Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Nijolės Piškinaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-487-125/2010 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pokomsta“ ieškinį atsakovui A. S., tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Kontausta“ ir G. G., dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Byloje sprendžiamas bankrutuojančios įmonės ieškinio dėl nuostolių atlyginimo iš buvusio bendrovės vadovo priteisimo pagrįstumo klausimas.

Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. sausio 16 d. nutartimi UAB „Pokomsta“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Verslo administravimo kompanija“ (toliau – administratorius). Šia nutartimi, pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą, atsakovas buvo įpareigotas per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės dokumentus, antspaudą bei įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2009 m. kovo 26 d. Pagal bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, bankroto administratorius sudarė bendrovės turto pažymą (1 t., 62-63 b. l.), kurios duomenimis 2009 m. sausio 1 d. bendrovė turėjo 29 358 Lt vertės ilgalaikio turto, 5 489,02 Lt vertės atsargų ir apskaitė 125 084,13 Lt vertės nebaigtos statybos atsargas (duomenys neskelbtini). Ieškovo teigimu, ilgalaikio 29 358 Lt vertės turto buvęs bendrovės vadovas A. S. neperdavė administratoriui. Ieškovas nurodė, kad 11 966,19 Lt vertės nebaigtos statybos atsargas (duomenys neskelbtini), 82 811,13 Lt ir 30 306,81 Lt vertės nebaigtos statybos atsargas (duomenys neskelbtini) (iš viso už 125 084,13 Lt) atsakovas 2009 m. sausio 30 d. atsargų ir paslaugų nurašymo aktais Nr. 4, 4.1, 5 nurašė pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 000070, kuri išrašyta užsakovei G. G., nepagrįstai. 5 489,02 Lt vertės atsargos nurašytos 2009 m. gegužės 31 d. atsargų nurašymo aktu Nr. 8., atsakovui jau nebeturint įmonės vadovo įgaliojimų, t. y. po nutarties iškelti UAB „Pokomsta“ bankroto bylą įsiteisėjimo. Tokiu būdu, ieškovo teigimu, neteisėtais atsakovo veiksmais bendrovei padaryta 159 931,15 Lt žala.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Teismas nustatė, kad pagal 2009 m. sausio 1 d. finansinės atskaitomybės duomenis, įmonės ilgalaikio turto 2009 m. sausio 1 d. vertė - 29 358 Lt, ir atsakovas administratoriui šio turto neperdavė. Argumentų, kad bendrovės sandėlis buvo išplėštas, atsakovas nepagrindė. Nesant duomenų dėl 29 358 Lt vertės turto perdavimo, teismas ieškovo reikalavimą dėl 29 358 Lt nuostolių atlyginimo pripažino pagrįstu. Teismas taip pat nustatė, kad 2009 m. gegužės 31 d. 5 489,02 Lt vertės inventoriaus nurašymo aktas Nr. 8 sudarytas po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo, pasirašytas tik įmonės vadovo, todėl sprendė, kad aktas prieštarauja imperatyviai ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punkto normai ir pripažino ab initio šį aktą niekiniu ir negaliojančiu (CK 1.80 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1. Teismas neįvertino faktinių bylos aplinkybių, bylą išnagrinėjo skubotai ir šališkai, remiantis tik ieškovo argumentais.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais ir įvertintais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes, ir turi atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).

Dėl nuostolių atlyginimo priteisimo pagrįstumo

Bankroto bylos procedūrų pradžia laikomas bankroto bylos iškėlimas, t. y. momentas, kai įsiteisėja teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimas sukelia ĮBĮ numatytus padarinius: įmonė įgyja bankrutuojančios įmonės statusą; įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą; įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų; ir kt. ( ĮBĮ 10 str. 7 d.). Bankroto institutas pasižymi specialiais tikslais – apsaugoti kreditorių teises bei interesus, sudarant sąlygas jiems patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto, taip pat apsaugoti skolininko interesus, kad, esant galimybei, būtų atkurtas finansinis jo stabilumas.

