- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-15
- Bylos Nr.
- e2-1340-1093/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12847-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Benetė
- Ieškovas
- P. A.
- Atsakovas
- S. P.
- Trečiasis asmuo
- G. Š., D. V.
- Advokatai
- Ernestas Vaišvilas, Pelagėja Stonkienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. A. ieškinį atsakovei S. P. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, tretieji asmenys – G. Š., D. V.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas P. A. 2023 m. rugpjūčio 31 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas (i) pripažinti, kad V. A., gim. (duomenys neskelbiami)., nėra ieškovo P. A., gim. (duomenys neskelbiami) tėvas, ir (ii) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. A., gim. (duomenys neskelbiami), tėvas yra B. Š., gim. (duomenys neskelbiami).
2. Ieškinyje ieškovas nurodo, kad jo gimimo liudijime nurodyta: tėvas - A. V., (duomenys neskelbiami), o motina - A. S., (duomenys neskelbiami). Tačiau įrašas apie tėvą šiame gimimo liudijime yra neteisingas, nes V. A. nėra ieškovo biologinis tėvas. Jo biologinis tėvas yra B. Š.. V. A. yra ieškovo senelis. V. A. į ieškovo gimimo dokumentus tėvu buvo įrašytas vien dėl to, kad būtų užpildyta gimimo dokumento grafa apie tėvą, nes ieškovo mama atsakovė S. A. (dabar - S. P.) pagimdė ieškovą būdama netekėjusi, o tikrasis ieškovo tėvas B. Š. atsisakė ją tuo metu vesti bei vedė kitą moterį - G. D., kuri pagimdė sūnų G. Š.. Pagal to meto tradicijas buvo privalu gimimo dokumentuose nurodyti abu tėvus. B. Š. atsisakius vesti atsakovę, ši toliau jokių santykių su juo nepalaikė ir, įregistruojant vaiko gimimą, jo tėvu įrašymui gimimo dokumentuose nurodė savo tėvą - ieškovo senelį V. A.. Atsakovė pati augino savo sūnų. Tai, kad ieškovas yra B. Š. sūnus, gali patvirtinti ir šio asmens sūnus G. Š., patvirtina ir V. Č. (mergautinė pavardė (duomenys neskelbiami)) - B. Š. sesers, (duomenys neskelbiami) testamentas, kuriame nurodyta, jog visą savo turtą palieka lygiomis dalimis savo sūnėnams: G. Š. ir P. A.. Ieškovo mama jam esant nepilnamečiui papasakojo apie tai, kad V. A. nėra jo tėvas, konkrečios datos jis neatsimena. Ieškovas (duomenys neskelbiami) metais vedė, po santuokos sudarymo gimė vaikai, kurie paskatino jį ieškoti tikrojo tėvo. Ieškovo mama papasakojo jam apie B. Š. motiną Z. Š. ir seserį V. Č.. Ieškovas jas susirado (duomenys neskelbiami) metais. Jos ieškovą pažino ir, kaip sakė Z. Š., apie ieškovo mamos ir tėvo B. Š. konfliktą bei jo gimimą ir tolesnį gyvenimą jos su V. Č. žinojusios. Ji taip pat sakė, kad B. Š. labai barė ir niekaip negalėjo įkalbėti vesti ieškovo motiną. Ieškovas su jomis palaikydavo pastovų giminystės ryšį, su savo šeima lankydavosi pas jas. Vėliau V. Č. ieškovą supažindino su jo broliu G. Š., jie giminystės ryšį palaiko iki dabar. Daugiau artimų giminių iš tėvo B. Š. pusės ieškovas neturi, visi yra mirę. Ieškovas kreipėsi į UAB „Diagnostikos laboratorija“, kad būtų DNR tyrimu nustatyta, ar B. Š. yra ieškovo P. A. biologinis tėvas. Atlikus DNR tyrimą UAB „(duomenys neskelbiami)“ teismo medicinos specialisto (duomenys neskelbiami) (duomenys neskelbiami) išvadoje Nr. (duomenys neskelbiami) nurodyta: „P. A. ir G. Š. su 99,982% tikimybe yra broliai, tiriamieji dalinasi bendra biologine vyriškąja Y linija.“ Tad ši specialisto išvada objektyviai ir moksliškai patvirtina, kad ieškovo P. A. biologinis tėvas yra G. Š. tėvas - B. Š.. Ieškovo teta V. Č. mirė (duomenys neskelbiami). Iki pat jos mirties ieškovas palaikė su ja glaudžius ryšius. V. Č. (Duomenys neskelbiami) buvo suteikusi ieškovui įgaliojimą tvarkyti, valdyti ir disponuoti jos lėšomis banke. (Duomenys neskelbiami) ji išdavė ieškovui kitą - visaapimantį įgaliojimą atstovauti jos interesams santykiuose su fiziniais ir juridiniais asmenimis, pagal kurį jis veikdamas sprendė visus klausimus, susijusius su V. Č. bei jos turtu. V. Č. (duomenys neskelbiami) surašė oficialų notaro patvirtintą testamentą, kuriuo savo nekilnojamąjį turtą - butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbiami), paliko ieškovui. Vėliau paaiškėjo, jog V. Č. (duomenys neskelbiami) bei (duomenys neskelbiami) surašė ir asmeninius testamentus, kuriais savo aukščiau nurodytą butą paliko D. V.. Teismas šiuos testamentus patvirtino. Ieškovas pateikė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašo pripažinti negaliojančius V. Č. asmeninius testamentus bei pripažinti galiojančiu (duomenys neskelbiami) testamentą. Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbiami) nutartimi įpareigojo ieškovą pateikti giminystės ryšį su V. Č. patvirtinančius įrodymus. Tie įrodymai teismo prašomi tam, kad nustatyti, jog ieškovas P. A. gali paveldėti V. Č. turtą pagal įstatymą kaip penktos eilės įpėdinis. Ieškovo giminystę su V. Č. gali įrodyti nustatyti faktai, kad ieškovas yra V. Č. brolio B. Š. sūnus, o šis yra jo biologinis tėvas, bei nuginčijus tai, kad V. A. yra ieškovo P. A. tėvas. Ieškovas siekia žinoti savo kilmę ir biologinius tėvus bei teisiškai pripažinti ir nustatyti savo kilmę, kad jo biologinis tėvas yra B. Š., o taip pat įvykdyti aukščiau nurodytą teismo (duomenys neskelbiami) nutartį ir įrodyti ieškovo P. A. giminystės ryšį su biologinio tėvo B. Š. seserimi V. Č.
