- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-23
- Bylos Nr.
- 2A-946-560/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-08382-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė
- Atsakovas
- UAB „Ekolitas“
- Ieškovas
- ERGO Insurance SE
- Trečiasis asmuo
- „BTA Insurance Company“ SE
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Jūratės Varanauskaitės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal atsakovų UAB „Ekolitas“ ir 108-osios GNSB apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, patikslintą ieškinį atsakovams UAB „Ekolitas“, 108-ajai GNSB dėl subrogacijos taikymo ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys – „BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, L. A..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Ekolitas“ ir 108-osios GNSB 9 043,29 Lt nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2011-06-13 trūko gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), techniniame aukšte esantys lietaus kanalizacijos vamzdžiai, kurie apliejo draudėjų S. A., gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini), ir E. K., gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini), butus ir juose esantį turtą. Užpylimo metu sugadintas draudėjų turtas buvo apdraustas ieškovo. Ieškovas draudėjoms išmokėjo bendrą 8 690,44 Lt draudimo išmoką, todėl jam perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. 108-osios GNSB užsakymu 2011-07-10 atlikta eksperto A. K. suremontuoto plokščio stogo statybos defektų studija dėl 2007 m. rugsėjo mėn. atsakovo atliktų stogo remonto darbų, kurios metu nustatyta, kad avarijos priežastis – sumažėjęs kanalizacijos vamzdžių pralaidumas dėl į juos patekusio bitumo. Anot eksperto, atsakovas, atlikdamas stogo remonto darbus, pasirinko netinkamą stogo remonto darbų atlikimo būdą, kas leidžia daryti labai tikėtiną išvadą, jog kanalizacijos vamzdžiai užsikimšo šviežiai (jau po stogo remonto) nutekėjusiu bitumu. Nurodė, kad daugiabučio namo gyventojai reikalavimus dėl žalos atlyginimo gali reikšti tiek už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, eksploataciją ir remontą atsakingam asmeniui (bendrijai ar administratoriui), tiek ir asmeniui, kuriam bendrija sutartimi pavedė atlikti kuriuos nors iš paminėtų darbų. Mano, kad atsakovo UAB „Ekolitas“ (rangovo) neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog jis pasirinko netinkamą stogo remonto būdą, nors prieš pradėdamas darbus žinojo apie skysto bitumo pratekėjimą ir juo užkimštą kanalizaciją. Tuo tarpu atsakovo 108-osios GNSB neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad bendrija dar prieš pradedant stogo remonto darbus buvo informuota apie tai, jog lietaus kanalizacija užsikimšusi išsilydžiusiu bitumu, tačiau ji neveikė kaip rūpestingas už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, eksploataciją ir remontą atsakingas asmuo. Po stogo remonto darbų bendrija neatliko pagal teisės aktus privalomos stogo periodinės priežiūros, kas būtų leidę nustatyti gręsiančią nelaimę ir imtis atitinkamų veiksmų išvengti gyventojų užliejimo ir žalos padarymo. Atsakovo kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga preziumuojama, o atsakovų elgesys vertintinas kaip didelis neatsargumas, neatitinkantis įprastai rūpestingo ir atidaus asmens elgesio kriterijų. Priežastinis ryšys yra, nes jeigu atsakovai nebūtų atlikę neteisėtų veiksmų, žalos būtų buvę galima išvengti. Draudiminio įvykio metu galiojo tarp UAB „Ekolitas“ ir „BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, sudaryta draudimo sutartis.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Ekolitas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo sutiko su ta ieškinio dalimi, kuria prašoma priteisti nuostolių atlyginimą iš bendrijos, tačiau nepripažino savo neteisėtų veiksmų ir atsakomybės dėl patirtos žalos atlyginimo. Nurodė, kad įvykusios avarijos priežastis – netvarkinga gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), lietaus kanalizacija, o ne atsakovo atlikti statybos darbai. Bendrija nevykdė norminiuose teisės aktuose įtvirtintų įpareigojimų, neveikė kaip rūpestingas už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, eksploataciją ir remontą atsakingas asmuo. Tarp bendrijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Pažymėjo, kad gyvenamojo namo lietaus kanalizacija neatitinka esminių Statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ reikalavimų – nėra jokių vamzdžių laikiklių ar tvirtinimų prie konstrukcijų, gyvenamojo namo lietaus kanalizacijos vamzdžiai nėra slėginiai, vamzdžiai užlaužti 90 laipsnių kampu, nematyti valymo angų, gyvenamojo namo nuotekynas sumontuotas iš netinkamų statybos produktų. Be to, įvairiuose sujungimuose vamzdžiai yra apvynioti izoliacine juostine medžiaga, vamzdžių viduje ir jungiamosiose dalyse yra daug ištekėjusio bitumo, netvarkinga įlaja, keistas vamzdžio diametro sumažėjimas į šoną, savadarbis gaubtelis. Jei lietaus kanalizacijos sistema būtų buvusi tvarkinga, tai dėl skysto bitumo vamzdžiai nebūtų išsinėrę. Mano, kad eksperto A. K. studija nėra išsami, nes galimos avarijos priežastys yra vertinamos tik per atsakovo atliktų darbų prizmę. Studijoje aiškiai pažymima, kad gyvenamojo namo stogas įrengtas su rimtu statybos normų pažeidimu, kas ir lėmė bituminės mastikos tekėjimą lietaus kanalizacija. Eksperto studijoje ir ieškinyje remiamasi Statybos techniniu reglamentu STR 2.05.02:2001 „Statinių konstrukcijos. Stogai“, kuris netaikomas atsakovo atliktų darbų atžvilgiu, nes šis reglamentas nustato projektavimo ir statybos reikalavimus naujų, rekonstruojamų ir kapitališkai remontuojamų pastatų stogams. Atsakovas stogo nerekonstravo ir neatliko jo kapitalinio remonto, be to, iki pat avarijos iš bendrijos negavo nė vienos pretenzijos dėl atliktų darbų. Atsakovas visus darbus atliko kokybiškai ir laiku. Eksperto A. K. studijoje konstatuota, jog suremontuota stogo danga yra geros būklės. Nurodė, kad atsakovas neturėjo teisės keisti vandens surinkimo įlajos ir lietaus kanalizacijos vamzdžių, nes užsakovas tokių darbų nepageidavo ir dėl jų susitarta nebuvo.
Atsakovas 108-oji GNSB pateiktu atsiliepimu su ieškovo patikslintu ieškiniu nesutiko dalyje dėl bendrijos kaltės. Nurodė, kad 2006 m. liepos mėn. buvo atliktas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), lietaus kanalizacijos vamzdyno remontas. Atliekant šį remontą jokio bitumo vamzdžiuose nebuvo aptikta ir pastebėta. Vamzdynas buvo remontuojamas, nes nuo namo pastatymo 1994 m. buvo šiek tiek susidėvėjęs. Vamzdžiai buvo tinkamai pritvirtinti, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. 2006-10-24 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento Energetikos ir būsto skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio pareigūnai atliko namo patikrinimą, kurio metu buvo atliktas namo techninės būklės įvertinimas ir jokių pastabų dėl netinkamai įrengto vamzdyno, blogos jo būklės ir pan. neturėta. Pareigūnai nurodė, kad drėksta parapeto plytų mūras, vyksta mūro erozija, todėl buvo nuspręsta remontuoti stogą. Rangovas iki avarijos nebuvo perspėjęs dėl lietaus kanalizacijos užsikimšimo bitumu, šias aplinkybes nurodė tik po užliejimo, vedant derybas dėl remonto darbų trūkumų pašalinimo, nes garantinis laikotarpis dar nebuvo pasibaigęs. Nurodė, kad stogo remonto metu galiojusios Statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2001 redakcijos 2 d. buvo nustatyta, kad „Šis techninių reikalavimų reglamentas taikomas įrengiant gyvenamųjų, viešosios paskirties ir pramoninių pastatų naujus bei rekonstruojant senus stogus“. Kadangi atsakovas atliko pilną namo stogo remontą, todėl šis reglamentas jam turi būti taikomas. Šiuo atveju rangovas turėjo atlikti stogo remonto darbus taip, kad užtikrintų namo hidroizoliacinę apsaugą ir eksploatacinį patikimumą, t. y. turėjo būti užkirstas kelias stogo pralaidumui ne tik vandeniui, bet ir bitumo pratekėjimui nuo stogo. Pažymėjo, kad bendrija darbus priėmė, kadangi vizualiai apžiūrėjus darbų rezultatą jokių trūkumų nebuvo pastebėta.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, tačiau su pradiniu ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje 2010-07-27 apdraudė UAB „Ekolitas“ bendrosios civilinės atsakomybės draudimu, tačiau pagal atsakovui išduotą draudimo liudijimo (poliso) BC Nr. 0052259 8.2 p., draudimo sutartis negalioja darbams, atliktiems pagal 2007-09-19 Statybos rangos sutartį Nr. 07-33, kadangi atsakovas šiuos darbus pradėjo ir baigė vykdyti ne draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu 2007-07-27 – 2011-07-26. Taip pat, remdamasis analogiškais argumentais ir motyvais, kuriuos išdėstė atsakovas UAB „Ekolitas“, nurodė, kad šiuo atveju nėra atsakovo UAB „Ekolitas“ civilinės atsakomybės sąlygų.