Nagrinėjamu atveju administratorius prašė priteisti iš buvusio bendrovės vadovo 29 358 Lt žalą, kuri padaryta neperdavus administratoriui 29 358 Lt vertės ilgalaikio bendrovės turto. Pagal UAB „Prokomsta“ finansinės atskaitomybės duomenis (1 t., 56-58 b. l.) bei administratoriaus sudarytą pažymą (1 t., 62 b. l.), bankroto administratoriui neperduoti bendrovės kompiuteriai, automobiliai Vokswagen Karavella ir Mersedes Benz, vandens siurbliai ir kitas turtas. Atsakovas pripažįsta, kad ilgalaikis turtas administratoriui neperduotas, tačiau dėl turto nepriėmimo kaltina administratorių (1 t., 38-39 b. l.). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-407-622/2009 atsakovui buvo skirta 5 000 Lt bauda už teismo įpareigojimo per nustatytą terminą perduoti administratoriui visus įmonės dokumentus nevykdymą. Antstolės A. Ž. 2009 m. rugpjūčio 17 d. patvarkymas Nr. 75-00859/09 Dėl vykdomosio bylos užbaigimo liudija, kad teismo įpareigojimas vadovui perduoti administratoriui įmonės dokumentus, antspaudą ir turtą pagal finansinę atskaitomybę buvo vykdomas priverstinai (1 t., 133 b. l.). Tokie duomenys paneigia atsakovo argumentus, kad turtas neperduotas dėl administratoriaus neveikimo. Nustačius, kad įmonės turtas buvo prarastas ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo – šiuo atveju buvusio direktoriaus, kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo), bei nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto turto vertės sumažėjimą, direktorius turi atlyginti dėl prarasto turto bendrovei atsiradusią žalą, kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose, kuri nagrinėjamu atveju yra 29 358 Lt. Nesant ginčo dėl neperduoto ilgalaikio turto vertės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą šioje dalyje.

Ieškovas prašė pripažinti atsakovo 2009 m. sausio 30 d. pasirašytus 125 084,13 Lt vertės atsargų ir paslaugų nurašymo aktus Nr. 4, 4.1, 5 bei 5 489,02 Lt vertės 2009 m. gegužės 31 d. inventoriaus (atsargų) nurašymo aktą Nr. 8 negaliojančiais nuo jų sudarymo momento. Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog 2009 m. sausio 30 d. atsargų ir darbų nurašymo aktuose nurodytos medžiagos buvo panaudotos atliekant statybos rangos darbus pagal UAB „Pokomsta“ ir užsakovės G. G. rangos sutartį statybos objekte (duomenys neskelbtini) (1 t., 99-101 b. l.). Šių teismo išvadų pagrįstumą apeliantas ginčija G. G. pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo nurodyta aplinkybe apie valymo įrenginių sumontavimą; nenuginčytais