BUAB ,,Guze” prekių atsargas pažeistų visų kreditorių teises ir turtinius interesus, nes dėl turto saugojimo neekonomiškai būtų naudojamos administravimo išlaidos, taip pat pritardamas bankroto administratorės argumentui, jog kreditorių reikalavimai bus tenkinami tik išsprendus klausimą dėl kreditoriaus D. G. dalies finansinio reikalavimo tvirtinimo ir patvirtinus galutinį kreditorių sąrašą.

14. Apelianto kreditoriaus D. G. įsitikinimu, teismas neteisingai įvertino grėsmę jo dar nepatvirtinto 204 043,28 Eur finansinio reikalavimo patenkinimui, nėra garantijų, kad bankroto administratorė nepaskirstys iš apeliantui įkeisto bendrovės parduoto turto gautų lėšų patvirtintiems kreditorių reikalavimams, pardavus įkeistą turtą, D. G. nebeturės absoliučiai jokių garantijų, užtikrinančių jo reikalavimą.

15. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).

16. Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui – vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017; 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1177-516/2018 ir kt.).

17. Atsižvelgiant į civilinėje teisėje galiojančią sąžiningumo prezumpciją, kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016).

18. Nagrinėjamu atveju apeliantas iš esmės nepateikė jokių konkrečių duomenų, įrodymų, pagrindžiančių BUAB ,,Guze“ bankroto administratorės ketinimus paskirstyti iš bendrovės parduoto turto gautas lėšas patvirtintiems kreditorių reikalavimams padengti, nesulaukus teismo procesinio sprendimo dėl apelianto D. G. dalies finansinio reikalavimo pagrįstumo ir nesant galutinio kreditorių sąrašo (CPK 178 straipsnis). Apelianto deklaratyvus teiginiai, jog nėra garantijų bankroto administratorė ar kreditoriai nepakeis nuomonės ir nenuspręs paskirstyti iš parduoto turto gautų lėšų, nesudaro pagrindo spręsti apie realią grėsmę jo ginčijamo finansinio reikalavimo patenkinimui, jei būtų priimtas apeliantui palankus teismo sprendimas.

19. Bankroto administratorės veiksmai siekiant parduoti bendrovės atsargas taip pat neleidžia spręsti apie jos nesąžiningumą, grėsmės ginčijamo apelianto įkeitimu užtikrinto finansinio reikalavimo patenkinimui. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi BUAB ,,Guze“ pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, taip pat pavedė bankroto administratorei likviduoti bendrovę, parduodant jos turtą bei reikalavimo teises ĮBĮ 32-33 straipsniuose nustatyta tvarka, atsiskaityti su kreditoriais ĮBĮ 34-35 straipsniuose nustatyta tvarka. Nutartis įsiteisėjo palikus ją nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1611-330/2018. Taigi bankroto administratorei yra pavesta vykdyti bendrovės turto pardavimą.

20. Be to, pažymėtina, kad pagal pakartotinio pirmojo kreditorių susirinkimo 2018 m. rugpjūčio 9 d. 11-uoju darbotvarkės klausimu patvirtintą bendrovės atsargų likučių pardavimo tvarką nutarta, kad turtas kompleksu už 107 985 Eur pirmą kartą parduodamas viešose varžytinėse Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nepardavus ir įkaito turėtojui atsisakius perimti, parduoti antrose varžytinėse už 75 590 Eur, nepardavus antrose varžytynėse ir įkaito turėtojui atsisakius perimti sušaukiamas kreditorių susirinkimas dėl turto pardavimo. Bylos duomenimis pagal šią tvarką bankroto administratorė jau organizavo pirmąjį turto pardavimą viešose varžytynėse, tačiau pirkėjų neatsirado. Nors D. G. finansinio reikalavimo, užtikrinto įkeitimu, pagrįstumo klausimas dar nėra išspręstas, tačiau kaip teisingai atkreipė dėmesį atsakovė, nėra duomenų, jog apeliantas D. G., laikydamas save kaip kreditorių, įkaito turėtoją, būtų kreipęsis į bankroto administratorę pareikšdamas norą perimti bendrovės jam galimai įkeistą turtą.

21. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pritardamas skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai dėl administravimo išlaidų naudojimo, pažymi, jog bankrutavusios bendrovės turto pardavimo veiksmų nevykdymas neapibrėžtam laikui (kol atskiroje byloje bus išspręstas klausimas dėl bankroto administratorės ginčijamo apelianto D. G. finansinio reikalavimo, užtikrinto įkeitimu) iš esmės yra nenaudingas tiek bendrovei, tiek jos kreditoriams. Byloje nustatyta, jog bendrovė už patalpų, kuriose saugomas turtas, nuomą ir komunalinius mokesčius kas mėnesį turi mokėti 242,20 Eur + PVM.

22. Bankroto bylos pasižymi viešojo intereso aspektu, kuris pagal kasacinio teismo praktiką tam tikrais atvejais lemia, kad laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos, nors ir egzistuotų teismo sprendimo neįvykdymo rizika; sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, privalo būti įvertinta taikomų laikinųjų apsaugos priemonių atitiktis įmonės kaip skolininko ir jos kreditorių interesų pusiausvyrai, taikomų laikinosiomis apsaugos priemonėmis teisių ribojimų proporcingumas tokiomis priemonėmis siekiamam tikslui. Atskirų kreditorių reikalavimu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, dėl kurių iš esmės būtų sustabdytos bankroto procedūros, būtų pažeistas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014). Nagrinėjamu atveju uždraudus parduoti BUAB ,,Guze“ turtą, bankrutavusi bendrovė neapibrėžtam laikui patirtų administravimo išlaidas už turto saugojimą, o tai dar labiau mažintų kreditorių galimybes patenkinti kuo didesnę dalį savo reikalavimų. Tokiu būdu būtų pažeidžiamos ne tik visų patvirtintų kreditorių interesai, bet ir pagrindinis įmonės bankroto tikslas kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras.

23. Dėl lėšų paskirstymo kreditoriams apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ĮBĮ normos nesuteikia teisės bankrutavusios bendrovės administratoriui lėšas, gautas pardavus turtą, skirstyti kreditoriams, kol nėra išnagrinėti teisminiai ginčai pagal turtinius reikalavimus bankrutuojančiai bendrovei, t. y. kol iki galo nebus baigtas formuoti kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sąrašas (ĮBĮ 30 straipsnio 3 dalis, 33-35 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-755/2014; 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1236-516/2016; 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1780-370/2016). Šiuo atveju ir pati bankroto administratorė patvirtina neketinanti skirstyti lėšų iš parduoto turto, kol nebus galutinio kreditorių sąrašo. Taigi nėra pagrindo ir taikyti laikinųjų apsaugos priemonių – draudimą paskirstyti kreditoriams lėšas, gautas iš bendrovės parduoto turto, vien kaip savitikslę garantiją apelianto naudai.

24. Nors pirmosios instancijos teismas nutarties motyvuojamojoje dalyje neatkartojo apelianto suformuluotų konkrečių prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas iš esmės nutartyje pateiktais argumentais bei motyvais pasisakė dėl abiejų apelianto prašomų laikinųjų apsaugos priemonių. Atitinkamai apelianto argumentas dėl absoliutaus skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindo atmestinas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

25. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bankroto bylose esantį viešąjį interesą, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tokio pobūdžio byloje specifiką, proporcingumo principą, įvertinęs apelianto prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė, jog šiuo atveju neegzistuoja būtinosios sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Antanas Rudzinskas