- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-20
- Bylos Nr.
- e2A-61-560/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00990-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „TBG Textile“
- Ieškovas
- N. Z. Č.
- Kategorijos
teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „TBG Textile“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. Z. Č.ieškinį atsakovui UAB „TBG Textile“ dėl paskolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė N. Z. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „TBG Textile“ 2 000 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 26 d. ieškovė ir atsakovė sudarė rašytinę paskolos sutartį, kurios pagrindu N. Z. Č. 4 mėnesių laikotarpiui paskolino 4 000 Eur UAB „TBG Textile“. Šalys sutarė, jog UAB „TBG Textile“ paskolą grąžins per 4 mėnesius vienodomis įmokomis po 1 000 Eur kiekvieną mėnesį. Susitarimo sąlygos nurodytos 2018 m. rugsėjo 26 d. mokėjimo pavedimo paskirtyje. Atsakovė nors ir nesilaikydama nurodytų paskolos grąžinimo terminų, tačiau 2 000 Eur grąžino 2018 m. gruodžio 27 d. pavedimu. Nepaisant raginimų likusi 2 000 Eur skolos dalis ieškovei nėra grąžinta. Paskolos sutartis tarp šalių sudaryta įvykdant ją bankiniu pavedimu bei nurodant esmines paskolos suteikimo sąlygas: „skola keturiems mėnesiams, grąžinant kas mėnesį po vieną tūkstantį eurų“. Paskolos tarpusavio santykius patvirtina ir mokėjimo nurodymas Nr. 105, kuriame atsakovas grąžindamas dalį skolos nurodo: „dalinis skolos grąžinimas“.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė, kad įmonė niekuomet nėra pasirašinėjusi jokių paskolos sutarčių su Z. Č. ir atsakovės vadovas, niekada su Z. Č. nėra kalbėjęs apie jokias paskolas. Su pastarąja yra bendravęs telefonu tik vieną kartą (du kartus po keletą minučių), tai buvo 2018 m. gruodžio 27 d., kai skambino jai ir norėjo pasakyti, kad įmonė jai nori grąžinti permoką už suteiktas paslaugas, kadangi buvo metų pabaiga ir buhalteris turėjo tvarkingai užbaigti įmonės finansinius metus. Tuomet sužinojo, kad 2018 m. rugsėjo 26 d. pavedimą atliko ne pati ieškovė, bet ieškovės sūnus J. Č., naudodamasis ieškovės bankiniais prisijungimais. Ieškovė žinojo, kad įmonė buvo jai ar jos šeimai suteikusi paslaugų už maždaug 2 000 Eur ir dėl to viskas buvo aišku, bet ieškovė tvirtino, kad 2018 m. rugsėjo 26 d. į įmonės sąskaitą buvo pervesti 5 000 Eur. Teigia, jog dar kartą patikrino ir perskambinęs ieškovei pasakė, kad gautas buvo 4 000 Eur pavedimas ir tokiu atveju įmonė grąžins 2 000 Eur. Tuomet pokalbio metu paaiškėjo, kad ieškovei nežinant, pastarosios sūnus J. Č. sugebėjo 1 000 Eur persivesti kažkur kitur, o gal išsiimti grynais pinigais. Atsakovės darbuotojas J. Č. mėgdavo lošti azartinių žaidimų salonuose ir buvo per daug metų pralošęs milžiniškas sumas pinigų. Kadangi J. Č. dirbo įmonėje nuo 2018 birželio mėnesio ir tuo metu remontavo – statė savo gyvenamąjį namą, kuriame gyveno kartu su tėvais, pastarasis atsakovės atstovo prašė kai kurias remonto paslaugas užsakinėti per įmonę ir sąskaitas išrašinėti jo motinai, o J. Č. žadėjo jas apmokėti vienu kartu. Mano, kad J. Č. taip norėjo padaryti todėl, kad buvo daug kam skolingas ir daug kas su juo nenorėdavo turėti reikalų bei teikti paslaugų. Ieškovės Z. Č. padarytas pavedimas pagal planą turėjo būti avansas už būsimus remonto darbus jos gyvenamajame name. UAB „TBG Textile“ Z. Č. pardavė medienos namo remonto ir statybos darbams, kuri priklausė įmonei ir išnuomojo statybinius pastolius, kuriuos pernuomojo iš kitos įmonės. Ieškovės sūnus ir toliau bando kerštauti atsakovo atstovui asmeniškai, o jo motina Z. Č. apie šį ieškinį, kuris yra pareikštas jos vardu, galimai apskritai nieko nežino. Ieškinys yra pareikštas praėjus beveik 2 metams po paties įvykio, todėl kyla natūralus klausimas, kodėl Z. Č. delsė tokį ilgą laiko tarpą ir kas kliudė savo reikalavimus pareikšti anksčiau. Pavedime yra nelabai rišliai nurodyta paskirtis, todėl darydamas pavedimą – grąžinimą, nurodė tą pačią paskirtį (buvo pervesta skola ir grąžinta buvo skola).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės 2 000 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 758,84 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai.
