Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaidas Vasiliauskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. atstovo advokato Tautvydo Tomkaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 28 d. nutarties A. K. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir institucija) 2025 m. gegužės 26 d. nutarimu A. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnio 1 dalį 38 Eur bauda už tai, kad jis 2023 m. gruodžio 2 d. 14.19 val. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkų namo rūsyje savavališkai atjungė vandens įvadą ir sugadino šildymo sistemą, tiekiančią vandenį ir šildymą į V. K. gyvenamąjį namą, tuo šiais veiksmais A. K. savavaldžiavo, vykdant savo teises, kurias ginčija kitas asmuo. Nutarime taip pat nurodyta, kad šiais savo veiksmais A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnį ir 4.75 straipsnio 1 dalį.

2. Institucijos nutarimą A. K. apskundė apylinkės teismui, prašydamas jį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 28 d. nutartimi skundas netenkintas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 26 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Taip pat šia nutartimi iš A. K. V. K. naudai priteista 435,60 Eur už patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

3. Apeliaciniame skunde A. K. atstovas advokatas Tautvydas Tomkus prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 28 d. nutartį.

3.1. Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas visiškai nepaisė skunde išdėstytų argumentų, jog tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek institucijos nutarime nėra tinkamai nurodyti teisės aktai, kuriuos A. K. neva pažeidė. 2025 m. kovo 26 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole, kuris yra svarbi asmens procesinių teisių gynybos nuo pareikšto kaltinimo garantija, apskritai nebuvo nurodytas teisės aktas, kurį A. K. neva pažeidė, o ne teismo tvarka priimtame nutarime yra nurodyta, jog buvo pažeistas CK 4.72 straipsnis ir CK 4.75 straipsnio 1 dalis. Savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdo savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę, numatytą CK 1.136 straipsnyje, kuri ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama. Šių veiksmų subjektas turi būti susijęs su šiais santykiais. Kam faktiškai atstovauja kaltininkas, savavaldžiavimo kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau svarbu tai, kad tikrosios ar tariamos teisės yra nerealizuojamos dėl to, kad nukentėjusysis jas ginčija arba, pripažindamas tas teises, atsisako vykdyti savo pareigą patenkinti reikalavimus. Taigi pagal dispozicijos prasmę konflikto dalyviai turi būti tikro ar tariamo teisinio santykio subjektai. Be to, kad asmens elgesys butų pripažintas savavaldžiavimu, jis turi prieštarauti įstatymams, tai yra veiksmai turi būti atlikti nesilaikant valstybėje galiojančių įstatymų ar nustatytos teisės. Anot advokato, A. K. dar ir šiandieną nesupranta už ką yra baudžiamas. Nei administracinio nusižengimo protokole, nei nutarime nenurodyta kokius valstybėje galiojančius įstatymus jis pažeidė. Nurodyti administracinio nusižengimo protokolo, o kartu ir institucijos nutarimo trūkumai yra esminiai, juos buvo privalu ištaisyti, tačiau apylinkės teismas to nepadarė. Nors teismas motyvuojamojoje skundžiamos nutarties dalyje ir nurodė teisės aktą, kurio, jo nuomone, A. K. nesilaikė, tačiau atsakomybę už nusižengimą nustatantis aktas privalo būti tinkamai apibrėžtas ne kur kitur, o administracinio nusižengimo protokole bei ne teismo tvarka priimtame nutarime, o jei kaltinimas keičiamas apylinkės teisme – dėl to turi būti priimtas konkretus sprendimas patikslinti ne teismo tvarka priimtą nutarimą, jis turi atspindėti ir išdėstant įrodytomis pripažintas administracinio nusižengimo aplinkybes. Atsižvelgiant į išdėstytą, akivaizdu, jog apylinkės teismas skundžiamo institucijos nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo tinkamai nepatikrino, pažeidė ANK 641 straipsnį. Todėl skundžiama nutartis turi būti panaikinta, o byla grąžinta iš naujo nagrinėti apylinkės teismui tam, kad būtų ištaisyti esminiai administracinio nusižengimo protokolo bei jo pagrindu priimto nutarimo trūkumai.

