Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės R. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal patikslintą ieškovų A. U. ir M. U. ieškinį atsakovams R. V. ir D. V., atstovaujamam įstatyminės atstovės R. V., dėl iškeldinimo iš be pagrindo užimamos gyvenamosios patalpos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Argumentuoja, jog teismo pareiga yra tinkamai kvalifikuoti šalių teisinius santykius, nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes ir savo išvadas pagrįsti atitinkamais įrodymais, o sprendimą motyvuoti. Teigia, jog teismas netinkamai interpretavo nustatytus faktus, nulėmusius bylos išnagrinėjimo rezultatą.

9. Nurodo, jog neginčijo aplinkybės, kad nekilnojamojo turto savininkai yra ieškovai, tačiau atsakovė bylos nagrinėjimo teisme metu nesutiko su teiginiu, jog nekilnojamuoju turtu ji naudojasi be teisinio pagrindo, taip pažeisdama ieškovų, kaip šio turto savininkų, teises (CK 4.37 straipsnis). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-02 sprendimu ieškovams buvo perkeltos ne tik pirkėjo teisės, bet ir pareigos, todėl ieškovai (pirkėjai) turėjo ne tik teisę priimti nekilnojamąjį turtą, bet ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą, tačiau ieškovai pinigų jai iki civilinės bylos iškėlimo nebuvo sumokėję. Taip pat teigia, kad patyrė 34 000 Eur išlaidas remontui ir 2017-06-20 raštu ieškovų prašė jas atlyginti, nes ieškovai yra nepagrįstai praturtėję. Argumentuoja, kad teismas tinkamai neįvertino nurodytų aplinkybių bei to, kad ji yra išsituokusi, viena augina nepilnametį sūnų, jos gaunamos pajamos yra minimalios, o ginčo buto įrengimui buvo paėmusi vartojimo kreditą.

10. Argumentuoja, jog teikė teismui prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo, tačiau, atsakovės teigimu, šio prašymo pirmosios instancijos teismas 2018-03-05 neskundžiama nutartimi nepagrįstai netenkino (CPK 163 straipsnio 3 punktas). Nurodo, jog teismas civilinėje byloje Nr. e2-2340-1032/2018 buvo paskyręs statybos techninę ekspertizę ir civilinės bylos nagrinėjimą sustabdęs. Atsakovai (kurie nagrinėjamoje civilinėje byloje yra ieškovai) teikė prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, todėl mano, kad galima situacija, jog šioje išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-663-1032/2018 teismo priimtas procesinis sprendimas įsiteisės anksčiau nei bus atlikta teismo paskirta ekspertizė, kurią atlikti gali tapti sunku ieškovams pradėjus gyventi ginčo bute. Mano, kad abi bylos susijusios prejudiciniu ryšiu ir siekiant išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, įvertinant tai, kad sustabdžius vieną civilinę bylą, nereikėtų tų pačių faktų nustatyti iš naujo, buvo tikslinga sustabdyti civilinės bylos Nr. e2-663-1032/2018 nagrinėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir įrodymų vertinimu. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ginčo teisingam išnagrinėjimui reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių atsakovo apeliacinio skundo argumentų.

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalis numato savininko teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Vienas iš įstatyme numatytų savininko pažeistų teisių gynimo būdų yra be teisinio pagrindo gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų iškeldinimas.

17. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, iš kurio atsakovė atsisako išsikraustyti, nuosavybės teise priklauso ieškovams, taip pat nėra ginčo dėl aplinkybės, kad šalių nesieja nuomos, panaudos ar pan. sutartiniai teisiniai santykiai, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovai, be teisinio pagrindo naudodamiesi ieškovams nuosavybės teise priklausančiu butu, pažeidžia ieškovų nuosavybės teises, nes ieškovai negali naudotis butu savo nuožiūra. Akivaizdu, kad egzistuoja negatorinio ieškinio sąlygos – ieškovai yra aptariamo turto savininkai ir jų, kaip savininkų, teisės yra pažeidžiamos atsakovų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovai turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, šį turtą valdyti, naudotis ir juo disponuoti, taip pat turi teisę ginti savo pažeistas teises – reikalauti pašalinti bet kuriuos jų teisių pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, tarp jų ir prašyti iškeldinti atsakovus, kurių vienas yra nepilnametis, iš ieškovams priklausančio buto (Civilinio kodekso 4.37, 4.98 straipsniai).

