- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-02
- Bylos Nr.
- e2A-1235-560/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12847-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Loreta Braždienė
- Ieškovas
- P. A.
- Atsakovas
- S. P.
- Trečiasis asmuo
- G. Š., D. V.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Loretos Braždienės, Visvaldo Kazakiūno ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. sprendimo
civilinėje byloje pagal ieškovo P. A. ieškinį atsakovei S. P. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, tretieji asmenys – G. Š., D. V..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas P. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti, kad V. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., nėra ieškovo P. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., tėvas, ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., tėvas yra B. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m.
2. Ieškinyje nurodė, kad jo gimimo liudijime nurodyta: tėvas - A. V., V., o motina - A. S., ., tačiau įrašas apie tėvą šiame gimimo liudijime yra neteisingas, nes V. A. nėra ieškovo biologinis tėvas. Jo biologinis tėvas yra B. Š.. V. A. yra ieškovo senelis. V. A. į ieškovo gimimo dokumentus tėvu buvo įrašytas vien dėl to, kad būtų užpildyta gimimo dokumento grafa apie tėvą, nes ieškovo mama atsakovė S. A. (dabar - S. P.) pagimdė ieškovą būdama netekėjusi, o tikrasis ieškovo tėvas B. Š. atsisakė ją tuo metu vesti bei vedė kitą moterį - G. D., kuri pagimdė sūnų G. Š.. Pagal to meto tradicijas buvo privalu gimimo dokumentuose nurodyti abu tėvus. B. Š. atsisakius vesti atsakovę, ši toliau jokių santykių su juo nepalaikė ir, įregistruojant vaiko gimimą, jo tėvu įrašymui gimimo dokumentuose nurodė savo tėvą - ieškovo senelį V. A.. Tai, kad ieškovas yra B. Š. sūnus, gali patvirtinti ir šio asmens sūnus G. Š., patvirtina ir V. Č. (mergautinė pavardė Š.) - B. Š. sesers, 2010 m. sausio 25 d. testamentas, kuriame nurodyta, jog visą savo turtą palieka lygiomis dalimis savo sūnėnams: G. Š. ir P. A.. Ieškovo mama jam esant nepilnamečiui papasakojo apie tai, kad V. A. nėra jo tėvas, konkrečios datos jis neatsimena. Ieškovas (duomenys neskelbtini) metais vedė, po santuokos sudarymo gimė vaikai, kurie paskatino jį ieškoti tikrojo tėvo. Ieškovo mama papasakojo jam apie B. Š. motiną Z. Š. ir seserį V. Č.. Ieškovas jas susirado 1994 metais. V. Č. ieškovą supažindino su jo broliu G. Š., jie giminystės ryšį palaiko iki dabar. Ieškovas kreipėsi į UAB „Diagnostikos laboratorija“, kad būtų DNR tyrimu nustatyta, ar B. Š. yra ieškovo P. A. biologinis tėvas. Atlikus DNR tyrimą UAB „Unge“ teismo medicinos specialisto P. P. 2023 m. rugsėjo 12 d. išvadoje Nr. EAS 0032/23 nurodyta: „P. A. ir G. Š. su 99,982% tikimybe yra broliai, tiriamieji dalinasi bendra biologine vyriškąja Y linija.“
3. Ieškovo teta V. Č. mirė (duomenys neskelbtini). Iki pat jos mirties ieškovas palaikė su ja glaudžius ryšius, V. Č. 2010 m. spalio 25 d. buvo suteikusi ieškovui įgaliojimą tvarkyti, valdyti ir disponuoti jos lėšomis banke. 2022 m. vasario 11 d. ji išdavė ieškovui kitą - visaapimantį įgaliojimą atstovauti jos interesams santykiuose su fiziniais ir juridiniais asmenimis, pagal kurį veikdamas jis sprendė visus klausimus, susijusius su V. Č. bei jos turtu. V. Č. 2022 m. vasario 11 d. surašė oficialų notaro patvirtintą testamentą, kuriuo savo nekilnojamąjį turtą - butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), paliko ieškovui. Vėliau paaiškėjo, jog V. Č. 2022 m. birželio 20 d. bei 2022 m. birželio 22 d. surašė ir asmeninius testamentus, kuriais savo aukščiau nurodytą butą paliko D. V., teismas šiuos testamentus patvirtino. Ieškovas pateikė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašo pripažinti negaliojančius V. Č. asmeninius testamentus bei pripažinti galiojančiu 2022 m. vasario 11 d. testamentą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi įpareigojo ieškovą pateikti giminystės ryšį su V. Č. patvirtinančius įrodymus, o ieškovo giminystę su V. Č. gali įrodyti nustatyti faktai, kad ieškovas yra V. Č. brolio B. Š. sūnus.