3.2. Taip pat skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus, padarė netinkamas išvadas, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. A. K. veiksmai, t. y. atvykimas į jam su bendraturčiu L. K. priklausantį namą, nesudaro pagrindo konstatuoti jo kaltės padarius ANK 518 straipsnyje numatytą nusižengimą. Šiuo atveju savavaldžiavimo faktas neteisėtai buvo grindžiamas vien pareiškėjo, laikančio save nukentėjusiuoju, pareikštomis pretenzijomis. Daugiau įrodymų, patvirtinančių administracinio nusižengimo padarymo faktą, nėra. Anot advokato, byloje nėra duomenų nei apie pažeidimo laiką, vietą, būdą, asmenį, nei kitas reikšmingas aplinkybes, institucija ir teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą A. K., nes jis privalo įrodyti, kad nepadarė inkriminuojamo administracinio nusižengimo. Pareigūnams administracinio nusižengimo tyrimo metu nesurinkus įrodymų, galinčių patvirtinti ginčijamas aplinkybes, negalėjo būti įvertintas ir jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, nutarimą priėmęs pareigūnas bei apylinkės teismas visiškai nekreipė dėmesio į tai, jog tarp A. K. ir neva nukentėjusio asmens tėvo – L. K. – vyksta teisminiai procesai dėl bendra daline nuosavybe jiems priklausančio turto atidalijimo, dėl ko V. K. ir L. K. siekia A. K. apšmeižti ir perimti jo turto dalį. Dėl tų pačių aplinkybių V. K. sutuoktinės, sutuoktinės sesės ir L. K. sutuoktinės paaiškinimai taip pat turėjo būti vertinami kritiškai, šie asmenys yra šališki. Taip pat advokatas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino į bylą pateiktos statybos eksperto išvados, kuri, jo nuomone, patvirtina, jog namas, kuriame A. K. neva sugadino vandens įvadą, yra V. K. ir jo tėvo L. K. griaunamas, taigi, vandens įvadą ir sugadino šie asmenys.

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Ričardas Kiaulakis prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. K. atstovo advokato Tautvydo Tomkaus apeliacinio skundo netenkinti. Institucijos atstovas nurodo, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta laikantis teisinio reguliavimo. Apelianto kaltė yra įrodyta byloje surinktų duomenų visuma, o skunde nenurodoma jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų ištirtos bylą nagrinėjant apylinkės teisme.

5. Atsiliepime į apeliacinį skundą nukentėjusysis V. K. prašo A. K. atstovo advokato Tautvydo Tomkaus apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš A. K. jo (V. K.) naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5.1. Atsiliepime nukentėjusysis pažymi nesutinkantis su skundo teiginiais, kad A. K. nėra aišku, kuo jis yra kaltinamasis, kad institucijos priimtame nutarime nėra nurodytos pažeistos teisės normos, kadangi šiame procesiniame dokumente yra nurodyta, jog savo veiksmais jis pažeidė CK 4.72 straipsnį ir 4.75 straipsnio 1 dalį. A. K. nederino savo veiksmų su bendrasavininku, o tyčia gadino bendrąją nuosavybę ir taip padarė žalą ne tik tam turtui, kuris nuosavybės teise priklauso jam ir L. K., bet ir padarė žalą kitam gyvenamajam namui, su kuriuo yra susijusios bendrai naudojamos inžinerinės sistemos.

