Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „TBG Textile“ atstovui – bendrovės direktoriui V. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. Z. Č. ieškinį atsakovui UAB „TBG Textilite“ dėl paskolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė N. Z. Č. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką jai buvo pranešta tinkamai. Ieškovės interesus atstovauja jos atstovas – advokatas J. B.

Ieškovės atstovas – advokatas J. B. teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus palaikė. Papildomai paaiškino, jog atsakovas savo pozicijos dėl neva ieškovei suteiktų pastolių nuomos paslaugų bei medienos pirkimo – pardavimo santykių, neįrodė. Nėra jokių duomenų, kad ieškovė būtų užsakiusi, susitarusi dėl paslaugų ar prekių užsakymo, kainos, kiekio ir pan. Tokių įrodymų ir negali būti, nes ieškovė niekada neužsakė šių prekių ir paslaugų. Taip pat atsakovas 2000,00 Eur skolos negrąžinimą grindžia vienašaliu įskaitymu, tačiau ieškovė nebuvo informuota apie vienašalį įskaitymą, kaip tai numato CK 6.131 straipsnio 1 dalis, 2 dalis. Be to, ieškovė nebuvo informuota apie jai išrašytas sąskaitas – faktūras apie neva išnuomotus pastolius ar įsigytą medieną. Kita vertus ieškovei išrašytoje sąskaitoje – faktūroje nurodyta pinigų suma (657,47 Eur) yra net keturis kartus didesnė nei atsakovo pateiktame pastolių priėmimo – perdavimo sutartyje – akte Nr. 1551 nurodyta paslaugų kaina (173,03 Eur). Ieškovei nebuvo žinoma apie jai išrašytas sąskaitas faktūras už pastolių nuomą bei medienos įsigijimą iki pat šios bylos nagrinėjimo. Taip pat ieškovei nebuvo žinoma apie pastolių ar medienos jai pateikimą ar perdavimą. Nėra perdavimo – priėmimo aktų ar kitų dokumentų, kurie patvirtintų, jog ieškovė užsakė, priėmė ar perdavė prekes ir paslaugas. Pažymi, kad iš esmės atsakovas, būdamas skolingas 2000,00 Eur stengiasi nesąžiningai praturtėti. Atsakovas nepagrindė, kad yra grąžinęs ieškovei 2000,00 Eur skolą.

Liudytojas J. Č. teismo posėdžio metu paliudijo, kad jam nuo 2018 m. vasaros iki 2019 m. sausio mėnesio pradžios dirbant UAB „TBG Textile“ bendrovei kilo finansiniai sunkumai, trūko lėšų atsiskaitymui už medieną. Apie tai, jam pasakė įmonės direktorius V. S. Jis ieškojo draugų, kurie galėtų paskolinti pinigų. Jo mama N. Z. Č., išgirdusi pokalbį apie paskolos prašymą, pasakė, kad ji gali paskolinti. Tuomet jis pasakė direktoriui, kad gali paskolinti pinigų jo mama N. Z. Č. Kalbėjo apie 5000,00 Eur sumą, tačiau mama patikslino, kad gali paskolinti 4000,00 Eur ir buvo bendrovei pervesta ši pinigų suma. Ši suma buvo pervesta bankiniu pavedimu. Pavedimą padarė mama. Jis padėjo mamai prisijungti prie pastarosios elektroninės bankininkystės. Pastolius nuomojosi iš kitos įmonės, tikrai ne iš V. S. Direktorius V. S. paprašė perrašyti pinigų sumą įmonės vardu, kad mažinti įmonės pelną. Jis sutiko ir pastolių priėmimo – perdavimo sutartyje – akte Nr. 1551 bei pastolių grąžinime buvo nurodyta, jog nuomininkas yra UAB „TBG Textilite“. Šiuose dokumentuose jis pats pasirašė. Vėliau už pastolių nuomą atsiskaitė su nuomotoju UAB „Pilaitės pastoliai“ grynais pinigais. Buvo išduotas kasos pajamų orderis įmonės UAB „TBG Textilite“ vardu, kurį atidavė šiai įmonei, nes direktorius jo buvo paprašęs šią nuomą forminti įmonės vardu. Dėl tariamos skolos už medieną gali pasakyti, jog namo statyboms medieną kirto iš savo mamai nuosavybės teise priklausančio miško prieš pusantrų metų iki skolos suteikimo. Nei jis, nei jo mama N. Z. Č. tikrai jokios medienos iš UAB „TBG Textilite“ nepirko. Jokių sąskaitų dėl pastolių ar medienos mamai neperdavė. Pats V. S. kalbėdavo su jo mama telefonu, žadėjo vėliau grąžinti skolą. Apie skolos įskaitymą už kokias neva suteiktas paslaugas ar parduotą medieną nieko V. S. nei jam, nei jo mamai nesakė. Tiek jis, tiek jo mama ne kartą kreipėsi į direktorių V. S., prašydami sugrąžinti 2000,00 Eur skolą. Pastarasis žadėdavo skolą grąžinti vėliau, nes įmonė turi finansinių sunkumų. Jis (liudytojas J. Č.) tarėsi su UAB „TBG Textilite“ direktoriumi dėl skolos sumos, dėl grąžinimo terminų, o pinigus paskolino jo mama N. Z. Č. Jei būtų turėjęs pinigų, būtų pats paskolinęs iš asmeninių lėšų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš į bylą pateikto 2018 m. rugsėjo 26 d. mokėjimo nurodymo Nr. 27 matyti, kad ieškovė N. Z. Č. iš savo banko sąskaitos atliko 4000,00 Eur pavedimą atsakovei UAB „TBG Textilite“, mokėjimo paskirtyje nurodydama: „skola keturiems mėnesiams, grąžinant kas mėnesį po vieną tūkstantį eurų“. Iš į bylą pateikto 2018 m. gruodžio 27 d. mokėjimo nurodymo Nr. 105 matyti, kad atsakovė UAB „TBG Textilite“ iš savo banko sąskaitos atliko 2000,00 Eur pavedimą ieškovei N. Z. Č., mokėjimo paskirtyje nurodydama: „ dalinis skolos grąžinimas“.

