Kauno apygardos teismo sprendimas

Ieškovas V. B. nuo 2005 m. lapkričio 7 d. dirbo VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ (toliau ir VšĮ „ASA“), kontrolės ir informacijos analizės skyriaus vadovu. Atsakovo direktoriaus 2013 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 13A-38 ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas už tai, kad jis pažeidė VšĮ „ASA“ direktoriaus 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr.12A-12R „Dėl išduodamų leidimų užsakymo, saugojimo, apskaitos, pripažinimo negaliojančiais ir grąžinimo tvarkos“, 2012 m. rugpjūčio 23 d. įsakymą Nr. 12A-126 „Dėl asmens duomenų tvarkymo taisyklų“, 2011 m. rugsėjo 5 d. atsakovo direktoriaus įsakymu patvirtintų VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ Kontrolės ir informacijos analizės skyriaus vadovo pareiginių nuostatų 1.3.7 p., 1.3.10 p., 2.1.9 p., 2.2 p., 2.4 p., 4.3 p. reikalavimus bei darbuotojo bendrą pareigą vykdyti darbines funkcijas ir laikytis darbo drausmės.

Atsakovo direktoriaus 2013 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 13A-48 ieškovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo nuo 2013 m. kovo 7 d. už tai, kad piktnaudžiaudamas darbo sutartimi ir pareigybiniais nuostatais suteiktomis teisėmis, neperduodamas administracinio teisės pažeidimo medžiagos (pranešimų apie KET pažeidimus ir fotonuotraukas) Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos tarnybai, savavališkai ir neteisėtai sudarė sąlygas transporto priemonių valdytojams, pažeidusiems KET reikalavimus, išvengti administracinės atsakomybės ir tokie Všį „ASA“ Kontrolės ir analizės skyriaus vadovo veiksmai prieštarauja bei grubiai pažeidžia DK 35 straipsnio, 93 straipsnio, 228 straipsnio nuostatas, kas atitinka DK 235 straipsnio 1 dalyje, 235 straipsnio 2 dalies 11 punkte nustatytą Šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sąvoką.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas nenustatė drausmės pažeidimo objektyviosios sudėties, t. y. ieškovo atliktų veiksmų ar neveikimo, kurie sudarytų darbo drausmės pažeidimą. Apelianto nuomone, pas atsakovą galiojanti ir ieškovui taikytina Leidimų išdavimo tvarka galioja sistemiškai su kitais lokaliniais teisės aktais, kaip Vidaus tvarkos taisyklėmis, ieškovo pareigybiniais nuostatais ir Asmens duomenų tvarkymo taisyklėmis, be to, ieškovas savo darbe privalo vadovautis ir nepažeidinėti Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų (Pareiginių nuostatų 1.3.10 papunktis). Atsakovo nuomone, tiek įstatymai, tiek atsakovo lokaliniai teisės aktai nustato, kas pas atsakovą galėjo duomenis tvarkyti automatiniu būdu, t. y. kompiuteriu, ir tarp šių subjektų ieškovas nebuvo nurodytas. Atsakovas neginčija, kad ieškovas turėjo teisę interesantų pateiktais duomenimis naudotis, tačiau teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovas, spręsdamas tokį klausimą, kuriam reikalingi asmens duomenys, privalėjo kreiptis arba į atsakovo vadovą, arba į jo įgaliotą asmenį bei tokius jo darbe reikalingus asmens duomenis gauti, tačiau jokiais būdais jų nekaupti, netvarkyti ir jais nedisponuoti. Tai patvirtina Leidimų išdavimo tvarkos Priedas Nr. 1, t. y. prašymo forma, kuri akivaizdžiai rodo, kad asmens duomenys: vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, adresas, telefonas, automobilio valstybiniai numeriai perduodami ne Kontrolės ir informacijos analizės skyriaus vadovui (ieškovui), o VšĮ „ASA“ direktoriui. Todėl, atsakovo nuomone, ieškovas netinkamai vykdė savo darbo funkcijas, dėl ko ne pelno siekiančiai atsakovo viešajai įstaigai galėjo padaryti didelės žalos. Be to, ieškovui skirta drausminė nuobauda – papeikimas – nėra pati griežčiausia Lietuvos Respublikos darbo kodekse numatyta darbuotojų drausminės atsakomybės forma, ji buvo pasirinkta atsižvelgiant ir į kitus ieškovo padarytus darbo drausmės pažeidimus. Asmens duomenų tvarkymo taisyklių 4. 2. punkte akivaizdžiai kalbama apie asmens duomenų naudojimą, tačiau ne asmens duomenų rinkimą, kaupimą, saugojimą, sunaikinimą ir pan., kurį įtvirtina Asmens duomenų tvarkymo taisyklių 4.3. punktas ir kuris 2012 m. rugpjūčio 23 d. VšĮ „ASA“ direktoriaus įsakymo Nr. 12A-126 2 punkto pagrindu išskirtinai pavestas vykdyti elektronikos inžinieriui A. V.. Ieškovui gi, ar jo vadovaujamo skyriaus darbuotojams VšĮ „ASA“ vidiniais teisės aktais buvo suteikta teisė tik gauti asmens duomenis, bet griežtai uždrausta juos tvarkyti (rinkti, kaupti, saugoti, sunaikinti ir t.t). Šio draudimo nepaisęs, ieškovas pažeidė Asmens duomenų tvarkymo taisyklių 4.2., 4.3., 7., 7.1., 17. punktus, dėl ko jam atsiranda drausminė atsakomybė pagal šių taisyklių 34 punktą. Be to, šiais savo veiksmai ieškovas padarė Pareiginių nuostatų 1.3.10 papunktyje įtvirtintų darbo pareigų pažeidimą, 2.1.9. papunktyje nustatyto reikalavimo nepaisymą, 2.4. punkte įtvirtintos pareigos vykdyti direktoriaus nurodymus nevykdymą. Teismas, neįžvelgdamas pažeidimo sudėties, citavo Asmens duomenų tvarkymo taisyklių 16.1 punktą, kuris nustato, kad asmens duomenis neautomatiniu būdu tvarko Kontrolės skyrius, tačiau padarė teisės aktų aiškinimo klaidą, kadangi nevertino to fakto, kad ieškovas asmens duomenis tvarkė automatiniu būdu (kompiuteriu), nors galėjo tą daryti tik neautomatinėmis priemonėmis – rašytiniuose dokumentuose.

Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovas pažeidė duomenų tvarkymo principus, kad gavo duomenis neteisėtu būdu, kad kaupė perteklinius duomenis ir pan. Atsakovo nuomone, ši išvada nepaneigia ieškovo padaryto darbo drausmės pažeidimo fakto, t. y. kad ieškovas pažeidė ne tik asmens duomenų tvarkymo principus, tačiau ir šią veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Kad ieškovas kaupė perteklinius duomenis yra akivaizdu, nes jo kompiuteryje buvo saugomi asmens duomenys, surinkti dar 2011 metais, kurių panaudojimo aktualumas jau seniai išnykęs ir kuriuos būtų privalu sunaikinti, kadangi visiems leidimams galiojant ne ilgesnį kaip vienerių metų laikotarpį nei VšĮ „ASA“, nei ieškovui 2013 metais nebuvo reikalingi 2011 metais surinkti asmens duomenys ir jie turėjo būti sunaikinti, kas rodo akivaizdų asmens duomenų tvarkymo taisyklių pažeidimą.

Nepagrįstas teismo motyvas, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovas jo darbo Kompiuteryje turėtus asmenų duomenis atskleidė kitiems asmenims ar leido savo kompiuteriu naudotis kitiems, atskleidė slaptažodžius ar perdavė kitas technines žinias. Atsakovo nuomone, teismas šią išvadą padarė netyręs atsakovo pateikto atsiliepimo Priedu Nr. 15 skaitmeninėje laikmenoje pateiktų duomenų iš ieškovo kompiuterio „(duomenys neskelbtini)“, kurie įrodo, jog ieškovas asmens duomenis siųsdavo tretiesiems asmenims elektroniniu paštu. Be to, ieškovas pažeidė pareiginių nuostatų 1.3.7 punktą ir ta prasme, jog neturėdamas tam jokio teisinio pagrindo, pažeisdamas VšĮ „ASA“ įstatus, laikydamas save aukščiausias pareigas įstaigoje užimančiu asmeniu, tam tikrą laiką teikė informaciją apie VšĮ „ASA“ veiklą Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT), t.y. siuntė keletą dokumentų, ko ieškovas neneigė nei savo pasiaiškinime raštu, nei teismo posėdžiuose. Ieškovui nebuvo pavesta veikti įstaigos vardu, tame tarpe ir pateikinėti įstaigos veiklos dokumentus ir/ar informaciją. Gavęs tokio pobūdžio prašymus ieškovas privalėjo juos persiųsti atsakovo valdybos nariams ir atsakovo steigėjai - Kauno miesto savivaldybės administracijai, o ne imtis savavališkų veiksmų. Be to, ieškovas su trečiaisiais asmenimis atsakovės vardu bendravo ir po to, kai buvo paskirti laikinai einantys pareigas direktoriai.

Apelianto nuomone, nepagrįstos teismo išvados dėl 1.3.10 punkto aiškinimo, kadangi darbdavys, savo įsakyme nurodydamas, kad ieškovas pažeidė Pareiginių nuostatų 1.3.10 punktą, taipogi nurodė, jog ieškovas nesilaikė 2012 m. gruodžio 31 d. VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ direktoriaus Įsakymu Nr. 12A-12R patvirtintų Išduodamų leidimų užsakymo, saugojimo, apskaitos, pripažinimo negaliojančiais ir grąžinimo tvarkos, 2012 m. rugpjūčio 23 d. VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ direktoriaus įsakymu Nr. 12A-126 patvirtintų Asmens duomenų tvarkymo taisyklių bei darbuotojo bendros pareigos vykdyti darbines funkcijas ir laikytis darbo drausmės. Be to, nepagrįstos teismo išvados dėl Pareiginių nuostatų 2.1.9 punkto, kad nei įsakyme, nei reikalavime pasiaiškinti nenurodyta, kokius savivaldybės tarybos sprendimus ar nuostatų punktus ieškovas pažeidė. Atsakovas nurodo, kad ieškovas pažeidė ir LR įstatymų nuostatas, o būtent pažeidinėjo LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatas, kadangi neteisėtai rinko, kaupė ir tvarkė konfidencialius asmens duomenis, Darbo kodekso nuostatas bei nesilaikė bendros darbuotojo pareigos laikytis darbo drausmės, sistemingai pažeidinėjo Kauno miesto savivaldybės patvirtintus VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ įstatus, kadangi veikė viršydamas savo kompetencijos ribas (priiminėjo į darbą darbuotojus, veikdavo įstaigos vardu santykiuose su trečiaisiais asmenimis, įstaigos vardu atsakinėdavo į raštus ir t.t). Todėl, atsakovo nuomone, byloje yra visiškai įrodyta, kad ieškovas pažeidė savo pareiginius nuostatus ir šioje dalyje, taigi teismas nepagrįstai neišanalizavo visų atleidimo dokumentų ir nepastebėjo juose nurodytų bei ieškovo padarytų teisės aktų pažeidimų.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad nepateikta jokių įrodymų, jog ieškovas, žinodamas, kas laikytina komercine paslaptimi, ir įsipareigojęs tos paslapties neatskleisti, ją atskleidė ir tuo padarė drausmės pažeidimą. Atsakovas pažymi, kad teismas visiškai netyrė atsiliepimo Priedu Nr. 15 skaitmeninėje laikmenoje pateiktų duomenų iš ieškovo kompiuterio, kurie įrodo, jog ieškovas siųsdavo atsakovo veiklos duomenis tretiesiems asmenims (STT pareigūnams), kas, atsakovo manymu, reiškia komercinių paslapčių neišsaugojimą.

Nepagrįsta teismo išvada, kad nėra aišku, kurie dokumentai buvo ieškovo kompiuterio atmintyje, o kurie buvo rasti elektroninio pašto dėžutėje, kas tuos dokumentus įkėlė arba atsiuntė, nėra įrodymų, kad ieškovo kompiuteriu galėjo naudotis tik pats ieškovas, prieiga buvo apsaugota slaptažodžiu ar pan. Atsakovas pažymi, kad visa informacija yra pateikta atsiliepimo priede Nr. 15. Be to, pats ieškovas tiek rašytiniuose pasiaiškinimuose, tiek procesiniuose dokumentuose ir teisminio nagrinėjimo metu neginčija, kad atsiliepimo priede Nr. 15 pateikti duomenys buvo jo kompiuteryje, tik įrodinėja, kad šių duomenų disponavimu jis nepadarė darbo drausmės pažeidimo.