Atsiliepimas
4. Atsakovė S. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad visiškai pripažįsta ieškovo ieškinį ir sutinka su ieškinio reikalavimais. Atsakovė patvirtino, kad V. A. yra ieškovo senelis, o ne tėvas, nes jam gimus, buvo įrašytas klaidingas įrašas, tėvu nurodant V. A..
5. Trečiasis asmuo G. Š. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad sutinka su ieškiniu. Paaiškino, kad apie brolį sužinojo būdamas suaugęs iš tėvo sesers V. Č., ji juos ir supažindino, nuo to laiko jie su broliu P. A. bendrauja ir palaiko pastovų ryšį.
6. Trečiasis asmuo D. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad nesutinka su ieškiniu ir prašo jį atmesti. Kad V. A. yra ne biologinis tėvas, o senelis bei jo motinos tėvas, ieškovui turėjo būti žinoma nuo pat vaikystės, tačiau net ir darant prielaidą, jog ieškovas sužinojo, kad V. A. nėra ieškovo biologinis tėvas būdamas vaikas, vadinasi jam sulaukus pilnametystės, t. y. (duomenys neskelbtini)., jis galėjo įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą ir ginčyti V. A. tėvystę. Vienerių metų ieškinio senaties terminas baigėsi 1978 m. balandžio 11 d. Ieškovui jau 1994 metais buvo žinoma, kad jo biologinis tėvas, pasak jo, yra B. Š.. Mirties liudijimas patvirtina, jog B. Š. mirė (duomenys neskelbtini) tuo metu ieškovui buvo 13 metų, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog tarp jo ir mirusio B. Š., jam gyvam esant, buvo susiformavę kokie nors socialiniai, tėvystės ar kitokie ryšiai, kurie leistų daryti išvadą, jog B. Š. jį laikė savo sūnumi. Ieškovui sulaukus pilnametystės, jis taip pat net 46 metus nesiekė nustatyti, jog B. Š. yra jo biologinis tėvas.
7. Velionė V. Č. pasakojo, kad ieškovas pas ją prisistatė, kai jai buvo apie 65 metus, apie 2008 metus, o apie ankstesnį jo egzistavimą ji nieko nežinojusi, velionės žodžiais, ieškovas atėjo pas ją, nes žinojo, kad ji neturi vaikų. V. Č. buvo vieniša ligota moteris, dėl to norėjo, kad ja būtų visapusiškai rūpinamasi, tad galimai dėl to ir patikėjo ieškovo teigimu, kad jis yra jos giminaitis. Tačiau, matomai, vėliau savo įsitikinimą dėl giminystės ryšių su ieškovu pakeitė, nes ieškovas po jos oficialaus testamento 2022 m. vasario 11 d. sudarymo, kuriuo ji savo turtą paliko ieškovui, ja nesirūpino ir dėl to ji pakeitė savo valią, ką patvirtina jos sudaryti asmeniniai testamentai, kuriais ji savo butą testamentais paliko ne ieškovui, o trečiajam asmeniui D. V.. Po V. A. mirties iki ieškovo ieškinio dėl jo tėvystės nuginčijimo pateikimo teismui praėjo 31 metai, o po B. Š. mirties praėjo 51 metai, tačiau ieškovas per šį laikotarpį nesiėmė jokių veiksmų tėvystei nuginčyti bei nustatyti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 15 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, priteisė trečiajam asmeniui D. V. iš ieškovo P. A. 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė valstybei iš ieškovo P. A. 27,85 Eur pašto išlaidų.