Dėl šalių santykių kvalifikavimo kaip paskolos

Atsakovė UAB „TBG Textilite“ nesutinka, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, kadangi, atsakovės teigimu, 4000,00 Eur suma įmonei buvo pervesta atsiskaitymui už ieškovei N. Z. Č. suteiktas paslaugas – pastolių nuomą ir medienos pardavimą.

Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo, pažymėta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2014). Taip pat pažymėjo, kad įstatymo reikalaujamos paskolos sutarties formos nesilaikymas nedaro jos negaliojančios, tačiau atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl paskolos sutarties sudarymo ar jos įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti (CK 1.93 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje šiuo klausimu taip pat išaiškinta, jog sprendžiant šalių ginčą dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, nepakanka remtis vien pažodiniu (gramatiniu) banko dokumentuose, patvirtinančiuose pinigų perdavimą, atliktų įrašų aiškinimu, o būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011). Savaime pinigų pervedimą (įnešimą grynaisiais) į banko sąskaitą patvirtinantys įrodymai, kuriuose aiškiai ir nedviprasmiškai neįtvirtinta mokėjimo paskirtis, kilus lėšas pervedusios ir jas gavusios šalies ginčui, nepakankami spręsti dėl šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimo. Tokiu atveju teismas, vadovaudamasis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą ir, ja remdamasis, kvalifikuoti šalis siejančius teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-467-516/2016).

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į pervestų pinigų sumą – 4000,00 eurų, paskolos šalių sandoriui sudaryti yra būtina rašytinė paskolos sutartis. Šiuo atveju šalys nebuvo pasirašę bendro (vieno) dokumento, taip pat nebuvo apsikeitę atskirais laiškais, raštais ir pan., tai yra nesudarė rašytinės formos sutarties bendrosios paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme, kaip tai numatyta CK 1.73 straipsnio 2 dalyje, 6.192 straipsnio 2 dalyje. Nepaisant to, mokėjimo nurodymo Nr. 27, kuriuo ieškovė atsakovei pervedė 4000,00 Eur, paskirtyje buvo nurodyta: „skola keturiems mėnesiams, grąžinant kas mėnesį po vieną tūkstantį eurų“. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju yra taikytina paskolos teisinius santykius reglamentuojanti speciali sutarties rašytinės formos samprata, numatyta CK 6.871 straipsnio 3 dalyje. Šioje normoje yra numatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui.