Dėl 2012 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 13A-48 ieškovui paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo.

Nepagrįstas teismo argumentas, kad nei vienas iš pareigybinės instrukcijos punktų nenustato tiesioginės ieškovo kaip Kontrolės ir informacijos analizės skyriaus vadovo pareigos paruošti ir išsiųsti administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą Kauno miesto savivaldybės viešosios tvarkos tarnybai.

Apelianto nuomone, Kontrolės ir informacijos analizės skyriaus vadovo pareiginių nuostatų vienašalis interpretavimas, į bylą pateiktų rašytinių įrodymų ignoravimas parodo teismo tendencingą veikimą ne už sąžiningą bylos išnagrinėjimą, o rūpestį tik vieno darbuotojo interesų patenkinimu. Kontrolės ir analizės skyriaus vadovo pareigybiniuose nuostatuose (3.1 ir 4.1 punktai) nustatyta, kad šio skyriaus vadovas asmeniškai priima sprendimus visais kompetencijos klausimais ir yra atsakingas už dokumentų pasirašymą. Iš ieškovo, atsakovo atstovų, liudytojų parodymų galima neginčijamai konstatuoti, kad už automobilių valdytojų padarytų pažeidimų medžiagos tinkamą ir pilną paruošimą buvo atsakingas Kontrolės ir informacijos analizės skyriaus vadovas, t. y. ieškovas, kuris šią pareigą galėjo įgyvendinti asmeniškai arba per savo pavaldinius. Atsakomybės perkėlimas atsakovo vadovams, kurie perėmė iš ieškovo paruoštos medžiagos lydimųjų raštų pasirašymo funkcijas šios bylos įrodymų visumos kontekste yra visiškai nelogiškas ir nesuprantamas. Teismas byloje nebandė aiškintis, kas pas atsakovą ne tik teisiškai, bet faktiškai buvo atsakingas už šių užduočių įvykdymą, kadangi visi byloje surinkti įrodymai liudija, kad tai buvo ieškovo pareiga, kurios, atsakovo nuomone, ieškovas nevykdė tyčia, siekdamas teisėsaugos pareigūnų palankumo. Pareiga organizuoti ir vadovauti įmonės kontrolės ir informacijos analizės skyriaus veiklai negali būti suprantama siaurai ir reiškia ne ką kitą, kaip ieškovo besąlyginę pareigą užtikrinti, kad tiek skyrius, tiek jo darbuotojai visapusiškai įvykdytų skyriui iškeltus uždavinius. Šios pareigos, tikėtina dėl savanaudiškų paskatų, ieškovas neįvykdė, todėl pažeidė savo Pareiginių nuostatų 2.1.1 punktą ir padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, už kurį jam pagrįstai ir teisėtai buvo taikyta pati griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Ieškovui net kelis kartus pripažinus savo pareigą ir atsakomybę už automobilių valdytojų padarytų pažeidimų medžiagos tinkamą ir pilną paruošimą, teismas neturėjo jokio pagrindo padaryti priešingą išvadą, t. y. kad atsakovo įstaigoje nebuvo nustatyta konkreti ir aiški tvarka, kokio konkretaus darbuotojo/darbuotojų pareiga ir atsakomybė yra paruošti visas pažeidimų medžiagas ir išsiųsti pranešimą su paruoštomis medžiagomis Kauno miesto savivaldybės viešosios tvarkos tarnybai.

Dėl automobilio Peugeot 605, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojo padaryto pažeidimo medžiagos neišsiuntimo. Atsakovo nuomone, nepagrįsta teismo išvada, kad jeigu pažeidimas buvo tikrai padarytas, tačiau nebuvo tinkamai užfiksuotas, pažeidimo medžiaga negalėjo būti siunčiama viešosios tvarkos tarnybai. Iš visos su automobilio Peugeot 605, v. n. (duomenys neskelbtini) valdytojo padarytu pažeidimu susijusios medžiagos, taip pat pridedamų skaitmeninių nuotraukų (Atsiliepimo į ieškinį Priedas Nr. 15) akivaizdžiai matyti, kad pažeidimas fiksuotas 3 minučių intervalu, be to, iš šių nuotraukų matosi šalia automobilio esantis mokėjimo automatas, prie kurio nestovi nei vienas žmogus. Todėl akivaizdu, kad pažeidimas privalėjo būti persiųstas VTT, o transporto priemonės Peugeot 605, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojas nubaustas administracine nuobauda. Atsakovo nuomone, ieškovas tokių veiksmų neatliko tyčia, kadangi šios transporto priemonės savininkas yra STT darbuotojas, su kuriuo ieškovas palaikė glaudžius ryšius (teikė informaciją ir pan.) šiai tarnybai vykdant tyrimą prieš esamą atsakovės direktorių, vyriausiąjį buhalterį ir kitus asmenis. Būtent ieškovas yra atsakingas už šio šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo padarymą, todėl jam pagrįstai buvo skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu.

