Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Galina Blaževič apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ atstovo advokato G. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8348-638/2013 pagal atsakovės VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ prašymą atgręžti 2013 m. rugsėjo 10 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą ir įpareigoti V. B. grąžinti VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ pagal šį sprendimą gautus 2685,41 Eur, civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių išmokų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

Ginčo esmė

VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ atstovas advokatas G. Č. 2015-03-06 pateikė prašymą atgręžti 2013 m. rugsėjo 10 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-8348-638/2013 ir įpareigoti V. B. grąžinti VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ pagal šį sprendimą gautus 2685,41 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Dėl išmokos pobūdžio nustatymo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad darbo užmokesčiui gali būti prilyginamos tokios išmokos, į kurias darbuotojas įgyja teisę dėl atlikto darbo, o ne tokios, į kurias įgyja teisę dėl darbdavio padaryto pažeidimo (2014-06-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-2014). 3538,93 Lt (1 024,94 Eur) V. B. buvo sumokėti skubiai vykdant 2013-09-10 Kauno apylinkės teismo sprendimo dalį dėl 1 (vieno) mėnesio vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką priteisimo, todėl vadovaujantis LAT praktika akivaizdu, kad šioje dalyje teismas neturėjo pagrindo taikyti CPK 762 straipsnio 4 dalyje nustatyto sprendimų įvykdymo atgręžimo ribojimo.

Kitą dalį sumos sudaro V. B. gautos kompensacijos už buvimą prastovoje dėl to, kad darbdavys VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ grąžintam į darbą darbuotojui neturėjo galimybės suteikti jokio darbo. Taigi pagal Kasacinio teismo išvadą, kad darbo užmokesčiui gali būti prilyginamos tokios išmokos, į kurias darbuotojas įgyja teisę dėl atlikto darbo, akivaizdu, kad ir dėl likusios sumos taikyti CPK 762 straipsnio 4 dalyje nustatyto sprendimų įvykdymo atgręžimo ribojimo teismas negalėjo.

Dėl ieškovo nesąžiningumo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 762 straipsnio 4 dalį atgręžti teismo sprendimo įvykdymą leidžiama tik tais atvejais, kai teismo sprendimu priteisto darbo užmokesčio gavėjas veikė nesąžiningai ir toks veikimas lėmė teismo sprendimo, kurio įvykdymą prašoma atgręžti, priėmimą (2013-04-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2013). Ieškovo nesąžiningumas reiškiant reikalavimą grąžinti jį į darbą ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už tariamai uždelstą atsiskaityti laiką buvo konstatuotas 2014-02-26 Kauno apygardos teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-211-413/2014, kurio teisėtumą ir pagrįstumą patikrino ir Lietuvos Aukščiausias Teismas 2014-11-19 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2014. Teismas visas šias aplinkybes žinojo, todėl atsakovė VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ savo prašyme to net neprivalėjo įrodinėti.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Šioje byloje keliamas klausimas dėl sprendimo vykdymo atgręžimą reglamentuojančių teisės normų taikymo, panaikinus teismo sprendimą dėl darbuotojo grąžinimo į darbą.