Trečiasis asmuo L. A. atsiliepimo į pradinį ir patikslintą ieškinį nepateikė, teismo posėdyje palaikė ieškinį toje dalyje, kuria reiškiami reikalavimai atsakovui UAB „Ekolitas“.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-08-06 sprendimu ieškovo ieškinį tenkino ir priteisė solidariai iš atsakovų UAB „Ekolitas“ ir 108-osios GNSB 9 043,29 Lt nuostolių atlyginimo, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (9 043,29 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2012-07-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad šalių į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, kuriais siekiama įrodyti avarijos priežastį, yra vienas kitam prieštaringi. Nurodė, kad stogo remonto darbai buvo atliekami galiojant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001-01-09 įsakymu Nr. 21 patvirtintam Techninių reikalavimų statybos reglamentui STR 2.05.02:2001 „Statinių konstrukcijos. Stogai“, kurio 60 p. numatė, jog plokščiųjų neeksploatuojamų stogų hidroizoliacinė danga turi būti įrengta taip, kad užtikrintų ilgalaikę pastato hidroizoliacinę apsaugą ir eksploatacinį stogo patikimumą. Teismas atmetė atsakovo argumentą, jog minėtas reglamentas šiuo atveju netaikytinas, nes pagal reglamento 2 p., šis reglamentas buvo taikomas ir rekonstruojant senus stogus. Nors atsakovas teigė, kad stogas nebuvo rekonstruojamas, o tik remontuojamas, tačiau tai nėra pagrindas teigti, jog vykdant tokio pobūdžio statybos darbus rangovas neprivalo užtikrinti eksploatacinio stogo patikimumo. Teismo vertinimu, atsakovas UAB „Ekolitas“ neįrodė, kad po atliktų stogo remonto darbų bitumas negalėjo nutekėti į lietaus kanalizacijos vamzdžius. Sąmatoje buvo numatyta atlikti įlajos sandarinimą šalta mastika ir stiklo audiniu, tačiau atsakovas neįrodė, kad šiuos darbus atliko tinkamai. Nurodė, kad sprendžiant iš A. K. atliktos studijos, rangovas neteisingai įrengė stogo dangą prie įlajų, nes tai sudaro sąlygas skystam bitumui patekti į lietaus kanalizacijos sistemą. Šią aplinkybę patvirtina ir atsakovo UAB „Ekolitas“ 2011-11-23 pasirašytas defektinis aktas. Teismo vertinimu, nors atsakovas UAB „Ekolitas“ avarijos priežastimi įvardijo netinkamą vamzdynų būklę, tačiau ta aplinkybė, kad po stogo remonto darbų nebuvo užkirstas kelias bitumui patekti į vamzdžius, sudaro pagrindą manyti, jog avarija nebūtų įvykusi, jeigu vamzdžiai nebūtų užsikimšę. Taip pat, teismo vertinimu, atsakovo 108-osios GNSB į bylą pateikti įrodymai nepatvirtina, kad namo lietaus vandens vamzdynas 2006 m. liepos mėn. buvo sutvarkytas ir įrengtas tinkamai pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Priešingai, byloje pateiktas antstolio R. V. 2011-06-15 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 128-11-528, kuriame užfiksuota vamzdžių būklė po įvykusios avarijos, leidžia pagrįstai manyti, kad vamzdžiai nebuvo tinkamai įrengti ir kad jie neatitiko Statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ reikalavimų, kuriuos nurodė atsakovas UAB „Ekolitas“. Teismas nurodė, kad bendrijos teiginys, jog atlikus 2009-10-20 darbus nebuvo pastebėta, kad vamzdžiai užkimšti bitumu, prieštarauja UAB „Ekolitas“ teiginiui, kad vamzdžiuose dar iki stogo remonto buvo pritekėję bitumo. Be to, jeigu praėjus keliems metams po stogo remonto darbų bendrija, reguliariai atlikdama vamzdynų priežiūrą, teigia, kad bitumo tekėjimas nebuvo pastebėtas, nėra pagrindo remtis CK 6.659 str. nuostatomis, teigiant, kad rangovas privalėjo įspėti bendriją dėl vamzdyno būklės ir neva tekančio bitumo, o bendrijai nesutikus pašalinti šių trūkumų, privalėjo stabdyti darbus. Pažymėjo, kad netinkama vamzdynų būklė nėra kliūtis vykdyti stogo remonto darbus. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas padarė išvadą, kad abu atsakovai pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teismas pripažino, kad abiejų atsakovų neveikimas, t. y. bendrijos nepakankamas rūpinimasis bendros dalinės nuosavybės objektu bei jo priežiūra ir rangovo nesilaikymas privalomųjų normatyvinių teisės aktų reikalavimų, sąlygojo žalos atsiradimą. Teismo vertinimu, atsakovų neveikimas tiesiogiai nepadarė žalos ieškovo klientams, tačiau sudarė sąlygas tokiai žalai atsirasti. Jeigu rangovas būtų tinkamai atlikęs stogo remonto darbus, o bendrija būtų tinkamai organizavusi namo inžinerinių sistemų, t. y. vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynų, techninę priežiūrą, būtų laiku nustatyti defektai, kuriuos pašalinus, būtų išvengta galimos žalos atsiradimo. Dėl to teismas konstatavo, kad tarp atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei turtinės žalos ieškovo klientams atsiradimo yra netiesioginis priežastinis ryšys. Atsakovai neįrodė, kad dėl ieškovo klientams padarytos žalos jų kaltės nėra, todėl teismas pripažino, kad abiejų atsakovų kaltė yra įrodyta. Be to, atsižvelgdamas tai, kad ieškovas ir vienas iš atsakovų yra privatūs juridiniai asmenys, teismas konstatavo, jog ieškovas pagrįstai skaičiavo 6 procentų palūkanas už laikotarpį nuo paskutinės draudimo išmokos išmokėjimo dienos (2011-10-10) iki ieškinio padavimo dienos (2012-06-13) ir už 247 pradelstas dienas priskaičiuotą 352,85 Lt palūkanų sumą įtraukė į prašomų priteisti nuostolių atlyginimo bendrą sumą. Taigi teismas, atsižvelgdamas į tai, kad žala atsirado dėl abiejų atsakovų neteisėto neveikimo, ieškovui solidariai iš atsakovų priteisė 9 043,29 Lt nuostolių atlyginimo ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
Atsakovas UAB „Ekolitas“ apeliaciniu skundu prašo iš dalies panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-06 sprendimą, priteisiant ieškovo naudai patikslintame ieškinyje nurodytas sumas tik iš 108-osios GNSB, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas iš esmės remiasi vieninteliu įrodymu byloje – A. K. studija, kuri vertintina kritiškai, nes joje nurodyta, kad atsakovo darbai vertinami per Statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2001 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ prizmę, tačiau šis reglamentas buvo taikomas tik įrengiant naujus bei rekonstruojant senus stogus. Šiuo atveju atsakovo atliktas stogo remontas nelaikytinas jo rekonstrukcija, nes atsakovas tik atliko stogo remontą, siekiant, kad jis nebūtų kiauras, tačiau nebuvo pristatyti nauji priestatai, nekeista statinio fasado išvaizda, nekeistos laikančiosios konstrukcijos ir pan. Taip pat pažymėjo, kad į bylą pateiktoje studijoje nurodyti teiginiai yra prieštaringi, viena vertus, teigiant, kad bitumu vamzdžiai buvo užsikimšę jau iki remonto, kita vertus, nurodant, kad prieš pradedant remontą gyventojų bendrija išvalė ar pakeitė lietaus kanalizaciją. Be to, studijos teiginiai prieštarauja ir bendrijos nurodytiems argumentams dėl ankstesnių butų užpylimų ir žinojimo apie bitumo tekėjimą. Taip pat studijoje neužsimenama apie lietaus kanalizacijos būklę. Studija yra sukritikuota ir teismo eksperto V. B. E. 2012-10-30 specialisto išvadoje. Kitų įrodymų apie atsakovo atliktų darbų netinkamą kokybę byloje nėra pateikta, atsakovas nėra gavęs 108-osios GNSB pretenzijų dėl darbų kokybės. Bendrija, priėmusi darbų rezultatą, negali remtis tuo faktu, kad darbai atlikti su trūkumais. Nurodė, kad šiuo atveju atsakovas atliko darbus, dėl kurių buvo konkrečiai susitarta, darbai atlikti kokybiškai, ką įrodo užfiksuotos nuotraukos, kuriose matyti, jog nauja danga po 4 eksploatavimų metų nėra atsiklijavusi ar kitaip deformuota. Be to, pažymėjo, kad studija yra atlikta praėjus net 4 metams po atliktų darbų. Atsakovo nuomone, 2011-06-13 avarijos priežastis – netvarkinga gyvenamojo namo lietaus kanalizacija, dėl kurios atsakinga 108-oji GNSB, nes vien dėl užsikimšimo neatsiranda jėgos, veikiančios vamzdžių iširimą. Taigi, mano, kad šiuo atveju atsakomybė kyla tik bendrijai, kuri neveikė kaip apdairus ir atsakingas asmuo.
Atsiliepimas
Atsakovas 108-oji GNSB pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo jo atsakomybę pašalinti ir ieškinį 108-osios GNSB atžvilgiu atmesti. Nurodė, kad sprendimas yra neteisėtas, nemotyvuotas ir nepagrįstas.