Atsiliepimas
3. Atsakovė S. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad visiškai pripažįsta ieškovo ieškinį ir sutinka su ieškinio reikalavimais. Atsakovė patvirtino, kad V. A. yra ieškovo senelis, o ne tėvas, nes jam gimus, buvo įrašytas klaidingas įrašas, tėvu nurodant V. A. Tokia situacija susiklostė, nes atsakovė nebuvo susituokusi su ieškovo tėvu B. Š., nes jis atsisakė vesti atsakovę. Pagal tų laikų tradicijas, gimęs vaikas, kurio tėvas nežinomas, buvo neretai laikomas nepilnaverčiu, todėl atsakovė, norėdama sūnui gero, į ieškovo gimimo dokumentus įrašė ieškovo senelį, savo tėvą - V. A.
4. Trečiasis asmuo G. Š. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad sutinka su ieškiniu. Paaiškino, kad jis augo su abiem tėvais iki tėvo B. Š. mirties. Iki pat mirties tėvas nepasakojo apie kitą sūnų - P. A.. Trečiasis asmuo apie brolį sužinojo būdamas suaugęs iš tėvo sesers V. Č., ji juos ir supažindino. Nuo to laiko jie su broliu P. A. bendrauja ir palaiko pastovų ryšį.
5. Trečiasis asmuo D. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad nesutinka su ieškiniu ir prašo jį atmesti. Papildomai nurodo, kad ieškinyje ieškovo pateiktos aplinkybės neatitinka tikrovės. Ieškovo teigimu, jis gimė iš nesančios santuokoje motinos, todėl jo gimimo liudijime kaip tėvas buvo įrašytas V. A., kuris nėra jo biologinis tėvas, o yra jo senelis. Apie tai, kad V. A. yra ne jo biologinis tėvas, o jo senelis, pasak ieškovo, jam papasakojo jo motina dar vaikystėje. Kad V. A. yra ne biologinis tėvas, o senelis bei jo motinos tėvas, ieškovui turėjo būti žinoma nuo pat vaikystės. Tačiau net ir darant prielaidą, jog ieškovas sužinojo, kad V. A. nėra ieškovo biologinis tėvas būdamas vaikas, vadinasi jam sulaukus pilnametystės, t. y. (duomenys neskelbtini), jis galėjo įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą ir ginčyti V. A. tėvystę. Vienerių metų ieškinio senaties terminas baigėsi (duomenys neskelbtini). Tačiau ieškovas, žinodamas, jog V. A. nėra jo biologinis tėvas, senelio tėvystės, sulaukęs pilnametystės, neginčijo jam gyvam esant dar (duomenys neskelbtini) metų. Taip pat, pasak ieškovo, jo biologinis tėvas yra B. Š.. Ieškovo teigimu, apie tai, kad jis yra jo biologinis tėvas, jam tapo žinoma atlikus (duomenys neskelbtini) DNR tyrimą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuo šios išvados datos ieškovas skaičiuoja, kad jis sužinojo apie tai, jog V. A. nėra jo tėvas. Tačiau ieškovo nurodyti ieškinyje teiginiai apie laikotarpį, kada jis sužinojo, jog B. Š. yra jo biologinis tėvas, prieštarauja vieni kitiems. Ieškovo teigimu, apie tai, kad B. Š. yra jo biologinis tėvas jis sužinojo dar (duomenys neskelbtini) metais, kai susirado B. Š. motiną ir seserį bei jos esą jam papasakojo apie jo gimimą bei jo motinos konfliktą su B. Š.. Tokiu būdu ieškovui jau (duomenys neskelbtini) metais buvo žinoma, kad jo biologinis tėvas, pasak jo, yra B. Š.. Nei ieškovo motinos pasakojimas ieškovui apie tai, kad V. A. nėra jo tėvas, nei ieškovo bendravimas su mirusio B. Š. motina, seserimi ir sūnumi bei ieškovo iniciatyva atliktas DNR jo ir G. Š. tyrimas patikimai nepatvirtina, jog miręs B. Š. yra biologinis ieškovo tėvas, nes nurodytos ieškovo aplinkybės tėra tik ieškovo įrodymų rinkimas, siekiant nuginčyti V. A. tėvystę bei nustatyti B. Š. biologinę tėvystę. Mirties liudijimas patvirtina, jog B. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Tuo metu ieškovui buvo (duomenys neskelbtini) metų. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog tarp jo ir mirusio B. Š., jam gyvam esant, buvo susiformavę kokie nors socialiniai, tėvystės ar kitokie ryšiai, kurie leistų daryti išvadą, jog B. Š. jį laikė savo sūnumi. Nepateikti jokie įrodymai apie tai, jog B. Š. dėl kokių nors priežasčių negalėjo ginčyti V. A. tėvystės. B. Š. iki mirties nepripažino, jog ieškovas yra jo sūnus, ir neginčijo ieškovo tėvystės, tad jis neišreiškė savo valios dėl noro būti ieškovo tėvu bei nepatvirtino savo tėvystės. Kad jis yra ieškovo tėvas, iki jo mirties neprašė nustatyti ir ieškovo motina. Ieškovui sulaukus pilnametystės, jis taip pat net (duomenys neskelbtini) metus nesiekė nustatyti, jog B. Š. yra jo biologinis tėvas. Nei B. Š. sesers (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini) sudaryti oficialieji testamentai, nei jos ieškovui išduoti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įgaliojimai nepatvirtina, jog tokiu būdu ji pripažino, kad ieškovas yra jos mirusio brolio sūnus, ir šios ieškovo nurodytos aplinkybės nepatvirtina jokių giminystės ryšių tarp ieškovo ir B. Š. bei jo sesers V. Č.. Pažymėtina, jog (duomenys neskelbtini) oficialiuoju testamentu V. Č. visą jai priklausantį turtą paliko D. V. motinai, o jai mirus, prieš atsirandant palikimui arba nepriėmus palikimo - D. V.. V. Č. (Duomenys neskelbtini) išdavė D. V. motinai notarinį įgaliojimą, kurio pagrindu ieškovės motina ir ieškovė ją atstovavo įvairiose įstaigose, įmonėse, organizacijose bei atliko jos vardu kitus veiksmus. Ji taip pat (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sudarė asmeninius testamentus, kuriais jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko D. V. Velionė V. Č. pasakojo, kad ieškovas pas ją prisistatė, kai jai buvo apie (duomenys neskelbtini) metus, apie (duomenys neskelbtini) metus, o apie ankstesnį jo egzistavimą ji nieko nežinojusi. Velionės žodžiais, ieškovas atėjo pas ją, nes žinojo, kad ji neturi vaikų. Apie brolio artimus santykius su ieškovo motina, gimusį ieškovą, iki tol ji nieko nežinojo ir nei ieškovo, nei jo motinos iki tol nebuvo mačiusi, o jos brolis niekada apie tai, kad palaiko ar palaikė artimus ryšius su ieškovo motina ir kad ji pagimdė nuo jo sūnų, nėra jai pasakojęs. V. Č. buvo vieniša ligota moteris, dėl to norėjo, kad ja būtų visapusiškai rūpinamasi, tad galimai dėl to ir patikėjo ieškovo teigimu, kad jis yra jos giminaitis. Tačiau, matomai, vėliau savo įsitikinimą dėl giminystės ryšių su ieškovu pakeitė, nes ieškovas po jos oficialaus testamento (duomenys neskelbtini) sudarymo, kuriuo ji savo turtą paliko ieškovui, ja nesirūpino ir dėl to ji pakeitė savo valią, ką patvirtina jos sudaryti asmeniniai testamentai, kuriais ji savo butą testamentais paliko ne ieškovui, o trečiajam asmeniui D. V.. Nei B. Š. sūnus G. Š., nei mirusios V. Č. pusseserė B. K. negali patikimai patvirtinti, jog B. Š. yra ieškovo biologinis tėvas bei kad jis siekė nuginčyti V. A. tėvystę bei buvo apsisprendęs būti ieškovo tėvu ir pripažinti savo tėvystę. Po V. A. mirties iki ieškovo ieškinio dėl jo tėvystės nuginčijimo pateikimo teismui praėjo (duomenys neskelbtini) metai, o po B. Š. mirties praėjo (duomenys neskelbtini) metai, tačiau ieškovas per šį laikotarpį nesiėmė jokių veiksmų tėvystei nuginčyti bei nustatyti.