4. Teismas nurodė, kad iš į bylą pateikto 2018 m. rugsėjo 26 d. mokėjimo nurodymo Nr. 27 matyti, kad ieškovė N. Z. Č. iš savo banko sąskaitos atliko 4 000 Eur pavedimą atsakovei UAB „TBG Textile“, mokėjimo paskirtyje nurodydama: „skola keturiems mėnesiams, grąžinant kas mėnesį po vieną tūkstantį eurų“. Iš į bylą pateikto 2018 m. gruodžio 27 d. mokėjimo nurodymo Nr. 105 matyti, kad atsakovė UAB „TBG Textile“ iš savo banko sąskaitos atliko 2 000 Eur pavedimą ieškovei N. Z. Č., mokėjimo paskirtyje nurodydama: „dalinis skolos grąžinimas“. Atsižvelgiant į pervestų pinigų sumą, paskolos šalių sandoriui sudaryti yra būtina rašytinė paskolos sutartis. Šiuo atveju šalys nebuvo pasirašę bendro (vieno) dokumento, taip pat nebuvo apsikeitę atskirais laiškais, raštais ir pan., tai yra nesudarė rašytinės formos sutarties bendrosios paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme. Nepaisant to, mokėjimo nurodymo Nr. 27, kuriuo ieškovė atsakovei pervedė 4 000 Eur, paskirtyje buvo nurodyta: „skola keturiems mėnesiams, grąžinant kas mėnesį po vieną tūkstantį eurų“, teismas sprendė, kad tai yra taikytina paskolos teisinius santykius reglamentuojanti speciali sutarties rašytinės formos samprata, numatyta CK 6.871 straipsnio 3 dalyje. Šioje normoje yra numatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui.
5. Aptariamas mokėjimo nurodymas neabejotinai įrodo, kad pinigai buvo perduoti atsakovei. Skolos dokumentą vertinant lingvistiniu aspektu, atkreiptinas dėmesys, jog pervedant pinigus bankiniu pavedimu vartojami žodžiai: „skola keturiems mėnesiams, grąžinant kas mėnesį po vieną tūkstantį eurų”, kas reiškia užbaigtą veiksmą (skolos dalyko perdavimą) bei reiškia, jog buvo susitarta dėl konkrečių grąžinimo sąlygų (kas mėnesį po vieną tūkstantį eurų). Taigi, mokėjimo nurodyme yra aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta mokėjimo paskirtis. Nors atsakovė neigia skolos teisinių santykių egzistavimą, tačiau jos poziciją paneigia byloje esantis rašytinis įrodymas – mokėjimo nurodymas Nr. 105, kuriame atsakovė, atlikdama ieškovei 2 000 Eur pavedimą, mokėjimo paskirtyje nurodė: „dalinis skolos grąžinimas”. Taigi atsakovė sutiko su pinigų pervedimo paskirtimi – skola ir atliko dalinį skolos grąžinimą. Ieškovė paaiškinimuose nurodė, kad jos sūnus J. Č. turėjo draugą V., pas kurį dirbo įmonėje. Paprašyta sūnaus, kuris pasakė, kad UAB „TBG Textile” trūksta pinigų, šiai bendrovei paskolino iš viso 4 000 Eur. Jos pinigai buvo pervesti iš jos sąskaitos į tos įmonės, kuriai skolino, sąskaitą. Ji pasitikėjo, kad pinigus atgaus, nes joje dirbo jos sūnus. Dalį pinigų, 2 000 Eur, jai grąžino per banką. Gal po kokio mėnesio jai skambino V. ir pažadėjo likusius pinigus atiduoti. Tuo metu susitartas skolos grąžinimo laikas jau buvo pasibaigęs. Tai buvo apie gruodžio mėnesį. Apie kovo-balandžio mėnesį, klausė sūnaus, kodėl įmonė negrąžina likusių pinigų. Sūnus atsakė, kad jie susipyko su V., todėl įmonė neatiduoda. Šios ieškovės nurodytos aplinkybės visiškai sutampa su teismo posėdžio metu apklausto liudytojo J. Č. paaiškinimais. Aplinkybę, kad ieškovės sūnų J. Č. siejo draugiški bei darbiniai santykiai, o vėliau tarp jų kilo konfliktas, pripažino ir atsakovės atstovas – įmonės direktorius V. S..
