Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-789-912/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-03-26
Bylos Nr.: e2A-789-912/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-32341-2018-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Irmantas Šulcas, Liuda Uckienė, Tomas Venckus
Atsakovas: K. Š., G. J.
Ieškovas: N. V.

Kategorijos

1.3.2.9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
1.3.2.10pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-789-912/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32341-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.10; 1.3.2.10; 3.3.1.18.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Liudos Uckienės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. Š. (K. Š.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės N. V. ieškinį atsakovams G. J. (G. J.) ir K. Š. (K. Š.) dėl tėvystės nuginčijamo, tėvystės nustatymo; išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė teismo: 1) pripažinti, kad duomenys gimimo liudijime apie nepilnamečio vaiko N. V. (N. V.) (gim. 2002 m. liepos 9 d.) tėvą yra neteisingi; 2) nustatyti tėvystę ir pripažinti atsakovą K. Š. nepilnamečio vaiko tėvu; 3) nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su ieškove; 4) priteisti iš atsakovo K. Š. vaikui išlaikyti kas mėnesį 250 Eur periodines išmokas iki vaiko pilnametystės, pradedant mokėjimą nuo ieškinio padavimo teismui dienos, priteistas lėšas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, pavedant lėšas tvarkyti ieškovei uzufrukto teise; 5) priteisti iš atsakovo K. Š. išlaikymo skolą nepilnamečiam vaikui po 200 Eur periodinėmis išmokomis už praėjusį laikotarpį nuo 2015 m. spalio 11 d. iki ieškinio pateikimo dienos, iš viso 7 200 Eur; 6) atsakovui K. Š. atsisakius pripažinti tėvystę, paskirti DNR ekspertizę; 7) pakeisti vaiko pavardę į jo tėvo pavardę „Š.“.

2. Ieškovė nurodė, kad 2002 m. liepos 9 d. gimė N. V., kurio gimimo liudijime tėvu įrašytas atsakovas G. J., nors jo ir ieškovės santuoka nutraukta dar 1995 m. spalio 20 d. Jie kartu negyveno nuo 1991 metų. Nuo 1991 metų ieškovė gyveno kartu kaip šeima su atsakovu K. Š.. Gyvenant kartu 2002 m. liepos 9 d. gimė sūnus N. V.. Civilinės metrikacijos skyrius atsisakė įregistruoti sūnaus tėvu atsakovą K. Š., nes Lietuvoje nepripažintas Saratovo srities Petrovskij rajono liaudies teismo sprendimas. Lietuvoje ieškovė ištuokos liudijimą gavo 2004 m. lapkričio 3 d. Nurodyto liudijimu pagrindu Gimimo metrikų knygoje 2005 m. lapkričio 3 d. įrašytas įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) apie vaiko N. V. gimimą ir tėvus. Vaiko tėvas yra ne atsakovas G. J., bet atsakovas K. Š.. Kai bus nustatyta sūnaus tėvystė, ieškovė prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja. Atsakovas K. Š. neišlaiko vaiko, todėl ieškovė prašo priteisti išlaikymą, kurio užtektų kas mėnesį vaiko poreikiams patenkinti, t. y. 450 Eur. Ieškovės pajamos mažos, ją remia artimieji. Dėl to ieškovė prašo priteisti iš atsakovo K. Š. kas mėnesį 250 Eur išlaikymą vaikui, taip pat 7 200 Eur išlaikymo skolą, atsiradusią nuo 2015 m. spalio 11 d. ir skaičiuojamą po 200 Eur periodinėmis kas mėnesį (200 Eur x 36 mėn. 7 200 Eur). Atlikus ekspertizę, atsakovas K. Š. pripažįsta tėvystę. Ieškinio senatį teismas taiko tik dėl tėvystės nuginčijimo, kai to reikalauja ginčo šalis. Atsakovas nėra šio ginčo šalis. Vaikas nori žinoti savo biologinį tėvą.