5.2. Nukentėjusysis taip pat nurodo nesutinkantis su apeliantu, kad byloje nėra surinkta jo kaltę patvirtinančių įrodymų. V. K. vertinimu, A. K. kaltę patvirtina į bylą pateikti vaizdo kamerų įrašai, iš kurių matyti, jog A. K. adresu (duomenys neskelbtini), atvyko 2023 m. gruodžio 2 d. 14.19 val. ir išvyko 15.24 val. Praktiškai visą šį laiką jis praleido mažajame gyvenamajame name. Iš teismui pateiktų vaizdo įrašų taip pat matosi, kad į mažąjį namą A. K. nusinešė įrankius, kuriuos atsivežė su savimi. Iš namo jis ėjo į mašiną ir tai jis darė su prožektoriumi ant galvos. Kadangi buvo dienos metas, galvos prožektorius vienareikšmiškai naudotas pasišviesti darbui rūsyje, kuriame nebuvo elektros ir nėra langų bei kito šviesos šaltinio. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. K. savavališkai atjungė vandens įvadą ir sugadino šildymo sistemą mažojo namo rūsyje, nes kitaip niekaip negalima paaiškinti, ką dienos metu jis veikė su įrankiais ir prožektoriumi ant galvos name, kuriame nei jis, nei niekas kitas negyveno, kuriame nėra elektros ir kuris nėra šildomas. Taip pat A. K. kaltę įrodo ir įvykio metu darytos fotonuotraukos, kuriose užfiksuota kaip jis nešasi į namą įrankių dėžę, vaikšto su galvos prožektoriumi. Be to, į bylą yra pateikta nuotrauka, daryta 2023 gruodžio 2 d. vakare, kurioje užfiksuotas mažojo namo šildymo sistemos fragmentas, matosi nupjauti balti vandens tiekimo vamzdžiai, taip juos atjungiant nuo kolektoriaus. Sugadinimus taip pat patvirtina ir į bylą pateiktas 2023 m. gruodžio 4 d. defektinis aktas, remonto darbų atlikimo aktas, sąskaita ir mokėjimas už atliktus remonto darbus. Be to, S. K. ir L. G. parodymai patvirtina, kad 2023 m. gruodžio 2 d. vandens dingimas didžiajame name sutapo su A. K. atvykimu į mažąjį namą. Vėliau didžiajame name dingo ir šildymas. Abi liudytojos tiksliai atsiminė aplinkybes dėl vandens dingimo, nes kūdikiui reikėjo daryti mišinuką ir vandens nebuvo, nors dienos pradžioje vanduo buvo. Tuo tarpu L. K. patvirtino, kad šildymo sistemą mažajame name buvo daręs jis pats, o įvykio dieną, grįžęs po darbo ir apžiūrėjęs šildymo sistemą mažajame name, pamatė, kad buvo pjauta tarp vamzdžių. Tokie šių asmenų parodymai buvo nuoseklūs, atitinka kitus byloje surinktus parodymus, todėl nėra pagrindo juos vertinti kritiškai.

5.3. Atsiliepime nukentėjusysis taip pat teigia, kad A. K. pozicija nebuvo nuosekli, ji vis keitėsi proceso eigoje. Vykdant A. K. apklausą teisme, kai byla buvo nagrinėjama pirmą kartą, jis nurodė, jog net nežino ar įvykio dieną buvo name. Pateikus teismui vaizdo kamerų įrašus, jis pakeitė poziciją ir teigė, kad name buvo 10-15 minučių persirengti, nors tai prieštarauja vaizdo įrašams. Taigi A. K. klaidino teismą, teikdamas melagingus paaiškinimus apie savo buvimą mažajame name ir buvimo laiką jame. Be to, iš 2024 m. balandžio 18 d. apklausos protokolo turinio matyti A. K. subjektyvus situacijos suvokimas ir vertinimas, t. y., kad A. K. laikė, jog jis (V. K.) neturi teisės naudotis vandens įvadu. Būtent tai leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl jo veiksmų tyčios.

5.4. Taip pat atsiliepime į apeliacinį skundą V. K. nurodo, kad į bylą A. K. pateikti dokumentai – antstolės Pauzienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, MB „(duomenys neskelbtini)“ namo apžiūros aktas – yra nevertintini, nes jie nėra susiję su nagrinėjamu įvykiu, yra žymiai vėlesnio laikotarpio.

6. 2026 m. sausio 22 d. Kauno apygardos teisme taip pat buvo gautas A. K. prašymas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, atsižvelgiant į tai, kad yra suėjęs ANK 39 straipsnyje numatytas administracinio nusižengimo nuobaudos skyrimo terminas. Prašyme A. K. nurodė, kad nuo jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo jau yra praėję daugiau nei dveji metai, šiuo metu jam jokia administracinio poveikio priemonė nėra pritaikyta ir nėra aplinkybių, dėl kurių įstatyme numatytas senaties terminas būtų sustojęs. Todėl nebėra teisinio pagrindo traukti jį administracinėn atsakomybėn.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

A. K. atstovo advokato Tautvydo Tomkaus apeliacinis skundas atmestinas.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

8. Skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 28 d. nutartimi buvo paliktas galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 26 d. nutarimas, kuriuo A. K. nubaustas 38 Eur bauda už tai, kad jis 2023 m. gruodžio 2 d. 14.19 val. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkų namo rūsyje savavališkai atjungė vandens įvadą ir sugadino šildymo sistemą, tiekiančią vandenį ir šildymą į V. K. gyvenamąjį namą, tuo šiais veiksmais A. K. savavaldžiavo, vykdant savo teises, kurias ginčija kitas asmuo, pažeidė CK 4.72 straipsnį ir 4.75 straipsnio 1 dalį. Ne teismo tvarka priimtame nutarime buvo nurodyta, jog už tokius A. K. veiksmus atsakomybė nustatyta ir nuobauda jam skiriama pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį, nors šis ANK straipsnis dalių neturi. Tai laikytina rašymo apsirikimo klaida, kuri neturi teisinės reikšmės nei institucijos 2025 m. gegužės 26 d. priimto nutarimo, nei apskųstos apylinkės teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kadangi ši klaida nebuvo ištaisyta pirmosios instancijos teismo 2025 m. lapkričio 28 d. nutartimi, ne teismo tvarka priimtą nutarimą patikslina apeliacinės instancijos teismas.