Šalies argumentai
6. Ieškovas rašytiniuose paaiškinimuose dėl ieškinio senaties nurodė, kad senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo nėra naikinamasis. Ieškovas apie tai, kad jo biologinis tėvas yra B. Š., o ne V. A., pirmiausia sužinojo iš fizinių asmenų teiginių, kurie nebuvo patvirtinti objektyviais įrodymais. Dėl to nesant objektyvių, dokumentais ar kitais mokslu paremtais duomenimis pagrįstų įrodymų, buvo abejonių dėl tokių tėvystės faktų. Teismo medicinos specialisto (duomenys neskelbtini) išvada yra dokumentas, kuriame moksliškai, neginčijamai ir objektyviai patvirtinta, kad ieškovo biologinis tėvas yra B. Š.. Tad tik nuo šios specialisto išvados datos laikytina, jog ieškovas objektyviai ir neabejotinai sužinojo apie tai, jog jo biologinis tėvas yra B. Š., o ne V. A., ir dėl to duomenys nurodyti ieškovo gimimo liudijime apie jo tėvą yra akivaizdžiai neatitinkantys tikrovės. Tokiu atveju ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo šios išvados gavimo ir jis nėra praleistas. Ieškiniams dėl tėvystės nustatymo ieškinio senaties terminas netaikomas. Prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl tėvystės nuginčijimo šalys yra ieškovas ir atsakovė. Tėvystės nuginčijimas savaime nesukelia jokių teisinių pasekmių trečiajam asmeniui D. V.. Reikalavimas nuginčyti V. A. tėvystę nėra nukreiptas ir prieš šios bylos proceso dalyvio - trečiojo asmens D. V. interesus. Jos interesai yra susiję su ieškovo reikalavimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. Š., kuris yra miręs, yra ieškovo tėvas. Teismui teigiamai išsprendus šį klausimą ieškovas įgytų teisę pretenduoti į V. Č. palikimą, į kurį pretenduoja ir trečiasis asmuo D. V.. Tokiu atveju tai paliestų šio trečiojo asmens interesus. Tačiau reikalavimui nustatyti tėvystę ieškinio senatis netaikoma. Tad trečiasis asmuo D. V. neturi jokio teisinio suinteresuotumo tėvystės nuginčijimo klausimu, nes, kaip minėta, tėvystės nuginčijimas neturės jokios įtakos jos interesams. Trečiasis asmuo nereiškiantis savarankiškų reikalavimų pagal įstatymą nėra nagrinėjamo byloje ginčo dėl tėvystės nuginčijimo šalis (ieškovas ar atsakovas) bei neturi jokio materialinio suinteresuotumo. Tokiu atveju jis neturi ir teisės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 1.126 straipsnio 2 d. ginčo šaliai – teisės reikalauti taikyti ieškinio senatį. Visa tai leidžia daryti išvadą, jog trečiasis asmuo nereiškiantis savarankiškų reikalavimų D. V. neturi teisės prašyti taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimui dėl V. A. tėvystės nuginčijimo. Todėl, trečiajam asmeniui D. V. teikiant prašymą dėl ieškinio senaties taikymo, manytina, kad teismas neturi pagrindo tokį prašymą nagrinėti ir tuo labiau tokį prašymą tenkinti. Tokią teismų praktiką formuoja ir šio apylinkės teismo apeliacinės instancijos teismas – Vilniaus apygardos teismas, pavyzdžiui, savo 2019 m. liepos 2 d. nutartyje, kuri priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1784-340/2019, 2020 m. kovo 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-789-912/2020. Jei teismas manytų, kad ieškinio senaties terminas turi būti taikomas, nes jis yra praleistas, ieškovas prašome atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, kadangi jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Ieškovui iki šiol nebuvo objektyvaus poreikio nuginčyti tėvystę. Jis atsirado tik teismui kitoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje (Nr.(duomenys neskelbtini)) pareikalavus pateikti giminystę su V. Č. patvirtinančius oficialius dokumentus. Tad ieškovo reikalavimas teisiškai pripažinti jo tikrąją kilmę (t. y. tikrąją tėvystę nuginčijant neatitinkančią tikrovės) yra svarbus bei atitinkantis, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką ir ginamus principus bei vertybes.
7. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Ieškovo atstovas paaiškino, kad tai, jog ieškovo dokumentuose jo tėvu nurodytas V. A., ieškovui jokių sunkumų gyvenime nesukėlė. Tačiau jam vedus ir gimus vaikams, jie iškėlė klausimą, kas yra tikrasis ieškovo tėvas. Tada ieškovas ir susirado savo tetą V. Č. (duomenys neskelbtini) metais, tėvas jau buvo miręs. Tetai buvo žinoma apie jo egzistavimą. Ji supažindino ieškovą su tėvo giminėm. Teta pripažino ieškovą kaip sūnėną, nes jam testamentu paliko turto. Taip pat ir tėvo giminė pripažino ieškovą. Dėl šių priežasčių ieškovas ir nesikreipė niekur, kad būtų oficialiai pripažinta B. Š. tėvystė. DNR tyrimą padarė (duomenys neskelbtini), kai to buvo pareikalauta kitoje civilinėje byloje. Nuo specialisto išvados laikytina, kad ieškovas sužinojo, kad jo tėvas yra B. Š.. Ieškovą augino tik mama. Ieškovas gyveno ir pas senelius, kurie juo rūpinosi kaip anūku. D. V. nėra nei bylos, nei ginčo šalis, neturi suinteresuotumo tėvystės nuginčijimu, dėl to neturi teisės prašyti taikyti ieškinio senatį, o teismas neturi pagrindo nei tokį prašymą nagrinėti, nei tenkinti, o pats teismas ieškinio senaties taikyti negali. Ieškovas turi teisę žinoti savo kilmę, ją įtvirtinti oficialiai. Nėra jokių įrodymų, kad V. A. laikė save ieškovo tėvu. Tarp B. Š. ir ieškovo negalėjo susidaryti jokie tėviški santykiai, nes ieškovo tėvas mirė labai jaunas, o motina nenorėjo jokių ryšių su ieškovo tėvu, nes buvo jo apgauta. Ieškovas galutinio įsitikinimo, kad B. Š. yra jo tėvas, neturėjo iki pat DNR tyrimo atlikimo, nuo kada ir turi būti skaičiuojama senaties termino eiga. Trečiasis asmuo D. V. ne ginčo šalis, o proceso dalyvis. Ji neturi jokio intereso reikalavimo dėl tėvystės nuginčijimo atžvilgiu, jai suinteresuotumas gali būti tik tėvystės nustatymu.
8. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad pas senelį V. A. gyveno iki (duomenys neskelbtini) metų. Seneliai juo rūpinosi kaip anūku. Ieškovas žinojo, kad V. A. yra jo senelis, o ne tėvas nuo pat vaikystės, nuo 6-7 metų. Tarp jo ir V. A. buvo susidaręs ryšys kaip tarp senelio ir anūko, tėviško ryšio nebuvo. Visi žinojo, kad V. A. yra ieškovo senelis. Ieškovas vaikystė sužinojo ir apie tai, kad jo tėvas yra B. Š., kuris gyvena gretimame kaime. Su seneliu apie dokumentus jokios kalbos nebuvo. Kaip vaikas nesuprato dokumentų, kuriuose tėvu nurodytas V. A., reikšmės. Pačiam atsirado noras keisti įrašą dėl tėvo po DNR ekspertizės ir kai teismas pareikalavo, kitaip nebūtų ginčijęs. Senelis V. A. mirė nuo širdies nepakankamumo, iki mirties buvo sveiko proto, įgalus, senelis turėjo keturis vaikus, tik vienas iš jų paveldėjo visą senelių turtą, bet tas sūnus miręs, nei ieškovo motina, nei jis pats po senelio V. A. mirties jo turto nepaveldėjo. Su tėvo gimine susipažino (duomenys neskelbtini) metais. Iš pradžių su teta V. Č., o ji supažindino su savo motina ir ieškovo broliu G. Š.. B. Š. mirė jaunas (duomenys neskelbtini) nuo galvos auglio. Tetos apie ieškovo egzistavimą žinojo iš kalbų kaime. Aplinkybių dėl paties B. Š. nuomonės dėl tėvystės ieškovas nežinojo. Prašo nustatyti tėvystę ne tik dėl kitos civilinės bylos, bet ir dėl to, kad ieškovas nori žinoti savo kilmę.
Atsiliepimas
9. Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas palaikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad pripažįsta ieškinį ir prašė jį tenkinti. Atsakovės atstovas paaiškino, kad V. A. yra ieškovo senelis, o ne tėvas. Įrašas gimimo liudijime atsirado dėl to, kad augdamas vaikas nepatirtų patyčių. Atsakovei sužinojus, kad nuo B. Š. laukiasi ir kita mergina, ji nebenorėjo su juo turėti jokių reikalų.
10. Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad nesakė B. Š., kad nuo jo laukiasi, neprašė išlaikymo. Ieškovas pas senelius gyveno 13 metų, atsakovė tuo metu buvo išvažiavusi į miestą mokytis, taip pat dirbo. Ji siuntė pinigų savo tėvams – ieškovo seneliams, o jie ir apipirkdavo sūnų. Kai baigė mokslus – ištekėjo, bet po trijų metų liko našlė. Ieškovą pas save pasiėmė po 8 klasių. Vaiko reikalais mokykloje rūpindavosi daugiausiai ieškovo močiutė ir atsakovė.
Atsiliepimas
11. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens G. Š. atstovas palaikė atsiliepimą ieškinį, nurodė, kad sutinka su pareikštais reikalavimais ir prašė ieškinį tenkinti.
12. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens D. V. atstovė palaikė atsiliepimą į ieškinį, prašė ieškinį atmesti. Atstovė paaiškino, kad pagal Instrukcijos dėl civilinės metrikacijos tvarkos Lietuvos TSR 29 punktą buvo įrašytas tėvavardis, bet ir tėvas nurodytas gimimo liudijime. Vadinasi, ieškovas visada žinojo šį įrašą. V. A. rūpinosi ieškovu, jį augino iki 8 klasės, jį išlaikė, rūpinosi, taip susiformavo tėviški ryšiai, V. A. galbūt net tėvu prisistatė. V. A. savo tėvystės neginčijo iki pat savo mirties. Taip pat nebuvo prašomas išlaikymas iš B. Š.. Kad V. A. ne jo tėvas, ieškovas iš motinos sužinojo vaikystėje. Ieškovas tėvystę galėjo ginčyti, kai jam suėjo (duomenys neskelbiami) metų ((duomenys neskelbiami) m.), bet neginčijo iki pat V. A. mirties (duomenys neskelbiami) metų. Tai patvirtina, kad tarp ieškovo ir senelio buvo susiklostę tėviški santykiai. D. V. yra suinteresuota bylos baigtimi, kadangi ji ir ieškovas bylinėjasi kitoje civilinėje byloje. Trečiasis asmuo turi šalies procesines teises ir pareigas, dėl to gali prašyti taikyti ieškinio senatį, ko ir prašo. Be to, nėra patikimų įrodymų, kad B. Š. yra ieškovo biologinis tėvas. Yra tik netiesioginiai įrodymai. DNR tyrimas patvirtina tik tai, kad ieškovas ir G. Š. yra broliai. Tarp ieškovo ir B. Š. nebuvo jokių ryšių, atsakovė nesiekė, kad susiformuotų ryšiai tarp ieškovo ir B. Š., kaip tarp tėvo ir sūnaus. Ieškiniu siekiama žinoti ne savo kilmę, bet paveldėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmetamas.
13. Civilinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovo P. A. (gimusio (duomenys neskelbiami)) gimimo liudijime (LR Nr. (duomenys neskelbiami)) tėvu yra įrašytas V. A., o motina – S. A.. Ieškovo P. A. gimimo akto įraše Nr. (duomenys neskelbiami) jo tėvo vardas nurodytas (duomenys neskelbiami), motina įrašyta - S. A., (duomenys neskelbiami). Iš santuokos liudijimo kopijos matyti, kad S. A. (duomenys neskelbiami) ištekėjo už V. P. ir tapo (duomenys neskelbiami). Iš trečiojo asmens G. Š. gimimo liudijimo kopijos matyti, kad jis gimė (duomenys neskelbiami)., jo tėvas – B. Š., motina – G. V. D. Iš B. Š. gimimo liudijimo kopijos matyti, kad jis gimė (duomenys neskelbiami)., jo tėvas – J. Š., motina – S. B.. Iš mirties liudijimo kopijos matyti, kad B. Š. mirė (duomenys neskelbiami). Iš Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis kopijos matyti, kad V. Č. Gimė (duomenys neskelbiami). , jos tėvas – J. Š. (gim. (duomenys neskelbiami)), motina – Z. Š. (gim.(duomenys neskelbiami)). Iš V. Č. santuokos liudijimo kopijos matyti, kad jos ikisantuokinė pavardė buvo (duomenys neskelbiami). Iš (duomenys neskelbiami) testamento kopijos matyti, kad V. Č. notaro patvirtintu testamentu visą savo turtą lygiomis dalimis paliko sunėnams G. Š. ir P. A.. Iš notaro patvirtinto (duomenys neskelbiami) įgaliojimo kopijos matyti, kad V. Č. įgaliojo P. A. tvarkyti, valdyti ir pilnai disponuoti visomis piniginėmis lėšomis, kurios saugomos visose sąskaitose, esančiose AB SEB banke, atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Iš (duomenys neskelbiami) notaro patvirtinto testamento kopijos matyti, kad V. Č. jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbiami)., palieka P. A.. Iš (duomenys neskelbiami) notaro patvirtinto įgaliojimo kopijos matyti, kad V. Č. įgaliojo P. A. naudotis ir valdyti (be teisės disponuoti ar suvaržyti) bet kuriuo jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, jos vardu atidaryti banko sąskaitas, naudotis, valdyti ir savo nuožiūra disponuoti bet kuriomis jai priklausančiomis piniginėmis lėšomis ir kt. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 20 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbiami) pagal pareiškėjos D. V. prašymą dėl asmeninio testamento pripažinimo, suinteresuoti asmenys – P. A., Lietuvos Respublika, prašymą patenkino ir patvirtino V. Č. (duomenys neskelbiami) ir (duomenys neskelbiami) asmeninius testamentus, kuriais ji paliko pareiškėjai D. V. butą, esantį (duomenys neskelbiami). Šią nutartį Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 4 d. nutartimi paliko nepakeistą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbiami) pagal ieškovo P. A. ieškinį atsakovei D. V. dėl V. Č. asmeninių testamentų pripažinimo negaliojančiais ir notaro patvirtinto testamento pripažinimo galiojančiu, trečiasis asmuo – notarė D. S., įpareigojo ieškovą kartu su dubliku pateikti teismui jo giminystės ryšį su V. Č. patvirtinančius įrodymus. Teismo medicinos specialistas (duomenys neskelbiami) išvadoje Nr. (duomenys neskelbiami), atlikus Y-chromosomos testą, pateikė išvadą, kad P. A. ir G. Š. su 99,982 % tikimybe yra broliai, tiriamieji dalinasi bendra biologine vyriškąja Y linija.