Atsiliepimas

3. Atsakovas K. Š. atsiliepime prašo taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą ir atmesti ieškinį dėl praleistos ieškinio senaties arba atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Sūnui šiuo metu 17 metų. Ištuokos liudijimą ieškovė gavo 2004 metais, gimimo liudijimą – 2005 metais, todėl senaties terminas praleistas. Ieškovė 17 metų nesikreipė dėl vaiko tėvystės nuginčijimo. Atsakovas G. J. visą laiką žinojo apie tai, kad ne jis vaiko tėvas, bet nesiėmė veiksmų savo tėvystei panaikinti ir pakeisti dokumentuose vaiko tėvą tikruoju. Vaiko interesas nėra pagrindas senaties terminui atnaujinti. Ieškovė nepateikė kvitų, kad teikia vaikui 450 Eur išlaikymą. Ieškovė turėjo lėšų auginti vaiką viena. Išlaikymas turi būti priteisiamas nuo to momento, kai atsiranda teisė jo reikalauti. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai vaiko tėvai (arba vienas iš jų) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Atsakovas K. Š. nesutinka su 7 200 Eur skola. Negalima pripažinti, kad vaiko tėvas nevykdo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką, jeigu gimimo liudijime jis neįrašytas kaip vaiko tėvas. Ieškovė pati kalta, kad net 17 metų nesikreipė į tikrąjį vaiko tėvą, neprašė jo pagalbos. Atsakovas K. Š. sutiko su reikalavimu pripažinti jį vaiko tėvu, taip pat sutiko, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, bet nesutiko, kad iš jo būtų priteistas 250 Eur išlaikymas. Atsakovo nuomone, išlaikymo dydis turi būti mažesnis, pavyzdžiui 100 Eur. Atsakovas K. Š. 19 metų dirba (duomenys neskelbtini) pagal individualios veiklos pažymėjimą. Šiuo metu jis negauna pajamų, grąžina bankui paskolą – mėnesio įmoka – 750 Eur, taip pat moka 1000 Eur už darbo vietos nuomą. Jis taip pat turi pilnamečių vaikų. Atsakovas nežino, kokia jo automobilio vertė. Jis moka 173 Eur lizingo įmoką. Šis atsakovas nesutiko mokėti 7 200 Eur išlaikymo skolos. Kai vaikas būdavo pas jį, atsakovas duodavo po 50 Eur. Atsakovas nesutinka, kad vaiko pavardė būtų pakeista į „Š.“, nes vaikas gyvena ne su juo. Su vaiku atsakovas gyveno 4 metus, laikė jį sūnumi, bet abejojo. Jo tėvai pripažino vaiką anūku. Su ieškove atsakovas kartu negyvena nuo 2006 metų.

4. Atsakovas G. J. atsiliepimą į ieškinį sutiko su ieškiniu, nurodė, kad jis nėra vaiko tėvas, nes nuo 1991 metų jis su ieškove kartu negyveno: ieškovė išvyko gyventi į Lietuvą, o jis į Rusiją. Petrovskio teismas 1995 m. spalio 20 d. jų santuoką nutraukė. Šis atsakovas neatvyko į teismo posėdį, gyvena Rusijos Federacijoje.

5. Nepilnametis paaiškino, kad jam 17 metų, su tėvu santykiai „nekokie“. Vaikystėje viskas buvo gerai, kartu gyveno, mylėjo vienas kitą. Nuo 2018 metų rugsėjo mėn. santykiai nutrūko. Po susitikimo atsakovas K. Š. nupirko kuprinę mokyklai. Anksčiau tėvas remdavo pinigais. Vaikas visada žinojo, kad nurodytas atsakovas yra jo tėvas. Vaikas nė karto nėra matęs atsakovo G. J.. Nepilnametis norėtų, kad jo pavardė būtų „Š.“.