9. Apeliaciniame skunde nubaustojo įgaliotasis atstovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl to padarė neteisingą išvadą, jog A. K. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą yra pilnai įrodyta. Taip pat apeliantas nurodo, kad A. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas bei ne teismo tvarka priimtas nutarimas turi esminių trūkumų, nulėmusių pažeidėjo teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir nuo to gintis, suvaržymą. Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais nenustatė. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, apylinkės teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus duomenis bei padarė teisingą išvadą, jog A. K. institucijos priimtu nutarimu buvo pagrįstai pripažintas padariusiu ANK 518 straipsnyje numatytą nusižengimą. Kaltinimas tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek apskųstame institucijos nutarime taip pat suformuotas tinkamai.

10. ANK 609 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus, yra nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokole, be kitų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, turi būti nurodoma administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Pažymėtina, kad aptariami duomenys – tiksliai ir teisingai nurodyti administracinio nusižengimo padarymo laiką, esmę ir pažeistus teisės aktus, nustatančius atsakomybę, – yra labai svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės tiek administracinei atsakomybei už padarytą administracinį nusižengimą teisingai nustatyti, tiek ANK 39 straipsnio nuostatoms taikyti, užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ANK 577 straipsnio 2 dalies 3–5 punktuose ir kituose ANK straipsniuose nustatytų teisių ir pareigų tinkamą realizavimą (įgyvendinimą). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas dėl administracinio nusižengimo padarymo, juo apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pateikto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo nusižengimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pateikto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-6-628/2019, 2AT-11-628/2020, 2AT-33-511/2023, 2AT-35-648/2023, 2AT-17-594/2024 ir kt.). ANK 618 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ne teismo tvarka administracinio nusižengimo byloje priimtame nutarime, be kitų straipsnyje nurodytų duomenų, turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas. Aptartos ANK nuostatos reiškia, kad kaltinimai turi būti suformuluojami aiškiai nurodant veikos padarymo aplinkybes ir joms taikytiną teisinę kvalifikaciją.

11. ANK 518 straipsnyje, pagal kurį šiuo atveju buvo nubaustas A. K., įtvirtinta atsakomybė už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Šio straipsnio norma yra blanketinė, dėl to kiekvienu atveju, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nurodyti, kokių teisės aktų nustatytus konkrečius reikalavimus jis pažeidė. Apeliaciniame skunde teigdamas, jog A. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas neatitinka ANK 609 straipsnyje nurodytų reikalavimų, advokatas visų pirma akcentuoja tai, kad šiame procesiniame dokumente nebuvo detalizuotas teisės aktas, kurio reikalavimus nubaustasis pažeidė. Toks skundo argumentas nėra pagrįstas. Nors apelianto minimas trūkumas egzistavo 2025 m. kovo 26 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole (institucijos suformuotos administracinio nusižengimo bylos medžiagos 8-10 lapas), tačiau, pastebėjus šį trūkumą, 2025 m. kovo 26 d. administracinio nusižengimo protokolą buvo nutarta panaikinti (institucijos suformuotos administracinio nusižengimo bylos medžiagos 94 lapas). Naujas administracinio nusižengimo protokolas, jame nurodant teisės akto, kurio reikalavimus A. K. pažeidė, pavadinimą, straipsnius ir dalį (CK 4.72 straipsnis ir 4.75 straipsnio 1 dalis), buvo surašytas 2025 m. gegužės 16 d. (institucijos suformuotos administracinio nusižengimo bylos medžiagos 6-7 lapas). Tą pačią dieną jis buvo įteiktas ir administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, ką neabejotinai patvirtina jo paties parašas po protokole įrašytų žodžių „Su protokolu susipažinau, protokolą gavau, teisės ir pareigos, nustatytos ANK 577 straipsnyje, man išaiškintos“, šalia jo nurodytas pažeidėjo vardas, pavardė ir data – 2025 m. gegužės 16 d. Tas pats teisės aktas, jo straipsniai ir dalis buvo nurodyti ir 2025 m. gegužės 26 d. institucijos priimtame nutarime. Abejuose procesiniuose dokumentuose, t. y. tiek 2025 m. gegužės 16 d. administracinio nusižengimo protokole, tiek 2025 m. gegužės 26 d. nutarime, taip pat buvo nurodyta kokiais konkrečiais savo veiksmais A. K. pažeidė CK 4.72 ir 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatas. Juose detalizuota ir administracinio nusižengimo padaryta vieta, data ir laikas.