9. Teismas nurodė, kad ieškovo P. A. (gimusio (duomenys neskelbtini).) gimimo liudijime (LR Nr. (duomenys neskelbtini)) tėvu yra įrašytas V. A., o motina – S. A.. Ieškovo P. A. gimimo akto įraše Nr. 36 jo tėvo vardas nurodytas V, motina įrašyta - S. A., V. Iš santuokos liudijimo kopijos matyti, kad S. A. (duomenys neskelbtini)d. ištekėjo už V. P. ir tapo P.. Iš trečiojo asmens G. Š. gimimo liudijimo kopijos matyti, kad jis gimė (duomenys neskelbtini)., jo tėvas – B. Š., motina – G. V. D.. Iš B. Š. gimimo liudijimo kopijos matyti, kad jis gimė (duomenys neskelbtini)d., jo tėvas – J. Š., motina – S. B.. Iš mirties liudijimo kopijos matyti, kad B. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Iš Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis kopijos matyti, kad V. Č. gimė(duomenys neskelbtini)., jos tėvas – J. Š. (gim. (duomenys neskelbtini) m.), motina – Z. Š. (gim. (duomenys neskelbtini) m.). Iš V. Č. santuokos liudijimo kopijos matyti, kad jos ikisantuokinė pavardė buvo Š.. Iš 2010 m. sausio 25 d. testamento kopijos matyti, kad V. Č. notaro patvirtintu testamentu visą savo turtą lygiomis dalimis paliko sūnėnams G. Š. ir P. A.. Iš notaro patvirtinto 2010 m. sausio 25 d. įgaliojimo kopijos matyti, kad V. Č. įgaliojo P. A. tvarkyti, valdyti ir pilnai disponuoti visomis piniginėmis lėšomis, kurios saugomos visose sąskaitose, esančiose AB SEB banke, atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Iš 2022 m. vasario 11 d. notaro patvirtinto testamento kopijos matyti, kad V. Č. jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), palieka P. A.. Iš 2022 m. vasario 11 d. notaro patvirtinto įgaliojimo kopijos matyti, kad V. Č. įgaliojo P. A. naudotis ir valdyti (be teisės disponuoti ar suvaržyti) bet kuriuo jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, jos vardu atidaryti banko sąskaitas, naudotis, valdyti ir savo nuožiūra disponuoti bet kuriomis jai priklausančiomis piniginėmis lėšomis ir kt.
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 20 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-2038-1089/2023 pagal pareiškėjos D. V. prašymą dėl asmeninio testamento pripažinimo, suinteresuoti asmenys – P. A., Lietuvos Respublika, prašymą patenkino ir patvirtino V. Č. 2022 m. birželio 20 d. ir 2022 m. birželio 22 d. asmeninius testamentus, kuriais ji paliko pareiškėjai D. V. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šią nutartį Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 4 d. nutartimi paliko nepakeistą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-13087-1134/2023 pagal ieškovo P. A. ieškinį atsakovei D. V. dėl V. Č. asmeninių testamentų pripažinimo negaliojančiais ir notaro patvirtinto testamento pripažinimo galiojančiu, trečiasis asmuo – notarė D. S., įpareigojo ieškovą kartu su dubliku pateikti teismui jo giminystės ryšį su V. Č. patvirtinančius įrodymus. Teismo medicinos specialistas 2023 m. rugsėjo 12 d. išvadoje Nr. EAS 0032/23, atlikus Y-chromosomos testą, pateikė išvadą, kad P. A. ir G. Š. su 99,982 % tikimybe yra broliai, tiriamieji dalinasi bendra biologine vyriškąja Y linija.
11. Biologinė tiesa apie ieškovo kilmę tuo aspektu, kad gimimo liudijime tėvu įrašytas asmuo iš tiesų nėra ieškovo tėvas, ieškovui buvo žinoma nuo vaikystės, tačiau jis iki pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, kuria pareikalauta pateikti į civilinę bylą įrodymus apie ieškovo ir V. Č. giminystės ryšį, gavimo jokių veiksmų dėl savo tikrosios kilmės nustatymo ir teisinio pripažinimo nesiėmė. Ieškovas teismo posėdyje paaiškino, kad jis tokių veiksmų ir nebūtų ėmęsis, jei ne minėta civilinė byla, nes jis pats tiesą apie savo kilmę žinojo, spėjamo tėvo B. Š. giminaičiai, kuriuos jis susirado savo vaikų skatinamas 1994 m., jį priėmė, pripažino, dėl to ieškovas jokio poreikio juridiškai įteisinti savo kilmę nejautė. Šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad ieškovas į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo visų pirma kreipėsi ne siekdamas nustatyti ir teisiškai pripažinti savo kilmę, o dėl kito tikslo.