6. Išvadą byloje duodanti institucija sutiko, kad ieškinys būtų patenkintas, nes vienas iš svarbiausių vaiko interesų – žinoti savo kilę, turėti abu tėvus. Institucija nurodė, kad ieškovė su nepilnamečiu sūnumi N. ir pilnamečiu sūnumi R. J. (R. J.) gyvena septynių kambarių bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Būstas nuosavybės teise priklauso atsakovui K. Š.. Jis negyvena nurodytame būste. Nepilnametis sveikas, mokosi Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokykloje. Lanko sunkiosios atletikos treniruotes. Jis nuo rudens su tėvu bendrauja retai. Tėvas jam neskambina, nerodo noro susitikti. Vaiku rūpinasi tik mama. Jis norėtų likti gyventi su ja. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymas užtikrintų būtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį. Nustačius, kad tėvas neteikė vaikui išlaikymo, iš jo priteistina išlaikymo skola.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 21 d. sprendimu patenkino ieškinį: 1) nustatė, kad atsakovas G. J. nėra vaiko N. V. tėvas; 2) nustatė, kad atsakovas K. Š. yra vaiko N. V. tėvas; 3) pakeitė Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus 2005 m. lapkričio 3 d. gimimo įrašo Nr. 5376 duomenis ir nurodė, kad vaiko N. V. tėvas yra atsakovas K. Š.; 4) nustatęs tėvystę, suteikė vaikui N. V. tėvo pavardę „Š“; 5) nustatė nepilnamečio N. V. gyvenamąją vietą su motina – ieškove N. V.; 6) priteisė vaikui iš atsakovo K. Š. išlaikymą po 250 Eur per mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. spalio 16 d.) iki vaiko pilnametystės (išlaikymo dydis kasmet indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją); 7) priteisė vaikui iš atsakovo K. Š. 7 200 Eur išlaikymo skolą, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę ir šią sprendimo dalį nukreipė vykdyti skubiai; 8) priteisė ieškovei iš atsakovo K. Š. 1 539,47 Eur, valstybei – 434,86 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8. Teismas nurodė, kad nepilnametis N. V. (gim. (duomenys neskelbtini) yra ieškovės sūnus. Vaiko gimimas įregistruotas Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje 2005 m. lapkričio 3 d. gimimo įrašu Nr. 5376. Gimimo liudijime vaiko tėvu įrašytas atsakovas G. J.. Teismas akcentavo, kad tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146–3.148, 3.150 straipsniai). Teismas rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimu, kad, kai pareiškiamas dvigubas reikalavimas – nuginčyti ir nustatyti tėvystę, teismas ieškinio senaties termino taikymo klausimą turėtų vertinti ne kiekvienam pareikštam reikalavimui atskirai, bet kartu, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013). Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė žinojo vaiko tėvą nuo pastojimo dienos, bet nesikreipė į teismą, nes su pirmuoju sutuoktiniu G. J. santuoka nutraukta Rusijoje ir šis santuokos nutraukimas nepripažintas Lietuvoje. Dėl to 2002 m. liepos 9 d. gimus sūnui Nikitai, pastarojo tėvu įrašytas atsakovas G. J.. Pastarasis sutiko, kad ieškinys būtų patenkintas. Teismas įvertino tai kad vaikas nėra matęs atsakovo G. J., nesusiformavęs jų tėvo ir vaiko ryšys. Nepilnametis nuo pat gimimo žinojo, kad jo tėvas yra K. Š.. Šis nuo vaiko gimimo palaikė ryšį su vaiku. Teismas sprendė, kad tėvystės nuginčijimas atitinka vaiko interesus ir atnaujino terminą tėvystei nuginčyti.

9. Ekspertizės akte ES 86/2019(01) pateikta išvada, kad atsakovas K. Š. yra nepilnamečio N. V. biologinis tėvas su 99,9999999999999 proc. tikimybe. Teismas sprendė, kad atsakovas G. J. negali būti vaiko N. V. tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas nustatė, atsakovas K. Š. yra vaiko N. V. biologinis tėvas (CK 3.148 straipsnio 1 dalis). Teismas išaiškino, kad, nustačius tėvystę teismo sprendimu, vėliau jos nuginčyti nebegalima (CK 3.149 straipsnio 2 dalis). Ieškovė prašė sūnui suteikti tėvo pavardę „Š.“. Teismo posėdžio metu nepilnametis nurodė norintis turėti tėvo pavardę. Atsižvelgęs į vaiko interesą turėti vieno iš tėvų pavardę, jam teismas suteikė tėvo pavardę „Š.“ (CK 3.161 straipsnio 1, 2 dalys, 3.167 straipsnio 2 dalis). Teismas nustatė vaiko gyvenamąją vietą kartu su motina (ieškove), atsižvelgęs į tai, kad atsakovas K. Š. ir išvadą byloje teikianti institucija sutiko su šiuo ieškinio reikalavimu, vaikas nuo gimimo gyvena su motina (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 1, 2 dalys).

10. Spręsdamas išlaikymo priteisimo klausimą, teismas įvertino vaiko tėvų turtinę padėtį. Teismas nustatė, kad ieškovės bendros mėnesio pajamos yra apie 670 Eur. Ji neturi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Įvertinęs duomenis apie atsakovo pajamas, nekilnojamąjį turtą ir automobilį, lizingo įmoką automobiliui išpirkti, teismas padarė išvadą, kad atsakovas turi galimybių teikti vaikui išlaikymą. Teismas nustatė, kad atsakovas nuo 2012 m. gegužės 1 d. yra registruotas vykdančiu individualią veiklą asmeniu. Iš asmens pajamų deklaracijų matyti, kad atsakovas iš individualios veiklos 2014 metais gavo 60 234 Eur, 2015 metais – 16 724 Eur, 2016 metais – 35 721 Eur metinių pajamų. Atsakovas nepateikė individualios veiklos deklaracijų už 2017 ir 2018 metus. Iš pateiktų metinių pajamų deklaracijų už 2017 ir 2018 metus matyti, kad atsakovas pajamų neturi. Atsakovas asmeninės nuosavybės teise valdo didelės vertės nekilnojamąjį turtą: 1/2 dalį 4 kambarių buto (duomenys neskelbtini) (1/2 dalies vertė – 29 850 Eur), 485/2546 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini )(dalies vertė – 2 000 Eur), žemės sklypą (vertė – 16 800 Eur) su statiniais (namu) (vertė – 117 000 Eur) (duomenys neskelbtini). VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovas valdo 2010 metų gamybos automobilį „BMW X5“, kas mėnesį moka po 173 Eur išperkamosios nuomos mokestį.