12. CK 4.72 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bendraturčiu gali būti kiekvienas asmuo, galintis būti nuosavybės teisinių santykių subjektu. Tuo tarpu CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kol ginčas bus išspręstas, teismas ginčo objektui gali skirti administratorių.

13. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo metu, t. y. 2023 m. gruodžio 2 d., adresu (duomenys neskelbtini), be kita ko, buvo įregistruoti šie nekilnojami daiktai: 0.1369 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); gyvenamas pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); gyvenamas pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybes teise priklausė L. K. ir A. K.. Gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė E. K., H. K. ir S. K.. Abu šie namai nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo metu buvo susiję savo inžinerinėmis sistemomis – namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vandentiekis ir nuotekos buvo nutiestos į gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuriuo faktiškai naudojosi S. K., jos sutuoktinis V. K. bei du jų vaikai. Iš paties A. K. administracinio nusižengimo tyrimo metu duotų parodymų (institucijos suformuotos administracinio nusižengimo bylos medžiagos 31 lapas) matyti, kad nubaustas prieštaravo tam, kad namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyventojai naudotųsi vandens įvadu, dėl to kilo nesutarimai, ką patvirtino teisme apklaustas L. K.. Pastarasis bei V. K. parodė, kad sutikimo atjungti vandens įvadą nei iš namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčio L. K., nei iš tame pačiame sklype esančio kito gyvenamojo pastato savininkų A. K. nebuvo gavęs, šio veiksmo su jais nebuvo derinęs, nors turėjo tokią pareigą remiantis CK 4.75 straipsniu. Kilus ginčui dėl naudojimosi vandens įvadu, nubaustasis taip pat nesikreipė į teismą. Taigi be kitų bendraturčių sutikimo ar teismo sprendimo atjungęs vandens įvadą ir sugadinęs šildymo sistemą, tiekiančią vandenį ir šildymą į namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), A. K. nesilaikė būtent CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nurodytos tvarkos, tokie jo veiksmai buvo savavališki bei neteisėti. Dėl to sutikti su apeliantu, jog institucija administracinio nusižengimo protokole bei ne teismo tvarka priimtame nutarime, inkriminuodama A. K. CK 4.72 ir 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimą, netinkamai atskleidė administracinio nusižengimo sudėtį, nėra jokio pagrindo. Tai, kad institucijos surašytame administracinio nusižengimo protokole ir priimtame nutarime nėra nurodyta, kad A. K. savo veiksmais pažeidė ir CK 1.137 straipsnį, kurį skundžiamoje nutartyje paminėjo apylinkės teismas, taip pat nesudaro pagrindo daryti tokios išvados, kadangi CK 1.137 straipsnis yra tik bendrojo pobūdžio, savaime neatskleidžiantis ANK 518 straipsnyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties požymio – savavališkumo.

14. Iš A. K. ir jo atstovo skundų turinio taip pat yra visiškai akivaizdu, jog nubaustasis, gindamasis nuo pateikto kaltinimo, suprato jam inkriminuoto administracinio nusižengimo esmę ir aktyviai realizavo teisę į gynybą. A. K. atstovas, apeliaciniame skunde teigdamas kitaip, tik deklaratyviai nurodo asmens teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, pažeidimą. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta, kokia kitokia gynybos strategija galėjo būti naudojamasi, jei administracinio nusižengimo protokole ir institucijos nutarime būtų buvę nurodyta, jog savo veiksmais A. K. pažeidė ir CK 1.137 straipsnio nuostatas.

