Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. A2-1083-513/2014, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-487-125/2010 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pokomsta“ (jos teisių perėmėjo uždarosios akcinės bendrovės „Incomlita“) ieškinį atsakovui A. S. dėl nuostolių atlyginimo, byloje dalyvaujant tretiesiems asmenims bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Kontausta“ ir G. G.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 338 str.).

Šioje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą, konstatavęs, jog Klaipėdos apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-125-174/2013 nustatyti faktai nėra teisiškai reikšmingi išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti.

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2,3 punktuose nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų

Proceso atnaujinimą užbaigtose dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu bylose reglamentuoja CPK XVIII skyrius. Proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamomis aplinkybėms. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo instituto taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad tai neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014). Šis procesas yra išimtinis ir bylos gali būti peržiūrimos tik įstatymo nustatytais atvejais, esant konkretiems CPK 366 straipsnyje nustatytiems proceso atnaujinimo pagrindams.

Pareiškėjas kreipėsi į teismas dėl proceso atnaujinimo Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-487-125/2010, CPK 366 straipsnio 1 dalies 2,3 punktuose nurodytais pagrindais (dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių Klaipėdos apygardos teismui 2013 m. lapkričio 25 d. priėmus nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-125-174/2013), kurioje teismas patenkino ieškovo BUAB „Pokomsta“ bankroto administratoriaus ieškinį atsakovui A. S. (bankrutuojančios įmonės buvusiam vadovui) dėl šios bendrovės atsargų ir medžiagų nurašymo aktų pripažinimo negaliojančiais, konstatavęs, kad vadovas neturėjo pagrindo nurašyti bendrovės turto, be to, bendrovės turtą nurašė galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms ir po bankroto bylos iškėlimo įmonei (Aktas Nr. 8). Pareiškėjas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-125-174/2013 nustatytos aplinkybės, jog G. G. pasirašė didesnės vertės atliktų darbų aktus, nei buvo teigiama bankroto byloje ir prašomoje atnaujinti civilinėje byloje ir tai esą patvirtina faktą, jog G. G. ir bankroto administratoriaus UAB „Verslo administravimo kompanija“ įgaliotas asmuo P. P. teismui galimai sakė netiesą, turėdami tikslą iš pareiškėjo priteisti bankrutuojančiai įmonei kuo didesnę pinigų sumą nuostolių atlyginimui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pareiškėjo nurodomo baudžiamosios bylos nuosprendžio turinį, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad minėtoje baudžiamojoje byloje nėra nustatyti bei nuosprendyje nėra konstatuoti pareiškėjo nurodomi faktai apie didesnės vertės atliktų darbų aktų pasirašymą, o kitos nuosprendyje nustatytos faktinės aplinkybės prašomoje atnaujinti civilinėje byloje nėra teisiškai reikšmingos.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, BUAB „Pokomsta“ bankroto administratorius pareiškėjui A. S. buvo iškėlęs dvi civilines bylas dėl nuostolių atlyginimo (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-758-360/2010 ir Nr. 2-487-125/2010). Vienoje iš jų (nagrinėjama byla) buvo reiškiami reikalavimai dėl nepagrįstai nurašyto turto ir šio turto nurašymo aktų pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, o kitoje (civilinė byla Nr. 2-758-360/2010) – dėl gautų lėšų, tarp jų ir iš G. G. gautų avansų (įmonės lėšų) pasisavinimo. Minėtoje baudžiamojoje byloje A. S. buvo pareikšti bei nagrinėjami kaltinimai dėl patikėto turto pasisavinimo (avansinių mokėjimų pagal statybos rangos sutartis), be kita ko ir iš G. G. (BK 183 str. 1 d.), taip pat apgaulingos UAB „Pokomsta“ apskaitos tvarkymo (BK 220 str. 1 d., 222 str. 1 d.) ir kt. Pareiškėjo nurodomi naujai paaiškėję faktai buvo reikšmingi Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtai civilinei bylai Nr. 2-758-360/2010 (dėl įmonės lėšų pasisavinimo), todėl minėtoje civilinėje byloje buvo atnaujintas procesas ir remiantis nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis, pakeistas toje byloje priimtas procesinis sprendimas. Tuo tarpu nagrinėjamai civilinei bylai, kurioje buvo sprendžiami klausimai dėl nepagrįsto įmonės atsargų ir medžiagų nurašymo, tuo metu, kai įmonės turtui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir jau inicijuota bankroto byla, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, baudžiamojoje byloje nustatyti faktai dėl apelianto žinioje buvusio svetimo turto pasisavinimo bei apgaulingo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo, nėra teisiškai reikšmingi. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tokie faktai, kaip nurodo juos pareiškėjas, baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyti. Teismas, nagrinėdamas prašymą atnaujinti procesą, įvertina kokie faktai nuosprendyje buvo nustatyti ir ar jie galėtų lemti kitokį civilinės bylos rezultatą, jeigu būtų buvę žinomi nagrinėjant tą civilinę bylą. Apelianto interpretacijos apie neva tai nuosprendžiu nustatytus faktus, kurių paties nuosprendžio turinys nepatvirtina, negali būti proceso atnaujinimo pagrindu. Todėl atskirajame skunde nepagrįstai remiamasi argumentu dėl nuosprendyje nustatytų faktų privalomumo civilinę bylą nagrinėjančiam teismui. Taigi, pareiškimą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju nėra pareiškėjo nurodomų proceso atnaujinimo pagrindų (CPK 366 str. 1 d. 2,3 p.), nes jokios nagrinėjamai bylai ir jame priimtam teismo sprendimui reikšmingos faktinės aplinkybės baudžiamojoje byloje nebuvo nustatytos.