Kaip jau buvo pažymėta, tam, kad paskolos teisiniai santykiai atsirastų ir šios sutarties šalys įgytų atitinkamas teises ir pareigas, būtinas sutarties dalyko – pinigų perdavimas paskolos gavėjui. Nagrinėjamu atveju, aptariamas mokėjimo nurodymas neabejotinai įrodo, kad pinigai buvo perduoti atsakovei. Ko neneigia ir pati atsakovė. Skolos dokumentą vertinant lingvistiniu aspektu, atkreiptinas dėmesys, jog pervedant pinigus bankiniu pavedimu vartojami žodžiai: „skola keturiems mėnesiams, grąžinant kas mėnesį po vieną tūkstantį eurų”, kas reiškia užbaigtą veiksmą (skolos dalyko perdavimą) bei reiškia, jog buvo susitarta dėl konkrečių grąžinimo sąlygų (kas mėnesį po vieną tūkstantį eurų). Taigi, mokėjimo nurodyme yra aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta mokėjimo paskirtis. Pažymėtina, jog nors atsakovė neigia skolos teisinių santykių egzistavimą, tačiau jos poziciją paneigia byloje esantis rašytinis įrodymas – mokėjimo nurodymas Nr. 105, kuriame atsakovė, atlikdama ieškovei 2000,00 Eur pavedimą, mokėjimo paskirtyje nurodė: „dalinis skolos grąžinimas”. Taigi, vertintina, jog atsakovė sutiko su pinigų pervedimo paskirtimi – skola ir atliko dalinį skolos grąžinimą. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas – bendrovės direktorius V. S. paaiškino, jog mokėjimo paskirtyje įrašė, kad tai dalinis skolos grąžinimas, nes ir gaunant pinigus mokėjimo paskirtyje buvo ieškovės įrašyta, kad tai yra skola. Teismo vertinimu, tokie atsakovės atstovo argumentai nepaneigia rašytiniuose dokumentuose aiškiai įvardintos pinigų pervedimo ir jų dalinio gražinimo – paskirties, o būtent ieškovės skolos suteikimo atsakovei ir atsakovės dalinio skolos grąžinimo ieškovei.

Mokėjimo nurodyme aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtintos mokėjimo paskirties – skolos suteikimo faktą patvirtino ieškovė N. Z. Č., kuri, dėl sveikatos būklės negalėdama dalyvauti teismo posėdžiuose, pateikė teismui 2021 m. rugpjūčio 3 d. parodymus, patvirtintus notarės L. M., notarinio registro Nr. 2979, kuriuose nurodė, jog jos sūnus J. Č. turėjo draugą V., pas kurį dirbo įmonėje. Paprašyta sūnaus, kuris pasakė, kad UAB „TBG Textilite” trūksta pinigų, šiai bendrovei paskolino iš viso 4000,00 Eur. Jos pinigai buvo pervesti iš jos sąskaitos į tos įmonės, kuriai skolino, sąskaitą. Ji pasitikėjo, kad pinigus atgaus, nes joje dirbo jos sūnus. Dalį pinigų, 2000,00 Eur, jai grąžino per banką. Gal po kokio mėnesio jai skambino V. ir pažadėjo likusius pinigus atiduoti. Tuo metu susitartas skolos grąžinimo laikas jau buvo pasibaigęs. Tai buvo apie gruodžio mėnesį. Apie kovo-balandžio mėnesį, klausė sūnaus, kodėl įmonė negrąžina likusių pinigų. Sūnus atsakė, kad jie susipyko su V., todėl įmonė neatiduoda. Šios ieškovės nurodytos aplinkybės visiškai sutampa su teismo posėdžio metu apklausto liudytojo – ieškovės sūnaus J. Č. parodymais. Pasak liudytojo, nuo 2018 m. vasaros iki 2019 m. sausio mėnesio pradžios dirbant UAB „TBG Textile“ bendrovei kilo finansiniai sunkumai, trūko lėšų atsiskaitymui už medieną. Jis ieškojo, kas galėtų paskolinti pinigų. Jo mama N. Z. Č., išgirdusi pokalbį apie paskolos prašymą, pasakė, kad ji gali paskolinti. Tuomet jis pasakė direktoriui, kad gali paskolinti pinigų jo mama N. Z. Č. Jis (liudytojas J. Č.) tarėsi su UAB „TBG Textilite“ direktoriumi dėl skolos sumos, dėl grąžinimo terminų, o pinigus paskolino jo mama N. Z. Č. Jei būtų turėjęs pinigų, būtų pats paskolinęs iš asmeninių lėšų. Aptartos 4000,00 Eur sumos pavedimą padarė mama, o jis padėjo mamai prisijungti prie pastarosios elektroninės bankininkystės. Aplinkybę, kad ieškovės sūnų J. Č. siejo draugiški bei darbiniai santykiai, o vėliau tarp jų kilo konfliktas, pripažino ir atsakovės atstovas – įmonės direktorius V. S. Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, kurias patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai bei liudytojo J. Č. parodymai.