Ieškovas ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, pateikė atsiliepimą į atsakovo UAB „Ekolitas“ apeliacinį skundą, kurį prašė atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas, nurodydamas, jog šiuo atveju Statybos techninis reglamentas STR 2.05.02:2001 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ netaikytinas, nepateikė argumentų, kokiomis statybų santykius reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis atsakovas vadovavosi atlikdamas stogo remonto darbus. Rangos sutartyje taip pat nebuvo nurodyti konkretūs normatyviniai statybos dokumentai, taip pat į bylą nėra pateiktos ir atsakovo minėtos vidinės taisyklės, kuriomis, kaip teigiama, vadovavosi atsakovas. Mano, kad teismas pagrįstai vadovavosi aukščiau minėtu reglamentu, nes jo nuostatos yra bendrosios normos, kurios nustato, kaip turi būti atliekami tam tikros grupės statybų, rekonstrukcijos ir remonto darbai. Mano, kad atsakovas, teigdamas, jog byloje pateikta studija prieštaringa, išrinko tik jam naudingas atskirų sakinių nuotrupas, dėl to dėl šių argumentų nepasisako. Nurodo, kad iš byloje pateiktos studijos galima daryti išvadą, jog būtent po atsakovo atliktų darbų suaktyvėjo bitumo pratekėjimas, kas lėmė įvykusią avariją. Pažymėjo, kad tinkamai atsakovo atlikti darbai neleistų bitumui tekėti, o byloje yra pateiktas 2011-11-23 defektinis aktas, kuriame nurodyta, jog atsakovas netinkamai pritvirtino bituminę dangą prie įlajų. Taigi, pažymėjo, kad avarija nebūtų įvykusi, jeigu vamzdžiai nebūtų užsikimšę, o atsakovas UAB „Ekolitas“ neįrodė, jog jo darbai buvo atlikti kokybiškai. Mano, kad atsakovo nurodyta CK 6.662 str. 3 d. šiuo atveju netaikytina, kadangi dėl netinkamai atliktų stogo remonto darbų į lietaus kanalizaciją tekantis bitumas jokiu būdu negali būti laikytinas akivaizdžiu defektu. Pažymėjo, kad bendrija, skirtingai nei UAB „Ekolitas“, kuriam keliami aukštesnio atidumo reikalavimai vykdant savo veiklą, negalėjo tinkamai įvertinti, jog atsakovo pasiūlytas stogo remonto būdas prieštarauja statybos teisinius santykius reglamentuojančioms nuostatoms. Bylos duomenimis, atsakovas netinkamai atliko stogo remonto darbus, kas ir sąlygojo kilusią avariją. Pažymėjo, kad neteisėti veiksmai šiuo atveju pasireiškė tuo, jog abu atsakovai buvo aplaidūs, nepakankamai rūpestingi, dėl ko kilo žala.
Atsakovas 108-oji GNSB pateikė atsiliepimą į atsakovo UAB „Ekolitas“ apeliacinį skundą, kurį prašė atmesti, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, kad ieškovui būtų pasiūlyta patikslinti atsakovus, kuriais turi būti patraukti ne tik rangovas, bet ir visi daugiabučio namo butų savininkai. Nurodė, kad 108-oji GNSB nėra tinkamas atsakovas byloje, nes bendrija administruoja ir namo Nr. 28 savininkų interesus, dėl to šio namo savininkai neatsako už (duomenys neskelbtini), butų savininkams padarytą žalą. Taigi, pagal teismų praktiką šiuo atveju atsakovai yra patys (duomenys neskelbtini), namo butų savininkai, o bendrija yra tik jų atstovė. Šiuo atveju bendraturčiai nebuvo įpareigoję bendrijos pašalinti kokius nors stogo ar sienų defektus, todėl nebuvo pagrindo daryti išvadą, kad bendrija netinkamai atliko bendrųjų namo objektų priežiūrą. Atsižvelgiant į tai, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti ir naujo su įpareigojimu ieškovui patikslinti atsakovus. Teismas išvadas, kad bendrija nesirūpino stogo priežiūra, padarė remdamasis tik rangovo žodiniais paaiškinimais, kurie yra nepagrįsti. Nurodė, kad stogas buvo nuolat prižiūrimas, tai įrodo dar 2006-06-01 bendrijos narių susirinkimo metu priimtas sprendimas pradėti rinkti lėšas stogo remontui. Atsakovo prievolės vykdymą rūpintis stogu įrodo ir kiti byloje pateikti dokumentai – 2008 m. atlikti vandens purvo valymo darbai, 2009 m. lietaus nutekamųjų kanalų valymas, kurių metu nenustatyta, jog vamzdžiai būtų užkimšti bitumu, ko nepastebėjo ir apžiūrą atlikinėję pareigūnai. Tai, kad UAB „Ekolitas“ netinkamai atliko darbus, įrodo faktai, jog atsakovas neužsandarino įlajų, stogo danga netinkamai prijungta prie vertikalių paviršių, nebuvo įrengti stogo vėdinimo kaminėliai. Teismas nevertino rangovo paaiškinimų prieštaringumo, iš pradžių teigiant, kad jis su bendrijos atstovais kasmet apžiūrinėdavo stogą ir jokių trūkumų nepastebėdavo, paskui nurodant, jog bendrija jokių apžiūrų nevykdė. Kad vamzdynas buvo netinkamos būklės, teismas konstatavo remdamasis tik rangovo paaiškinimais ir antstolių faktinių aplinkybių protokolo nuotraukomis, kuriose užfiksuota vamzdyno būklė jau po avarijos. Taigi šie įrodymai neįrodo, kokia vamzdynų būklė buvo iki avarijos. Pažymėjo, kad UAB „Ekolitas“ apie blogą vamzdyno būklę bendrijos neinformavo, be to, neįtikėtina, jog jų būklė taip žymiai pablogėjo per metus nuo pareigūnų atliktos