- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-07-14
- Bylos Nr.
- 2YT-1292-925/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00841-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jorūnė Pukinskienė
- Pareiškėjas
- V. M.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas, Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. M. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo su suinteresuotais asmenimis VĮ Turto bankas, Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. M. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po savo senelio P. M. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti (b. l. 2-4).
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti, nes pareiškime nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų visiškai pakanka prašomam palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktui nustatyti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismui pateiktame pareiškime nurodė, kad pareiškėjo seneliai P. M. ir E. M. turėjo vieną vaiką – dukrą, pareiškėjo motiną A. A. M. Pareiškėjo močiutė E. M. mirė (duomenys neskelbtini), pareiškėjo motina A. A. M mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo senelis P. M. gyveno (duomenys neskelbtini) k., Kruonio sen., Kaišiadorių r. sav., esančioje sodyboje, kurią sudaro žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viralinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Nurodytas turtas buvo asmeninis P. M. turtas. Adresu (duomenys neskelbtini) k., Kruonio sen., Kaišiadorių r. sav., buvo nuolatinė P. M. gyvenamoji vieta, šiuo adresu P. M. buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą ir gyveno iki savo mirties (duomenys neskelbtini). Po pareiškėjo senelio mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjimo byla nebuvo pradėta ir paveldėjimo teisės liudijimas niekam nebuvo išduotas. Po senelio mirties pareiškėjas liko gyventi seneliui nuosavybės teise priklausiusiame name (duomenys neskelbtini) k., Kruonio sen., Kaišiadorių r. sav., jį prižiūrėjo, mokėjo namo išlaikymo mokesčius, tvarkė namų aplinką, t. y. rūpinosi po P. M. mirties likusiu turtu kaip savo turtu, pradėjo paveldimą turtą faktiškai valdyti, t. y. elgėsi kaip šio turto savininkas. Ten pareiškėjas gyvena iki šiol.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą (b. l. 27-28) prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime pažymėjo, kad VĮ Turto bankas, nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovaujantis valstybei, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo P. M. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį P. M. paliktojo turto priėmimą valdyti.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą (b. l. 32-33) nurodo, kad palikimo priėmimo faktui neprieštaraus, teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai tokio fakto nustatymui reikalingų įrodymų, įrodžius faktinį P. M. iki mirties priklausiusio turto valdymą, ir jei tokio fakto nustatymas nepažeis trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad P. M. nuosavybės teise priklauso ne tik pareiškime nurodytas žemės sklypas su statiniais, bet ir 6 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) k., Kruonio sen., Kaišiadorių r. sav., ir 0,93 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) k., Kruonio sen., Kaišiadorių r. sav. Pareiškime pareiškėjas nenurodo šių žemės sklypų, todėl neaišku, ar jis šiais žemės sklypais naudojosi, prižiūrėjo ir dirbo kaip savus. Bylą prašo nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjo atstovės paaiškinimais ir rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjo seneliai P. M. ir E. M. turėjo vieną vaiką – dukrą, pareiškėjo motiną A. A. M (b. l. 7, 8). Pareiškėjo močiutė E. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 9), pareiškėjo motina A. A. M mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Pareiškėjo senelis P. M. gyveno (duomenys neskelbtini) k., Kruonio sen., Kaišiadorių r. sav., esančioje sodyboje, kurią sudaro žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viralinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Išvardintas turtas nuosavybės teise įregistruotas P. M. vardu (b. l. 14-18). Adresu (duomenys neskelbtini)k., Kruonio sen., Kaišiadorių r. sav., buvo nuolatinė P. M. gyvenamoji vieta, šiuo adresu P. M. buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą ir gyveno iki savo mirties (duomenys neskelbtini) (b. l. 8, 11). Po pareiškėjo senelio P. M. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjimo byla nebuvo pradėta ir paveldėjimo teisės liudijimas niekam nebuvo išduotas (b. l. 12-13).
Pareiškėjo teigimu, po senelio mirties (duomenys neskelbtini) jis priėmė jo turtą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti per įstatymo numatytą terminą palikimui priimti.
Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalies nuostatas palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009-07-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad po P. M. mirties likusio turto faktinis valdymas, jo naudojimas ir disponavimas juo pasireiškė P. M. vaikaičio - pareiškėjo V. M. po P. M. mirties pasilikimu gyventi name (duomenys neskelbtini) k., Kruonio sen., Kaišiadorių r. sav., šio namo išlaikymu, prižiūrėjimu, tolesniu jo naudojimu (b. l. 20, 21). Pareiškėjo atstovės paaiškinimai ir byloje esantys rašytiniai duomenys leidžia konstatuoti, kad namas (duomenys neskelbtini)k., Kruonio sen., Kaišiadorių r. sav., buvo nepertraukiamai, nuo pat P. M. mirties, kuris mirė būdamas našliu, valdomas ir prižiūrimas P. M. vaikaičio pareiškėjo V. M., kuris rūpinosi šiuo nekilnojamuoju turtu po P. M. mirties kaip savo turtu; be to, pareiškėjo atstovės paaiškinimais, pareiškėjas gyveno kartu su seneliu jam priklausančiame name ir iki senelio mirties. Įvertinus byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjas V. M. per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą išreiškė savo valią įgyti savo senelio P. M. palikimą, t. y. atliko aukščiau aptartus aktyvius veiksmus dėl rūpinimosi ir naudojimosi turtu, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad jis palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Paminėtų aplinkybių pagrindu, įvertinus tai, kad kitų įstatyminių įpėdinių ar asmenų, turinčių kokių nors teisių į šį palikimą, nenustatyta, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. M. po savo senelio P. M. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Teisinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu realizuoti pareiškėjui paveldėjimo teisę po senelio P. M. mirties.
Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad P. M., be nurodyto pareiškime nekilnojamojo turto, nuosavybės teise taip pat priklauso 6 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) k., Kruonio sen., Kaišiadorių r. sav., ir 0,93 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) k., Kruonio sen., Kaišiadorių r. sav. (b. l. 34, 35). Aplinkybių, kad į šį turtą kokių nors teisių turėtų kiti asmenys, be P. M., nenustatyta. Lietuvos paveldėjimo teisei būdingas universalumas, kuris įtvirtintas CK 5.50 straipsnio 1 dalyje, – neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015 ir joje nurodytą praktiką). Paveldėjimo universalumo principas reiškia, kad palikimo priėmimas apima visą palikimą, nepriklausomai nuo to, kokios formos ir kur jis būtų. Įvertinus nurodytą teisinį reguliavimą, bylos tinkamam išsprendimui nėra reikalinga išsiaiškinti pareiškėjo veiksmų viso po palikėjo mirties likusio ir jo palikimą sudarančio nekilnojamojo turto atžvilgiu. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spęsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po jo senelio P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas paveldėtą turtą valdyti.
Faktas nustatytas paveldėjimo teisių įgyvendinimui.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.