11. Nepilnametis vaikas lieka gyventi su ieškove, todėl jai tenka didesnė pareiga aprūpinti vaiką. Atsakovas vaiko neaugina, nesirūpina jo kasdiene buitimi, priežiūra. Atsakovo finansinė būklė daug geresnė už ieškovės, todėl atsakovas turėtų didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine būkle, kitų šeimos ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis. Atsakovas nepateikė duomenų, kad moka išlaikymą vaikui. Atsakovas neturi sveikatos problemų, yra darbingas. Teismas sprendė, kad atsakovo nurodytos aplinkybės, jog jis negauna pajamų iš individualios veiklos, patiria nuostolių, yra nepatikimos. Byloje esantys duomenys patvirtina priešingas aplinkybes. Atsakovas savo sąskaitą kiekvieną mėnesį papildo 766 Eur suma, kuri skirta paskolai grąžinti. Jis atsakovas moka po 173 Eur lizingo įmokas už automobilį, po 1000 Eur už patalpų nuomą verslui Gariūnų turgavietėje. Atsakovas nepaaiškino, iš kur gauna pajamų didelėms įmokoms mokėti. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas turi pajamų, bet neatskleidžia teismui jų dydžio. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio vertinamos vaiko interesų naudai.

12. Atsižvelgęs į pirmiau aptartas aplinkybes ir į tai, kad vaikui yra 17 metų, jis lanko sunkiąją atletiką, šalių turtinę būklę, sveikatą, būtinų vaikui išlaikyti lėšų dydį, teismas priteisė vaikui iš atsakovo K. Š. išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos, išlaikymą indeksuojant (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis).

13. Teismas patenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo K. Š. 7 200 Eur išlaikymo skolą, paskaičiuotą po 200 Eur kas mėnesį už trijų metų laikotarpį nuo 2015 m. spalio 11 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2018 m. spalio 16 d.). Teismas įvertino tai, kad tuo metu vaikas buvo mažesnis, jis lankė mokyklą šalia namų, todėl ieškovė turėjo mažesnių išlaidų. Pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Tėvystės nustatymas siejamas su tėvyste kaip vaiko pradėjimo, bet ne su tėvystės teisinio įregistravimo faktu. Paskutinius tris metus iki ieškinio teismui pateikimo dienos atsakovas visiškai nesirūpino vaiku ir neteikė jam išlaikymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Atsakovas K. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – taikyti CK 3.152 straipsnyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą ir atmesti ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

14.1. Prašymas atnaujinti praleistą terminą neišreikštas nė viename procesiniame dokumente ir tai yra akivaizdus pažeidimas. Vaikas visą gyvenimą žinojo, kad būtent atsakovas K. Š. yra jo biologinis tėvas. Atsakovas ilgą laiką buvo sūnaus gyvenime ir iki pat išsiskyrimo su vaiko motina, jie gyveno kaip šeima. Dėl to nėra pagrindo išvadai, kad pažeista vaiko teisė žinoti savo biologinį tėvą (CK 3.161 straipsnio 2 dalis). Dėl to tėvystės nuginčijimas bei nustatymas vaikui būnant 17 metų amžiaus bei nuo pat pradžių žinant, kas yra jo biologinis tėvas, yra tik formalumas, ištaisant duomenis gimimo liudijime. Dėl to, nepritaikius ieškinio senaties, neproporcingai pažeidžiama pažeistų teisių apsaugos ir teisinių santykių stabilumo pusiausvyra. Nėra svarbių priežasčių ieškinio senaties terminui atnaujinti, nes ieškovė ir vaikas 17 metų nesiėmė jokių veiksmų. Ieškinys pareikštas tik siekiant prisiteisti išlaikymą.

14.2. Teismas galėtų taikyti prioritetą vaiko interesams ir netaikyti ieškinio senaties tuo atveju, jeigu vaikas ilgą laiką nežinotų, kas yra jo tėvas arba abejotų dėl tėvystės bei būtų mažo amžiaus ir nesuprastų visų susiklosčiusių faktinių aplinkybių.