užsakovės pasamdyto statybos techninio prižiūrėtojo įrašais statybos darbų žurnale apie atliktus darbus; užsakovės pretenzijų dėl neatliktų darbų nebuvimu iki bankroto bylos rangovui iškėlimo. Apelianto argumentai laikytini nepagrįstais ir atmestini, nes juos paneigia bylos duomenys. Ginčo aktuose turto nurašymo pagrindu nurodyta G. G. 2009 m. sausio 30 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra ir 2009 m. sausio mėn. atliktų darbų aktas (1 t., 86-90, 92-93 b. l.), kurie užsakovei nebuvo įteikti ir ji jų nepasirašė. Tuo tarpu statybos darbų žurnalo įrašai, atliktų darbų aktai už 2006 m. lapkričio, gruodžio mėn., 2007 m. kovo mėn. (2 t., 7-18 b. l.) liudija, kad darbai statybos objekte po 2007 m. birželio 4 d. nebuvo atliekami. Trečiojo asmens G. G. 2009 m. balandžio 17 d. prašyme pradėti atsakovui ir statybos darbų techninę priežiūrą vykdžiusios įmonės vadovui ikiteisminį tyrimą (2 t., 21-22 b. l.) nurodytos aplinkybės liudija užsakovės pretenzijas rangovui ir techniniam prižiūrėtojui dėl atliktų darbų kokybės, tačiau neįrodo darbų atlikimo ir medžiagų panaudojimo statybos objekte 2009 m. sausio mėn. bei ginčo turto nurašymo pagrįstumo. Tarp šalių kilus ginčui dėl nurašymo aktuose nurodytų medžiagų panaudojimo statybos objekte 2010 m. vasario 12 d. nutartimi buvo paskirta statybos techninė ekspertizė, kurios išvadose konstatuota, kad pagal 2009 m. sausio mėn. atliktų darbų aktą galėjo būti nurašyta bet kas; nurašytos atsargos ir paslaugos galėjo būti panaudotos bet kuriame lauko inžinierinių tinklų objekte (1 t., 190-191 b. l.; 2 t., 30 b. l.). Teismas rėmėsi ekspertizės akto išvadomis. Duomenų, paneigiančių šias išvadas, atsakovas nepateikė. Statybos darbų žurnale esantys įrašai apie atliktus darbus taip pat nepatvirtina, kad 2009 m. sausio 30 d. nurašymo aktuose nurodytos statybinės medžiagos (kampas, kamštis, mova RM, mova 100, mova PE nipelis, cementas, jungtis apdailos plokštės, pinoteksas, silikonas, skystas stiklas, dangtis, benzinas, šulinio stovas, valymo įrenginys ir kitos medžiagos) (1 t., 86-87, 89-90 b. l.) bei paslaugos, kurios 2009 m. sausio mėn. nurašymo akte Nr. 4.1 (1 t., 88 b. l.) įvardijamos atskirų įmonių pavadinimais, buvo panaudotos atliekant vandentiekio, buitinių nuotekų ir lietaus nuotekų tinklų statybos darbus (duomenys neskelbtini). Aptarti bylos duomenys leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti įmonės turto pagal 2009 m. sausio 30 d. ginčo aktus nurašymo neteisėtumą ir nepagrįstumą.

