- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-03
- Bylos Nr.
- 2YT-11535-804/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ričardas Prašmuntas
- Pareiškėjas
- G. Č.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo G. Č. skundą dėl antstolės M. G. veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas G. Č., nesutikdamas su antstolės M. G. 2018-08-27 patvarkymais Nr. S18-15766, S18-15765, S18-15764, S18-15762, kuriais išieškojimas yra nukreiptas į trečiųjų asmenų gaunamas lėšas į įkalinimo įstaigoje esančią sąskaitą, pateikė antstolei skundą, kuriuo prašė nevykdyti išieškojimo iš sąskaitos, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, artimųjų siųstų lėšų, kurios neviršija vyriausybės numatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA).
Antstolė M. G. 2018-09-13 patvarkyme Nr. S-18-7-7970, atsisakyti tenkinti skundą dėl antstolio veiksmų nurodė, kad nustačius, kad skolininkas atlieka bausmę Kauno tardymo izoliatoriuje 2018-08-27 buvo priimti patvarkymai dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų Nr. S18-15766, S18-15765, S18-15764, S18-15763, S18-15762, kuriais išieškojimas nukreiptas į skolininko darbo užmokestį, kitas jam prilygintas išmokas bei trečiųjų asmenų gaunamas lėšas. Šiuo patvarkymu Kauno tardymo izoliatoriui nurodyta iš skolininko darbo užmokesčio, kitų jam prilygintų išmokų bei trečiųjų asmenų gaunamų lėšų daryti išskaitas.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas suformavo praktiką, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus - tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas, esančias sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 688 str. 1 d. nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017-12-19 nutarties c. b. Nr. 3K-7-315-421/2017 26 punktas). Konstatuotina, kad nors Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą tik į grynųjų pinigų sumą neviršijančią MMA, tačiau pagal CPK 668 str. 1 d. nuostatą apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017-12-19 nutarties C. b. Nr. 3K-7-315-421/2017 27 punktas).
Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (CPK XLVII skyrius) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016-03-23 nutarties c. b. Nr. 3K-3-154-313/2016 20 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017-04-19 nutarties c. b. Nr. 3K-3-202-421/2017 20 punktas).
Skolininko G. Č. atžvilgiu yra vykdomos penkios vykdomosios bylos. Vykdomoji byla Nr. 0007/15/00179 pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-11- 07 nutarimą Nr. A2.9.-659-810/2014 pradėta vykdyti 2015-01-26 priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti. 2015-02-03 pradėtos taikyti priverstinės vykdymo priemonės - išieškojimas nukreiptas į skolininko pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose. Vykdomoji byla Nr. 0007/15/0710 pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-11-13 nutarimą Nr. A2.9.-758-753/2014 pradėta vykdyti 2015-05-05 priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti. 2015-05-25 pradėtos taikyti priverstinės vykdymo priemonės - išieškojimas nukreiptas į skolininko darbo užmokestį ir kitas pajamas. Vykdomoji byla Nr. 0007/15/00711 pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-01-28 nutarimą Nr. A2.9.-42-548/2015 pradėta vykdyti 2015-05-05 priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti. 2015-05-25 pradėtos taikyti priverstinės vykdymo priemonės - išieškojimas nukreiptas į skolininko darbo užmokestį ir kitas pajamas. Vykdomoji byla Nr. 0007/15/01542 pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-06-29 nutarimą Nr. A2.9.-428-753/2015 pradėta vykdyti 2015-11-17 priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti. 2015-11-20 pradėtos taikyti priverstinės vykdymo priemonės - išieškojimas nukreiptas į skolininko pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose. Vykdomoji byla Nr. 0007/16/01144 pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-07-01 vykdomąjį raštą Nr. e2-706-840/2016 pradėta vykdyti 2016-07-14 priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti ir išsiuntus raginimą įvykdyti sprendimą, kurie skolininkui įteikti 2016-07-21. 2016-08-08 pradėtos taikyti priverstinės vykdymo priemonės - išieškojimas nukreiptas į skolininko pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose bei laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.
Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą taisyklę, kad apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA yra vienkartinis apribojimas, taikomas pradėjus išieškojimą, o išieškojimas iš skolininko G. Č. vykdomas nuo 2015-01-26 (v. b. Nr. 0007/15/00179), 2015-05-05 (v. b. Nr. 0007/15/00710 ir 0007/15/00711), 2015-11-17 (v. b. Nr. 0007/15/01542) ir 2016-07-14 (v. b. Nr. 0007/16/01144), todėl šis apribojimas skolininko G. Č. atžvilgiu nėra taikomas ir išieškojimas iš skolininko pajamų turi būti vykdomas CPK LI skyriuje nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo pakeisti 2018-08-27 patvarkymų dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, išieškojimą nukreipiant tik į pinigines lėšas viršijančias vieną MMA. Iš skolininko gaunamų lėšų išskaitomas CPK 736 str. numatytas pajamų dydis, t. y. skolininkui paliekama galimybė naudotis po išskaitymų likusia dalimi lėšų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Antstolės M. G. kontoroje yra vykdomos penkios vykdomosios bylos Nr. 0007/15/00179, Nr. 0007/15/00711, Nr. 0007/15/01542, Nr. 0007/16/01144, Nr. 0007/15/0710 dėl skolos išieškojimo išieškotojams Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir AB „Lietuvos draudimas“.