14.3. Teismas, atnaujindamas ieškinio senaties terminą, nepagrįstai vadovavosi tuo, kad kitas atsakovas neprašė taikyti ieškinio senaties. Pastarojo teisės negali būti sutapatinamos su apelianto teisėmis. Jei kita ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį, teismas turi įsitikinti, ar šis terminas (ne) praleistas ir, jei praleistas, ar nėra pagrindo (svarbių priežasčių) jį atnaujinti (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, dėl kurių yra pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu buvusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013).

14.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė išlaikymo skolą už tris paskutinius metus iki ieškinio teismui pateikimo dienos, nes išlaikymas negali būti priteisiamas atgal. Pareiga išlaikyti vaiką atsakovui galėtų atsirasti tik nuo tėvystės nustatymo momento.

14.5. Išlaikymo skola nuo 2015 m. spalio 11 d. iki 2018 m. spalio 16 d. po 200 Eur per mėnesį per didelė. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad vaikui buvo reikalingas būtent toks išlaikymas. Išlaikymo dydis galėtų būti ne didesnis negu minimali mėnesinė alga. Nuo 2015 iki 2018 metų MMA buvo ne vienoda. Teismas turėjo paskaičiuoti išlaikymą pagal MMA.

Atsiliepimas

15. Atsiliepime ieškovė prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

15.1. Ieškinys pareikštas nepraleidus ieškinio senaties termino. Be to, ieškovė prašė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą dėl tėvystės nuginčijimo. Byloje buvo sprendžiamas ne tik tėvystės nuginčijimo, bet taip pat ir nustatymo klausimas. Nurodytam reikalavimui ieškinio senatis netaikoma. Vaiko interesai yra prioritetriniai. Teismas turi teisę viršyti ieškinio reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis).

15.2. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, jei to reikalauja tėvystės nuginčijimo šalys. Nei į vaiko gimimo liudijimą įrašytas tėvas G. J., nei vaiko motina, nei pats nepilnametis sūnus neprašėme taikyti senaties termino (CK 3.151 straipsnis). Apeliantas nėra ginčo šalis dėl tėvystės nuginčijimo. Jis nesutiko su ieškinio reikalavimu dėl tėvystės nustatymo, ginčijo savo tėvystės faktą.

15.3. Teismas, spręsdamas dėl senaties termino ir jo atnaujinimo, neapsiribojo konstatavimu, kad termino atnaujinimas atitinka vaiko interesus. Teismas rėmėsi taip pat ir tuo, kad nebuvo atsakovo G. J. ir vaiko socialinių ryšių, jie vienas kito nepažįsta, atsižvelgė į vaiko nuomonę, kad jis visuomet savo tėvu žinojo apeliantą, įvertino atsakovo G. J. sutikimą su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo, atsižvelgė į tai, kad apeliantas ir vaikas nuo gimimo palaikomą ryšį, taip pat kad vaiko tėvu įrašytas atsakovas neprašė taikyti ieškinio senaties.

Šalies argumentai

15.4. Ieškovės į teismą su ieškiniu kreipėsi, nes pažeista vaiko teisė žinoti savo tėvą. Apeliantas nepripažino savo tėvystės, nustojo bendrauti su vaiku, pradėjo teigti, kad vaikas yra ne jo. Jis tėvystę ginčijo iki buvo atlikta DNR ekspertizė. Tai patvirtina apelianto teiginiai atsiliepime į ieškinį. Vaikas pradėjo klausinėti, kodėl gimimo liudijime kaip tėvas įrašytas kitas asmuo.

15.5. Ieškovė ieškinį pareiškė ne siekdama naudos, bet norėdama apginti vaiko interesus. Išlaikymas vaikui yra tik viena iš tėvo pareigų. Svarbiausias tikslas tėvystės nustatymo bylose yra išspręsti vaiko identiteto klausimą, kad manipuliavimas vaikui svarbia informacija, taip pat ir apie jo tikrąją kilmę, yra vaiko teisių pažeidimas. Ieškovė remiasi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-596/2013).