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad šioje administracinio nusižengimo byloje tiek A. K. 2025 m. gegužės 16 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, tiek institucijos priimtas nutarimas atitinka esminius jų turiniui keliamus ANK 609, 618 straipsniuose nurodytus reikalavimus. Todėl naikinti skundžiamą nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti apylinkės teismui tam, kad būtų ištaisyti administracinio nusižengimo protokolo bei jo pagrindu priimto nutarimo trūkumai, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

16. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad 2023 m. gruodžio 2 d. 14 val. 19 min. buvo atjungtas A. K. ir L. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiančiame name įrengtas vandens įvadas ir sugadinta šildymo sistema, tiekianti vandenį ir šildymą į namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šią faktinę aplinkybę patvirtina L. G., S. K., V. K. apklausos protokolai (institucijos suformuotos administracinio nusižengimo bylos 13, 14, 66-69 lapai), šių asmenų bei L. K. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, fotonuotrauka (institucijos suformuotos administracinio nusižengimo bylos 24 lapas), 2023 m. gruodžio 4 d. atliktų darbų aktas Nr. 23.07.12 (institucijos suformuotos administracinio nusižengimo bylos 76 lapas). A. K. iš esmės neneigė ir to, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytą dieną ir laiku jis lankėsi adresu (duomenys neskelbtini), kur pats negyveno, tačiau tvirtino, kad vandens įvadą atjungė bei šildymo sistemą sugadino ne jis. Pažeidėjas nurodė, kad tą dieną šiuo adresu galėjo būti atvykęs tik palesinti vištų. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas A. K. kaltės klausimą, jo duotais paaiškinimais nusprendė nesivadovauti, juos atmetė tik kaip gynybinę nubaustojo poziciją, kurią paneigia kiti byloje surinkti duomenys. Tokiam A. K. parodymų vertinimui visiškai pritaria ir apeliacinės instancijos teismas.

17. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, jog išvadą, kad būtent administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo atjungė vandens įvadą ir sugadino šildymo sistemą, apylinkės teismas padarė įvertinęs ne tik V. K. parodymus, kaip kad teigiama apeliaciniame skunde, bet ir kitus bylos įrodymus – į bylą pateiktą vaizdo įrašą, fotonuotraukas, S. K. bei L. G. parodymus. Byloje esantis vaizdo įrašas šiuo atveju patvirtina, kad 2023 m. gruodžio 2 d. A. K. adresu (duomenys neskelbtini), atvyko 14 val. 19 min. ir išvyko 15.24 val. Didžiąją dalį šio laiko jis praleido būtent name, kuriame yra įrengtas vandens įvadas ir šildymo sistema. Su savimi į šį namą iš automobilio, jis nusinešė ir įrankių dėžę, ant galvos turėjo prisitvirtinęs prožektorių, kas užfiksuota vaizdo įrašuose bei atsispindi ir bylose esančiose fotonuotraukose. Kodėl tiek laiko užtruko pastate, kuriame vištos nebuvo laikomos, ir kodėl kartu su savimi pasiėmė įrankius, jų lesinimui taipogi nereikalingus, A. K. nepaaiškino. Kaip nustatyta bylos duomenimis, aptariamo A. K. vizito adresu (duomenys neskelbtini), metu namuose buvo S. K.. Pas ją į svečius tuo metu taip pat buvo atvykusi L. G.. Nors moterys laiką leido kitame name, tačiau tai, kad į sklypą, kuriame yra įregistruotas S. K. ir jos vaikams priklausantis gyvenamasis pastatas, atvažiavo nubaustasis, jos matė per namo langą. Abi liudytos vienodai ir nuosekliai (t. y. tiek administracinio nusižengimo tyrimo metu, tiek žodinio bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu) parodė, kad vanduo name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dingo netrukus po to, kai išvyko A. K.. S. K., kaip ir V. K., taip pat paaiškino, jog namuose temperatūra pradėjo kristi taipogi būtent tos pačios dienos, kai buvo atvykęs nubaustasis, vakarą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog ne tik S. K. ir L. G., bet ir pats A. K., nenurodė, jog bylai aktualiu laikotarpiu sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), teritorijoje būtų lankęsis koks kitas jiems pažįstamas ar pašalinis asmuo. Taigi nors šioje byloje nėra vaizdo įrašo, kuriame būtų tiesiogiai matoma kaip pažeidėjas 2023 m. gruodžio 2 d. namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rūsyje nupjovė vandens tiekimo vamzdžius, taip juos atjungdamas nuo kolektoriaus, to savo akimis pačios nematė ir name, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tuo metu buvusios liudytojos, tačiau sujungus aukščiau aptartus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes į vientisą loginę grandinę apygardos teismui nekyla jokių abejonių, kad ginčijamus veiksmus atliko ne koks kitas asmuo, o A. K..