Dėl automobilio Mercedes-Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojo padaryto pažeidimo nesiuntimo. Pasisakydamas dėl šio pažeidimo, teismas visiškai nevertino svarbių šiam pažeidimui nustatyti faktinių aplinkybių bei į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas ir priėmė neteisėtą sprendimą. Iš byloje esančio Pranešimo Nr. 328800 išrašo iš pažeidimų duomenų bazės matyti, kad ieškovas savo rezoliucija „1 lit.“ ir parašu dar iki 2013 m. kovo 5 d. atsakovo Reikalavimo pasiaiškinti ir 2013 m. kovo 7 d. Įsak. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoją atleisti nuo administracinės atsakomybės kaip įsigijusį vieno lito vertės Automobilio stovėjimo bilietą Serija MNPBZ Nr.1028922, bei nurodė atsakovo pažeidimų registro duomenų bazėje pažymėti kaip asmenį, atlyginusį padarytą žalą. Atsakovo direktoriaus 2011 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 11A-2E patvirtintose „Mokėjimo kortelių pardavimo asmenims, pažeidusiems kelio ženklo „Mokamas stovėjimas" reikalavimus, taisyklių 6.2 p. nustato žalos atlyginimo dydį, t. y. 1 (vieną) valandą pagal pažeidimo vietoje galiojusios mokėjimo zonos įkainius. Todėl, nesuprantama, kodėl ieškovas priėmė sprendimą nustatyti 1 lito mokestį automobilio Mercedes-Benz valdytojui, kai tuo tarpu Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis automobiliams statyti nuostatų 30.3.2. punktas nustato, kad už automobilio stovėjimą ne daugiau kaip vieną valandą mėlynojoje zonoje imamas 2 Lt mokestis. Todėl net ir teismo nurodytu atveju, ieškovas V. B. būtų pažeidęs 2011 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 11A-2E patvirtintose „Mokėjimo kortelių pardavimo asmenims, pažeidusiems kelio ženklo „Mokamas stovėjimas“ reikalavimus, taisyklių 6.2 punktą. Be to, į bylą nebuvo pateiktas ir tikėtina, kad neegzistuoja 6.2 punkte minimas transporto priemonės valdytojo pareiškimas, kas leidžia daryti tvirtą prielaidą, kad šiame punkte nurodyta procedūra net nebuvo pradėta, o automobilio Mercedes-Benz valdytojas ieškovo V. B. sprendimu buvo atleistas nuo administracinės atsakomybės. Atsakovo turimais duomenimis, automobilio Mercedes-Benz, v. n. (duomenys neskelbtini), savininkas yra ieškovo kaimynas, kas rodo, kad ieškovas turėjo motyvą atleisti šį vairuotoją nuo administracinės atsakomybės, tuo padarydamas šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Atsižvelgiant į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, ieškovo tikėtina tyčinius veiksmus, atsakovas turėjo pakankamą pagrindą pripažinti ieškovą padarius šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ir atleisti jį iš užimamų pareigų. Todėl atsakovo direktoriaus 2013 m. kovo 7 d. įsakymas Nr. 13A-48 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ yra teisėtas ir paliktinas galioti.

Dėl ieškovo grąžinimo į darbą. Atsakovas nesutinka su teismo argumentais dėl ieškovo grąžinimo į darbą. Atsakovo nuomone, teismo pozicija yra nepagrįsta, neįrodyta jokiu byloje esančiu rašytiniu įrodymu. Neišnagrinėtų, neįrodytų aplinkybių taikymas vien ieškovo naudai neabejotinai pažeidžia proceso rungtyniškumo principą. Iš teismo sprendimo motyvų darytina prielaida, kad teismas rėmėsi ieškovo į bylą pateiktu 2013 m. kovo 5 d. tarnybiniu pranešimu bei ieškovo paaiškinimais. Atsakovo nuomone, tiek tarnybinis pranešimas, tiek ieškovo paaiškinimai yra vienašališka ir subjektyvi ieškovo nuomonė, kuria teismas negalėjo remtis ir konstatuoti bei laikyti įrodyta aplinkybę, kad atsakovo administracija nesudarė ieškovui tinkamų darbo sąlygų 2012 metais. Priešingai, pats ieškovas 2013 m. kovo 5 d. tarnybiniu pranešimu iš esmės atsisakė vykdyti savo darbines funkcijas. Todėl teismas privalėjo nustatyti, kad ieškovo negalima grąžinti į darbą dėl paties ieškovo kaltės ir 2013 m. kovo 5 d. tarnybiniame pranešime išdėstytų argumentų. Kadangi atsakovas turi du biurus ir ribotą plotą patalpų, teismui grąžinus ieškovą į darbą, šis toliau atsisakys dirbti bei neprisiims jokios atsakomybės už savo darbą, jo broką. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad valdymo struktūros pakeitimai buvo padaryti nesibaigus šios bylos procesui, siekiant išvengti ieškovo realaus grąžinimo į darbą. Atsakovo nuomone, tokie teismo veiksmai parodo akivaizdų teismo šališkumą, kadangi sprendimą dėl įstaigos pertvarkos priėmė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius. Apeliantas nesutinka su teismo argumentu, kad atsakovas nepateikė duomenų, jog būtų pasikeitę atsakovo veiklos tikslai, sumažėjusios ar pasikeitusios šios įstaigos atliekamos funkcijos. Apeliantas nurodo, kad atlikus įstaigos pertvarkymą, atsiradus naujiems atsakovo veiklos tikslams, užduotims bei pareigoms, buvo būtina atlikti organizacinius struktūrinius atsakovės pertvarkymus, paskirti atsakingus asmenis, padalinti pareigas bei atsakomybę. Po tokių organizacinių ir struktūrinių pertvarkymų tiek ieškovo užimta Kontrolės ir informacijos analizės skyriaus vadovo pareigybė, tiek pats Kontrolės ir informacijos analizės skyrius buvo panaikinti, kadangi jie tapo nebereikalingi įstaigos veiklos tikslų pasiekimui ir užduočių įgyvendinimui, be to, išlikusios ieškovo funkcijos buvo išdalintos kitų skyrių darbuotojams. Todėl, atsakovo įsitikinimu, grąžinti ieškovą į ankstesnį darbą nebuvo galimybės dėl organizacinių priežasčių (DK 300 straipsnio 4 dalis). Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad susirasti kitą analogišką ar panašų darbą ieškovui būtų sunku, nes Kauno mieste tokio pobūdžio įstaiga yra tik viena. Atsakovas pažymi, kad ieškovas nėra įgijęs jokio specifinės atsakovo vykdomos veiklos srities išsilavinimo, kad jis galėtų dirbti vien tik pas atsakovą. Atsakovo turimais duomenimis, ieškovas yra baigęs vien tik kūno kultūros lavinimo pedagogikos studijas. Tokio išsilavinimo ieškovui nepakanka, kad jis galėtų užimti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 26 d. Įsakymo Nr. A-2180 pagrindu įsteigtas vadovaujančias pareigas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Atsakovo nuomone, ieškovo reikalavimas priteisti neturtinę žalą nebuvo pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl neteisėtas ir atmestinas. Ieškovas nenurodė kokį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ar kitas neigiamas pasekmes jis patyrė. Atsakovo nuomone, ieškovo paaiškinimai yra deklaratyvūs, todėl šioje dalyje teismo sprendimas turėtų būti panaikintas.