Pagal bylos duomenis nustatyta, kad 2013-09-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8348-638/2013 Kauno apylinkės teismas tenkino ieškovo V. B. ieškinį iš dalies: pripažino neteisėtais VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ direktoriaus 2013-02-27 įsakymą Nr. 13A-38, kuriuo paskirta drausminė nuobauda papeikimas, 2013-03-07 įsakymą Nr. 13A-48, kuriuo paskirta drausminė nuobauda atleidimas iš darbo, grąžino V. B. į ankstesnį darbą, priteisė V. B. 29 550,84 Lt darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką bei 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, kitą ieškinio dalį atmetė, sprendimo dalį dėl grąžinimo į darbą ir dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 4656,50 Lt (priskaityta suma) priteisimo ieškovui iš atsakovės vykdyti skubiai. 2014-02-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-211-413/2014 Kauno apygardos teismas iš dalies panaikino 2013-09-10 Kauno apylinkės teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkino iš dalies: panaikino sprendimo dalis, kuriomis pripažintas atsakovės direktoriaus 2013-03-07 įsakymas Nr. 13A-48 dėl V. B. paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – pripažintas negaliojančiu, ieškovas grąžintas į darbą, ieškovui priteista 2000 Lt neturtinės žalos ir vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 4656,50 Lt – atlyginimas, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmetė, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. 2014-11-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2014 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pakeitė 2014-02-26 Kauno apygardos teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, kuria palikta Kauno apylinkės teismo 2013-09-10 sprendimo dalis ir V. B. priteista iš atsakovės 29 550,84 Lt darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką, panaikino ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – šį V. B. ieškinio reikalavimą atmetė. 2015-03-06 teisme gautas atsakovės prašymas atgręžti 2013-09-10 Kauno apylinkės teismo sprendimą ir įpareigoti V. B. grąžinti viešajai įstaigai „Automobilių stovėjimo aikštelės“ pagal šį sprendimą gautus 2685,41 Eur. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi prašymo netenkino CPK 762 straipsnio 4 dalies pagrindu.

Pažymėtina, kad ieškovas V. B. prašomų grąžinti lėšų dydžio neginčijo nei 2014-12-08 atsakydamas į atsakovės 2014-11-24 pretenziją, nei pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teisme. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčo tarp bylos šalių dėl prašomų grąžinti lėšų dydžio nėra.

DK 304 straipsnyje numatyta, kad kai panaikinamas jau įvykdytas darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimas ar nutartis, sprendimo ar nutarties įvykdymo atgręžimas vykdomas pagal CPK nuostatas. Teismo sprendimų įvykdymo atgręžimą reglamentuojančio CPK 760 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai panaikinamas jau įvykdytas teismo sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį, atsakovui turi būti grąžinama visa, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai (sprendimo įvykdymo atgręžimas). Pagal CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktą, negali būti išreikalaujamos kaip be pagrindo įgytos sumos, išmokėtos kaip darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, jeigu gavėjas veikė sąžiningai ir nebuvo padaryta sąskaitybos klaidų. Pagal CPK 762 straipsnio 4 dalies nuostatas, apeliacine ar kasacine tvarka panaikinus sprendimą bylose dėl darbo užmokesčio ar jam prilygintų darbo išmokų išieškojimo, atgręžti įvykdymą leidžiama tik tais atvejais, kai gavėjas veikė nesąžiningai ar buvo padaryta sąskaitybos klaidų.

Kadangi prašyme dėl sprendimo vykdymo atgręžimo nebuvo nenurodyta, kokia 9272,20 Lt atliktų mokėjimų paskirtis, teismas sprendė, kad šie mokėjimai – tai darbo užmokestis ir su juo susiję mokėjimai. Apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka, nurodo, kad 1 024,94 Eur V. B. buvo sumokėti skubiai vykdant 2013-09-10 Kauno apylinkės teismo sprendimo dalį dėl 1 (vieno) mėnesio vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką priteisimo, ir kita dalis sumokėtų lėšų sudaro ieškovo gauti mokėjimai už prastovą ieškovą grąžinus į darbą. Apelianto nuomone, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2014, šios išmokėtos sumos negali būti prilyginamos darbo užmokesčiui.

Taigi sprendžiant, ar nagrinėjamoje byloje gali būti atliktas sprendimų įvykdymo atgręžimas, visų pirma būtina nustatyti, kokio pobūdžio išmokos buvo priteistos teismo sprendimu, kuris vėliau panaikintas apeliacine ar kasacine tvarka. Nagrinėjamoje byloje Kauno miesto apylinkės teismas 2013-09-10 sprendimu, vadovaudamasis DK 297 straipsnio 3 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteisė 29 550,84 Lt darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką (o ne, kaip nurodo apeliantas, vadovaujantis DK 141 straipsnio 3 dalimi, vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką), sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 4656,50 Lt (priskaityta suma) priteisimo ieškovui iš atsakovės vykdyti skubiai, Kauno apygardos teismas 2014-02-26 panaikino sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 4656,50 Lt atlyginimo, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmetė, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-11-19 Kauno apygardos teismo sprendimą pakeitė, sprendimo dalį, kuria palikta Kauno apylinkės teismo 2013-09-10 sprendimo dalis ir V. B. priteista iš atsakovės 29 550,84 Lt darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką, panaikino ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – šį ieškinio reikalavimą atmetė. Paaiškintina, kad DK 297 straipsnio 3, 4 dalyse nustatyta suma – vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos – mokėtina (išieškotina) tik tais atvejais, jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ir pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką teismui grąžinant darbuotoją į darbą arba priimant sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu.