Tuo tarpu atsakovės UAB „TBG Textilite“ teiginiai, jog ieškovės pervesta 4000,00 Eur suma buvo skirta atsiskaityti už pastolių nuomą ir medienos įsigijimą, atmestini kaip neįrodyti. Visų pirma, pažymėtina, jog atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai: 2018 m. lapkričio 21 d. Pastolių priėmimo – perdavimo sutartis – aktas Nr. 1551, Pastolių grąžinimas pagal pastolių priėmimo – perdavimo sutartį – aktas Nr. 1551 bei 2019 m. sausio 2 d. PVM sąskaita – faktūra yra prieštaringi. PVM sąskaitoje – faktūroje nurodyta, ieškovei už pastolių nuomą paskaičiuota, pinigų suma nesutampa su Pastolių priėmimo - perdavimo sutartyje - akte Nr. 1551 nurodyta pastolių nuomos paslaugų kaina. Be to, aptariamos sutartys - aktai dėl pastolių nuomos buvo pasirašyti tarp nuomotojo UAB „Pilaitės pastoliai“ ir nuomininko UAB „TBG Textilite”, o PVM sąskaita - faktūra dėl pastolių nuomos išrašyta pardavėjo UAB „TBG Textilite“ pirkėjai N. Z. Č. Pasak atsakovės atstovo – bendrovės direktoriaus V. S., J. Č. yra jo buvęs draugas, kuris dirbo jo vadovaujamoje įmonėje. Č. šeima statosi Vilniaus rajone namą, todėl J. Č. prašymu, bendrovė išnuomojo pastolius, kuriuos pernuomojo J. Č. Pasak liudytojo J. Č., pastolius namo statybai nuomojosi iš kitos įmonės, tikrai ne iš V. S. Direktorius V. S. paprašė perrašyti pinigų sumą įmonės vardu, kad mažinti įmonės pelną. Jis sutiko ir pastolių priėmimo - perdavimo sutartyje - akte Nr. 1551 bei pastolių grąžinime buvo nurodyta, jog nuomininkas yra UAB „TBG Textilite“. Šiuose dokumentuose jis pats pasirašė. Vėliau už pastolių nuomą atsiskaitė su nuomotoju UAB „Pilaitės pastoliai“ grynais pinigais. Teismo vertinimu, atsakovės poziciją dėl pastolių pernuomojimo paneigia ne tik, aukščiau aptarti liudytojo parodymai, bet ir aplinkybė, jog ieškovė 4000,00 Eur sumą atsakovei UAB „TBG Textilite“ pervedė 2018 m. rugsėjo 26 d., o Pastolių nuomos sutartis buvo sudaryta 2018 m. lapkričio 21 d., tai yra praėjus beveik dviem mėnesiams. Be to, kaip jau buvo pažymėta, nesutampa pastolių nuomos santykių šalys. Sutartys sudarytos tarp UAB „Pilaitės pastoliai“ ir UAB „TBG Textilite“, o sąskaita - faktūra išrašyta N. Z. Č. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, jog aptariamose sutartyse dėl pastolių nuomos, kaip nuomininkas, pasirašo ne nuomos šalies UAB „TBG Textilite“ direktorius, o J. Č., todėl labiau tikėtini liudytojo J. Č. parodymai, jog pastolius nuomojosi jis asmeniškai, o ne įmonė, tačiau direktoriaus V. S. prašymu sutiko perrašyti pastolių nuomos pinigų sumą įmonės vardu, kad mažinti įmonės pelną. Dėl šių priežasčių Pastolių priėmimo - perdavimo sutartyje - akte Nr. 1551 bei Pastolių grąžinimo sutartyje, kurias asmeniškai pasirašė, nuomotojas buvo nurodytas ne jis, o įmonė - UAB „TBG Textilite“. Be to, teismas neturi pagrindo netikėti ieškove N. Z. Č., kurios teigimu, niekada nėra jokių pastolių ar paslaugų užsakinėjusi, jokių sąskaitų su UAB „TBG Textilite“ nepasirašinėjo. Ji (ieškovė) UAB „TBG Textilite“ nėra skolinga, o bendrovė iki šiol yra skolinga 2000,00 Eur sumą. Aplinkybę, kad medienos namo statybai ieškovei pirkti nereikėjo patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. Č., kuris nurodė, kad namo statyboms medieną kirto iš mamai nuosavybės teise priklausančio miško prieš pusantrų metų iki skolos suteikimo. Nei jis, nei jo mama N. Z. Č. tikrai jokios medienos iš UAB „TBG Textilite“ nepirko. Priešingai nei teigia atsakovės atstovas, jokių sąskaitų dėl pastolių ar medienos mamai neperdavė. Pažymėtina, jog atsakovė teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė iš atsakovės būtų užsakiusi kokias nors paslaugas ar įsigijusi prekes. Nors buvo įpareigotas teismo, atsakovės atstovas nepateikė sutarčių bei priėmimo - perdavimo aktų, galimai sudarytų tarp UAB „TBG Textilite“ ir N. Z. Č. dėl paslaugų ir prekių, nurodytų aptariamose PVM sąskaitose - faktūrose, kurias atsakovė išrašė ieškovei.