Ieškovo nuomone, Kauno apylinkės teismas, vadovaudamasis įstaigos lokaliniais teisės aktais, pagrįstai nustatė, kad informaciją, kuri susijusi su asmenų duomenimis (leidimų registrai, asmenų vardai, pavardės, asmens kodai, adresai ir kt.), ieškovui buvo leista naudoti ir nebuvo draudžiama jos talpinti savo kompiuteryje Iš įsakymu Nr. 12A-126 patvirtintų „Dėl asmens duomenų tvarkymo taisyklių“ 4.2 punkto matyti, kad duomenų naudotojai yra atsakovo įstaigos padaliniai, kurie turi teisę naudoti asmens duomenis numatytoms funkcijoms atlikti, o tų pačių taisyklių 16.1 punktas nustato, kad asmens duomenis neautomatiniu būdu tvarko Kontrolės skyrius; Įsakymo Nr. l2A-12R „Dėl išduodamų leidimų užsakymo, saugojimo, apskaitos, pripažinimo negaliojančiais ir grąžinimo tvarkos“ 3 punkte nustatyta, kad ieškovas yra paskirtas atsakingu už sprendimų dėl leidimų išdavimo (keitimo, pripažinimo negaliojančiais) priėmimą, taigi, leidimų išdavimas buvo tiesioginis ieškovo darbas. Sutinkamai su patvirtinta Leidimų užsakymo, saugojimo, apskaitos ir t.t. tvarka, tam, kad asmuo gautų leidimą iš VšĮ „ASA“, jis turi pateikti reikiamus dokumentus (15-16 p.), leidimai apskaitomi taisyklėse nustatyta tvarka. Pagal taisyklių 32 punktą jos galioja visiems atsakingiems darbuotojams, vienas iš jų ir buvo ieškovas. Taigi, tiek asmens duomenų gavimas, tiek leidimų registracija buvo įprastas darbinis veiksmas, tiesiogiai susijęs su ieškovo darbinių funkcijų atlikimu.

Ieškovo nuomone, jo veiksmai pilnai atitinka LR Asmens duomenų apsaugos įstatymo reikalavimus. Atsakovas remiasi bendrais teiginiais apie teisės aktų pažeidimą, nenurodydamas jokios konkrečios teisės normos, kuri galėjo būti pažeista. 2012 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 13A-38 ieškovui drausminė nuobauda buvo paskirta ir už tai, kad jis savo kompiuteryje buvo patalpinęs „Delfi“, „Kauno dienos“ ir „Lietuvos Ryto“ svetainių portalus. Ieškovo teigimu, tokių portalų buvimas asmens darbo kompiuteryje negali būti laikomas darbo drausminės pažeidimu. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovui buvo nustatyta naudojimosi kompiuteriu ir interneto ryšiu taisyklės ir tvarka įstaigoje, kuria būtų buvę numatyti draudimai naudotis interneto ryšiu, elektroniniu paštu, draudimai laikyti darbo kompiuteryje tam tikras rinkmenas, nesusijusias su tiesioginėmis pareigomis. Nebūdamas iš anksto įspėtas ir informuotas, ieškovas negali būti nubaustas už tai, kad naudojosi internetu, kad į jo elektroninį paštą buvo atsiųsti kokie nors laiškai, prisegti dokumentai, taip pat už tai, kad kompiuteryje laikė tam tikrą informaciją. Ieškovas pažymi, kad jis nebuvo baustas už tai, kad kažkam nepardavė jam adresuotos informacijos, nuobauda skirta už tokios informacijos laikymą ar patalpinimą kompiuteryje.

Dėl 2012 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 13A-48 paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumo.

Ieškovo nuomone, Kauno apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad jokiais atsakovo įstaigos vidaus dokumentais nebuvo reglamentuota ieškovo pareiga suruošti administracinio teisės pažeidimo medžiagą, ją perduoti įgaliotam įstaigos asmeniui ar siųsti Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos tarnybai (VTT) ir būti atsakingam už šios medžiagos pateikimą ar nepateikimą. Be to, atsakovo nėra reglamentuota kaip, kokia tvarka ir per kokį laikotarpį minima medžiaga turi būti išsiųsta į VTT. Ieškovo pareigybiniai nuostatai nustato tik bendro pobūdžio pareigą kontroliuoti, kaip atliekamas vietinės rinkliavos mokėjimas miesto gatvėse ir aikštėse, tačiau tai nėra susiję su administracinių teisės pažeidimo medžiagos parengimo ir išsiuntimo tvarka. Iš atsakovo įstatų 51.6 punkto matyti, kad tik įstaigos direktorius veikia viešosios įstaigos „Automobilių stovėjimo aikštelės“ vardu santykiuose su fiziniais ir juridiniais asmenimis. Atsakovo atstovai teismo posėdyje negalėjo nurodyti, kokiu vidaus norminiu aktu ieškovui buvo nustatyta pareiga parengti ir išsiųsti Kauno miesto savivaldybei pranešimus ir medžiagą apie padarytus administracinius teisės pažeidimus. Todėl ieškovas negali būti nubaustas už pažeidimą tų pareigų, kurios jam nustatyta tvarka nebuvo pavestos. Be to, bylos duomenimis buvo neginčijamai nustatyta, kad nei vienu iš atvejų ieškovas neprivalėjo siųsti surinktos medžiagos į Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių. Ieškovui nuo 2012 m. liepos 30 d. iki 2012 m. rugpjūčio 24 d. buvo suteiktos eilinės apmokamos atostogos. Grįžęs po atostogų ieškovas buvo nušalintas nuo minimos veiklos. Nuo 2012 m. liepos 21 d. laikinai atsakovo įstaigos direktoriaus pareigas pradėjo eiti V. L., kuris patvirtino, kad pradėjęs eiti pareigas pats pasirašinėjo pranešimus savivaldybei, o ieškovas nuo šios funkcijos buvo nušalintas ir nepasirašinėjo pranešimų iki pat atleidimo iš darbo. Be to, atsakovo įstaigoje buvo nustatyta, kad medžiaga apie padarytą pažeidimą turi būti išsiunčiama bylą nagrinėsiančiam organui ne anksčiau negu po 10 dienų nuo pažeidimo padarymo. Tai reiškia, kad jeigu automobilio Peugeot, v. n. (duomenys neskelbtini) vairuotojo padarytas pažeidimas buvo užfiksuotas 2012 m. liepos 24 d, tai jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo medžiaga galėjo būti išsiųsta savivaldybei ne anksčiau kaip 2012 m. rugpjūčio 3 d., t. y. jau ieškovui atostogaujant. Atitinkamai ir dėl automobilio M. B., v. n. (duomenys neskelbtini), kurio pažeidimas užfiksuotas 2013 m. vasario 25 d., todėl vairuotojo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla galėjo būti pradėta nuo 2013 m. kovo 8 d., tačiau ieškovas, nepasibaigus 10 dienų terminui, 2013 m. kovo 7 d. buvo atleistas iš darbo. Dėl šio fakto ieškovui drausminė nuobauda negalėjo būti skiriama dar ir todėl, kad yra praleistas terminas drausminei nuobaudai skirti (DK 241 straipsnio 2 dalis). Be to, automobilio fiksavimas neatitiko teisės aktų reikalavimų ir įprastinės tokio pažeidimo fiksavimo praktikos įstaigoje. Todėl ieškovo veiksmai Savivaldybės tarybos sprendimo 2002 m. vasario 21 d. Nr. 35 34 punkto požiūriu buvo teisėti.

