- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-01-14
- Bylos Nr.
- 1A-55-817/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29860-2024-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Audrius Cininas, Nijolė Žimkienė, Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Nuteistasis
- A. L.
- Advokatai
- Laurynas Pakštaitis
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Audriaus Cinino, Ievos Gavelytės-Kalytienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos) ir Nijolės Žimkienės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. spalio 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 120 MGL (6 000 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. L. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytas į paskirtą bausmę A. L. taikyto laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. rugpjūčio 2 d. 21.13 val. iki 2024 m. rugpjūčio 2 d. 23.49 val. (1 diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), 3 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugpjūčio 2 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „R.“.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, konfiskuotas A. L. priklausantis automobilis Mercedes Benz E320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas UAB „A.“ aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini).
A. L. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos.
2024 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui Mercedes Benz E320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
A. L. vairuotojo pažymėjimas perduotas VĮ „R.“ .
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. A. L. nuteistas už tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: jis 2024 m. rugpjūčio 2 d., apie 21.10 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Mercedes Benz E320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jam nustatė 3,17 promilių neblaivumą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. L. prašo iš dalies pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. spalio 14 d. nuosprendį ir nuteistajam taikyti laidavimą be užstato, laiduotoja paskiriant jo seserį – N. M., o baudžiamąją bylą nutraukti. Taikant laidavimo institutą, prašo papildomai neskirti baudos. Prašo sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), terminą iki 1 metų arba 1,5 metų, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugpjūčio 2 d.
3. Apeliaciniame skunde dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo, nurodoma, jog teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas 3 metams yra labai ilgas laikotarpis. Nuteistasis dirbo vairuotoju, todėl po šio įvykio neteko darbo, šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Išmoko skaudžią pamoką. Pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis, jog darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai ir, jeigu teisės jam būtų grąžintos anksčiau, darbdavys jį galėtų grąžinti į darbą. Tokiam ilgam laikui netekus teisių, jis negalės dirbti pagal specializaciją, o tai reiškia, jog neturės pajamų. Nuteistasis yra visą gyvenimą pradirbęs vairuotoju, dėl to persikvalifikuoti būtų labai sunku.
4. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismui pateikė dokumentus apie tai, kad teisė vairuoti kelių transporto priemones jam yra labai svarbi, kadangi jis yra ūkininkas, turi žemę, kurią reikia prižiūrėti ir dirbti. Jo mama irgi turi žemės sklypų. Taip pat yra nemažai žemės ūkio technikos, kurią reikia vairuoti. Be to, tiek nuteistasis, tiek jo senyvo amžiaus mama turi įvairių ligų – ją reikia nuvežti į polikliniką, vaistinę, parduotuvę.
5. Apeliantas suvokia, jog jo padarytas pažeidimas yra šiurkštus ir pavojingas, tačiau niekas nenukentėjo, nieko nesužalojo, po šio įvykio savo noru išklausė UAB „D.“ organizuojamus 4 akademinių valandų kursus dėl alkoholio ir narkotikų žalos, gavo pažymėjimą, šiai dienai jis nėra teistas, nebaustas administracine tvarka už analogiškus pažeidimus, kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, todėl, jo nuomone, baudžiamojo poveikio priemonės tikslai bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant jam naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, ne ilgiau kaip 1 metų arba 1,5 metų laikotarpiui. Akcentuoja, jog teismų praktikoje yra pasisakyta, kad asmeniui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, tačiau netapti asmeniui nepakeliama našta.
6. Apeliaciniame skunde dėl laidavimo nurodoma, jog nagrinėjant bylą nuteistasis kreipėsi su prašymu, kad būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės taikant laidavimą ir, kad laiduotoja būtų paskirta jo mama – V. A. L. (gimusi (duomenys neskelbtini)). Teismas laidavimo instituto netaikė motyvuojant tuo, kad mama yra garbaus amžiaus ir laidavimui netinkamos sveikatos būklės, jog ji nebus pajėgi nuteistajam padaryti teigiamos įtakos. Su šia teismo išvada apeliantas visiškai nesutinka – jo mama yra nepriekaištingos reputacijos, atitinka laiduotojo savybes, be to, jis su ja gyvena, mama gerai žino jo charakterio savybes. Apeliantas prašo teismo dar kartą apsvarstyti, ar jo mama nėra tinkama laiduotoja. Jei visgi bus nuspręsta, kad ji negali laiduoti, tuomet laiduotoja gali būti paskirta jo sesuo N. M.. Jo sesuo taip pat yra nepriekaištingos reputacijos – neteista, nebausta, neįrašyta į Priklausomybės ligų centro įskaitą, dirbanti. Su seserimi taip pat sutaria labai gerai.
7. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Atsiliepimas
8. Teismo posėdžio metu nuteistasis A. L. ir jo gynėjas advokatas Laurynas Pakštaitis prašė apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais argumentais, nuteistojo gynėjas papildomai nurodė, kad jo ginamasis dirbo vairuotoju virš (duomenys neskelbtini) metų, dėl vairuotojo pažymėjimo gavimo jam reikės iš naujo laikyti egzaminą, todėl 3 metų laikotarpis yra labai ilgas. Taip pat nurodė, kad taikytinas laidavimo institutas, nes tam yra visos sąlygos.
Šalies argumentai
9. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, argumentuodamas, kad nors nuteistojo šeima artima, bet vis tik nepasiekė, jog A. L. nevartotų alkoholio. A. L., būdamas vairuotoju ir žinodamas apie tai, kokį neblaivių vairuotojų dalyvavimas eisme kelia pavojų, savo noru, sąmoningai rizikavo ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikata, savo darbu, nes sunkiai apsvaigęs vairavo transporto priemonę, todėl nėra pagrindo trumpinti teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo termino.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo A. L. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies
10. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.
11. Nuteistasis A. L. savo kaltės, pirmosios instancijos teismo nustatytų veikos faktinių aplinkybių ir jos teisinio kvalifikavimo neginčija, apeliaciniu skundu prašo baudžiamąją bylą nutraukti, atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, bei sutrumpinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), terminą. Atsižvelgdama į tai bei nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo A. L.
12. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose išdėstytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. Kita vertus, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018).
13. Teisėjų kolegija, vertindama nuteistojo A. L. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, atsižvelgia į tai, kad A. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, baigtas. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad A. L. yra neteistas (pastaba – teistumas išnykęs), nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (t. 1, b. l. 43-44). Pirmosios instancijos teismo pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Baudžiamosios bylos duomenimis, viso proceso metu A. L. neginčijo kaltės dėl transporto priemonės vairavimo būnant neblaiviam (BK 281¹ straipsnio 1 dalis), kritiškai vertino savo elgesį, gailėjosi. Vertinant BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto sąlygą (bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta) akcentuotina, jog baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad dėl A. L. nusikalstamų veiksmų buvo padaryta kokia nors turtinė žala. Sprendžiant, ar kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto sąlygą) atsižvelgiama į duomenis, liudijančius apie asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybes, apibūdinančias veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Iš bylos medžiagos matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 5 d. duomenimis, A. L. administracine tvarka trejų metų laikotarpyje baustas 7 kartus, pažeidimai nesusiję su transporto priemonės vairavimu būnant neblaiviam (t. 1, b. l. 46-50), iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo dirbo UAB „A.“ vairuotoju (b. t. 1, b. l. 52-53), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 156), šiuo metu registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 1, b. l. 157), (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini) pilnamečius vaikus (t. 1, b. l. 159). Nors A. L. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą tiesiogine tyčia, tačiau nuteistojo paaiškinimai pirmosios bei apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu, juos vertinant sistemiškai su nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis, sudaro pagrindą spęsti, kad nuteistasis A. L. suprato savo nusikalstamo elgesio pasekmes ir ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Byloje nėra duomenų, kad po šioje byloje A. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų ar, kad toks elgesio modelis būtų jam būdingas. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, akivaizdu, jog byloje nustatytos visos būtinos sąlygos asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
14. BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011 ir kt.).
15. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsisakymą taikyti BK 40 straipsnio nuostatas motyvavo tuo, kad nuteistojo mama V. A. L. dėl garbaus amžiaus, sveikatos būklės, jai reikalingos pagalbos bus nepajėgi daryti savo sūnui įtaką, kuri sulaikys jį nuo girtavimo, nuo nusikalstamų veikų darymo. Kadangi kitų galimų laiduotojų byloje nebuvo, pirmosios instancijos teismas laidavimo instituto netaikė. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl V. A. L. netinkamumo būti nuteistojo laiduotoja. Akivaizdu, kad V. A. L. garbus amžius (gimusi (duomenys neskelbtini)), sveikatos būklė bei ta aplinkybė, kad ji pati pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu išsakė abejonę (kalbėsimės, tarsimės, gal klausys) dėl savo įtakos sūnui, kelia pagrįstų abejonių dėl jos galimybės daryti teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad V. A. L. nėra tinkama laiduotoja.