Atsiliepimas
6. Atsakovės teiginius, jog ieškovės pervesta 4 000 Eur suma buvo skirta atsiskaityti už pastolių nuomą ir medienos įsigijimą, teismas atmetė kaip neįrodytus. Atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai: 2018 m. lapkričio 21 d. Pastolių priėmimo – perdavimo sutartis – aktas Nr. 1551, Pastolių grąžinimas pagal pastolių priėmimo – perdavimo sutartį – aktas Nr. 1551 bei 2019 m. sausio 2 d. PVM sąskaita – faktūra yra prieštaringi. PVM sąskaitoje – faktūroje nurodyta, ieškovei už pastolių nuomą paskaičiuota, pinigų suma nesutampa su Pastolių priėmimo - perdavimo sutartyje - akte Nr. 1551 nurodyta pastolių nuomos paslaugų kaina. Be to, aptariamos sutartys - aktai dėl pastolių nuomos buvo pasirašyti tarp nuomotojo UAB „Pilaitės pastoliai“ ir nuomininko UAB „TBG Textile”, o PVM sąskaita - faktūra dėl pastolių nuomos išrašyta pardavėjo UAB „TBG Textile“ pirkėjai N. Z. Č.. Ieškovė 4 000 Eur sumą atsakovei UAB „TBG Textile“ pervedė 2018 m. rugsėjo 26 d., o Pastolių nuomos sutartis buvo sudaryta 2018 m. lapkričio 21 d., tai yra praėjus beveik dviem mėnesiams. Nesutampa pastolių nuomos santykių šalys. Sutartyse dėl pastolių nuomos, kaip nuomininkas, pasirašo ne nuomos šalies atsakovės direktorius, o J. Č., todėl labiau tikėtini liudytojo J. Č. paaiškinimai, jog pastolius nuomojosi jis asmeniškai, o ne įmonė, tačiau direktoriaus V. S. prašymu sutiko perrašyti pastolių nuomos pinigų sumą įmonės vardu, kad jis galėtų sumažinti įmonės pelną. Aplinkybę, kad medienos namo statybai ieškovei pirkti nereikėjo patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. Č., kuris nurodė, kad namo statyboms medieną kirto iš mamai nuosavybės teise priklausančio miško prieš pusantrų metų iki skolos suteikimo. Atsakovė teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė iš atsakovės būtų užsakiusi kokias nors paslaugas ar įsigijusi prekes.
7. Atsakovės atstovo teigimu, už pastolių nuomą ir parduotą medieną PVM sąskaitos - faktūros išrašytos N. Z. Č. apie 2 000 Eur sumai, todėl ši suma yra įskaitoma į bendrovei pervestos 4 000 Eur sumos, kaip skolos, sumą, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė buvo informuota apie vienašalį įskaitymą. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė ieškovę informavo apie jai išrašytas sąskaitas - faktūras dėl apmokėjimo už išnuomotus pastolius ar įsigytą medieną. Atsakovė nepateikė duomenų, jog tarp ieškovės ir atsakovės būtų sudarytas pastolių nuomos ar medienos įsigijimo sandoris, nepateikė įrodymų, kad sąskaitos už paslaugas būtų ieškovei pateiktos, todėl atsakovės argumentai apie nuomos ar pirkimo - pardavimo santykių egzistavimą, atmestini kaip nepagrįsti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovė UAB „TBG Textile“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Nurodė, kad įmonė pastolius pernuomojo Z. Č. ir sumokėjo pelno mokestį nuo gautų pajamų Lietuvos valstybei, ir oficialiai tai deklaravo. Atsakovė neužsiima jokia veikla, kurioje galėtų naudoti ar būtų naudojusi panašaus tipo pastolius ir tie pastoliai buvo išnuomoti išskirtinai Z. Č. namo statybai/remontui. Į pastolių nuomos paslaugos kainą Z. Č. buvo įtrauktos ir bendrovės patirtos transportavimo išlaidos. Z. Č. negali reikalauti, kad bendrovė jai teiktų nemokamas paslaugas. Įmonė niekada nederino jokių paskolų su Z. Č., o 4 000 Eur pervedimas įmonei (tiksliau 5 000 Eur iš kurių buvo gauti tik 4 000 Eur) buvo derinami su J. Č.. Atsakovė prašė teismo iškviesti proceso eigoje atsiradusį liudytoją A. R., bet teismas prašymą atmetė. Atsakovė nesutinka su priteistina 1 713,84 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Byla nėra sudėtinga, specialių žinių nereikalauja, byloje nesprendžiami nauji teisiniai klausimai, šioje byloje dalyvavo vienas advokatas, advokatas tik vieną kartą vyko į parengiamąjį posėdį į Ukmergės teismo rūmus, bylinėjimosi išlaidos beveik pasiekė ginčo sumos dydį, vyko keli nuotoliniai teismo posėdžiai ir visi jie tetruko po keletą minučių, ieškovė ne vieną kartą ignoravo teismo posėdžius be pagrindžiamos priežasties.