2009 m. gegužės 31 d. inventoriaus nurašymo aktu Nr. 8 (1 t., 91 b. l.) atsakovas nurašė 5 489,02 Lt vertės bendrovės turtą (2 mobilius telefonus, guminius, žieminius batus, darbinius švarkus ir kitą darbo aprangą). Nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų ir privalo perduoti administratoriui įmonės turtą (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 ir 2 p.). Atsakovo, kaip įmonės vadovo, įgalinimai 2009 m. gegužės 31 d. buvo pasibaigę, todėl pagal ginčijamą aktą Nr. 8 neįgalioto asmens nurašytas turtas, kaip ir kitas bendrovės turtas, turėjo būti perduotas bankroto administratoriui. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti dėl šio akto prieštaravimo imperatyvioms ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktų nuostatoms ir pagal CK 1.80 straipsnį konstatuoti jo negaliojimą.

Apeliacinio skundo argumentai apie administratoriaus išimtinai ginamus tik vienos kreditorės, kuri yra ir įmonės skolininkė, G. G. interesus yra teisiškai nepagrįsti. Pagal ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punktą, iškėlus įmonei bankroto bylą per teismo nustatytą laikotarpį kreditoriai turi teisę savo reikalavimus perduoti administratoriui, kuris pagal šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 10 punktą, patikslinęs juos pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir pateikia jį teismui tvirtinti. Byloje nustatyta, kad UAB „Pokomsta“ su G. G. 2006 m. lapkričio 16 d., 2006 m. gruodžio 1 d. ir 2007 m. sausio 15 d. sudarė vandentiekio, buitinių nuotekų ir jų įvadinių tinklų, buitinių nuotekų spaudiminės linijos paklojimo, siurblinių buitinėms nuotekoms sumontavimo statybos rangos sutartis Nr. 2006/11/23/R-1, Nr. 2006/12/01/R-1, Nr.2007/01/15/R-1 (1 t., 99-107 b. l.). Byloje pateikti mokėjimo nurodymai liudija apie užsakovės atsiskaitymą už darbus (1 t., 111-117 b. l.). Bylos duomenys leidžia spręsti, kad darbai pagal minėtas sutartis atlikti nekokybiškai, nebaigti, užsakovė priversta iš naujo įrengti buitinių ir lietaus nuotekų tinklus (ekspertizės akto išvadų 6 p., Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriaus 2009 m. balandžio 28 d. raštas Nr. (20.4.6) Ž2-93 (2 t., 94 b. l.)). UAB „Pokomsta“ bankroto bylą nagrinėjantis Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. liepos 2 d. nutartimi patvirtino G. G. 753 000 Lt kreditorinį reikalavimą, kuris, kaip ir visų kitų BUAB „Pokomsta“ kreditorių reikalavimai, bus tenkinamas iš bendrovės turto, taip pat ir išieškotų bendrovės naudai sumų, pagal ĮBĮ 35 straipsnyje numatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Taigi, administratorius, įgyvendindamas bankroto instituto tikslus – apsaugoti kreditorių teises bei interesus, sudarant sąlygas jiems patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto, gina ne vienos G. G., o visų BUAB „Pokomsta“ kreditorių interesus. Pažymėtina, kad pagal ĮBĮ 35 straipsnio nuostatas, G. G. reikalavimas turės būti tenkinamas tik trečiąja eile.

Dėl eksperto kvalifikacijos

Paskirtą statybos techninę ekspertizę teismas pavedė atlikti į teismo ekspertų sąrašą įrašytam ekspertui R. M. (kvalifikacijos atestato Nr. 6771). Apelianto teigimu, teismas pavedė atlikti ekspertizę reikiamos kvalifikacijos neturinčiam asmeniui, todėl nepagrįstai rėmėsi jo atliktos ekspertizės išvadomis. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada – laikoma tik teismo nutartimi paskirto tyrimo, atlikto ir įforminto įstatymo nustatyta tvarka ekspertizės akte, išvada, kurią pateikia įstatymų nustatyta tvarka paskirtas ekspertu asmuo, pritaikęs specialias žinias. Jeigu ekspertinio pobūdžio tyrimas atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje arba byloje esantis ekspertizės aktas neatitinka įstatymo reikalavimų, tai, nepaisant jo tiriamojo-mokslinio pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada CPK 212 straipsnio prasme; toks dokumentas gali atitikti kitą įrodinėjimo priemonės rūšį – rašytinį įrodymą, nes jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje J. V. v. UADB „ Balticums draudimas“, bylos Nr. 3K-3-549/2001; 2004 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje V. K. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-587/2004; kt.).

Remiantis viešojoje erdvėje skelbiamu teismo ekspertų sąrašu, nėra paskelbta ekspertų, atliekančių vandentiekio, buitinių nuotekų ir lietaus nuotekų tinklų ekspertizes. Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo (2002 m. spalio 29 d. redakcija Nr. IX-1161) 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše nėra reikiamos specialybės teismo ekspertų, ekspertu gali būti skiriamas į šį sąrašą neįrašytas asmuo.