16. Apeliaciniame skunde pateiktas prašymas A. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį pagal laidavimą kitos laiduotojos – N. M., atsakomybei. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas nustatyti visas laidavimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes, atnaujino įrodymų tyrimą ir apklausė galimą laiduotoją N. M.. Pastaroji nurodė, kad yra A. L. sesuo, jų tarpusavio ryšys yra labai glaudus, susiskambina per dieną po tris kartus. Jie gyvena šalia, butai tame pačiame (duomenys neskelbtini). Ji nuteistajam yra autoritetas, padeda jam, jis jos klauso. Apie įvykį sužinojo kitą dieną iš tuometinės brolio draugės, vėliau pats brolis viską pasakė. Brolis buvo labai išsigandęs, pasimetęs, bijojo, todėl jai pranešė apie įvykį ne iš karto. Problemų dėl alkoholio vartojimo jis neturi, šiuo klausimu tikrai gali susitvarkyti. Brolis supranta, kad vairuotoju dirbti negalės, ieško kito darbo, tačiau jo nėra (duomenys neskelbtini). Rasti darbą labai sudėtinga, todėl jau trečias mėnuo kaip registruotas Užimtumo tarnyboje. Darbo ieško abu kartu, nes jam suteikta teisė savarankiškai ieškotis darbo. N. M. nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) srityje, supranta, kas yra laidavimas, prašo perduoti brolį jos atsakomybei pagal laidavimą. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pateikti duomenys apie N. M., iš kurių matyti, jog ji neteista (b. 2, b. l. 3), administracine tvarka per penkerius metus bausta 2 kartus (t. 2, b. l. 2-3), dirba VšĮ „Š.“, darbdavio charakterizuojama teigiamai, gaunamos pajamos per mėnesį – apie 1 800 Eur, (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini) pilnamečius vaikus. Iš N. M. duotų paaiškinimų matyti, kad ji gilinosi į A. L. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir priežastis, nurodė, jog yra pasiruošusi imtis veiksmų, kad brolis tokių dalykų nekartotų. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad N. M. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jos, kaip laiduotojos, atsakomybę ir, kad ji išreiškė tvirtą sutikimą būti laiduotoja. Įvertinus byloje surinktus duomenis apie A. L. asmenybę, konstatuotina, jog yra pagrindo manyti, kad N. M. pagal savo teigiamas asmenines ir socialines savybes turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos, pareigas daryti teigiamą įtaką A. L., jog A. L. laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad N. M. yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkama būti laiduotoja.
17. Teismų praktikoje pažymima, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Šiuo atveju, įvertinant tiek A. L. padarytą veiką, tiek jo asmenybę, manytina, kad baudžiamosios atsakomybės ir bausmės tikslus jo atžvilgiu galima užtikrinti atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. taikant BK 40 straipsnio nuostatas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą. Taip pat teismas sprendžia, kad turi būti paliktos pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės (automobilio Mercedes Benz E320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimas bei draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Toks A. L. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra ir proporcingas, ir būtinas, įvertinus jo veiksmus, siekiant atgrasyti nuo panašių nusikalstamų veikų darymo ateityje bei neleidžiant formuotis nebaudžiamumo jausmui.
18. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, skundžiamas nuosprendis naikintinas BPK 327 straipsnio 2 punkto pagrindu ir priimtinas naujas nuosprendis, kuriuo byla nutrauktina (BK 40 straipsnis).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, termino
19. Apeliaciniame skunde nesutinkama su baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), 3 metų terminu, neginčijant jos paskyrimo ir nurodant, jog minėtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra per ilgas.
20. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, iš jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalis nustato, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
21. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas bei jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso, o kartu ir kaltininkui skiriamos bausmės (jei ji skiriama), sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminą, atsižvelgiama ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius ar atskirai į kurias nors konkrečias detales, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių įvykį, jo kilimo priežastis, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Sprendžiant kiekvienos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą teismas atsižvelgia į jos tikslus, kaltininko asmenybę ir bylos aplinkybes.
22. Sprendžiant klausimą dėl skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino pažymima, kad žmogaus teisės yra pažeidžiamos, jei asmeniui taikomos nors ir įstatyme numatytos priemonės, tačiau tai daroma nesilaikant proporcingumo principo. Proporcingumo principas reikalauja: 1) kad baudžiamojo proceso metu būtų taikomos tik procesinių tikslų pasiekimui būtinos ir tinkamos priemonės; 2) kad būtų taikomos švelnesnės prievartos priemonės, jei jas taikant įmanoma pasiekti tuos pačius tikslus kaip ir taikant griežtesnes priemones; 3) kad suvaržymai, kuriuos tenka patirti asmenims dėl prievartos priemonių taikymo, nebūtų per daug ribojantys žmogaus teises, palyginus su rezultatais, kurie gaunami pritaikius prievartos priemones.
23. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas A. L. skirdamas draudimą naudotis specialia teise tinkamai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, o nustatytas minėtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra adekvatus padarytai veikai. Atkreiptinas dėmesys, jog automobilio, kuris yra didesnio pavojaus šaltinis, vairavimas, esant neblaiviam, kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei ar sveikatai bei turtui. A. L. nustatytas net 3,17 promilių neblaivumas, t. y. jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas girtumo laipsnis yra prilyginamas sunkiam girtumo laipsniui, todėl akivaizdu, kad šiuo atveju A. L. nusikalstami veiksmai kėlė realų pavojų tiek aplinkiniams, tiek jam pačiam. Svarbu ir tai, jog apeliantas ne kartą yra pažeidęs KET reikalavimus (iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už trejus metus nustatyta, kad A. L. administracine tvarka baustas 7 kartus už KET pažeidimus (iš jų: 4 kartus už greičio viršijimą, 2 kartus už vairavimą naudojantis mobiliojo ryšio priemone (telefonu) rankomis) (t. 1, b. l. 46-50). Šį kartą jis padarė itin šiurkštų KET pažeidimą, kuris yra kvalifikuojamas kaip nusikalstama veika, o tai parodo, jog anksčiau apeliantui taikytos administracinės nuobaudos pakankamos teigiamos įtakos nepadarė. Dėl minėtų aplinkybių, apeliaciniame skunde prašomas taikyti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) – 1 metų arba 1,5 metų terminas būtų akivaizdžiai neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai.
24. Apeliaciniame skunde A. L. nurodo, jog teisė vairuoti kelių transporto priemones jam yra būtina darbinių funkcijų atlikimui (iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo jis dirbo vairuotoju, po šio įvykio neteko darbo, o persikvalifikuoti ir užsiimti kitokio pobūdžio darbine veikla yra labai sunku), turimos žemės dirbimui ir priežiūrai (jis yra ūkininkas, vairuoja žemės ūkio techniką) bei šeiminių poreikių tenkinimui (senyvo amžiaus ir ligotos mamos nuvežimui į polikliniką, vaistinę, parduotuvę). Vis tik, teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nėra niekuo išskirtinės ir nenulemia būtinybės sutrumpinti nustatytą baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Vien tai, kad kaltininkas patiria tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nesant kitų išskirtinių aplinkybių, neleidžia konstatuoti, jog baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra aiškiai per ilgas ar neproporcingas. Pabrėžtina ir tai, kad tam tikri nepatogumai negali turėti prioriteto prieš visuomenės teisę į saugų eismą, o tai, jog baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir, kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-502/2011 ir kt.). Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės egzistavo ir iki nusikalstamos veikos padarymo, visi šiuo metu patiriami nepatogumai yra paties A. L. veiksmų pasekmė, kurias jis privalėjo numatyti prieš darydamas nusikalstamą veiką, o apelianto laikinai patiriami nepatogumai yra dėsningas ir adekvatus jo neteisėto elgesio rezultatas.
25. Apeliaciniame skunde A. L. taip pat nurodo, kad jis prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailėjosi, o po šio nagrinėjamo įvykio jis savo noru kreipėsi į UAB „D.“, kur išklausė 4 akademinių valandų mokymus apie alkoholio ir narkotikų žalą, gavo pažymėjimą. Nors šie duomenys leidžia apeliantą charakterizuoti teigiamai, tačiau šios aplinkybės nėra esminės ar turinčios išimtinę reikšmę sprendžiant dėl specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo termino. Be to, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą.
26. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio, kaip nagrinėjamu atveju, nusikalstamų veikų bei pataisyti kaltininką nusveria jo patiriamus nepatogumus dėl minėtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo. Natūralu, kad teisės vairuoti kelių transporto priemones netekimas sukelia nepatogumų pačiam apeliantui, tačiau atsižvelgiant į nusikaltimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu asmenims būnant neblaiviems, pavojingumą, tokio asmens patiriami sunkumai nelaikytini pakankamu pagrindu neatimti asmeniui specialios teisės ar nustatyti minimalų jos terminą. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga įvairiems poreikiams tenkinti, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie gali lemti šios teisės netekimą.
27. Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, ir nustatydamas 3 metų terminą, BK 67, 68 straipsnių taikymo klaidų nepadarė, ginčijama baudžiamojo poveikio priemonė nėra per griežta ar neadekvati, priešingai, šiuo atveju ji yra būtina BK 40 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
nuteistojo A. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. spalio 14 d. nuosprendžio dalį dėl A. L. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirtos 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudos bausmės.
A. L., padariusį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Perduoti A. L. laiduotojos N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą bei baudžiamąją bylą A. L. nutraukti.
Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. L. išaiškinti, kad, jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 ir 8 dalys).
Laiduotojai N. M. išaiškinti, kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręstų dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 6 dalis).
Likusią Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. spalio 14 d. nuosprendžio dalį palikti galioti nepakeistą.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.