apžiūros. Teismas, nurodydamas, jog bendrijos ir rangovo teiginiai apie vamzdyno užkimšimą bitumu dar iki stogo remonto yra prieštaringi, išsamiau šiuo klausimu nepasisakė. Mano, kad dėl karštos vasaros bitumas galėjo pradėti lydytis greičiau, dėl to vamzdžiai ypatingai užsikimšo būtent pastaraisiais metais iki avarijos, o ne iki stogo remonto. Taigi, mano, kad bendrija tinkamai bendradarbiavo, buvo rūpestingas ir atidus asmuo, tuo tarpu UAB „Ekolitas“, netinkamai atlikęs remonto darbus, yra atsakingas už kilusią žalą, nes jo kaltė pasireiškė dideliu neatsargumu. Šiuo atveju, net jei bendrija nebūtų tinkamai prižiūrėjusi vamzdyno, avarija nebūtų kilusi, jei UAB „Ekolitas“ būtų tinkamai užsandarinęs įlają. Kadangi šie darbai nebuvo atlikti tinkamai, egzistuoja priežastinis ryšys tarp rangovo nerūpestingumo ir atsiradusių nuostolių. Mano, kad šiuo atveju taikytina dalinė atsakomybė, o ne, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, solidarioji. Teismas šiuo atveju nepagrindė, kodėl taikė solidarią atsakovų atsakomybę.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovų apeliaciniai skundai atmestini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje iš esmės priėmė teisėtą sprendimą patenkinti ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį ir priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Ekolitas“ ir 108-osios GNSB 9 043,29 Lt nuostolių atlyginimą ir procesines palūkanas. Apeliaciniuose skunduose išdėstyti atsakovų teiginiai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo.
Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad 2007-09-19 atsakovai 108-oji GNSB ir UAB „Ekolitas“ sudarė statybos rangos sutartį (t. 1, b. l. 60-63), kurios pagrindu 2007 m. rugsėjo-spalio mėn. UAB „Ekolitas“ atliko gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo dangos remonto darbus. 2011-06-13 įvykus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), techniniame aukšte esančio lietaus kanalizacijos vamzdyno avarijai, vandeniu buvo aplieti ieškovo klienčių – draudėjų S. A., gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini), ir E. K., gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini), butai bei juose esantis turtas. Užpylimo metu draudėjų S. A. ir E. K. turtas buvo apdraustas pagal draudimo sutartis, sudarytas su draudiku – ieškovu (t. 1, b. l. 44-45). Ieškovas, įvertinęs padarytą turtinę žalą dėl minėto įvykio (t. 1, b. l. 54-59, 192-217), draudėjoms išmokėjo bendrą 8 690,44 Lt draudimo išmoką (t. 1, b. l. 47-53).
CK 6.1015 str. reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 d. įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 str. 2 d. nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 str. pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014). Nagrinėjamu atveju ginčo dėl ieškovo reikalavimo teisės į už kilusią žalą atsakingus asmenis nėra, tačiau abu atsakovai nesutinka su atsakomybės taikymu jo atžvilgiu.
Atsiliepime į atsakovo UAB „Ekolitas“ apeliacinį skundą atsakovas 108-oji GNSB teigia, jog bendrija nėra tinkamas atsakovas byloje, kadangi ji yra tik (duomenys neskelbtini), namo butų savininkų atstovė, tai reiškia, jog tinkami atsakovai byloje yra būtent (duomenys neskelbtini), namo butų savininkai. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas 108-oji GNSB bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šių argumentų nereiškė, taip pat atitinkami teiginiai nebuvo išdėstyti ir apeliacinės instancijos teismui pateiktame atsakovo apeliaciniame skunde, o šiais teiginiais atsakovas remiasi tik teismui pateikęs atsiliepimą į atsakovo UAB „Ekolitas“ apeliacinį skundą. Tačiau, nepaisant to, atkreiptinas dėmesys, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagal CK 6.266 str. 2 d. skolininku gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 str. suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su atsakovo 108-osios GNSB bendrijos teiginiu, jog bendrija negali būti atsakovu nagrinėjamoje byloje.
Nagrinėjant bylas dėl žalos atlyginimo, yra būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, būtinas jai atsirasti: neteisėtus atsakovo veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos, o taip pat atsakovo kaltę. Įstatymų leidėjas nustatė, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.266 str. nustatyta deliktinė civilinė atsakomybė be kaltės, t. y. atsakomybei atsirasti pakanka, kad būtų nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos. Pažymėtina, kad statinių savininko (valdytojo) deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nenustatinėjama (CK 6.248 str. 1 d., 6.266 str. 1 d.), taip pat ir rangovo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų, kurie yra verslo dalis, nevykdymą taikoma pagal CK 6.256 str. 4 d. ir yra griežta, t. y. be kaltės.