Teismo paskirtam ekspertui R. M. ( 1 t., 181-182 b. l.) pagal LR aplinkos ministerijos išduotą kvalifikacijos atestatą Nr. 6771 yra suteikta teisė eiti ypatingo statinio ekspertizės vadovo pareigas, kai priklausančios statinių grupės gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, susisiekimo komunikacijos: vandens uostų statiniai; kiti statiniai. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. lapkričio 10 įsakymu Nr. D1-601 patvirtintą Statybos techninį reglamentą STR 1.02.06:2007 „Teisės eiti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas įgijimo tvarkos ir teritorijų planavimo specialistų atestavimo tvarkos“ aprašo 10.21. punktą, statinio ekspertizės vadovui, kaip statybos inžinieriui suteikta teisė organizuoti viso statinio ekspertizę, jai vadovauti, įvertinti statinį, parengti ir pasirašyti statinio ekspertizės aktą. Pagal Teismo ekspertizės įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, teismo ekspertas turi teisę pasirinkti atliekamų tyrimų būdą. Nagrinėjamu atveju teismo paskirtas ekspertas, sudaręs subrangos sutartį su kompleksinio projektavimo firma UAB „Klaipėdos komprojektas“ (atestato Nr. 0475), vandentiekio, buitinių nuotekų ir lietaus nuotekų tinklų individualių namų kvartalui (duomenys neskelbtini) statinio techninę ekspertizę atliko pasitelkęs statybos inžinierių, ypatingų statinių ekspertizės vadovų ir ypatingų statinių specialiųjų statybos techninės priežiūros vadovų kvalifikaciją turinčius asmenis, kurie be jau minėtų teismo ekspertui R. M. kvalifikacijos atestatu suteiktų teisių, papildomai turi statinių grupės inžinierinių tinklų – vandentiekio ir nuotekų šalinimo (A. M., kvalifikacijos atestatas Nr. 1406) ir ypatingo statinio projekto dalies, konstrukcijų (Tautvydas P. T. kvalifikacijos atestatas Nr. 19745) ekspertizės vadovų kvalifikaciją. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo abejoti minėtos ekspertizės išvadomis, o sistemiškai aiškinant analizuotas ekspertizės atlikimo teisės aktų nuostatas ir susiklosčiusias faktines bylos aplinkybes, neturi teisinio pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas ekspertizės atlikimui paskirdamas teismo ekspertą R. M. pažeidė teisės aktų reikalavimus. Be to, kasacinio teismo išaiškinta, kad ekspertizės išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, todėl ji turi būti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje J. V. v. UADB „ Balticums draudimas“, bylos Nr. 3K-3-549/2001; 2002 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje I. Ž. v. J. A. V., bylos Nr. 3K-3-733/2002; 2007 m. birželio 18 d. nutartį civilinėje byloje J. V. v. K. V. J., R. J., bylos Nr. 3K-3-248/2007, kt.). Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas įvertinus ne tik atliktos ekspertizės išvadas, tačiau ir faktines aplinkybes, jog ginčijami bendrovės turto nurašymo aktai sudaryti galiojant bendrovės nekilnojamojo ir ilgalaikio turto areštui bei įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Ekspertizės išvadas, kuriomis rėmėsi teismas, patvirtina ir kiti byloje esantys ir ankščiau aptarti rašytiniai įrodymai – 2006 ir 2007 m. atliktų darbų aktai, statybos darbų žurnalas ir kt. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos padarytomis išvadomis dėl byloje surinktų įrodymų ir juose esančių duomenų vertinimo.

Dėl apelianto argumentų, kad statinio techninei ekspertizei atlikti paskirtas ekspertas neturėjo kvalifikacijos atlikti finansinio pobūdžio ekspertizę, teisėjų kolegija pažymi, jog ekspertinis tyrimas, kuriame apytikriai nustatyti atliktų darbų kaštai, nėra prilyginamas finansinei ekspertizei, o nagrinėjamu atveju teismas, ginčijamus bendrovės turto nurašymo aktus pripažinęs negaliojančiais ir spręsdamas dėl jais nurašyto turto vertės, vadovavosi ne ekspertizės akto išvadomis, o atsakovo patvirtintame bendrovės balanse nurodytomis sumomis.