Dėl teismo šališkumo

Apeliantas pirmosios instancijos teismo nutartį kvestionuoja ir teismo šališkumu, nagrinėjant pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo. Šį motyvą grindžia aplinkybe, kad ta pati teisėja I. Č. pakartotinai nagrinėjo tą patį proceso atnaujinimo klausimą ir šio prašymo netenkino ir tokiu būdu pažeidė CPK 71 straipsnį, bei sudarė pagrindą abejonėms dėl teismo nešališkumo. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, kad bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas.

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja R. A., gavusi pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo minėtoje byloje, 2014 m. kovo 3 d. nutartimi atsisakė jį priimti. Pareiškėjui apskundus Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį, apeliacinės instancijos teismas 2014 m. gegužės 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-962/2014, pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ir pareiškimo priėmimo klausimą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Byla buvo perduoda nagrinėti teisėjai I. Č.. Byloje buvo sprendžiamas pareiškimo trūkumų šalinimo klausimas, o vėliau ir pareiškėjo atleidimo nuo dalies mokėtino žyminio mokesčio klausimas, pareiškėjui šiuo klausimu priimant palankų procesinį sprendimą. Taigi, apeliantas nepagrįstai teigia, jog tą patį – proceso atnaujinimo – klausimą pakartotinai išnagrinėjo ta pati teisėja, ir tokiu būdu buvo pažeistas CPK 71 straipsnis bei pareiškėjo teisė į nešališką teismą. Pažymėtina ir tai, jog teismo šališkumui pagrįsti būtina nurodyti objektyvius duomenis, kurie leistų daryti išvadą, dėl teisėjo suinteresuotumo bylos baigtimi ar CPK 63, 64 straipsniuose nurodytų aplinkybių egzistavimo. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė teismui jokių argumentų ar įrodymų, jog buvo pažeistos CPK 63 ir 64 straipsnio nuostatos, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, jog bylą nagrinėjusi teisėja privalėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo CPK 63, 64 ar 71 straipsnio pagrindais.

Dėl privalomo bylos sustabdymo pagrindo (CPK 163 straipsnio 5 dalis)

Apelianto teigimu, nagrinėjant prašomą atnaujinti civilinę bylą, A. S. buvo iškelta baudžiamoji byla. Teismas buvo informuotas apie šią aplinkybę ir turėjo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą CPK 163 straipsnio 5 dalies pagrindu, tačiau nesustabdė. Tokiu būdu buvo pažeistos procesinės teisės normos.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant proceso atnaujinimo klausimą CPK 366 straipsnio nurodytais pagrindais, įsiteisėjęs sprendimas nėra iš naujo tikrinamas apeliacinio proceso tvarka; apeliacijos objektą šiuo atveju sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, teisėtumas bei pagrįstumas. Taigi, šiuo atveju nėra vykdoma Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-487-125/2010, peržiūra instancine tvarka. Kartu pažymima, jog šio sprendimo teisėtumas, tame tarpe ir tuo aspektu, ar pagrįstai ir teisėtai nebuvo sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas, kol vyksta baudžiamasis procesas atsakovo A. S. atžvilgiu, buvo patikrintas apeliacinės instancijos teismo. Šis 2011 m. lapkričio 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-460/2011, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą nutartyje pasakęs ir dėl bylos sustabdymo. Taigi, apeliantas nepagrįstai šioje proceso stadijoje pakartotinai siekia iškelti privalomo bylos sustabdymo klausimą.

Dėl prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarkos

Apelianto įsitikinimu, prašymai dėl proceso atnaujinimo nagrinėjami nepranešant kitiems proceso dalyviams, tačiau šiuo atveju buvo pranešta; gautas trečiojo asmens G. G. atsiliepimas, kuris kitoms šalims neišsiųstas.

CPK 370 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priėmęs prašymą atnaujinti procesą, teismas jo kopijas išsiunčia šalims ir tretiesiems asmenims bei paskiria prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo teismo posėdyje datą. Prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Iki teismo posėdžio dienos dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę pateikti atsiliepimus į prašymą atnaujinti procesą. Pirmoje bei antroje šio proceso stadijoje (priėmus pareiškimą ir jį nagrinėjant) nėra įstatymo nustatyta teismui pareigos teisme gautus atsiliepimus išsiųsti pareiškėjui. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvykdė CPK 370 straipsnyje numatytą pareiškimo priėmimo ir pasirengimo jo nagrinėjimui tvarką, todėl nėra teisinio pagrindo sutikti su apelianto argumentais dėl pareiškėjo prašymo nagrinėjimo procesinės tvarkos pažeidimo.

Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo institutą, bei pagrįstai padarė išvadą, jog šiuo atveju nėra teisinio pagrindo atnaujinti Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-487-125/2010 pareiškėjo nurodomais CPK 366 straipsnio 1 dalies 2,3 punkto pagrindais; byloje taip pat nepasitvirtino apelianto nurodomi CPK nuostatų pažeidimai nagrinėjant pareiškimą, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.