CK 6.200 str. nustatyta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Nagrinėjamu atveju ištyrus bylos medžiagą, darytina išvada, jog atsakovai, pasirašę rangos sutartį dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo dangos remonto darbų, nevykdė pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, jog abiejų atsakovų teiginiai dėl to, ar atliekant stogo remonto darbus buvo žinoma, jog vamzdynas yra užsikimšęs bitumu, yra prieštaringi, t. y. atsakovas UAB „Ekolitas“ teigė, kad dar prieš pradedant namo stogo remonto darbus pastebėjo ir pranešė bendrijai, kad lietaus kanalizacija užkimšta išsilydžiusiu bitumu, kad vamzdžių sandūros praleidžia vandenį ir kad kanalizacijos vamzdžiai nesutvirtinti bei gali išsimontuoti eksploatacijos eigoje, tuo tarpu atsakovas 108-oji GNSB nurodė, jog apie bitumu užsikimšusius vamzdžius rangovas neinformavo. Atsiliepime į atsakovo UAB „Ekolitas“ apeliacinį skundą atsakovas 108-oji GNSB nurodo, kad minėtu klausimu dėl atsakovų teiginių prieštaringumo pirmosios instancijos teismas išsamiau nepasisakė, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra įrodyta, jog atsakovas 108-oji GNSB tinkamai vykdė pareigą įrengti ir prižiūrėti lietaus vamzdžius, tuo tarpu byloje esančiais duomenimis įrodyta, jog atsakovas UAB „Ekolitas“ neįvykdė pareigos tinkamai atlikti prisiimtas pareigas pagal rangos sutartį. Pažymėtina, kad ieškovas į bylą pateikė atsakovo 108-osios GNSB užsakymu 2011-07-10 atliktą eksperto A. K. suremontuoto plokščio stogo statybos defektų studiją dėl 2007 m. rugsėjo mėn. UAB „Ekolitas“ atliktų stogo remonto darbų (t. 1, b. l. 30-43), kurioje nurodyta avarijos priežastis – sumažėjęs kanalizacijos vamzdžių pralaidumas dėl į juos patekusio bitumo. Nors atsakovas UAB „Ekolitas“ nesutinka su minėta eksperto išvada, apeliaciniame skunde nurodo joje nurodytų teiginių prieštaringumą, tačiau į bylą nėra pateikta kita, minėto eksperto studiją paneigianti ekspertizės išvada. Pažymėtina, kad CPK 178 str. numatyta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Pagal CPK 177 str. 1 d. nuostatas, įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais ir pan. (CPK 177 str. 2 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju nesant pagrindo abejoti ekspertizę atlikusio eksperto kompetencija, taip pat byloje nesant kitų duomenų ir įrodymų, paneigiančių minėtos ekspertizės išvadas, nėra pagrindo nesivadovauti byloje pateikta 2011-07-10 atlikta eksperto A. K. suremontuoto plokščio stogo statybos defektų studija.
Pažymėtina, kad byloje eksperto atliktoje studijoje nurodyta, jog rangovas neteisingai įrengė stogo dangą prie įlajų, nes tai sudaro sąlygas skystam bitumui patekti į lietaus kanalizacijos sistemą. Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir atsakovo UAB „Ekolitas“ 2011-11-23 pasirašytas defektinis aktas (t. 1, b. l. 174). Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas UAB „Ekolitas“, grįsdamas savo teiginius, į bylą nepateikė įrodymų, jog jo darbai atlikti tinkamai ir dėl jų negalėjo kilti atitinkami padariniai. Atsakovo UAB „Ekolitas“ teiginiai, jog iš byloje pateiktų nuotraukų matyti, kad danga po 4 eksploatavimų metų nėra atsiklijavusi ar kitaip deformuota, neįrodo, jog skystas bitumas negalėjo patekti į lietaus kanalizacijos sistemą, kas galėjo sukelti avarijos padarinius. Pažymėtina, kad apeliaciniu skundu UAB „Ekolitas“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog nagrinėjamu atveju taikytinas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001-01-09 įsakymu Nr. 21 patvirtintas Techninių reikalavimų statybos reglamentas STR 2.05.02:2001 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ ir nurodo, jog atsakovo atliktas stogo remontas nelaikytinas jo rekonstrukcija, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas šių savo teiginių nepagrindė nenurodydamas, kurių, jo nuomone, teisės aktų nuostatos nagrinėjamu atveju taikytinos atsakovo atžvilgiu. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog minėti atsakovo teiginiai nėra pagrindas teigti, kad vykdant tokio pobūdžio statybos darbus, rangovas neprivalo užtikrinti eksploatacinio stogo patikimumo. Įstatymų leidėjas yra nustatęs, jog jeigu sutarties vykdymas vienai iš šalių tuo pačiu yra ir profesinė veikla, ši šalis privalo vykdyti sutartį pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus (CK 6.256 str. 3 d.).