Dėl ieškovo atstovo įgalinimų

ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad įmonės administatorius – tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teiki įmonių bankroto administravimo paslaugas ir šią teisę įgijęs šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka. Kai teismas bankroto administratoriumi byloje paskiria juridinį asmenį, šis asmuo yra atsakingas už įmonės bankroto procedūrų nuoseklų vykdymą iki teismas priima spendimą dėl įmonės pabaigos. Teismo paskirtas bankroto administratorius – juridinis asmuo įgalioja fizinį asmenį atlikti bankroto administravimo veiksmus pagal pavedimo sutartį arba paveda jam atlikti šiuos veiksmus darbo sutarties pagrindu. Tai vidiniai bankroto administratoriaus santykiai su savo darbuotojais ar įgaliotiniais. Taigi bankroto administratorius – juridinis asmuo turi teisę pavesti savo darbuotojui ar įgaliotiniui, taip pat turinčiam teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, veikti bankroto administratoriaus vardu, teikiant bankroto paslaugas įmonėms, kurias administruoti bankroto administratoriui – juridiniam asmeniui pavedė teismas. Išoriniuose teisiniuose santykiuose tokio administratoriaus įgaliotas asmuo veikia ne savo, o teismo paskirto bankroto administratoriaus – juridinio asmens vardu. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 9 punktą, administratorius atstovauja arba įgalioja kitą asmenį atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme, kreditorių susirinkime ir sudarant sandorius, kai bankrutuojanti įmonė tęsia ūkinę komercinę veiklą. Atstovavimas teisme yra savarankiškas civilinio proceso teisės institutas, kurio tikslas – užtikrinti tinkamą byloje dalyvaujančių asmenų subjektinių teisių ir įstatymo saugomų interesų apsaugą bei gynybą. Tai specifinė veiklos rūšis, kuri reikalauja specialių teisės žinių. Todėl administratorius, siekdamas tinkamai įgyvendinti bankrutuojančios bendrovės kreditorių interesus, turi teisę sudaryti atstovavimo sutartį su advokatu ar advokato padėjėju (CPK 55 str. 2 d.). CPK 57 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad advokato arba advokato padėjėjo teisės ir pareigos bei jų mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi ar jos išrašu. Pagal CPK 58 straipsnį įgaliojimas gali būti suteikiamas tam tikrai įgaliotojo bylai, kelioms ar visoms byloms vesti arba tik atskiriems procesiniams veiksmams vienoje ar keliose bylose atlikti.

Nagrinėjamu atveju administratorius UAB „Verslo administravimo kompanija“ įgaliojo P. P. ĮBĮ nustatyta tvarka bendrovės vardu atlikti visus veiksmus, susijusius su UAB „Pokomsta“ administravimu (1 t., 8 b. l.). Minėta, kad išoriniuose teisiniuose santykiuose tokio administratoriaus įgaliotas asmuo veikia ne savo, o teismo paskirto bankroto administratoriaus – juridinio asmens vardu. Siekiant užtikrinti tinkamą bankrutuojančios bendrovės subjektinių teisių ir interesų apsaugą bei gynybą, vadovaujantis CPK 55 straipsnio 2 dalimi, 2009 m. gegužės 4 d. P. P. sudarė atstovavimo sutartį su advokatu A. J.. Vadovaujantis CPK 58, 59 straipsniais, advokatui buvo suteiktos visos procesinės teisės atstovauti BUAB „Pokomsta“ iki įmonės pabaigos (sutarties 2 p.) (1 t., 20-22 b. l.). Ieškovo atstovui advokatui A. J. teikiant teisme prašymą skirti ekspertizę ir atstovaujant ieškovui BUAB „Pokomsta“ teismo posėdžiuose nebuvo priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos, atstovavimo sutartis nebuvo pasibaigusi kitais įstatyme nustatytas pagrindais. Išdėstytos aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, kad procesinio veiksmo atlikimo metu ieškovo atstovo įgalinimai šioje byloje buvo pasibaigę. BUAB „Pokomsta“ bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui P. P. buvo suteikti įgalinimai atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su bankrutuojančios įmonės administravimu, kurie tęsiasi iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro, todėl spręsti apie tokių įgalinimų pasibaigimą pagal CK 2.142 straipsnio 1 dalies nuostatas, kaip nurodo apeliantas, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei juos įvertinusi (CPK 185 str.), konstatuoja, jog nėra teisinio pagrindo apeliacinio skundo argumentais naikinti skundžiamą sprendimą.