15.6. Reikalavimas dėl išlaikymo skolos yra retroaktyvaus pobūdžio. Dėl to, nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo, turi būti remiamasi tuo metu buvusiomis faktinėmis aplinkybėmis. Teismas ištyrė ir įvertino bylos duomenis apie išlaidas, susijusias su vaiko būtinais ir specialiais poreikiais (išlaidos nepilnamečio maistui, drabužiams, avalynei, transportui, vaistams, vitaminams, gydytojo-odontologo paslaugoms, higienos ir buitinėms prekėms, kirpyklos paslaugoms, kanceliarinėms prekėms, atostogoms, laisvalaikiui, sporto klubui ir kt.). Taip pat teismas įvertino tėvų turtinę būklę. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad per paskutinius metus teikė vaikui išlaikymą. Teismas nustatė teisingą tiek išlaikymo, tiek išlaikymo skolos dydį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Nagrinėjamoje byloje keliami ieškinio senaties termino dėl tėvystės nuginčijimo taikymo ir atnaujinimo klausimai, taip pat išlaikymo ir jo skolos dydžio nustatymo klausimai.

17. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

18. Apeliantas 2020 m. vasario 18 d. pateikė paaiškinimus raštu ir prašo, kad apeliacinės instancijos teismas į juos atsižvelgtų nagrinėdamas apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Dėl to apelianto pateikti paaiškinimai raštu nepriimami ir grąžinami jį padavusiam asmeniui.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

19. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė į teismą kreipėsi 2018 m. spalio 16 d. Nepilnametis N. V. (gim. (duomenys neskelbtini) yra ieškovės ir atsakovo K. Š. sūnus. Vaiko biologinio tėvo tėvystė nustatyta byloje atliktus DNR ekspertizę. Vaiko gimimas įregistruotas Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje 2005 m. lapkričio 3 d. gimimo įrašu Nr. (duomenys neskelbtini). Gimimo liudijime vaiko tėvu įrašytas atsakovas G. J.. Su juo ieškovė buvo 1991 metais sudariusi santuoką ir gyveno Rusijoje. Jų santuoka nutraukta Rusijos teismo sprendimu, kuris Lietuvoje nepripažintas, todėl, gimus vaikui N. V., gimimo liudijime jo tėvu įrašytas ne biologinis tėvas, bet buvęs ieškovės sutuoktinis G. J.. Jis šiuo metu gyvena Rusijoje. Vaikas jo nepažįsta ir nėra matęs. Atsakovas K. Š. su ieškovu ir vaiku kartu kaip šeima gyveno iki 2004 metų.

Dėl ieškinio senaties termino aiškinimo nagrinėjant reikalavimus dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo

20. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas taikyti ieškinio senaties terminą, atsisakyti atnaujinti šį terminą ir atmesti ieškinį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytas apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas dėl tokių priežasčių.

21. Pirmiausia svarbu kvalifikuoti byloje pareikštus reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje pareikštame ieškinyje ieškovė pareiškė tokius reikalavimus: 1) dėl tėvystės nuginčijimo; 2) dėl tėvystės nustatymo; 3) dėl periodinio išlaikymo ir išlaikymo skolos priteisimo. Pagal ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo atsakovas yra į vaiko gimimo liudijimą kaip tėvas įrašytas G. J.. Pagal kitus reikalavimus, t. y. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo bei išlaikymo skolos priteisimo atsakovas yra biologinis vaiko tėvas – atsakovas K. Š..

22. Pagal CK 3.146 straipsnio 2 dalį, jei vaikas gimė susituokusiai motinai arba jo kilmė iš tėvo yra patvirtinta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą.

23. Taigi byloje pareikštu ieškiniu ieškovė sujungė kelis susijusius reikalavimus dviem atsakovams (CPK 136 straipsnio dalis). Kai byloje yra du ar daugiau ieškovų ar atsakovų, atsiranda procesinis bendrininkavimas. CPK 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ieškinys gali būti pareiškiamas bendrai kelių ieškovų arba keliems atsakovams, jeigu ieškinio dalykas yra: 1) bendrai pagal įstatymus jiems priklausančios teisės arba pareigos (privalomas bendrininkavimas); 2) to paties pobūdžio reikalavimai arba įsipareigojimai, pagrįsti ta pačia medžiaga fakto ir teisės klausimais, kai kiekvienas iš reikalavimų atskirai galėtų būti atskiro ieškinio dalykas (neprivalomas bendrininkavimas).

24. Nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio dalykas (ieškovės reikalavimai) nėra bendrai pagal įstatymus abiems atsakovams priklausančios teisės arba pareigos. Tiek vienam, tiek kitam atsakovui pareikšti reikalavimai grindžiami ta pačia medžiaga fakto ir teisės klausimais – ieškovė ieškinyje paaiškina, kodėl susidarė tokia situacija, kai vaiko gimimo liudijime kaip tėvas įrašytas ne biologinis vaiko tėvas (su kuriuo ieškovė vaiko gimimo metu ir iki 2014 metų gyveno kartu kaip viena šeima), bet kitas asmuo – buvęs ieškovės sutuoktinis, su kuriuo ji išsituokė Rusijoje pagal šios valstybės teismo priimtą teismo sprendimą. Taip pat ieškovė ieškinio reikalavimus grindė DNR ekspertizės duomenimis. Taigi abiems atsakovams pareikšti reikalavimai nagrinėjamoje byloje grindžiami ta pačia medžiaga fakto ir teisės klausimais. Nepaisant to, kad ieškovė reikalavimus abiems atsakovams pareiškė viename ieškinyje, kiekvienas iš reikalavimų atskirai galėtų būti atskiro ieškinio dalykas. Ieškovė gali teisme pareikšti du ieškinius: vieną – atsakovui G. J., vaiko gimimo liudijime įrašytam kaip vaiko tėvas, dėl tėvystės nuginčijimo (CK 3.149 straipsnio 1 dalis, 3.150 straipsnis, 3.151 straipsnio 1 dalis); antrą – atsakovui K. Š. dėl tėvystės nustatymo (CK 3.147 straipsnio 2 dalis, 3.148 straipsnis). Dėl to, pagal pareikštą ieškinį yra neprivalomasis atsakovų bendrininkavimas ir atsakovai yra neprivalomi bendrininkai civiliniame procese (CPK 43 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

25. CK 3–iosios knygos X skyriaus trečiajame skirsnyje, kuriame reglamentuotas tėvystės nustatymas, nenustatytas ieškinio senaties terminas. CK 3–iosios knygos X skyriaus ketvirtajame skirsnyje, kuriame reglamentuotas tėvystės (motinystės) nuginčijimas, nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo (CK 3.152 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.152 straipsnio 1 dalį, kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.

26. Pirmosios instancijos teismas teisingai pasirėmė kasacinio teismo išaiškinimu, kad ieškiniams dėl tėvystės nustatymo ieškinio senaties terminas netaikomas, todėl tokio pobūdžio bylose, kai yra pareiškiamas dvigubas reikalavimas – nuginčyti ir nustatyti tėvystę, teismas ieškinio senaties termino taikymo klausimą turėtų vertinti ne kiekvienam pareikštam reikalavimui atskirai, o kartu, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013).

27. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas šeimos teisės normas ir kasacinio teismo išaiškinimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas K. Š. (biologinis vaiko tėvas), kuriam pareikšti reikalavimai dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo bei jo skolos priteisimo, neturi teisės gintis nuo šių reikalavimų prašydamas taikyti ieškinio senatį ne jam, bet kitam atsakovui (t. y. vaiko gimimo liudijime įrašytam vaiko tėvu) pareikštu reikalavimu dėl tėvystės nuginčijimo. Byloje reikšminga tai, kad atsakovas G. J. (vaiko gimimo liudijime įrašytas vaiko tėvu) nesigynė nuo pareikšto ieškinio, neprašė taikyti CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino, priešingai – sutiko su ieškiniu. Dėl to nagrinėjamoje byloje negalima atmesti ieškinio remiantis tuo, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino nurodytos teisinės aplinkybės, vis dėlto teismas, įvertinęs ieškovės, abiejų atsakovų ir vaiko santykius, atsižvelgęs į tai, kad vaikas nepažįsta jo gimimo liudijime tėvu įrašyto atsakovo G. J., kad šis gyvena užsienyje, taip pat kad tiek ieškovė, tiek vaikas, tiek kitas atsakovas K. Š. visą laiką žinojo, kad pastarasis yra biologinis vaiko tėvas, tik vaiko tėvams 2014 metais pradėjus gyventi atskirai, biologinis vaiko tėvas pradėjo neigti savo tėvystę, atnaujino ieškinio senaties terminą kaip praleistą dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Dėl skirtingo ieškinio senaties teisinio kvalifikavimo pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą – atsisakė taikyti praleisto ieškinio teisinius padarinius.