18. Atsakovė atsisakymą išsikraustyti ir perduoti butą ieškovams grindžia aplinkybėmis: 1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-02 sprendimu ieškovams buvo perkeltos ne tik pirkėjo teisės, bet ir pareigos, todėl ieškovai (pirkėjai) turėjo sumokėti už butą nustatytą pinigų sumą, kurios iki civilinės bylos iškėlimo nebuvo sumokėję; 2) atsakovės teigimu, ji patyrė 34 000 Eur išlaidas remontui, kurių ieškovai jai nėra atlyginę; 3) atsakovė yra išsituokusi, viena augina nepilnametį sūnų, jos gaunamos pajamos yra minimalios, o ginčo buto įrengimui buvo paėmusi vartojimo kreditą. Pati atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-02 sprendimu, kuriuo ieškovams perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos, jai priteistą sumą ieškovai sumokėjo, ji įsigijo kitą gyvenamąjį būstą, kuriame gyvena su nepilnamečiu sūnumi, todėl plačiau dėl šių atsakovės nurodytų aplinkybių nepasisakytina ir nagrinėjamu atveju jos neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl iškeldinimo. Atsakovės reikalavimas dėl 34 000 Eur buto pagerinimo išlaidų priteisimo iš ieškovų yra išskirtas į atskirą civilinę bylą Nr. e2-2340-1032/2018 ir nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl atsakovės teiginiai pripažintini teisiškai nepagrįstais. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas 2018-03-05 nutartimi nesustabdė nagrinėjamos civilinės bylos iki bus išnagrinėta ir įsiteisės procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2340-1032/2018, taip pat nesudaro pagrindo ginčijamą teismo sprendimą vertinti kaip neteisėtą ar nepagrįstą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2012; kt.); teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2010; kt.); kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006; kt.). Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017). Nagrinėjamu atveju civilinėse bylose sprendžiami skirtingi klausimai ir nagrinėjami savo teisine prigimtimi visiškai kitokie reikalavimai, o atsakovės apeliaciniame skunde dėstoma pozicija dėl būtinybės stabdyti civilinę bylą, grindžiama tik prielaidomis dėl ekspertizės atlikimo galimumo.

19. Ieškovų nuosavybės teisė ir atitinkamai teisė reikalauti, jog asmenys, neturintys teisėto pagrindo būti ieškovams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, išsikeltų, pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo tik patvirtinta, t. y. teismo sprendimo priėmimo dieną ieškovų teisė ne atsirado, o buvo tik patvirtintas šios reikalavimo teisės pagrįstumas, todėl ieškovų teisė į nuosavybę buvo pažeidžiama nuo pat pareikšto atsakovams reikalavimo atlaisvinti patalpas neįvykdymo dienos, o ne nuo teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad atsakovai, neatlaisvinę ginčo buto iki teisėtų savininkų nurodyto išsikėlimo termino pabaigos, savo neteisėtais veiksmais pažeidė ieškovų nuosavybės teisę. Ieškovų reikalavimas iškeldinti atsakovus, neturinčius teisėto pagrindo būti ginčo bute, tenkintas visiškai pagrįstai, o įvertinus aplinkybes, kad atsakovė su nepilnamečiu sūnumi jau nebegyvena ginčo bute, yra įsigijusi kitą gyvenamąjį būstą, o ginčo bute yra likę tik kai kurie atsakovei priklausantys daiktai, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovų prašomas nustatyti 7 dienų terminas atsakovams išsikelti yra pagrįstas (CPK 178, 185, 271 straipsniai, CK 1.5 straipsnis).

20. Atsižvelgdama į atsakovės apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312–314, 320 straipsniai). Apeliantas apeliaciniame skunde privalo nurodyti, kokioms bylos aplinkybėms, jo manymu, prieštarauja priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir kokias materialines ar proceso teisės normas jis pažeidžia. Nagrinėjamu atveju apeliantė nenurodo teisinių argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, jos teigimu, neteisėtas ir nepagrįstas, o tai, kad faktines bylos aplinkybes interpretuoja kitaip, nei jas nustatė ir vertino bylą išnagrinėjęs teismas, nesudaro teisinio pagrindo ginčijamą sprendimą panaikinti ar pakeisti. Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.

21. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ir 98 straipsnio 1 dalimi šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, turi teisę į patirtų išlaidų, taip pat ir už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą, atlyginimą, kurios priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Atsakovės (apeliantės) apeliacinis skundas atmestas, todėl jai nepriteistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.

24. Ieškovai bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme atlyginti neprašo, todėl šis klausimas nespręstinas.

Dėl baudos apeliantei skyrimo

25. Pažymėtina, jog apeliacinė instancija skirta ne dar kartą pasibylinėti, o įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl, atsižvelgiant į apeliacinio skundo turinį, nagrinėjamu atveju iš esmės sutiktina su ieškovų teiginius, jog reikšdama apeliacinį skundą atsakovė siekia vilkinti jai nepalankaus teismo sprendimo vykdymą. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Nagrinėjamu atveju atsakovė padavė apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuris jai nepalankus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir apeliacinio skundo pateikimas, kaip ir ieškinio pareiškimas, savaime negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, nes atsakovė, siekdama apginti, jos įsitikinimu, pažeistas teises ir interesus, įgyvendino CPK įtvirtintą procesinę teisę apskųsti žemesnės instancijos teismo procesinį sprendimą, o to negalima laikyti akivaizdžiu procesinės teisės naudojimu ne pagal jos paskirtį, todėl ieškovų prašymas skirti atsakovei baudą CPK 95 straipsnio 2 dalies pagrindu netenkintinas.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Netenkinti A. U. ir M. U. prašymo skirti baudą R. V.