Pažymėtina, kad apelianto nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2014 buvo sprendžiamas klausimas, ar DK 141 straipsnio 3 dalies pagrindo priteistos išmokos priskirtinos pagal pobūdį darbo užmokesčiui, ir konstatuota, kad DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sankcija, kuri, nepaisant to, kad jos dydis susietas su vidutiniu darbo užmokesčiu, nėra darbo užmokestis ir, remiantis sisteminiu DK normų aiškinimu ir atsižvelgiant į šios išmokos teisinę prigimtį, negali būti prilyginama darbo užmokesčiui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, jog nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2013, kt.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog privaloma vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2014 išdėstytais išaiškinimais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-04-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2014 aiškindamas CPK 762 straipsnio 4 dalį konstatavo, kad šioje teisės normoje nustatyti sprendimų įvykdymo atgręžimo ribojimai taikomi ne tik tais atvejais, kai apeliacine ar kasacine tvarka panaikinamas teismo sprendimas išimtinai tik dėl darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų priteisimo, bet ir tokiais kaip šios bylos atvejais, kai panaikinamas teismo sprendimas, kuriuo darbuotojo atleidimas iš darbo buvo pripažintas neteisėtu, taikytas DK 297 straipsnio 4 dalyje nustatytas pažeistų darbuotojo teisių gynimo būdas, sprendimo dalis dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo nukreipta vykdyti skubiai. Toks aiškinimas ir teisinių santykių reguliavimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2004; 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385/2005).

Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, spręstina, kad dėl atsakovės sumokėtų ieškovui 1 024,94 Eur vykdant Kauno apylinkės teismo 2013-09-10 sprendimo dalį dėl 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką skubaus vykdymo, gali būti taikomi CPK 762 straipsnio 4 dalyje nustatyti sprendimų įvykdymo atgręžimo ribojimai.

CPK 760 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai (sprendimo įvykdymo atgręžimas). Vadovaudamasis šia teisės norma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto nurodyti 1 660,47 Eur (2 685,41 Eur – 1 024,94 Eur) sumokėti ieškovui V. B. už prastovos laiką (DK 195 straipsnis), nes darbdavys (atsakovė) grąžintam į darbą darbuotojui (ieškovui) neturėjo galimybės suteikti jokio darbo, nebuvo priteista Kauno apylinkės teismo sprendimu, kuris vėliau panaikintas apeliacine ir kasacine tvarka, todėl ši lėšų suma negali būti grąžinta kaip išieškota (sumokėta) ieškovui pagal panaikintą teismo sprendimą (CPK 760 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 762 straipsnio 4 dalį atgręžti teismo sprendimo įvykdymą leidžiama tik tais atvejais, kai teismo sprendimu priteisto darbo užmokesčio gavėjas veikė nesąžiningai ir toks veikimas lėmė teismo sprendimo, kurio įvykdymą prašoma atgręžti, priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2013). Šias aplinkybes privalo įrodyti sprendimo įvykdymo atgręžimo siekiantis pareiškėjas. Pagal bylos medžiagą, nėra jokių duomenų, kad atsakovė būtų kėlusi klausimą pirmosios instancijos teisme dėl ieškovo V. B. nesąžiningumo ar padarytų sąskaitybos klaidų taikant CPK 762 straipsnio 4 dalį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta.

Esant išdėstytoms aplinkybėms spręstina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi klausimą dėl sprendimo vykdymo atgręžimo iš esmės išsprendė tinkamai, todėl atskirojo skundo argumentais jos naikinti ar keisti pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.