Dėl automobilio M. B., v.n. (duomenys neskelbtini) ieškovas nurodo, kad nepagrįstas atsakovo argumentas dėl „1 lit.“ atžymos, kadangi automobilis stovėjo ne mokamoje vietoje, už kurią tarybos sprendimu nustatytas 2 Lt mokestis, bet vietoje „Rezervuota“, kuri nėra apmokama, tik joje asmenys turi teisę statyti automobilius su specialiais leidimais. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovas kokiais nors savo veiksmais sudarė sąlygas vairuotojams išvengti administracinės atsakomybės. Ta aplinkybė, kad ant pranešimo blanko ieškovas užrašė „1 lit.“ nereiškia, kad ieškovas sustabdė pažeidimo nustatymo ar įvertinimo procedūrą. Todėl nuobauda - atleidimas iš darbo ieškovui buvo paskirta nesant jo veiksmuose drausminio pažeidimo sudėties.

Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 14 d. iki 2013 m. kovo 15 d. atsakovas net penkis kartus reikalavo iš ieškovo pateikti pasiaiškinimus raštu dėl įvairių pažeidimų, nustatydamas trumpus terminus. 2013 m. kovo 5 d. ieškovas rašė tarnybinį pranešimą, skųsdamasis, kad jam nesudaromos tinkamos sąlygos darbui, nes jis buvo perkeltas dirbti į kitas patalpas, jo darbo vieta buvo arti durų, kas trukdė susikaupti, buvo sunku bendrauti su interesantais. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja A. G.. Atsakovo atstovai iš esmės šių aplinkybių nepaneigė. Ieškovo nuomone, teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas kryptingai siekė atleisti ieškovą iš darbo neteisėtu būdu, kas neabejotinai sukėlė ieškovui neigiamus išgyvenimus, įtampą, dėl ko pagrįstai priteisė 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Bylos duomenimis, ieškovas pradėjo darbą atsakovo įstaigoje 2005 m. lapkričio 7 d., iš pradžių ėjo juristo pareigas, vėliau, nuo 2008 m. kovo 3 d., – VšĮ „ASA“ operatyvios kontrolės ir informacijos analizės skyriau vadovo pareigas (t. 1, b. l. 86-92). Atsakovo direktoriaus 2013 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 13A-38 ieškovui paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, už tai, kad jis pažeidė VšĮ „ASA“ direktoriaus 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr.12A-12R „Dėl išduodamų leidimų užsakymo, saugojimo, apskaitos, pripažinimo negaliojančiais ir grąžinimo tvarkos“, 2012 m. rugpjūčio 23 d. įsakymą Nr. 12A-126 „Dėl asmens duomenų tvarkymo taisyklų“, 2011 m. rugsėjo 5 d. atsakovo direktoriaus įsakymu patvirtintų VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ Kontrolės ir informacijos analizės skyriaus vadovo pareiginių nuostatų 1.3.7 p., 1.3.10 p., 2.1.9 p., 2.2 p., 2.4 p., 4.3 p. reikalavimus bei darbuotojo bendrą pareigą vykdyti darbines funkcijas ir laikytis darbo drausmės (t. 1, b. l. 39-40). Atsakovo 2013 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 13A-48 ieškovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo nuo 2013 m. kovo 7 d. už tai, kad per paskutinius dvylika mėnesių ieškovui buvo taikytos drausminės nuobaudos, tačiau jos nebuvo veiksmingos ir ieškovas toliau šiurkščiai pažeidinėja savo darbo pareigas, tai yra piktnaudžiaudamas darbo sutartimi ir pareigybiniais nuostatais suteiktomis teisėmis, neperduodamas administracinio teisės pažeidimo medžiagos (pranešimų apie KET pažeidimus ir fotonuotraukų) Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos tarnybai, savavališkai ir neteisėtai sudarė sąlygas transporto priemonių valdytojams, pažeidusiems KET reikalavimus, išvengti administracinės atsakomybės ir tokie Všį „ASA“ Kontrolės ir analizės skyriaus vadovo veiksmai prieštarauja bei grubiai pažeidžia DK 35 straipsnio, 93 straipsnio, 228 straipsnio nuostatas, kas atitinka DK 235 straipsnio 1 dalyje, 235 straipsnio 2 dalies 11 punkte nustatytą Šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sąvoką.

