- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-15
- Bylos Nr.
- 2A-649-640/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01488-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė (pran.), Jadvyga Mardosevič, Liuda Uckienė
- Atsakovas
- V. C.
- Ieškovas
- I. C.
- Kategorijos
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės I. C. ieškinį atsakovui V. C. dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė : 1) padalinti jos ir atsakovo santuokos metu įgytą turtą, pripažįstant, jog jiems kiekvienam priklauso ½ dalis turto, įgyto santuokos metu: trijų kambarių buto Fabijoniškių g. 17-72, Vilniaus mieste (toliau butas), kurio vidutinė rinkos vertė yra 163 000 Lt, kuris registruotas atsakovo vardu; 2) už parduotą garažą, esantį Vilniaus mieste, Fabijoniškių g. 4A-436 (toliau garažas), kurio rinkos vertė šiuo metu yra 11 000 Lt, kuris atsakovo parduotas 2013-03-18, iš atsakovo priteisiant jai ½ dalį garažo vertės, t.y. 5 500 Lt piniginę kompensaciją; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-05-12 sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Padalino santuokoje įgytą turtą: ieškovei I. C. priteisė natūra ½ dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. 1098-8001-8011: 0071, esančio Vilniaus m. sav., Vilniaus m., Fabijoniškių g. 17-72, 86 500 Lt vertės. Atsakovui V. C. priteisė natūra ½ dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. 1098-8001-8011: 0071, esančio Vilniaus m. sav., Vilniaus m., Fabijoniškių g. 17-72, 86 500 Lt vertės. Įpareigojo atsakovą V. C. išmokėti ieškovei I. C. 5 500 Lt kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Teismas pasisakydamas dėl ginčo buto nurodė, kad šis privatizuotas butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o ne atsakovo asmeninė nuosavybė. Tiek galiojusiame 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekse, tiek ir galiojančiame 2000 m. CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį asmenų santuokoje įgyto turto teisinis rėžimas- turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybė (SŠK 21 str. 1d., CK 3.87 str. 1d.). Be to, esant susituokus, įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t.y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąją jungtine nuosavybe, nepaisant to, kuris iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 str. 3d., CK 3.88 str. 1d. 1p.). Byloje ginčo santykiams reglamentuoti taikytinos teisės normos, galiojusios šių santykių atsiradimo metu. Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, -įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str. 3d. CK 3.88 str. 3d. normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas 2000 m. CK galiojimo metu. Iki šio kodekso įsigaliojimo, t.y. iki 2001-07-01, įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 str. 3d., pagal kurią turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus (LR AT 2008-10-09 nutartis byloje Nr. 3K-3-551/2008; 2008-12-09 nutartis byloje Nr. 3k-3-584/2008). Butas registruotas 1992-02-24 (b.l. 24) ir laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams. Pagal registro duomenis buto rinkos vertė yra 173 000 Lt (CK 3.119 str.). Taip pat nurodė, kad nei ieškovė, nei atsakovas nepareiškė ieškinio (ar priešieškinio) reikalavimų dėl 76 960,65 Lt lėšų priteisimo, grąžinimo ar įskaitymo, todėl teismas dėl jų nepasisako, nes bylose dėl santuokinio turto padalijimo tarp sutuoktinių teismas nėra aktyvus, dėl ko neviršija ieškovės pareikštų ieškinyje reikalavimų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas V. C. apeliaciniu skundu (b.l. 10-12, 2 tomas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-12 sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą visiškai nevertino aplinkybės, kad tarp šalių buvo sudarytas susitarimas, kad po santuokos nutraukimo, butas liks V. C., o šis įsipareigoja išmokėti buvusiai sutuoktinei I. C. 50 000 Lt piniginę kompensaciją (tokia suma nustatyta, kadangi 1996 metais minėto buto vertė buvo tik 100 000 Lt). Nurodo, kad V. C. savo įsipareigojimą įvykdė ir piniginę kompensaciją išmokėjo daugiau nei buvo susitarta. Tai patvirtina pagal 2002-10-24 įgaliojimą ieškovės I. C. gauta atsakovui priklausanti pensija iš Sodros (per laikotarpį nuo 2002-10-01 iki 2014-02-28 atsakovui buvo priskaičiuota ir išmokėta 76 960,65 Lt). Tokiu būdu atsakovas išmokėjo ieškovei 76 960,65 Lt piniginę kompensaciją. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškovės prašymą priteisti 4355,26 Lt bylinėjimosi išlaidų neatsižvelgė į tai, kad patirtos išlaidos yra nepagrįstai didelės, kad jos viršija LR teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintus Rekomendacijose dėl civilinės bylos priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalius dydžius, nustatytus už ieškinio rengimą ir atstovavimą dvejose teismo posėdžiuose. Nurodo, kad ieškovei priteistos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti mažintinos iki 1200 Lt.
