- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-15
- Bylos Nr.
- e2-1611-330/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00251-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Kreditorius
- D. G.
- Kategorijos
- 3.4.3.9.1Įmonės pripažinimas bankrutavusia
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal kreditoriaus D. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Guze“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto bei patikslintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, priimtos uždarosios akcinės bendrovės „Guze“ bankroto byloje (Nr. eB2-242-212/2018),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi UAB „Guze“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta UAB „Ius Positivum“. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d., 2018 m. kovo 14 d., 2018 m. gegužės 10 d. nutartimis patvirtinti įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai.
Šalies argumentai
2. BUAB „Guze“ bankroto administratorė kreipėsi į teismą prašydama UAB „Guze“ pripažinti bankrutavusia ir likviduoti ją dėl bankroto. Nurodė, kad UAB „Guze“ kreditorių 2018 m. rugpjūčio 9 d. susirinkime nutarta įmonę likviduoti. Bankroto administratorė pateiktame procesiniame dokumente taip pat prašė patikslinti įmonės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi patenkino BUAB „Guze“ bankroto administratorės prašymą – BUAB „Guze“ pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, patvirtino patikslintą įmonės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą. Teismas konstatavo esant įstatyme nurodytas sąlygas priimti nutartį dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto bei patvirtinti patikslintą įmonės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Kreditorius D. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – bankroto administratorės prašymo dėl BUAB „Guze“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Sprendimas pripažinti įmonę bankrutavusia turi būti priimamas tik tada, kai bankroto byla iš tiesų išnagrinėta. Bankroto bylos nagrinėjimas negali būti laikomas baigtu, kai nėra galutinai patvirtintas vieno iš pagrindinių įmonės kreditorių finansinis reikalavimas. Nėra pagrindo pradėti įmonės likvidavimo procedūrų, kol nėra patvirtinti visi finansiniai reikalavimai.
4.2. Galimybė patikslinti kreditorių finansinius reikalavimus po nutarties dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduotina priėmimo gali būti nebent išimtis, bet ne taisyklė. Nagrinėjamu atveju teismas šią išimtį taikė nepagrįstai. Teismas turėjo sulaukti kreditoriaus D. G. finansinio reikalavimo, užtikrinto įmonės prekių įkeitimu, patvirtinimo. Eliminavus D. G. iš įmonės likvidavimo proceso, būtų pažeistos jo, kaip pirmenybę kitų kreditorių atžvilgiu turinčio kreditoriaus, teisės.
4.3. Teismas dėl bankroto administratorės pareikšto nepagrįsto ieškinio, kuriuo ginčijamas D. G. finansinio reikalavimo pagrindą sudarantis sandoris, turėjo privalomai sustabdyti bankroto bylą. Atsižvelgiant į tai, kad bankroto bylos nagrinėjimas šiuo atveju trunka tik metus, bylos sustabdymas nepažeistų esminių bankroto proceso principų.
Žemesnės instancijos teismas
5. Kreditorius D. G. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į atskirąjį skundą BUAB „Guze“ bankroto administratorė prašo kreditoriaus D. G. atskirąjį skundą atmesti, o Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Kreditoriaus nurodytos aplinkybės neturi įtakos vertinant apskųstosios nutarties teisėtumą. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sąlygos įmonei taikyti likvidavimo procedūras. Kreditoriaus išdėstyti teiginiai nesudaro pagrindo sustabdyti įmonės bankroto bylą.
6.2. Įmonės turto realizavimo procese kreditoriaus teisės nebus pažeistos. Lėšos, gautos realizavus įkeistą turtą, bus skirstomos tik tuomet, kai bus patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas. Taip pat kreditorius gali pasinaudoti teise kreiptis į kreditorių susirinkimą perimti varžytynėse nerealizuotą turtą. Tokia teisė išlieka net ir nepatvirtinus finansinio reikalavimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinis teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstosios nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalautų viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
8. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
9. Kreditorius D. G. (apeliantas) kartu su atskiruoju skundu pateikė 2017 m. lapkričio 8 d. prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, 2018 m. sausio 5 d. prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, 2015 m. balandžio 7 d. reikalavimo perleidimo sutartį, 2016 m. lapkričio 28 d. sutartinio įkeitimo sutartį, 2018 m. sausio 22 d. bankroto administratorės ieškinį, 2018 m. vasario 26 d. atsiliepimą į ieškinį, 2018 m. sausio 22 d. atsiliepimą į prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartį, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį, 2018 m. rugpjūčio 9 d. kreditorių susirinkimo protokolą.
10. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apelianto pateikti nauji įrodymai pagal jų sudarymo datą galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas juos būtų teikęs pirmosios instancijos teismui ir pirmosios instancijos teismas būtų nepagrįstai atsisakęs juos priimti. Be to, apelianto teikiami nauji įrodymai nėra susiję su atsakovės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimu. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas atsisakyti priimti apelianto pateiktus naujus įrodymus. Be to, iš pateiktų dokumento turinio aišku, jog kilus būtinybei patikrinti atskirajame skunde dėstomas aplinkybes, grindžiamas pateiktais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas šiuos (tokius) duomenis galėtų gauti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto
11. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi UAB „Guze“ iškėlė bankroto bylą, įmonės bankroto administratore paskyrė UAB „Ius Positivum“. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d., 2018 m. kovo 14 d., 2018 m. gegužės 10 d. nutartimis patvirtinti įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai. 2018 m. rugpjūčio 9 d. įvyko įmonės kreditorių susirinkimas, kuriame nutarta įmonę likviduoti. Vykdydama šį nutarimą bankroto administratorė teismui pateikė prašymą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
12. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi tenkino bankroto administratorės prašymą, t. y. atsakovę pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Analizuojamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsakovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimas.
13. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms (ĮBĮ 1 straipsnio 1 dalis).
14. Vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų – kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras, nutraukiant bylą ĮBĮ 27 straipsnio pagrindais arba kitais atvejais – likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš įmonių registro ĮBĮ 32 straipsnio nustatyta tvarka (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005; 2007 m. spalio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007). Išvadą, kad bankroto procese svarbią reikšmę turi operatyvumo principas, lemia tai, kad tam tikroms procedūroms atlikti įstatyme yra nustatyti terminai, su kurių pasibaigimu siejama teismo pareiga priimti nutartį pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011; kt.).
15. Pagal ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį įmonę likviduoti, jei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos nebuvo priimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo ir jei teismas šio termino nepratęsė. Pratęsti šį terminą teismas gali tik tuo atveju, kai to prašo kreditorių susirinkimas. Teismas, gavęs įmonės kreditorių susirinkimo siūlymą taikyti įmonei likvidavimo procedūrą anksčiau nei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos, turi nedelsdamas spręsti klausimą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo.
16. Kasacinis teismas, aiškindamas įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto pagrindus, yra konstatavęs, kad pagal ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį ją likviduoti, kai yra šios sąlygos: 1) įsiteisėjusi nutartis dėl kreditorių ar dalies kreditorių reikalavimo patvirtinimo; 2) nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta dalis kreditorių reikalavimų, įsiteisėjimo dienos praėjo 3 mėnesiai; 3) nepriimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo; 4) nepratęstas trijų mėnesių terminas taikos sutarčiai sudaryti. Jeigu 3 mėnesiai praėjo ir terminas nepratęstas, tai teismas vykdo ĮBĮ nustatytą procedūrą ir savo iniciatyva sprendžia dėl pripažinimo įmonės bankrutavusia ir jos likvidavimo dėl bankroto, nelaukdamas kreditorių ar administratoriaus iniciatyvos. Esant šioms ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalies sąlygoms aišku, kad įmonės veikla neatnaujinama ir kreditoriai nesiekia jos atnaujinti, todėl teismas turi veikti pagal įstatymo nurodymus ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2008; 2009 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2009; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011). Pažymėtina tai, kad ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, leidžianti kreditoriams apsispręsti dėl likvidavimo procedūrų įmonei taikymo ir anksčiau nei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos; teismas, gavęs tokį kreditorių susirinkimo siūlymą, turi nedelsdamas spręsti klausimą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo. Nurodytas teisinis reguliavimas ir jį aiškinanti kasacinio teismo praktika patvirtina išvadą, kad nustačius įstatyme įtvirtintas sąlygas yra pagrindas konstatuoti, jog bankrutuojančios įmonės mokumo atkurti nebėra galimybių, todėl būtina įmonei taikyti likvidavimo procedūras, kad kiek galima racionaliau būtų pasiekti bankroto proceso tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014). Taigi, į bankrutuojančios įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo stadiją įmonė įžengia tada, kai per ĮBĮ nustatytus terminus kreditoriams ir įmonei nepavyko susitarti dėl verslo išsaugojimo ir taikos sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-109-611/2015).
17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė visas ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąlygas įmonę pripažinti bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, neturi pagrindo daryti priešingos išvados.
18. ĮBĮ 23 straipsnyje reglamentuojamos kreditorių susirinkimo teisės, tarp jų ir teisė priimti nutarimą dėl taikos sutarties sudarymo (ĮBĮ 23 straipsnio 12 punktas), siūlyti teismui taikyti likvidavimo procedūrą, nustatant, kad kreditoriai gali priimti sprendimą siūlyti taikyti šią procedūrą jau pirmame kreditorių susirinkime (ĮBĮ 23 straipsnio 15 punktas). Taikos sutartis gali būti sudaroma bet kuriuo bankroto proceso metu iki teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 28 straipsnio 4 dalis).