Sprendžiant dėl atsakovo 108-osios GNSB atsakomybės nagrinėjamu atveju matyti, jog, kaip teisingai konstatuota skundžiamame sprendime, bendrijos aplaidumas šiuo atveju pasireiškė tuo, kad nebuvo užtikrintas namo, esančio (duomenys neskelbtini), vamzdžių tinkamas įrengimas ir reguliariai nebuvo atliekama jų priežiūra. Šį faktą patvirtina ir byloje pateiktas antstolio R. V. 2011-06-15 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 128-11-528 (t. 1, b. l. 21-29), kuriame užfiksuota vamzdžių būklė po įvykusios avarijos. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas 108-oji GNSB į bylą nepateikė objektyvių įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog atsakovas savo pareigas vykdė tinkamai, kadangi, kasmet atliekant vamzdynų priežiūrą, bendrija privalėjo pastebėti, jog po atsakovo UAB „Ekolitas“ atlikto remonto buvo pradėjęs tekėti bitumas, kuris, tikėtina, sąlygojo žalos atsiradimo faktą. Be to, jau Energetikos ir ūkio departamento Energetikos ir būsto skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio 2006-10-24 akte nurodyta, jog nevykdomi nuolatiniai stebėjimai, sezoninės (periodinės) apžiūros, aktai neregistruojami techninės priežiūros žurnale. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog 108-oji GNSB, taip pat ir UAB „Ekolitas“ pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai ir būtent tuo pasireiškė atsakovų neteisėti veiksmai. Nagrinėjamu atveju atsakovams neginčijant žalos padarymo fakto, konstatuotina, jog būtent atsakovų neteisėti veiksmai (neveikimas), t. y. bendrijos nepakankamas rūpinimasis bendros dalinės nuosavybės objektu bei jo priežiūra ir rangovo nesilaikymas privalomųjų normatyvinių teisės aktų reikalavimų, sąlygojo žalos atsiradimą. Tai reiškia, jog netiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų bei tretiesiems asmenims atsiradusios žalos yra nustatytas. Be to, minėta, statinių savininko (valdytojo) deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nenustatinėjama (CK 6.248 str. 1 d., 6.266 str. 1 d.), taip pat ir rangovo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų, kurie yra verslo dalis, nevykdymą taikoma pagal CK 6.256 str. 4 d. ir yra griežta, t. y. be kaltės. Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo atsakovų kaltę, kuri nagrinėjamu atveju neįrodinėjama, tačiau, pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus visas civilinės atsakomybės sąlygas platesne prasme, tai nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumo. Taigi, nagrinėjamu atveju nustačius visas būtinas atsakovų civilinės atsakomybės kilimo sąlygas, atsakovams byloje neginčijant ieškovo nukentėjusiems asmenims išmokėtos žalos dydžio, konstatuotina, jog būtent atsakovai turi atlyginti ieškovo patirtus 8 690,44 Lt dydžio nuostolius. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas 108-oji GNSB atsiliepime į atsakovo UAB „Ekolitas“ apeliacinį skundą nurodo, jog šiuo atveju taikytina ne, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, solidarioji skolininkų atsakomybė, tačiau dalinė atsakomybė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu atsakovo teiginiu. Pažymėtina, kad paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių; 2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008). Taigi, šiuo atveju žalai kilus dėl atsakovų neteisėto neveikimo, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovui iš atsakovų solidariai priteisė 9 043,29 Lt nuostolių (įskaitant 352,85 Lt dydžio palūkanas) atlyginimą bei 6 procentų metines palūkanas.
Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Vadovaudamasi aukščiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 str. bei 330 str., dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais, taip pat CPK 329 str. 2 d. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra, todėl apeliaciniai skundai atmetami ir skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.
Atmetus atsakovo UAB „Ekolitas“ apeliacinį skundą, remiantis CPK 88 str. 1 d. 6 p. ir 98 str., ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, naudai iš atsakovo UAB „Ekolitas“ priteisiamos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apmokėti, t. y. už ieškovo parengtą atsiliepimą į atsakovo UAB „Ekolitas“ apeliacinį skundą. Ieškovas pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į atsakovo UAB „Ekolitas“ apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 800 Lt išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.11 p. rekomenduojamą maksimalų dydį už atsiliepimą į apeliacinį skundą, todėl priteisti visas prašomas ieškovo atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra pagrindo. Jos mažintinos iki rekomenduojamo dydžio – 1 500 Lt (8.11 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovų UAB „Ekolitas“ ir 108-osios GNSB apeliacinius skundus atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Ekolitas“ ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, naudai 1 500 Lt išlaidų už advokato pagalbą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apmokėti.