Be to, atsakovės atstovo teigimu, už pastolių nuomą ir parduotą medieną PVM sąskaitos - faktūros išrašytos N. Z. Č. apie 2000,00 Eur sumai, todėl ši suma yra įskaitoma į bendrovei pervestos 4000,00 Eur sumos, kaip skolos, sumą. Teismo vertinimu, sutiktina su ieškovės atstovo pozicija, jog atsakovės atstovas 2000,00 Eur skolos negrąžinimą grindžia vienašaliu įskaitymu, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė buvo informuota apie vienašalį įskaitymą, kaip tai numato CK 6.131 straipsnio 1 dalis, 2 dalis.

Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė ieškovę informavo apie jai išrašytas sąskaitas - faktūras dėl apmokėjimo už išnuomotus pastolius ar įsigytą medieną. Kaip jau buvo pažymėta, atsakovė nepateikė duomenų, jog tarp ieškovės ir atsakovės būtų sudarytas pastolių nuomos ar medienos įsigijimo sandoris, nepateikė įrodymų, kad sąskaitos už paslaugas būtų ieškovei pateiktos, todėl atsakovės argumentai apie nuomos ar pirkimo - pardavimo santykių egzistavimą, atmestini kaip nepagrįsti.

Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, nesant įrodymų, kad ieškovė turėjo prievolę pervesti į atsakovės sąskaitą ginčo sumą kokios nors kitos sutarties ar kitokio teisinio santykio (pvz., nuomos ar pirkimo - pardavimo) pagrindu, labiau tikėtina, jog 4000,00 Eur suma atsakovei buvo pervesta kaip terminuota paskola, todėl nesant įrodymų, jog atsakovė ginčo sumą ieškovei grąžino, ieškovės ieškinys tenkintinas.

Dėl metinių palūkanų priteisimo

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2000,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovė byloje patyrė 45,00 Eur žyminio mokesčio išlaidas bei 1713,84 Eur teisinės pagalbos išlaidas bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas yra priimtas ieškovės naudai, todėl ieškovė turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vertinant teisinės pagalbos išlaidas pagal įkainius, nustatytus teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (įsakymo redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.), siejant koeficientus su Lietuvos statistikos departamento skelbiamu užpraėjusio ketvirčio vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu šalies ūkyje, pripažintina, kad išlaidos neviršija maksimalių dydžių, bei atsižvelgiant į advokato darbą byloje, teiktų paslaugų ir apmokėjimo už jas detalizavimą, sprendžiant vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, ieškovei N. Z. Č. iš atsakovės UAB „TBG Textilite“ priteistina 1713,84 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktas teisines paslaugas atlyginimo suma.

Be to, ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei N. Z. Č. iš atsakovės UAB „TBG Textilite“ priteistina 45,00 Eur žyminio mokesčių išlaidų suma.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalys, tenkančios kiekvienai iš šalių, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai iš šalių nepriteisiamos (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės UAB „TBG Textilite“, juridinio asmens kodas 304802634, 2000,00 Eur (dviejų tūkstančių eurų) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2000,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1758,84 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų 84 centų) bylinėjimosi išlaidas ieškovės N. Z. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.