Atsiliepimas
Ieškovė I. C. atsiliepimu (b.l. 15-20, 2 tomas) į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-12 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo priimti naujus įrodymus, nes jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nurodo, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, jog tarp mūsų buvo sudarytas susitarimas, kad butas po santuokos nutraukimo liks tik jo nuosavybe, todėl nesant susitarimo ir nenustačius, kad išvis susitarimas buvo, negalėjo tariamo susitarimo vertinti. Dėl lėšų, kurias apeliantas nurodė apeliaciniame skunde (76,960.65 Lt) ir kurias neva man išmokėjo (tačiau dėl kurių apeliantas nepareiškė ieškinio (ar priešieškinio) reikalavimui, teismas sprendime pasisakė. Nurodo, kad kaip matyti iš paties apelianto Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktos VSDFV Klaipėdos skyriaus 2014-03-06 pažymos Nr. PP2-1919, ištarnauto laiko pensija laikotarpiu nuo 2002-11-01 iki 2014-02-28 (b.l. 66, 1 tomas) buvo priskaičiuota ir išmokėta pačiam išmokų gavėjui, t.y. V. C.. Taip pat nurodo, kad 2002-10-24 apeliantas buvo suteikęs įgaliojimą, reg. Nr. K1MS-12486, gauti jam priklausančią pensiją iš VSDFV, tačiau šiuo įgaliojimu pasinaudojo tik kelis kartus, kaip tai patvirtina ir VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus pažyma 2014-04-29 Nr. (10.56) 3-55199, kurioje nurodoma, jog pagal įgaliojimą V. C. priklausanti ištarnauto laiko pensija buvo išmokėta tik 2003 metų kovo ir 2003 metų liepos mėnesiais. Taip pat nurodo, kad turėtos išlaidos advokatui, t. y. 4,000.00 Lt, sudaro: teisinių konsultacijų suteikimas prieš ruošiant ieškinį - 300,00 Lt, už sugaištą laiką renkant ir forminant procesinių dokumentų priedus ir jų kopijų patvirtinimą - 600,00 Lt, ieškinio parengimas teismui - 1,200.00 Lt bei atstovavimas teisme - 1,900.00 Lt.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą, teisėjų kolegijos prašė prie bylos prijungti naujus įrodymus, kurių anksčiau objektyviai negalėjo pateikti. Nurodė, kad prašomi prijungti įrodymai objektyviai negalėjo būti pateikti teismui anksčiau, nes šie įrodymai paaiškėjo ir buvo gauti tik po bylos išnagrinėjimo. Teisėjų kolegija CPK 314 straipsnio pagrindu nusprendė prijungti naujus įrodymus prie bylos medžiagos.
CPK 320 str. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja viešasis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektu. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Apeliantas skundu iš esmės grindžia teismo atliktą šalių santuokinio turto padalinimą, nurodydamas, kad teismas dalindamas turtą t.y. butą, neatsižvelgė į šalių sudarytą susitarimą dėl šio buto padalinimo.
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-500/2010; ir kt.). Kartu pažymėtina tai, kad kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.).
Pažymėtina, kad apeliantas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nenurodė jokių duomenų apie apeliaciniame skunde minimą susitarimą, kurio pagrindu ieškovei išmokėjo 76960,65 Lt kompensaciją už ginčo butą. Taip pat nepateikė ir jokių duomenų apie tokio susitarimo egzistavimą ar minėtos piniginės sumos išmokėjimą ieškovei. Vieninteliu tokio susitarimo įrodymu, apeliantas apeliaciniame skunde nurodo 2002-10-24 ieškovei išduotą įgaliojimą gauti atsakovui priklausančią pensija iš Sodros. Tačiau kaip matyti iš byloje esančio 2014-04-29 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus rašto, dėl informacijos pateikimo, asmuo pagal įgaliojimą, t.y. galimai ieškovė apelianto vardu pensiją atsiėmė vos du kartus, viso paimdama 643,35 Lt, todėl teigti, kad ieškovė gavo visą apelianto nurodytą 76 960,65 Lt sumą, nėra jokio pagrindo. Kitų duomenų apie susitarimo egzistavimą, ar jo įgyvendinimą apeliantas nepateikė, tokių duomenų nėra ir byloje, todėl apelianto argumentai dėl to, kad butas esantis Vilniuje, Fabijoniškių g. 17-72, neturėjo būti dalintinas, atmestini kaip nepagrįsti.
Apeliantas savo skundą taip pat grindžia aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškovės prašymą priteisti 4355,26 Lt bylinėjimosi išlaidų neatsižvelgė į tai, kad patirtos išlaidos yra nepagrįstai didelės. Tačiau sutikti ir su šio apelianto teiginiu nėra pagrindo. Kaip matyti iš byloje esančio ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti detalizavimo (b.l. 102, 1 tomas), šias išlaidas sudaro: teisinių konsultacijų suteikimas prieš ruošiant ieškinį - 300,00 Lt, už sugaištą laiką renkant ir forminant procesinių dokumentų priedus ir jų kopijų patvirtinimą - 600,00 Lt, ieškinio parengimas teismui - 1,200.00 Lt bei atstovavimas teisme - 1,900.00 Lt. Pažymėtina, kad remiantis Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau- Rekomendacijos) nustatytais maksimaliais užmokesčio dydžiais, įkainojant vien ieškinio parengimą, gali būti taikomas – 3 koeficientas, už vieną atstovavimo valandą teisme – 0.15, už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) – 0.12, kurio pagrindu imama Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Taip pat rekomendacijų 10 p. numato, kad už advokato teisinių paslaugų, nenumatytų šiose rekomendacijose, teikimą priteistino užmokesčio dydis nustatomas kaip už analogiškas teisines paslaugas, numatytas šiose rekomendacijose. Tai gi, įvertinus Rekomendacijoje nustatytus maksimalius užmokesčio dydžius bei ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas ieškovei priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas.
Dėl aukščiau nurodytų motyvų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialines teisės normas bei padarė teisingą išvadą dėl ieškinio pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Atmetus apeliacinį skundą iš apelianto ieškovės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme – 115,85 eurų (400 Lt) (b.l. 23) (CPK 93, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš V. C., a.k. (duomenys neskelbtini) 115,85 eurų (400 Lt) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, I. C., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.