Atsiliepimas
9. Ieškovė N. Z. Č. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad teismas pagrįstai nustatė ir kvalifikavo šalis siejusius santykius kaip paskolinius, bei pagrįstai sprendė, kad atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad 2 000 Eur dydžio paskola buvo grąžinta. Atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai yra prieštaringi. Teismas pagrėstai vadovavosi ieškovės atstovo paaiškinimais apie visiškai nesutampančias paslaugų kainas. Atsakovė dirbtinai bandydama išvengti prievolės pagal paskolos sutartį vykdymo, sugalvojo versiją, kaip padengti esamą įsiskolinimą ieškovės atžvilgiu. Aplinkybę, kad atsakovės atsikirtimai byloje neturėjo jokio realaus pagrindo, patvirtina ir teismo išvada, jog jokių sąskaitų dėl pastolių ar medienos neperduota. Atsakovė teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė iš atsakovės būtų užsakiusi kokias nors paslaugas ar įsigijusi prekes. Ieškovė nesudarinėjo jokių pirkimo ar paslaugų teikimo sutarčių su atsakove, nebuvo gavusi jokių sąskaitų ar kitų pranešimų iš atsakovės. Priteistos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių dydžių. Bylose nagrinėjimo metu paskirti 10 posėdžių, iš kurių vyko 4 posėdžiai (priešingai nei teigia atsakovė, du iš jų vyko teismo patalpose). Ieškovės atstovas pateikė net 14 (neskaitant ieškinio) įvairaus pobūdžio procesinių prašymų. Dalinai dėl pačios atsakovės veiksmų nesinaudojant advokato paslaugomis, buvo atidėti keli posėdžiai, taip pat suteikta atsakovei teisė teikti įrodymus pasibaigus parengiamajai proceso stadijai, dėl ko kilo poreikis ieškovės atstovui ruošti naujus atsikirtimus ir pan. Ieškovė būdama aktyvi pati teikė prašymą išreikalauti įvairius dokumentus iš atsakovės, kurie patvirtintų ar paneigtų jos nurodomas aplinkybes, tačiau atsakovė šių teismo įpareigojimų net nevykdė. Sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas padarė rašymo apsirikimo klaidą, vietoje atsakovės pavadinimo UAB „TBG Textile“ nurodydamas UAB „TBG Textilite“.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
10. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. Byloje nustatyta, kad ieškovė N. Z. Č. iš savo banko sąskaitos atliko 4 000 Eur pavedimą atsakovei UAB „TBG Textile“, mokėjimo paskirtyje nurodydama: „skola keturiems mėnesiams, grąžinant kas mėnesį po vieną tūkstantį eurų“. Iš į bylą pateikto 2018 m. gruodžio 27 d. mokėjimo nurodymo Nr. 105 matyti, kad atsakovė UAB „TBG Textile“ iš savo banko sąskaitos atliko 2 000 Eur pavedimą ieškovei N. Z. Č., mokėjimo paskirtyje nurodydama: „dalinis skolos grąžinimas“.
12. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi apeliantės teigimu, ji neužsiima jokia veikla, kurioje galėtų naudoti ar būtų naudojusi panašaus tipo pastolius ir tie pastoliai buvo išnuomoti išskirtinai Z. Č. namo statybai/remontui. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Civilinis procesas, be kita ko, grindžiamas ginčo šalių rungimosi principu, kurio esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliantė nurodo, jog ji niekada nederino jokių paskolų su Z. Č., o 4 000 Eur pervedimas įmonei buvo derinamas su J. Č.. Kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, šios aplinkybės yra paneigtos byloje esančiais įrodymais. Aplinkybę, jog ieškovę ir atsakovę sieja paskoliniai teisiniai santykiai patvirtina ieškovės pavedimas atsakovei su mokėjimo paskirtimi: „skola keturiems mėnesiams, grąžinant kas mėnesį po vieną tūkstantį eurų“ ir atsakovės mokėjimo pavedimas ieškovei su mokėjimo paskirtimi: „dalinis skolos grąžinimas“. Apeliantė byloje įrodinėja, jog ieškovės atsakovei sumokėti pinigai buvo avansas už būsimus remonto darbus jos gyvenamajame name, jog atsakovė ieškovei pardavė medienos ir išnuomojo statybinius pastolius. Šie apeliantės argumentai yra deklaratyvūs, apeliantė nepateikia jokių šias suteiktas paslaugas patvirtinančių dokumentų. Apeliantė nei pirmosios instancijos nei apeliacinės instancijos teismams nepateikė PVM sąskaitų faktūrų, prekių perdavimo aktų, kurie patvirtintų, jog atsakovė tikrai pardavė medieną ieškovei. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, pastolių nuomos sutartis apeliantės teiginių nepatvirtina, kadangi iš jos yra labiau tikėtina, jog pastolius nuomojosi ieškovės sūnus asmeniškai, o ne įmonė, tačiau atsakovės prašymu, ieškovės sūnus sutiko perrašyti pastolių nuomos sutartį atsakovės vardu.
13. Atsakovė prašė teismo iškviesti proceso eigoje atsiradusį liudytoją A. R., bet teismas prašymą atmetė. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsisakymas apklausti liudytojus yra atsisakymas priimti į bylą norimus pateikti įrodymus, todėl šie veiksmai kvalifikuojami pagal CPK 181 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006). Spręsdamas prašymą dėl liudytojų apklausos, teismas turi įvertinti, ar konkretus asmuo gali būti liudytojas (CPK 189 straipsnis), ar prašymas paduotas laikantis tvarkos (CPK 190 straipsnis), ar liudytojas galės nurodyti aplinkybes, susijusias su byla (CPK 189 ir 180 straipsniai), ar turinčios reikšmės bylai aplinkybės gali būti įrodinėjamos liudytojų parodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis), ar prašymas galėjo būti pateiktas anksčiau, o jo vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 181 straipsnio 2 dalis) ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2014). Šiuo atveju apeliantė nesutikdama su tuo, jog byloje nebuvo apklaustas jos nurodytas liudytojas, nenurodo kokią esminę reikšmę šioje byloje būtų turėję šio liudytojo paaiškinimai, ką šis asmuo būtų paliudijęs ir kaip tai būtų susiję su nagrinėjama byla dėl skolos priteisimo.
14. Apeliantė apeliaciniame skunde nesutinka su priteista 1 713,84 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Bylinėjimosi išlaidoms, be kitų, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, vadovaudamasis CPK 98 straipsnio 2 dalimi sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
15. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 1 713,84 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo, jog ši byla nėra sudėtinga, nereikalauja specialių žinių, vyko tik keli teismo posėdžiai. Nors galima daryti išvadą, jog šis ginčas nėra sudėtingas, nėra sprendžiami nauji ir sudėtingi teisiniai klausimai, tačiau ieškinio ar kitų procesinių dokumentų parengimas reikalauja specialių teisinių žinių, atidumo, darbo priemonių ir laiko sąnaudų. Ieškovė ieškiniui parengti sudarė atstovavimo sutartį su šios srities profesionalu – advokatu, o advokatas, rengdamas ieškinį ir kitus procesinius dokumentus, patyrė darbo ir laiko sąnaudas, kurios nepriklauso nuo ginčo sumos. Į bylą yra pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas, jų dydis neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, įtvirtintų dydžių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovės ieškovės naudai priteisė šias bylinėjimosi išlaidas.
16. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje padarė rašymo apsirikimą - vietoje atsakovės pavadinimo UAB „TBG Textile“ nurodė UAB „TBG Textilite“. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 276 straipsnio 2 dalį teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime (nutarties) rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo (nutarties) esmės. Apeliacinės instancijos teismas ištaiso pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą, kuris nekeičia teismo sprendimo esmės.
17. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti apeliantės apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimas yra patikslinamas, ištaisant pirmosios instancijos teismo padarytą rašymo apsirikimą, kuris nekeičia sprendimo esmės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
18. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, yra pagrindas ieškovės N. Z. Č. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinti, ieškovei iš atsakovės UAB „TBG Textile“ priteisiant 726 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Atsakovės UAB „TBG Textile“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje ištaisyti rašymo apsirikimą, nurodant, kad atsakovė yra UAB „TBG Textile“.
Priteisti iš atsakovės UAB „TBG Textile“ ieškovės N. Z. Č. naudai 726 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.