18. Pažymėtina, jog administracinio nusižengimo tyrimo metu buvo apklaustas ne tik V. K. ir A. K., bet ir L. G. bei S. K.. Šioje proceso stadijoje buvo prijungti ir kiti duomenys, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, t. y. vaizdo įrašas bei fotonuotraukos. Todėl skundo argumentas, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu institucija nerinko šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingų duomenų, dėl to negalėjo būti įvertintas jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, bei įrodinėjimo našta buvo nepagrįstai perkelta administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, atmetamas kaip visiškai nepagrįstas.

19. Pagrindo netikėti V. K., S. K. ir L. G. parodymais apygardos teismas nenustatė. Vien tai, kad tarp A. K. bei L. K. yra susiklostę (ar bent jau buvo susiklostę) konfliktiški santykiai, vyko teisminis procesas dėl bendra daline nuosavybe jiems priklausančio turto atidalijimo ir dėl kompensacijos priteisimo, savaime neleidžia atmesti nei L. K. sūnaus V. K., nei pastarojo sutuoktinės S. K., nei S. K. sesers L. G. parodymų kaip nepatikimų. Šių asmenų parodymai buvo nuoseklūs, neprieštaringi tarpusavyje, logiški bei atitinkantys ir visiškai objektyvaus pobūdžio bylos medžiagą, t. y. vaizdo įrašą bei fotonuotraukas. Skunde keliama versija, kad V. K. ir L. K. patys sugadino vandens įvadą bei melagingai apkaltino tuo A. K., siekdami jiems palankaus teismo sprendimo civilinėje byloje, yra pagrįsta tik paties apelianto samprotavimu, o ne kokiais nors įrodymais, be to, ji nėra logiška, todėl atmetama. Sutikti, kad tokią versiją patvirtina MB „(duomenys neskelbtini)“ aktas Nr. 2025_10_02/1, kuriame pateikta išvada, jog name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo vykdomi konstrukcijų ardymo darbai, nėra pagrindo, kadangi šis namas minėtos bendrovės atstovų buvo apžiūrėtas tik 2025 m. rugsėjo 18 d., bei akte nebuvo konstatuota, jog griovimo darbai buvo vykdomi ir administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu, ar buvo pradėti netrukus po to. Kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinio nusižengimo padarymo metu V. K. šeima gyveno name, į kurį iš namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nuvestas vandentiekis ir nuotekos. Inžinerinės sistemos atkūrimu šiuo atveju rūpinosi ir sąskaitą už atliktus darbus apmokėjo V. K.. Nelogiška, kad vien dėl vykstančio civilinio proceso V. K. ir jo tėvas būtų ėmęsis veiksmų, kuriais, nors ir laikinai, tačiau pablogino V. K. ir jo šeimos gyvenimo sąlygas, sukėlė jiems nepatogumus, o taip pat ir finansinius nuostolius.

20. Apygardos teismui taip pat nekyla jokių abejonių, jog A. K. suprato priešingą teisei savo veikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo, ką patvirtina ir jo paties parodymai, duoti administracinio nusižengimo tyrimo metu, iš kurių matyti, kad jam buvo žinoma, jog jam bei jo broliui nuosavybės teise priklausančiame bute yra įrengta inžinerinė sistema, aprūpinanti kitą tame pačiame sklype esantį namą vandeniu ir šildymu.

21. Nustačius, kad A. K. veiksmuose yra tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, panaikinti tiek skundžiamą nutartį, tiek institucijos priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti remiantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Taip pat apygardos teismas nenustatė ir kitų ANK 565¹ straipsnyje numatytų pagrindų, dėl kurių pradėtoji teisena turėtų būti nutraukta. 2026 m. sausio 22 d. Kauno apygardos teisme gautame prašyme A. K. prašo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, atsižvelgiant į tai, kad yra suėjęs ANK 39 straipsnyje numatytas administracinio nusižengimo nuobaudos skyrimo terminas, t. y. vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 7 punktu. ANK 39 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju A. K. buvo patrauktas atsakomybėn už administracinio nusižengimo, kuris buvo įvykdytas 2023 m. gruodžio 2 d., padarymą. Taigi ANK 39 straipsnyje įtvirtintas nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2023 m. gruodžio 2 d. ir institucijai priimant 2025 m. gegužės 26 d. nutarimą jis dar nebuvo suėjęs. Ta aplinkybė, kad ne teismo tvarka priimtas nutarimas, kuriuo už jo padarytą nusižengimą A. K. buvo paskirta 38 Eur bauda, buvo apskųstas ir dar nėra įsiteisėjęs ANK 39 straipsnyje nurodyto termino skaičiavimui įtakos neturi. Tai yra konstatavęs ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. sausio 20 d. nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-813/2026).

22. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo keisti apylinkės teismo nutartį ir (ar) ne teismo tvarka priimtą nutarimą dėl A. K. paskirtos nuobaudos ar apylinkės teismo sprendimo iš A. K. priteisti V. K. naudai 435,60 Eur už patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti pirmosios instancijos teisme. Bauda, kuri lygi ANK 518 straipsnyje numatytam vidurkiui, pažeidėjui paskirta nepažeidus ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, ji nėra per griežta, yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, A. K. asmenybei, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra būtina administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Tuo tarpu pinigų suma, kurią pirmosios instancijos teismas priteisė nukentėjusiojo naudai, kaip kompensaciją už jo patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, nėra aiškiai per didelė, ji atitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus bei buvo pagrįsta į bylą pateiktais duomenimis (2025 m. spalio 2 d. sąskaita-faktūra Nr. 7-2024-078 ir banko išrašu). Apeliaciniame skunde nėra pateikta argumentų, iš kurių būtų galima manyti, kad šiuo atveju pažeidėjas ar jo įgaliotasis atstovas nesutinka su paskirta bauda, prašo ją sumažinti ar apskritai neskirti, arba su V. K. priteistų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti suma, todėl plačiau šiais klausimais nepasisakoma.

23. Apibendrinus visa tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pagrindo ją naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais ar kokiais nors kitais motyvais nėra pagrindo. Todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgalioto atstovo skundas atmetamas.

24. Atsiliepime į apeliacinį skundą V. K. prašo priteisti jo naudai patirtas bylinėjimo išlaidas. Kartu su atsiliepimu V. K. pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad 2026 m. sausio 12 d. jis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo advokatei R. V. 435,60 Eur pagal 2026 m. sausio 12 d. sąskaitą-faktūrą Nr. 7-2024-0001.

25. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijos) numatyta, kad atlygintinų išlaidų dydis teismo nustatomas atsižvelgiant į bylos aplinkybes pagal šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, apimtį; baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos trukmę; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių poreikį; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; ginamojo ar atstovaujamojo elgesį proceso metu (piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis); advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (4 punktas). Rekomendacijų 9 punkte numatyta, kad rekomenduojamas maksimalus baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių).

26. Šiuo konkrečiu atveju procesas apeliacinės instancijos teisme vyko tik pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgalioto atstovo apeliacinį skundą. Atsiliepimo surašymas ir pateikimas yra viena iš proceso dalyvių dalyvavimo ir savo teisių gynimo rašytiniame procese formų. Apeliaciniame skunde keliami klausimai buvo tiesiogiai susiję su nukentėjusiojo interesais, todėl advokatės paslaugos V. K. yra pagrįstos jo teise tinkamai organizuoti savo teisių gynimą nuo pateikto skundo argumentų, kurie buvo atmesti. Administracinio nusižengimo byla nelaikytina sudėtinga, reikalaujančia specialių žinių, ji nėra didelės apimties. Taip pat nustatyta, kad advokatė R. V. teikė teisines paslaugas V. K. ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taigi, jai nereikėjo susipažinti su visa bylos medžiaga. Kita vertus, į ankstesnį A. K. skundą advokatė atsiliepimo neteikė, be to, jai reikėjo susipažinti ir su pateikto apeliacinio skundo argumentais ir motyvais. Rekomendacijose nurodoma, kad administracinio nusižengimo bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojamas maksimalus dydis už kitų nei Rekomendacijų 12.1–12.5 papunkčiuose nurodyti procesinių dokumentų, kuriuose pareikšti prašymas, paaiškinimai ar kt., parengimą yra 0,4. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) eurais 2025 m. III ketvirtį sudarė bruto 2387 Eur. Taigi, R. V. V. K. sumokėta suma neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, yra maždaug dvigubai mažesnė už šį dydį. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, įvertinus tikėtinai advokatės sugaištą darbo laiką rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą bei vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžiama, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turi būti tenkinamas, priteisiant V. K. iš A. K. 435,60 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 28 d. nutartį nepakeistą ir A. K. atstovo advokato Tautvydo Tomkaus apeliacinio skundo netenkinti.

Patikslinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 26 d. nutarimą, nurodant, kad jog už A. K. veiksmus atsakomybė nustatyta ir nuobauda jam skiriama pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnį.

Priteisti V. K. iš A. K. 435,60 Eur (keturis šimtus trisdešimt penkis eurus ir šešiasdešimt euro centų) patirtoms išlaidoms advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.