14. Ieškovas P. A., gimęs (duomenys neskelbiami)., prašo teismo pripažinti, kad V. A., gim. (duomenys neskelbiami)., nėra jo tėvas, ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovo P. A. tėvas yra B. Š., gim. (duomenys neskelbiami).
15. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, sprendžiant pilnamečio vaiko tėvystės klausimą vaiko, suaugusio asmens, interesai prioriteto prieš tėvų interesus neturi, nors jo nuomonės ir paisoma. Sprendžiant pilnamečio vaiko tėvystės klausimą tokie kriterijai kaip pareigos vaikui, vaiko psichologinis saugumas ir pan. praranda aktualumą, nes šiuo atveju yra svarbu rasti pusiausvyrą tarp dviejų suaugusių asmenų interesų ir nuspręsti, ar vieno iš jų teisės į privataus gyvenimo gerbimą ribojimas (tęsiant teisinį tėvystės santykį ar jį nutraukiant), tenkinant kito interesus, yra proporcinga priemonė tikslui pasiekti. Siekiant nustatyti teisėtą tikslą, kurio siekiama nuginčijant pilnamečio vaiko tėvystę, turi būti vertinama faktinė šeimos situacija, t. y. kas konkrečiu atveju yra svarbiau – teisinis apibrėžtumas, šeimos stabilumas ar pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-916/2020).
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas tėvystės nuginčijimo klausimus, biologinės tiesos kriterijaus nelaiko pagrindiniu, leidžiančiu nuginčyti tėvystę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018).
17. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas nurodė, jog prašydamas teismo pripažinti, kad V. A. nėra jo tėvas, bei nustatyti, kad jo tėvas yra B. Š., siekia dviejų tikslų – pirma, nustatyti ir teisiškai pripažinti savo kilmę, antra, pateikti teismui teismo pareikalautus įrodymus, patvirtinančius ieškovo giminystės ryšį su V. Č. (spėjamo tėvo seserimi), jo inicijuotoje civilinėje byloje dėl V. Č. testamentų pripažinimo negaliojančiais.
18. Ieškovas P. A., kuriam šio teismo sprendimo priėmimo metu yra beveik (duomenys neskelbiami) metai, teismo posėdyje nurodė, jog apie tai, kad jį iki paauglystės auginęs V. A. yra jo senelis, o ne tėvas, žinojo nuo vaikystės. Ieškovas nuo vaikystės žinojo ir tai, kad jo tėvas yra gretimame kaime gyvenęs B. Š.. Kad gimimo liudijime tėvu įrašytas jo senelis, ieškovas suprato, kai išmoko skaityti. Ieškovas V. A. laikė seneliu, o ieškovas savo abiejų senelių, kol jo motina (atsakovė šioje byloje) baigė mokslus mieste ir įsitvirtino, buvo auginamas ir globojamas kaip anūkas. Taigi biologinė tiesa apie ieškovo kilmę tuo aspektu, kad gimimo liudijime tėvu įrašytas asmuo iš tiesų nėra ieškovo tėvas, ieškovui buvo žinoma nuo vaikystės, tačiau jis iki pat Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbiami) nutarties, kuria pareikalauta pateikti į civilinę bylą įrodymus apie ieškovo ir V. Č. giminystės ryšį, gavimo jokių veiksmų dėl savo tikrosios kilmės nustatymo ir teisinio pripažinimo nesiėmė. Ieškovas teismo posėdyje paaiškino, kad jis tokių veiksmų ir nebūtų ėmęsis, jei ne minėta civilinė byla, nes jis pats tiesą apie savo kilmę žinojo, spėjamo tėvo B. Š. giminaičiai, kuriuos jis susirado savo vaikų skatinamas (duomenys neskelbiami) m., jį priėmė, pripažino, dėl to ieškovas jokio poreikio juridiškai įteisinti savo kilmę nejautė. Taigi šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad ieškovas į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo visų pirma kreipėsi ne siekdamas nustatyti ir teisiškai pripažinti savo kilmę, o dėl kito tikslo.