19. Atsakovei bankroto byla iškelta 2017 m. rugsėjo 28 d., t. y. bankroto procedūros šioje byloje trunka jau vienerius metus, tačiau aplinkybių, susijusių su taikos sutarties sudarymu ar galimybėmis ją sudaryti ateityje ir (ar) įmonės mokumo atkūrimo perspektyvų, byloje nėra, jų atskirajame skunde nenurodo ir apeliantas. Priešingai, 2018 m. rugpjūčio 9 d. kreditorių susirinkime balsų dauguma buvo nuspręsta įpareigoti bankroto administratorę kreiptis į teismą su prašymu įmonę pripažinti bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, t. y. kreditoriai balsų dauguma išreiškė valią dėl atsakovės bankroto proceso pasibaigimo ją likviduojant ir išregistruojant iš Juridinių asmenų registro. Be to, iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad įmonės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas tvirtinamas teismo 2018 m. sausio 12 d., 2018 m. kovo 14 d. ir 2018 m. gegužės 10 d. nutartimis. Šios byloje nustatytos aplinkybės, apeliacinio teismo įsitikinimu, yra (buvo) pakankamas pagrindas įmonę pripažinti bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
20. Apeliantas nurodo, jog šiuo metu dar nėra patvirtintas jo finansinis reikalavimas, užtikrintas įmonės prekių įkeitimu. Apeliacinio teismo vertinimu, tai nesudaro kliūčių įmonę pripažinti bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog kreditorių reikalavimai, atsiradę iki bankroto bylos iškėlimo dienos, gali būti reiškiami iki teismo nutarties dėl bankroto bylos nutraukimo ar sprendimo likviduoti įmonę priėmimo, kreditorių reikalavimai, atsiradę iki bankroto bylos iškėlimo dienos, pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį gali būti tvirtinami teismo nutartimi, kuria teismas pripažino įmonę bankrutavusia ir nutarė ją likviduoti, ar po to atskirai priimta nutartimi dėl kreditoriaus reikalavimo ar patikslinto reikalavimo. Tokia nutartis gali būti priimama iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2008). Taigi, priešingai nei nurodo apeliantas, ginčų dėl kai kurių kreditorinių reikalavimų egzistavimas nėra kliūtis teismui spręsti dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, kadangi tokiu teismo procesiniu sprendimu šių kreditorių teisės nėra pažeidžiamos, o kreditorių susirinkimo pritarimas likvidavimo procedūros taikymui, kai susidaro tokios procedūros taikymui reikalingos sąlygos, teismui net nėra būtinas.
21. Apeliacinis teismas nesutinka su apelianto pozicija, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad kitoje civilinėje byloje šiuo metu nagrinėjamas bankroto administratorės ieškinys, kuriuo ginčijamas apelianto finansinio reikalavimo pagrindą sudarantis sandoris, esą turėjo privalomai sustabdyti bankroto bylą. Apeliacinis teismas pažymi, kad bankroto byla apima eilę procedūrinių veiksmų, kuriuos atlieka teismo paskirtas bankroto administratorius ir įmonės kreditorių susirinkimas, o šių veiksmų teisėtumą kontroliuoja teismas. Šio proceso tikslas – tiek įmonės kreditorių, tiek pačios įmonės skolininkės interesų apsauga, atkuriant įmonės mokumą arba likviduojant nemokią įmonę ir iš įmonės turto tenkinant jos kreditorių reikalavimus. Bankroto bylos iškėlimas įmonei pagal įstatymą sukelia tam tikras reikšmingas teisines pasekmes, inter alia įmonės valdymo organų įgaliojimų netekimą. Dėl šios priežasties, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pačios bankroto bylos sustabdymas iš esmės nėra galimas, nes tai sukeltų teisinį neapibrėžtumą ir neatitiktų ĮBĮ įtvirtintos bankroto proceso esmės bei šio proceso principų. Juolab kad nagrinėjamu atveju bankroto bylos sustabdymo būtinybė grindžiama vien apelianto interesais, tačiau neatsižvelgiama į tai, jog bankroto bylos sustabdymas pažeistų kitų įmonės kreditorių teises. Apeliacinio teismo vertinimu, apelianto nurodomos prielaidos, esą realizavus įmonės turtą dar iki finansinio reikalavimo patvirtinimo, bus pažeistos jo, kaip įkaito turėtojo teisės, neturi pagrindo ir nepaneigia procesinio sprendimo įmonę pripažinti bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto teisėtumo.
22. Kiti atskirojo skundo argumentai nedaro įtakos apskųstos nutarties teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimui, todėl apeliacinis teismas dėl jų nepasisako. Pagal atskirojo skundo turinį matyti, kad apeliantas skundžia tik nutarties dalį dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama. Kadangi nėra apeliuojama dėl nutarties dalies, kuria patikslintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, šios nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo apeliacinė kontrolė neatliekama.
23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir taikė ĮBĮ normas, todėl naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.