12. Gimimo liudijime ieškovo tėvu įrašius V. A., tarp ieškovo ir V. A. atsirado įstatymų nustatytos teisės ir pareigos, grindžiamos vaiko kilme. Šias teises ir pareigas V. A. prisiėmė savanoriškai ir jas vykdė - ieškovą augino ir globojo iki paauglystės. Ieškovo senelis V. A. iki pat savo mirties (mirė (duomenys neskelbtini) m.) nesiėmė jokių veiksmų nutraukti šį juridinį ryšį, nors, kaip teigė ieškovas teismo posėdžio metu, jis buvo įgalus ir šviesaus proto, taigi tokią galimybę turėjo. Tuo tarpu jokio ryšio su B. Š. ieškovas neturėjo, ieškovas šio asmens net nepažinojo. B. Š. galimai ir nežinojo, kad galbūt buvo ieškovo tėvas, nes ieškovo motina B. Š. nepranešė, kad laukiasi, kadangi ant jo buvo užpykusi, vėliau nereikalavo išlaikymo, apie brolį vaikystėje nieko nežinojo ir trečiasis asmuo G. Š.. Taigi šeiminiai ir emociniai ryšiai siejo ieškovą ir V. A., o su B. Š. ieškovas jokio santykio neturėjo, juo labiau grindžiamo tėvyste. Svarbu ir tai, kad ieškovo motina, net ir ištekėjusi, nesiėmė veiksmų nuginčyti V. A. tėvystę savo sūnaus atžvilgiu. Taigi nustatytos aplinkybės rodo, kad V. A. savo noru apsiėmė vykdyti įstatymų nustatytas pareigas, grindžiamos vaiko kilme, savo netekėjusios dukters vaikui, jis šias pareigas vykdė ir tokia situacija visus šio santykio dalyvius tenkino labai ilgą laiką. V. A. savo valios nepakeitė iki pat savo mirties ir ši valia, teismo vertinimu, turi būti gerbiama.
13. Ieškovo siekis pateikti teismui teismo pareikalautus įrodymus, patvirtinančius ieškovo giminystės ryšį su V. Č. (spėjamo tėvo seserimi), jo inicijuotoje civilinėje byloje dėl V. Č. testamentų pripažinimo negaliojančiais, yra teisėtas ir suprantamas, tačiau šį tikslą vertinant nurodytų aplinkybių kontekste, jis nėra svarbesnis už šeimos stabilumo išsaugojimą. Tokią išvadą teismas darė atsižvelgęs ir į tai, kad ieškovas, iniciavęs bylą dėl asmeninių testamentų pripažinimo negaliojančiais, siekia ne spėjamo tėvo, o jo sesers palikimo. Teismo vertinimu, ieškovo reikalavimas nutraukti ilgus metus besitęsusį tėvystės santykį, kad ieškovas galėtų pateikti įrodymus į kitą bylą, siekdamas paveldėti su tėvystės santykiu nesusijusio asmens turtą, nėra proporcinga priemonė ieškovo tikslui pasiekti. Netenkinus prašymo tėvystę nuginčyti, teismas dėl tėvystės nustatymo plačiau nepasisakė ir įrodymų nevertino, kadangi tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo liudijime apie tėvą. Teismas nurodė, kad ieškinį atmetus, trečiojo asmens prašymas taikyti ieškinio senatį nebėra juridiškai reikšmingas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
14. Ieškovas P. A. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškovo gimimo dokumentuose jo tėvu įrašius V. A. tarp ieškovo ir V. A. jokie tėvystės faktiniai santykiai nesusiformavo. V. A. ir ieškovą siejo senelio ir anūko santykiai, ieškovas V. A. vadino seneliu. Ieškovo motinai registruojant savo vaiko (ieškovo) gimimą, (duomenys neskelbtini)d. Gimimo akto įraše Nr. 36 ji nenurodė jokių konkrečių duomenų apie vaiko tėvą, buvo nurodytas tik vaiko tėvo vardas – V.. Ieškovas ir V. A. nebuvo šeima, kuri suprantama siaurąja prasme, t. y. tėvai ir jų vaikai. Byloje nėra įrodymų ir apie tai, kad V. A. būtų savo noru prisiėmęs vykdyti ar vykdė kokias nors ieškovo tėvo pareigas. Senelio pareigų vykdymas negali būti prilygintas, tapatinamas su tėvo pareigų vykdymu. Tėvystės įrašas tuo metu nebuvo sureikšmintas nei ieškovo, nei jo motinos ar senelio V. A., jis jiems nekėlė jokių neigiamų pasekmių, tad ir nebuvo ginčijamas. Ieškovo siekis nuneigti neteisingą įrašą jo gimimo dokumentuose apie tėvą yra teisėtas, ieškovas turi teisę žinoti savo tikrąją kilmę ir teisiškai ją įtvirtinti. Byloje yra pateiktas mokslu pagrįstas įrodymas - DNR tyrimas, kuris 99,982% patvirtina, kad P. A. ir G. Š. yra broliai pagal vyriškąją Y liniją, o tai patvirtina, kad jų tėvas yra tas pats asmuo - B. Š.. Teismas nepagrįstai nenagrinėjo klausimo ir dėl tėvystės nustatymo, nors kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, jog tokiose bylose turi būti nagrinėjamos visos aplinkybės.