28. Pasisakydama dėl apelianto argumento, kuriuo jis teigia, jog teismas negalėjo atnaujinti ieškinio senaties termino, nes tokio prašymo ieškovė nebuvo suformulavusi ieškinyje ar raštu kitame procesiniame dokumente, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas teisingai aiškina CK 1.131 straipsnio 2 dalį. Pagal nurodyta materialios teisės normą, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Aptariamą teisės normą reikia suprasti ir aiškinti taip, kad pagal ją teismas ex officio (lot. savo iniciatyva) patikrina, dėl kokių priežasčių praleistas ieškinio senaties terminas, yra pagrindas jas pripažinti svarbiomis ir atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, ar ne. Dėl to apeliantas neteisus, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas, atnaujinęs ieškinio senaties terminą, nors tokio prašymo raštu nesuformulavo ieškovė. Pažymėtina, kad apelianto argumentai, jog teismas negalėjo spręsti ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimo nesant ieškovės prašymo tai daryti, yra prieštaringi. Viena vertus apeliantas teigia, kad teismas neturėjo teisės ex officio vertinti priežasčių, dėl kurių praleistas ieškinio senaties terminas. Kita vertus, apeliaciniame skunde remiamasi kasacinio teismo praktika ir teigiama, kad, jei kita ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį, teismas turi įsitikinti, ar šis terminas (ne) praleistas ir, jei praleistas, ar nėra pagrindo (svarbių priežasčių) jį atnaujinti (žr. tą pačią šios nutarties 29 punkte nurodytą kasacinio teismo nutartį). Taigi su aptartu ieškinio senaties klausimu susiję apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip teisiškai nepagrįsti.

Dėl tėvo pareigos teikti vaikui išlaikymą aiškinimo ir taikymo

29. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad išlaikymas negali būti priteisiamas atgal ir kad pareiga išlaikyti vaiką atsakovui galėtų atsirasti tik nuo tėvystės nustatymo momento. Teisėjų kolegija daro sprendžia, kad šis apelianto argumentas nepagrįstas, nes, pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, bet išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė reikalavo priteisti iš atsakovo K. Š. 7 200 Eur išlaikymo skolą už trejų metų laikotarpį iki ieškinio pareiškimo nagrinėjamoje byloje dienos. Pirmosios instancijos teismas nurodytą ieškinio reikalavimą kvalifikavo pagal CK 3.200 straipsnį, ištyrė ir įvertino su šiuos reikalavimus susijusias reikšmingas aplinkybes, t. y. kad nuo 2015 m. spalio 11 d. 2018 m. spalio 16 d. vaikas buvo mažesnis, lankė mokyklą šalia namų, todėl ieškovė turėjo mažesnių išlaidų, trejus metus iki ieškinio teismui pateikimo dienos atsakovas nesirūpino vaiku, neteikė jam išlaikymo. Paskaičiuodamas bendrą 7 200 Eur skolos dydį, teismas nustatė, kad vaiko poreikiams skolos atsiradimo laikotarpiu patenkinti biologinis vaiko tėvas turėjo teikti 200 Eur išlaikymą kas mėnesį, t. y. mažesnį, negu vėliau, t. y. po kreipimosi į teismą dienos. Taigi išlaikymo dydį skolos atsiradimo metu teismas įvertino palygindamas tuometinius ir dabartinius vaiko poreikius, jų skirtumus. Dėl to apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas turėjo atsižvelgti į skirtingais skolos formavimosi laikotarpiais buvusį skirtingą ir mažesnį negu šiuo metu esantis MMA dydį.

30. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo K. Š. 250 Eur išlaikymą kas mėnesį, mokamą iki vaiko pilnametystės (CK 3.194 straipsnio 1, 3 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas įvertino ieškovės nurodytas išlaidas, susijusias su vaiko būtinais ir specialiais poreikiais (nepilnamečio maistui, drabužiams, avalynei, transportui, vaistams, vitaminams, gydytojo-odontologo paslaugoms, higienos ir buitinėms prekėms, kirpyklos paslaugoms, kanceliarinėms prekėms, atostogoms, laisvalaikiui, sporto klubui ir kt.). Taip pat teismas įvertino ir palygino ieškovės ir atsakovo K. Š. turtinę būklę, padarė išvadą, kad vaiko tėvas, teikdamas išlaikymą vaikui, turi prisidėti didesne dalimi. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 3.192 straipsnyje įtvirtintos tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus vertinimo kriterijus. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti priešingą išvadą.

31. Kiti šalių argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl dėl jų teisėjų kolegija išsamiau nepasisako.

32. Dėl visų šioje nutartyje išvardytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo K. Š. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Teisėjų kolegija sutinka su visais kitais pirmosios instancijos teismo motyvais, jų nekartodama mano, kad sprendimas teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų jo keisti ar naikinti.

34. Atmestus apeliacinį skundą ieškovei iš atsakovo priteistinos 256,20 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atmesti atsakovo K. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. sprendimo.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. sprendimą.

Priteisti ieškovei N. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo K. Š. (K. Š.) (a. k. (duomenys neskelbtini) 256,20 Eur (du šimtus penkiasdešimt šešis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Irmantas Šulcas Liuda Uckienė Tomas Venckus