Pareiškėjas (skolininkas) G. Č. atlieka bausmę Kauno tardymo izoliatoriuje, esančiame A. M. g. 11, Kaunas.
Pareiškėjas ginčija patvarkymus vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, ir, remdamasis CPK 668 straipsnio 1 dalimi ir Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) 93.6 punkto nuostatomis, nesutinka su skolos (išlaikymo) išieškojimu, nukreipiant jį į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Jo manymu, vykdymas nepagrįstai nukreiptas į jo turimas lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kurių suma yra mažesnei kaip 1 MMA.
Viena iš priverstinių vykdymo priemonių yra išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų (CPK 624 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
Teismas pažymi, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius).
Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje (SVI). Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Pagal SVI 93.6. punktą, išieškojimas negali būti nukreipiamas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas, spęsdamas ginčą dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimą iš skolininkams – fiziniams asmenims – priklausančių lėšų, esančių pataisos įstaigų sąskaitose, bei kitų asmenų į šias sąskaitas pervedamų lėšų (LAT 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017), aiškinimo ir taikymo išaiškino, jog turtas, iš kurio negali būti išieškoma, yra apibrėžtas šio skyriaus 668 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi; šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje (toliau – SVI); be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos. Pagal SVI 93.6 papunkčio nuostatą išieškojimas negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią MMA. antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Toks apribojimas aiškintinas tuo, kad, pradėjus išieškojimą iš skolininko turto ir jį nukreipiant į skolininkui priklausančius pinigus, skolininkas galėtų disponuoti tokia pinigų suma, kuri užtikrintų minimalių, gyvybiškai svarbių, būtiniausių jo poreikių tenkinimą, ir taip būtų apginti ne tik išieškotojo interesai, bet ir nepažeistos skolininko, kaip vykdymo proceso dalyvio, teisės bei teisėti interesai. nors Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą tik į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią MMA, tačiau pagal CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatą apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą. Todėl savo patvarkyme jis turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, t. y. kad išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vienos MMA dydį.
Antstolės M. G. vadovaudamasi LR CPK 688 str., 2016-07-12 patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 007/15/00179, areštavo 174,18 Eur skolininkui priklausančių lėšų, esančių Marijampolės pataisos namų sąskaitoje; 2016-07-12 patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 007/15/00711, areštavo 210,80 Eur skolininkui priklausančių lėšų, esančių Marijampolės pataisos namų sąskaitoje; 2016-07-12 patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 007/15/01542, areštavo 124,62 Eur skolininkui priklausančių lėšų, esančių Marijampolės pataisos namų sąskaitoje; 2016-08-08 patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 007/15/01144 areštavo 156,03 Eur skolininkui priklausančių lėšų, esančių Marijampolės pataisos namų sąskaitoje. Šie antstolės patvarkymai, nepažeidžia imperatyvios įstatymo nuostatos, įtvirtinančios apribojimus išieškant iš skolininko turto išieškoti lėšų sumą, viršijančią vienos MMA dydį.
CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas. Pagal CPK 739 straipsnį, negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; 7) išeitinės išmokos.
Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, pateiktą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, pareiškėjui priklausančios lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos sąskaitoje (pvz., gaunamos iš kitų asmenų), kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl išskaitoms iš jų taikomos nuostatos, reglamentuojančios išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733–744 straipsniai). Minėtoje byloje kasacinis teismas konstatavo, kad: antstolė, nukreipdama išieškojimą į skolininko pajamas, laikėsi įstatymo nuostatų (CPK 743–744 straipsnių normų, reglamentuojančių išieškojimą iš pajamų); kadangi iš skolininko neišskaitoma 100 proc. pajamų, tai likusią dalį skolininkas turi teisę naudoti savo reikmėms, be kita ko, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti. Taigi skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamas lėšas kasacinis teismas priskyrė kategorijai pajamų, išieškojimui iš kurių yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus nuostatos. Tokiai formuojamai teismų praktikai pritaria Lietuvos Aukščiausiojo teismo išplėstinė teisėjų kolegija (LAT 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).
Taigi, CPK nenumato, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Minėtos lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į tokias lėšas. Pajamų, iš kurių išieškojimas yra negalimas, sąrašas įtvirtintas CPK 739 straipsnyje. Kitų asmenų į skolininko sąskaitą laisvės atėmimo įstaigoje pervedamos lėšos į jį nepatenka. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad sąskaitoje, kurią tvarko pataisos įstaiga, esančios pareiškėjo piniginės lėšos, yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas.
Antstolė M. G. patvarkymuose dėl skolos išieškojimo, vadovaudamasi išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis, nurodė, kad reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA arba 50 procentų pagal kelis vykdomuosius dokumentus. Taigi, antstolė, nukreipdama išieškojimą į pareiškėjo pajamas, laikėsi pirmiau išvardytų įstatymo nuostatų. Kadangi iš skolininko neišskaitoma 100 procentų jo pajamų, likusią dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad antstolė pagrįstai 2018-08-27 priėmė patvarkymais Nr. S18-15766, S18-15765, S18-15764, S18-15762 vykdyti išieškojimą iš skolininkui (pareiškėjui) priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.
Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 442 straipsnio 6 punktu, 443 straipsnio 5 dalimi, 510, 512, 513 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjo G. Č. skundo dėl antstolės M. G. veiksmų netenkinti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.