Atsiliepimas
15. Atsakovė S. P. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, kad vien dėl tos aplinkybės, kad ieškovo gimimo dokumentuose tėvu įrašytas V. A., dėl to tarp ieškovo ir V. A. jokie tėvystės faktiniai santykiai nesusiformavo. Palaiko savo poziciją, išreikštą bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu ir palaiko sūnaus siekį žinoti savo kilmę ir biologinius tėvus, bei teisiškai pripažinti ir nustatyti savo kilmę.
16. Trečiasis asmuo D. V. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovo motinos tėvas V. A., ieškovo senelis, iki pat savo mirties žinojo, jog jis ieškovo gimimo liudijime yra nurodytas jo tėvu ir iki pat savo mirties šios tėvystės neginčijo. Ieškovas teismo posėdyje paaiškino, kad jis tokių veiksmų nebūtų ėmęsis, jei ne civilinė byla. Ieškovas nuo gimimo ((duomenys neskelbtini).) iki 1974 m. gyveno pas V. A., jo šeimoje kaime, V. A. rūpinosi jo sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu, sudarė jam sąlygas mokytis, nes ieškovas lankė vietinę vidurinę mokyklą, kurioje baigė 8 klases. Jokio ryšio su manomu tėvu B. Š. ieškovas neturėjo ir jo nepažinojo. Ieškovo kilmė iš tėvo yra patvirtinta oficialiu dokumentu - gimimo liudijimu, kuriame įrašas apie ieškovo tėvystę nėra paneigtas. Ieškovas beveik iki 65 metų neginčijo V. A. tėvystės nors nuo vaikystės žinojo, kad jis nėra jo tėvas ir tokia situacija jį tenkino bei iki pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023m. rugpjūčio 8 d. nutarties, kuria pareikalauta pateikti į civilinę bylą įrodymus apie ieškovo ir V. Č. giminystės ryšį.
17. Trečiasis asmuo G. Š. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, kad palaiko savo poziciją, išreikštą bylos nagrinėjimo metu, pirmojoje instancijoje ir ieškovo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
18. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
19. Byloje nustatyta, kad ieškovo P. A. (gimusio (duomenys neskelbtini).) gimimo liudijime (LR Nr. (duomenys neskelbtini)tėvu yra įrašytas V. A., o motina – S. A.. Ieškovo P. A. gimimo akto įraše Nr. 36 jo tėvo vardas nurodytas V., motina įrašyta - S. A., V.. Iš santuokos liudijimo kopijos matyti, kad S. A. (duomenys neskelbtini). ištekėjo už V. P. ir tapo P.. Iš trečiojo asmens G. Š. gimimo liudijimo kopijos matyti, kad jis gimė (duomenys neskelbtini)d., jo tėvas – B. Š., motina – G. V. D.. Iš B. Š. gimimo liudijimo kopijos matyti, kad jis gimė (duomenys neskelbtini)d., jo tėvas – J. Š., motina – S. B.. Iš mirties liudijimo kopijos matyti, kad B. Š. mirė (duomenys neskelbtini)d. Iš Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis kopijos matyti, kad V. Č. gimė (duomenys neskelbtini), jos tėvas – J. Š. (gim. (duomenys neskelbtini).), motina – Z. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)Iš V. Č. santuokos liudijimo kopijos matyti, kad jos ikisantuokinė pavardė buvo Š.. Iš 2010 m. sausio 25 d. testamento kopijos matyti, kad V. Č. notaro patvirtintu testamentu visą savo turtą lygiomis dalimis paliko sūnėnams G. Š. ir P. A.. Iš notaro patvirtinto 2010 m. sausio 25 d. įgaliojimo kopijos matyti, kad V. Č. įgaliojo P. A. tvarkyti, valdyti ir pilnai disponuoti visomis piniginėmis lėšomis, kurios saugomos visose sąskaitose, esančiose AB SEB banke, atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Iš 2022 m. vasario 11 d. notaro patvirtinto testamento kopijos matyti, kad V. Č. jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), palieka P. A.. Iš 2022 m. vasario 11 d. notaro patvirtinto įgaliojimo kopijos matyti, kad V. Č. įgaliojo P. A. naudotis ir valdyti (be teisės disponuoti ar suvaržyti) bet kuriuo jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, jos vardu atidaryti banko sąskaitas, naudotis, valdyti ir savo nuožiūra disponuoti bet kuriomis jai priklausančiomis piniginėmis lėšomis ir kt. Teismo medicinos specialistas 2023 m. rugsėjo 12 d. išvadoje Nr. EAS 0032/23, atlikus Y-chromosomos testą, pateikė išvadą, kad P. A. ir G. Š. su 99,982 % tikimybe yra broliai, tiriamieji dalinasi bendra biologine vyriškąja Y linija.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
20. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti, kad V. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., nėra ieškovo P. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., tėvas, ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., tėvas yra B. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m. Remiantis CK 3.149 straipsnio 1 dalimi, duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai (CK 3.150 straipsnio 2 dalis). Tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko interesams. Faktas, kad asmuo, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko tėvas, nėra biologinis vaiko tėvas, yra reikšmingas, tačiau nėra savaime pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę visais atvejais, nes teismas vertina ir kitas su prašomais nutraukti šeimos ryšiais susijusias svarbias aplinkybes. Dėl psichologinių priežasčių, prieraišumo vaikas tėvu gali laikyti asmenį, kuris nėra jo biologinis tėvas, o tokiu atveju vaikui svarbesnis emocinis ryšys su asmeniu, kurį jis laiko tėvu, nei kraujo ryšys. Vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu svarbiau gali būti tai, ką pats vaikas pripažįsta savo tėvu, nei biologinė tėvystė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018, ir kt.). Sprendžiant klausimus dėl tėvystės nuginčijimo, svarbiausi yra paties vaiko interesai, o biologinės tėvystės nustatymas nebūtinai reiškia veikimą geriausiais vaiko interesais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019).
21. Šiuo atveju bylos duomenys patvirtina, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme trečiasis asmuo D. V. prašė taikyti ieškinio senaties terminą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad trečiasis asmuo nėra tėvystės nuginčijimo teisinio santykio dalyvė ir negali reikalauti taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo argumentu nesutinka, kadangi prašyti taikyti ieškinio senatį gali visi asmenys, kuriems šis taikymas yra svarbus, daro įtaką teisėms ir pareigoms, nepriklausomai kokia yra šio asmens procesinė padėtis byloje. Ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, pagal savo procesinę padėtį byloje paprastai dalyvauja kaip atsakovas, kadangi ginčo materialiojo teisinio santykio šalis ir procesinių teisinių santykių šalis dažniausiai sutampa. Tačiau įstatymas ir kasacinio teismo praktika asmens teisę pareikšti reikalavimą taikyti ieškinio senatį sieja ne su procesine jo padėtimi, o su padėtimi materialiojo teisinio santykio, dėl kurio yra kilęs ginčas, atžvilgiu bei šio ginčo išsprendimo įtaka šio asmens teisėms ir pareigoms, t. y. tiesioginiu materialiuoju asmens suinteresuotumu bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-438-421/2017, 27, 29 punktai).
22. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti trečiojo asmens prašymą dėl ieškinio senaties taikymo. CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo galima per vienerius metus, taip pat nustatyta ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžia bendraisiais kreipimosi į teismą atvejais. Šio straipsnio 1 dalyje numatyti du ieškinio senaties pradžios skaičiavimo momentai: 1) kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše; 2) paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pirmuoju atveju vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektyvinės tėvystės (motinystės) teisės pažeidimą. Subjektyvinė tėvystės (motinystės) teisė pažeidžiama įrašu, bet apie teisės pažeidimą ir apie įrašą ne visada sužinoma tuo pačiu metu. Taigi vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektyvinės tėvystės (motinystės) teisės pažeidimą. Antruoju atveju senaties termino skaičiavimo pradžia yra diena, kai asmeniui, kuris kreipėsi į teismą, paaiškėjo aplinkybės, leidžiančios teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Ieškininės senaties termino esmę sudaro tai, kad subjektyvinė teisė egzistuoja visą laiką, bet jos pažeidimo atveju ji ginama ieškininės senaties termino ribose. Tokių teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senatį kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo, aiškinimo ir taikymo nuostatų laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-460/2007, Nr. 3K-3-312/2010 ir kt.).
23. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Ginčuose dėl vaiko kilmės Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio aspektu susiduria keli svarbūs interesai – vaiko, tėvystės nuginčijimo siekiančio asmens, spėjamo vaiko tėvo, vaiko motinos, tarp kurių būtina nustatyti teisingą pusiausvyrą (pvz., Lietuvos Aukščiausio Teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-687/2019).
24. Šiuo atveju bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas laikosi pozicijos, jog apie tai, kad V. A. yra ne jo biologinis tėvas, o jo senelis, jam papasakojo jo motina dar vaikystėje. Ieškovas pilnametystės sulaukė (duomenys neskelbtini)d. ir nuo šio momento jis galėjo įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą ir ginčyti V. A. tėvystę, kas patvirtina, jog ieškinio senaties terminas šiam reikalavimui pareikšti (duomenys neskelbtini)d. Ieškovas byloje nurodė, kad informaciją, jog B. Š. yra jo biologinis tėvas jis sužinojo dar 1994 metais, kai susirado B. Š. motiną ir seserį bei jos jam papasakojo istoriją apie aplinkybes, susijusias su jo gimimu. Šios aplinkybės patvirtina, jog jau nuo 1994 metų ieškovas žinojo, jog jo tėvas yra B. Š.. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi buvo pareikalauta pateikti į civilinę bylą įrodymus apie ieškovo ir V. Č. giminystės ryšį, kas lėmė, jog ieškovas kreipėsi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Kaip teismo posėdyje nurodė pats ieškovas, jis nebūtų reiškęs reikalavimo dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo jei ne minėta civilinė byla, nes jis laikė, kad žino tiesą apie savo kilmę, spėjamo tėvo B. Š. giminaičiai jį priėmė ir pripažino, todėl ieškovas jokio poreikio juridiškai įteisinti savo kilmę nejautė. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovas yra praleidęs įstatyme įtvirtintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, jis byloje reikalavimo dėl praleisto termino atnaujinimo nereiškė.
25. Ieškovas laikėsi pozicijos, jog ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo teismo medicinos specialisto 2023 m. rugsėjo 12 d. išvados gavimo, tačiau teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka. CPK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šiuo atveju, kaip byloje nurodo pats ieškovas, jis apie aplinkybę, kad V. A. nėra jo tėvas žinojo nuo pat vaikystės, jo sužinojimo momentas nebuvo siejamas su teismo medicinos išvados gavimu. Kaip nurodo pats ieškovas jis sužinojo apie tai, kad V. A. nėra jo tėvas dar vaikystėje, o su savo tikėtino tėvo B. Š. giminaičiais bendrauja nuo pat 1994 metų, kas paneigia apelianto argumentus, jog ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo teismo medicinos išvados gavimo. Papildomai byloje svarbu pažymėti, kad ieškovo senelis V. A. iki pat savo mirties (mirė (duomenys neskelbtini) m.) nesiėmė jokių veiksmų nutraukti tėvo-sūnaus juridinį ryšį, to niekada nedarė ir ieškovo motina. Kaip nurodė ieškovas, B. Š. galimai iki pat mirties nežinojo (mirė (duomenys neskelbtini).), kad galbūt buvo ieškovo tėvas, nes ieškovo motina B. Š. nepranešė, kad laukiasi, kadangi ant jo buvo užpykusi, vėliau nereikalavo išlaikymo, apie brolį vaikystėje nieko nežinojo ir trečiasis asmuo G. Š..
26. CK 1.131 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nors ir nevertino ieškinio senaties termino praleidimo aspektų, tačiau pagrįstai ieškovo ieškinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis sprendžia, jog pagrindo tenkinti ieškovo apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
27. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, yra pagrindas trečiojo asmens D. V. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinti, trečiajam asmeniui iš ieškovo priteisiant 500 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Ieškovo P. A. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo P. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui D. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.