19. Ieškovo teigimu, jo senelis V. A. į ieškovo gimimo liudijimą tėvu įrašytas vien dėl to, kad būtų užpildyta gimimo dokumento grafa apie tėvą, nes ieškovo motina pagimdė ieškovą būdama netekėjusi. Atsakovė šių aplinkybių neginčijo. Gimimo liudijime ieškovo tėvu įrašius V. A., tarp ieškovo ir V. A. atsirado įstatymų nustatytos teisės ir pareigos, grindžiamos vaiko kilme. Šias teises ir pareigas V. A. prisiėmė savanoriškai ir jas vykdė - ieškovą augino ir globojo iki paauglystės. Ieškovo senelis V. A. iki pat savo mirties (mirė (duomenys neskelbiami) nesiėmė jokių veiksmų nutraukti šį juridinį ryšį, nors, kaip teigė ieškovas teismo posėdžio metu, jis buvo įgalus ir šviesaus proto, taigi tokią galimybę turėjo. Tuo tarpu jokio ryšio su B. Š. ieškovas neturėjo, ieškovas šio asmens net nepažinojo. B. Š. galimai ir nežinojo, kad galbūt buvo ieškovo tėvas, nes ieškovo motina B. Š. nepranešė, kad laukiasi, kadangi ant jo buvo užpykusi, vėliau nereikalavo išlaikymo, apie brolį vaikystėje nieko nežinojo ir trečiasis asmuo G. Š.. Taigi šeiminiai ir emociniai ryšiai siejo ieškovą ir V. A., o su B. Š. ieškovas jokio santykio neturėjo, juo labiau grindžiamo tėvyste. Svarbu ir tai, kad ieškovo motina, net ir ištekėjusi, nesiėmė veiksmų nuginčyti V. A. tėvystę savo sūnaus atžvilgiu. Taigi nustatytos aplinkybės rodo, kad V. A. savo noru apsiėmė vykdyti įstatymų nustatytas pareigas, grindžiamos vaiko kilme, savo netekėjusios dukters vaikui, jis šias pareigas vykdė ir tokia situacija visus šio santykio dalyvius tenkino labai ilgą laiką. V. A. savo valios nepakeitė iki pat savo mirties ir ši valia, teismo vertinimu, turi būti gerbiama.
20. Ieškovo siekis pateikti teismui teismo pareikalautus įrodymus, patvirtinančius ieškovo giminystės ryšį su V. Č. (spėjamo tėvo seserimi), jo inicijuotoje civilinėje byloje dėl V. Č. testamentų pripažinimo negaliojančiais, yra teisėtas ir suprantamas, tačiau šį tikslą vertinant sprendimo 20 punkte nurodytų aplinkybių kontekste, jis nėra svarbesnis už šeimos stabilumo išsaugojimą. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgęs ir į tai, kad ieškovas, iniciavęs minėtą bylą dėl asmeninių testamentų pripažinimo negaliojančiais, siekia ne spėjamo tėvo, o jo sesers palikimo. Teismo vertinimu, ieškovo reikalavimas nutraukti ilgus metus besitęsusį tėvystės santykį, kad ieškovas galėtų pateikti įrodymus į kitą bylą, siekdamas paveldėti su tėvystės santykiu nesusijusio asmens turtą, nėra proporcinga priemonė ieškovo tikslui pasiekti. Dėl to teismas ieškovo reikalavimo pripažinti, kad V. A., gim. (duomenys neskelbiami)., nėra jo tėvas, netenkina.
21. Sutiktina su trečiojo asmens argumentais, kad civilinėje byloje nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad B. Š. yra ieškovo biologinis tėvas. Tačiau B. Š. yra seniai miręs ir galimybės gauti tiesioginių įrodymų, patvirtinančių B. Š. tėvystę, faktiškai nebėra. Ieškovas reikalavimą dėl tėvystės nustatymo įrodinėja kitomis įrodinėjimo priemonėmis – specialisto išvada, savo ir atsakovės (ieškovo motinos) paaiškinimais, liudytojos parodymais (spėjamo tėvo pusseserės), rašytiniais įrodymais ((duomenys neskelbiami) V. Č. testamentas). Tačiau dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl tėvystės nustatymo, netenkinus prašymo tėvystę nuginčyti, teismas plačiau nepasisako ir įrodymų nevertina, kadangi tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo liudijime apie tėvą.
22. Sutiktina su ieškovu, kad trečiasis asmuo D. V. nėra tėvystės nuginčijimo teisinio santykio dalyvė ir negali reikalauti taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo. Trečiasis asmuo turi suinteresuotumą tik dėl ieškovo reikalavimo nustatyti tėvystę, kuriam ieškinio senatis netaikoma. Tačiau ieškinį atmetus, trečiojo asmens prašymas taikyti ieškinio senatį nebėra juridiškai reikšmingas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. V. prašo atlyginti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisę į byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi ir byloje dalyvaujantys tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnio 2 dalis), tuo atveju, jeigu byloje yra priimamas jiems palankus sprendimas.
24. Trečiasis asmuo D. V. nesutiko su ieškovo ieškiniu, kuris atmetamas, tad ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Trečiasis asmuo nurodė, kad bylos nagrinėjimo teisme metu patyrė 700 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Grįsdama nurodytas išlaidas, trečiasis asmuo pateikė teismui 2023 m. spalio 9 d. sąskaitą, pinigų priėmimo kvitą bei mokėjimo pavedimo kopiją. Trečiojo asmens prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimas neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, pagrindu apskaičiuotų didžiausių už atsiliepimo į ieškinį parengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose (parengiamajame ir teismo posėdžiuose) priteistinų atlyginti išlaidų sumų, jos yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteistinos iš ieškovo.
25. Atmetus ieškinį, iš ieškovo valstybės naudai priteistinos ir pašto išlaidos, kurios šioje byloje yra 27,85 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti trečiajam asmeniui D. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo P. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 700 Eur (septyni šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš ieškovo P. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 27,85 Eur (dvidešimt septyni eurai ir 85 eurocentai) pašto išlaidų.
Išaiškinti ieškovui, kad valstybei priteistas išlaidas jis turi sumokėti Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.