Dėl atsakovo 2013 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 13A-38 paskirtos pirmosios drausminės nuobaudos – papeikimo, teisėtumo

Atsakovo 2013 m. vasario 27 d. įsakyme Nr. 13A-38 dėl ieškovui paskirtos drausminės nuobaudos – papeikimo, nurodomi tokie darbo drausmės pažeidimo pagrindai: 1) ieškovo naudojamame kompiuteryje buvo rasti duomenys, kad kompiuterio pagalba buvo lankomi internetiniai puslapiai, kurie nesusiję su tiesioginiu darbu www.kaunodiena.lt ir www.delfi.lt; 2) buvo rasti duomenys, nesusiję su tiesioginiu darbu, t. y. leidimų nemokamai statyti transporto priemones registrai; asmeninių dokumentų projektai (Kauno miesto apylinkės teismui parengto atsiliepimo projektas); parengtas charakteristikos-rekomendacijos V. B. projektas, kuris vėliau VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ direktoriaus buvo patvirtintas parašu ir įstaigos antspaudu; 3) rasti neteisėtai surinkti ir kaupiami konfidencialūs asmenų duomenys, t. y. fizinių asmenų vardai, pavardės, darbovietės, jų valdomų transporto priemonių numeriai, fizinių asmenų asmens kodai, gyvenimo aprašymai, anketos; 4) buvo rasta vien tik VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ vadovui skirta informacija, pvz., STT pareigūno raštas su informacija apie atliekamą tyrimą, prašymas pateikti informaciją ( t.1, b. l. 39-40). Įsakyme konstatuota, kad ieškovas pažeidė 2012 m. gruodžio 31 d. atsakovo direktoriaus įsakymą Nr.12A-12R „Dėl išduodamų leidimų užsakymo, saugojimo, apskaitos, pripažinimo negaliojančiais ir grąžinimo tvarkos“, 2012 m. rugpjūčio 23 d. direktoriaus įsakymą Nr. 12A-126 „Dėl asmens duomenų tvarkymo taisyklių“, 2011 m. rugsėjo 5 d. atsakovo direktoriaus įsakymu patvirtintų VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ Kontrolės ir informacijos analizės skyriaus vadovo pareiginių nuostatų 1.3.7 punkto (neplatinti informacijos, laikomos įmonės komercine ar tarnybine paslaptimi), 1.3.10 punkto (savo veikloje vadovautis Lietuvos Respublikos teisės aktais, įmonės įstatais, darbo sutartimi, šiais nuostatais, direktoriaus įsakymais, vidaus darbo tvarkos taisyklėmis ir kitais įmonės aktais, kurie neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams), 2.1.9 punkto (darbe vadovautis vietinės rinkliavos nustatytomis Kauno vietomis automobiliams statyti nuostatais, Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimais, Lietuvos Respublikos įstatymais), 2.2 punkto (saugoti esančius dokumentus, nustatyta tvarka perduoti juos archyvui), 2.4 punkto (vykdyti kitus, susijusius su tiesioginėmis kontrolės ir informacijos analizės skyriaus vadovo pareigomis, direktoriaus nurodymus), 4.3 punkto (atsakyti už įmonės komercinių paslapčių saugojimą) bei darbuotojo bendrą pareigą vykdyti darbines funkcijas ir laikytis darbo drausmės ( t.1, b.l. 39-40, 111-113).

Nesutikdamas su tokiomis teismo išvadomis ir atsakovo lokalinių teisės aktų aiškinimu, apeliantas nurodė, kad teismo išvados prieštarauja įstaigos vidaus tvarkos aktams, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatoms, o atsakovo įsakymu Nr. 12A-12R patvirtinta Leidimų išdavimo tvarka turėjo būti sistemiškai aiškinama su kitais atsakovo lokaliniais teisės aktais, tokiais kaip Vidaus tvarkos taisyklės, ieškovo Pareiginiais nuostatais ir Asmens duomenų tvarkymo taisyklėmis. Kaip teigia apeliantas, iš paminėtų aktų matyti, kad asmens duomenų automatiniu būdu (kompiuterių laikmenose) valdymą galėjo vykdyti tik įstaigos įgaliotas asmuo – elektronikos inžinierius A. V. (Asmens duomenų tvarkymo taisyklių 2, 17 punktai), o ieškovas ir jo skyriaus darbuotojai asmens duomenis galėjo valdyti tik neautomatiniu būdu (Taisyklių 16, 20 punktai). Ieškovas neginčijo, jog jo darbiniame kompiuteryje buvo kaupiami ir laikomi fizinių asmenų asmens kodai, gyvenimo aprašymai, anketos, fizinių asmenų vardai, pavardės ir kt. Taigi ieškovas pripažino, kad jis pažeidė savo Pareiginių nuostatų 1.3.10 ir 2.1.9 punktų nuostatas, kas sudaro pagrindą konstatuoti darbo drausmės pažeidimą. Nesutikdamas su teismo išvada dėl banketinių teisės normų aiškinimo, apeliantas nurodė, kad ieškovas pažeidė LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, Darbo kodekso nuostatas, nesilaikė bendros darbuotojo pareigos laikytis darbo drausmės, sistemingai pažeidinėjo ieškovo įstatus, kadangi veikė viršydamas savo kompetencijos ribas (priiminėjo į darbą darbuotojus, veikdavo įstaigos vardu santykiuose su trečiaisiais asmenimis, įstaigos vardu atsakinėdavo į raštus ir kt.). Nepagrįsta teismo išvada, kad iš atsakovo patikrinimo akto neaišku, kokių dokumentų ieškovas nesaugojo ir neperdavė archyvui, kadangi iš 2013 m. sausio 30 d. inventorizacijos aprašo 2 punkto matyti, kokie dokumentai buvo perduoti iš ieškovo kabineto. Pagal Pareiginių nuostatų 2.2 punktą drausminė nuobauda ieškovui buvo skirta už tai, kad pas ieškovą buvo rasta tik įstaigos vadovui skirta informacija (STT raštas su informacija apie atliekamą ikiteisminį tyrimą, prašymas pateikti informaciją), kurios ieškovas neperdavė darbdaviui. Netirdamas atsakovo atsiliepimo priede Nr. 15 skaitmeninėje laikmenoje pateiktų duomenų iš ieškovo kompiuterio, kurie patvirtina, kad ieškovas siuntė STT atsakovo veiklos duomenis, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog ieškovas atskleidė įmonės komercines paslaptis. Pagal Vidaus darbo tvarkos taisyklių 42 punktą darbuotojas privalo efektyviai naudoti įrenginius, o šių taisyklių 35 punktas įpareigoja darbuotoją visą darbo laiką skirti tiesioginių pareigų vykdymui, todėl sistemiškai aiškinant šias ir Taisyklių 40 ir 43 punktų nuostatas, teismas turėjo pagrindą pripažinti, kad naršymas internetinėse svetainėse (portaluose) darbo metu, kai tai nesusiję su tiesioginių darbo pareigų atlikimu, yra savarankiškas darbo drausmės pažeidimas.

Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Darbo drausmės pažeidimo objektyvieji požymiai yra darbuotojo neteisėtas elgesys – darbo pareigų, nustatytų norminiuose teisės aktuose, nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas. Darbo drausmės pažeidimo subjektyvieji požymiai yra darbuotojo kaltė. Pagal Darbo kodekso (toliau ir DK) 230 straipsnį darbo tarką darbovietėje apibrėžia darbo tvarkos taisyklės. Jas tvirtina darbdavys, suderinęs su darbuotojų atstovais. Kai kuriose profesijose ir tarnybose, be darbo tvarkos taisyklių, drausmės statutų ir nuostatų, darbuotojų pareigas gali nustatyti pareigybės aprašymai ir nuostatai (DK 232 straipsnis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad sprendžiant dėl darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumo yra vertinamas konkretus jo padarytas darbo drausmės pažeidimas. Teismui tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, darbdaviui tenka pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą. Darbdavio įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo darbo trūkumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu.

Dėl atsakovo 2013 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 13A-38 paskirtos antrosios drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, teisėtumo

Apeliantas nesutiko teismo išvada, kad jeigu pažeidimas ir buvo padarytas, tačiau nebuvo tinkamai užfiksuotas, pažeidimo medžiaga negalėjo būti siunčiama viešosios tvarkos tarnybai.

Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbo sutartis gali būti nutraukiama, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 str.). Darbo sutarties nutraukimas dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo yra drausminė nuobauda, kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 10 str. 1 d., 136 str. 3 d. 2 p., 4 d., 237 str. 1 d. 3 p.). Drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 str.). Pagal DK 235 straipsnio 1 dalį, šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ir nustatytai darbo tvarkai. Kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kvalifikavimą kaip šiurkštaus, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytą nusižengimą pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). DK 235 straipsnyje, apibūdinant šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sampratą, pateiktas pavyzdinis tokių pažeidimų sąrašas. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas kituose norminiuose arba lokaliuose teisės aktuose, profesinės etikos kodeksuose ir taisyklėse nurodytas ir šiurkščiu įvardytas nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka; kitas nusižengimas, kuris, atsižvelgiant į DK 235 straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose išdėstytą įstatymo leidėjo poziciją dėl šiurkščių darbo drausmės pažeidimų vertinimo, pagal savo pobūdį, padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikšmingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeista darbo tvarka. Tam, kad nusižengimą, kuriuo pažeidžiamos darbo pareigos ar tvarka, galima būtų kvalifikuoti kaip šiurkštų pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą, nėra būtina nustatyti, patyrė dėl to darbdavys realios žalos ar ne. Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas gali sukelti ir kitokių neigiamų padarinių – darbdavys gali netekti pasitikėjimo darbo pareigas ar tvarką šiurkščiai pažeidusiu darbuotoju, be to, realios žalos darbdaviui dėl darbuotojo padaryto šiurkštaus nusižengimo gali atsirasti vėliau ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-560/2007; 2012 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2012; kt.).

Bylos duomenimis, ieškovas užėmė vadovaujančias atsakovo Kontrolės ir analizės skyriaus viršininko pareigas, kuris pagal Pareiginius nuostatus organizuoja ir vadovauja skyriaus veiklai, kontroliuoja, kaip atliekamas vietinės rinkliavos mokėjimas miesto gatvėse ir aikštėse, organizuoja ir vykdo įstaigos darbuotojų ir transporto priemonių valdytojų bei kitų asmenų, tiria skundus, atlieka tarnybinius patikrinimus, konsultuoja ir teikia paaiškinimus darbuotojams dėl administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos ir kitais su jų darbine veikla susijusiais klausimais, darbe vadovaujasi vietinės rinkliavos nustatytomis Kauno vietomis automobiliams statyti nuostatais, Kauno miesto savivaldybės sprendimas, Lietuvos Respublikos įstatymais (t. 1, b. l. 111-113). Vadovaujančių darbuotojų darbo specifika, pobūdis ir reikšmė lemia tai, kad tokiems darbuotojams suteikiama plati kompetencija, vadovaujamasis darbas pagal savo esmę yra susijęs su savarankiškumu, diskrecija, reikalingų sprendimų priėmimu, atsakomybe. Vadovaujančios pareigos lemia kontrolės funkcijos turėjimą, o šios nepanaudojimas reiškia atsakomybės prisiėmimą už dėl to kilusius galimus neigiamus padarinius. Kadangi vadovaujančio darbuotojo veiksmai (neveikimas), sprendimai gali turėti įtakos didelės dalies ar netgi visos įstaigos veiklai, tokių darbuotojų veiklos vertinimui taikomi aukštesni standartai ir griežtesni reikalavimai. Tie patys kriterijai taikytini, sprendžiant dėl jų atsakomybės. Pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002 m. vasario 21 d. sprendimu patvirtintą Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis automobiliams statyti nuostatų ir Kauno miesto vietų, kuriose renkama ši rinkliava, sąrašą, transporto priemonės valdytojas privalo vykdyti 528 kelio ženklo „Stovėjimo vieta“ su 840 papildoma lentele „Mokamos paslaugos“ (mokama stovėjimo vieta) reikalavimus – sumokėti nustatyta tvarka vietinę rinkliavą už naudojimąsi nustatyta vieta automobiliui statyti (12 punktas). Paskirtas juridinis asmuo, nustatęs ar pastebėjęs nusižengimą, turi juos užfiksuoti du kartus ne mažiau kaip 3 minučių intervalu ir perduoti medžiagą institucijoms, atsakingoms už viešosios tvarkos užtikrinimą. Jei juridinis asmuo pats to padaryti negali, privalo informuoti apie tai institucijas, atsakingas už viešosios tvarkos užtikrinimą (34 punktas). Įstatymų nustatyta tvarka paskirtas juridinis asmuo teisės aktų nustatyta tvarka taiko administracinių teisės pažeidimų prevenciją (43 punktas). Rinkliavos dydžiai nurodyti šio sąrašo IV skyriuje (t. 2, b. l. 39-50).