Dėl apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos privalomojo sustabdymo

2011 m. lapkričio 3 d. apeliacinės instancijos teisme gautas apelianto prašymas sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki baudžiamosios bylos Nr. 1-287-89/2011, kurioje apeliantas kaltinamas patikėto ar kaltininko žinioje esančio turto pasisavinimu ir apgaulingu apskaitos tvarkymu, išnagrinėjimo Klaipėdos apygardos teisme (2 t., 103 b. l.).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB “NCC Statyba” v. UAB DK “ Lindra”, bylos Nr. 3K-3-99/2004; 2004 m. lapkričio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje UAB draudimo bendrovė „ Lavisos garantas“ v. V. B. prekybos įmonė, byloje bylos Nr. 3K-3-620/2004; 2006 m. kovo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vaivorykštė“ v. L. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-238/2006, kt.). Kasacinio teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą tol, kol neišspręsta kita byla, nurodytu pagrindu galima tik tada, kai neišnagrinėtos bylos susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB draudimo bendrovė „ Lavisos garantas“ v. V. B. prekybos įmonė, bylos Nr. 3K-3-620/2004, kt.). Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, jog teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio, nėra pagrindo stabdyti bylos pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje SIA “ Parekss lizings” v. UAB “ Parex lizingas”, bylos Nr. 3K-7-260/2005; 2005 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB “ Geonafta” ir Svenska Petroleum Exploration AB, bylos Nr. 3K-7-268/2005, kt.).

Atsakovas prašo sustabdyti apeliacine tvarka nagrinėjamą civilinę bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos, kurioje atsakovui pareikšti kaltinimai dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo, t. y. dėl užsakovų G. G. ir UAB „Eurotroba“ rangovo UAB „Pokomsta“ vadovui pagal statybos rangos sutartis sumokėtų avansų neįtraukimo į bendrovės apskaitą ir šių lėšų pasisavinimo; dėl apgaulingos UAB „Pokomsta“ buhalterinės apskaitos duomenų tvarkymo bei Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktų žinomai neteisingų duomenų apie bendrovės turtą ir pajamas, atitinkamai mokėtiną pridėtinės vertės mokestį. Tuo tarpu šioje civilinėje byloje sprendžiama dėl UAB „Pokomsta“ vadovo civilinės atsakomybės už po bankroto bylos bendrovei iškėlimo neteisėtai nurašytą ir bankroto administratoriui neperduotą bendrovės turtą. Nuostolių atlyginimo reikalavimas grindžiamas atsakovo parengtais įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, kuriuose nurodyto ilgalaikio turto, atsargų ir paslaugų vertė bei apimtis nėra ginčijami. Teisėjų kolegijos vertinimu, abiejose bylose įrodinėjimo dalykas yra skirtingas, baudžiamojoje byloje nustatinėjami faktai nėra teisiškai reikšmingi šiai civilinei bylai. Be to, atsakovas nenurodė, kokie baudžiamojoje byloje nustatyti faktai savo teisine galia turės įrodomąją ar prejudicinę teisinę reikšmę šioje civilinėje byloje.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad civilinės bylos sustabdymas pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą neatitinka šio privalomojo bylos sustabdymo pagrindo paskirties, todėl atsakovo prašymas dėl bylos sustabdymo netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas yra bankrutavusi įmonė, todėl pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą nagrinėjamoje byloje atsakovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo. Vienok apeliantas sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą (2 t. 73-74), o pirmosios instancijos teismas 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą jam atidėjo (2 t., 74 b. l.). Esant tokiai situacijai, kai apeliacinės instancijos teisme bylą pralaimėjęs atsakovas pagal įstatymą yra atleistas nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo ir pagal CPK 96 straipsnio 4 dalį iš jo neišieškomos bylinėjimosi išlaidos valstybei, tai apelianto sumokėta žyminio mokesčio dalis pagal CPK 87 straipsnio nuostatas jam grąžintina. Kitų rašytinių įrodymų dėl apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas šalys nepateikė, todėl jos nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Grąžinti atsakovui A. S. 2010 m. rugpjūčio 23 d. Swedbank AB įmokos mokėjimo kvitu (op. archyvo kodas 2010082300238338) sumokėtą 100 Lt (vieno šimto litų) žyminį mokestį.