- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-29
- Bylos Nr.
- 2-962/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- A. S.
- Kategorijos
- 124.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Višinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-1083-513/2014, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-487-125/2010 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pokomsta“ ieškinį atsakovui A. S. dėl nuostolių atlyginimo (tretieji asmenys – bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Kontausta“ ir G. G.), ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. birželio 22 d. sprendimu tenkino ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Pokomsta“ ieškinį ir 1) pripažino niekiniais ir negaliojančiais nuo sudarymo momento 2009 m. sausio 30 d. atsargų nurašymo aktą Nr. 4, 2009 m. sausio 30 d. nurašymo aktą 4.1, 2009 m. sausio 30 d. atsargų nurašymo aktą Nr. 5, 2009 m. gegužės 31 d. uždarosios akcinės bendrovės „Pokomsta“ medžiagų nurašymo aktą Nr. 8; 2) priteisė ieškovei BUAB „Pokomsta“ iš atsakovo A. S. 159 931,15 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2009 m. gegužės 5 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 5 929 Lt bylinėjimosi išlaidų; 3) priteisė iš atsakovo A. S. 4 199 Lt žyminio mokesčio valstybei. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. lapkričio 24 d. nutartimi šį Klaipėdos apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. S. Klaipėdos apygardos teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą byloje Nr. 2-487-125/2010 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pareiškėjas nurodė, kad iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos 1A-125-174/2013 paaiškėjo nauji faktai, jog G. G. pasirašė 7 atliktų darbų aktus, iš viso 505 706,90 Lt sumai, nors bankroto bylą nagrinėjančiam teisėjui teigė, kad pasirašė tik 170 694,08 Lt sumai. Kita aplinkybė, dėl kurios turėtų būti atnaujintas procesas, pareiškėjo manymu, yra tai, kad buvo pažeista teisė į tinkamą procesą, nes apeliacinis teismas išnagrinėjo bylą rašytinio, o ne žodinio proceso tvarka. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. sausio 16 d. nutartimi administratorius buvo įpareigotas paskirti įgaliotą asmenį, kuris atliktų bankrutuojančios įmonės administravimą. Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Verslo administravimo kompanija“ vadovė R. P. 2009 m. sausio 27d. įgaliojimu įgaliojo P. P. atlikti visus juridinius veiksmus, tačiau jam įgaliojimo nepratęsė, atitinkamai nebuvo pratęstas ir P. P. perįgaliojimo (2009 m. gegužės 4 d. atstovavimo sutarties) terminas advokatui A. J., o tai, pareiškėjo teigimu, leidžia daryti išvadą, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. sausio 16 d. nutarties reikalavimai nebuvo vykdomi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. kovo 3 d. nutartimi pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-487-125/2010 atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
Teismas nustatė, kad paduodamas pareiškimą dėl proceso atnaujinimo A. S. suinteresuotu asmeniu nurodė UAB „Verslo administravimo kompanija“, tačiau civilinės bylos Nr. 2-487-125/2010 duomenimis ieškovas šioje byloje buvo BUAB „Pokomsta“, kuriai pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 8 ir 9 punktais atstovavo bankroto administratorius UAB „Verslo administravimo kompanija“. Taip pat teismas nustatė, kad teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 2 d. sprendimu (2012 m. lapkričio 12 nutartis dėl klaidų ištaisymo) pripažinta, kad UAB „Pokomsta“ veikla pasibaigė. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs, UAB „Pokomsta“ 2012 m. lapkričio 8 d. buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Taip pat Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 20 d. sprendimu yra pripažinta, kad UAB „Kontausta“ veikla pasibaigė. Šis sprendimas taip pat yra įsiteisėjęs ir UAB „Kontausta“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas sprendė, kad nebėra ieškovo bei trečiojo asmens ir jų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjų (CPK 48 straipsnio 1 dalis), todėl ginčas negali būti iš naujo nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 370 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėjas A. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir CPK nuostatas.Atsisakydamas priimti pareiškimą teismas turi priimti motyvuotą nutartį, kurioje privalo nurodyti, į kurią instituciją ar teismą reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme ar neteisminga tam teismui, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti ieškinį. Teismas nurodė, kad prašymas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, tačiau nenurodė, koks teismas ar institucija turi nagrinėti pateiktą prašymą, kam tokį prašymą teikti.Teismas skundžiamoje nutartyje nepateikė atsisakymo priimti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo motyvų ir nepagrindė, kodėl taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies nuostatas.Teismas nepagrįstai remdamasis CPK 48 straipsnio 1 dalimi sprendė, kad šioje byloje nėra materialiųjų subjektinių teisių perėmėjų. Pagal civilinėje byloje Nr. 2-487-125/2010 priimtą sprendimą buvo paskelbtas aukcionas ir skola buvo nupirkta, t. y. šiuo atveju yra atsiradęs subjektinių teisių perėmėjas. Proceso atnaujinimas civilinėje byloje Nr. 2-487-125/2010 yra būtinas įvertinti naujai paaiškėjusias aplinkybes ir apginti pažeistus pareiškėjo interesus bei galbūt sukurti naują teisinę praktiką, numatant naujus aspektus, įstatymų taikymo galimybes bankroto bylose nepriklausomai nuo to, ar įmonės veikla yra pasibaigusi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą dėl proceso civilinėje byloje Nr. 2-487-125/2010 atnaujinimo, yra pagrįsta ir teisėta.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, turi būti reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; kt.).
Prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje nagrinėjimo tvarką, pradedant nuo prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo stadijos iki teismo veiksmų atnaujinus bylos nagrinėjimą, reglamentuoja CPK 370 straipsnio 1–4 dalys. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti prašymą, t. y. buvo išspręstas pirmosios proceso atnaujinimo stadijos – prašymo priėmimo klausimas. Šioje stadijoje teismas, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai, atsisako prašymą priimti (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, jog kitų klausimų sprendimas šioje sprendimo prašymo priėmimo stadijoje teismo diskrecijai įstatymo nepriskirtas (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2011). Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad gavęs prašymą dėl proceso atnaujinimo ir spręsdamas jo priėmimo klausimą teismas nenagrinėja paties prašymo ir jo pagrįstumo. Jei šioje prašymo priėmimo stadijoje teismas spręstų dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, būtų pažeidžiami teisės būti išklausytam ir šalių procesinio lygiateisiškumo principai, taigi ir asmens teisė į tinkamą teismo procesą.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakymą priimti pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo iš esmės grindė tuo, kad civilinėje byloje Nr. 2-487-125/2010 ieškovu buvęs BUAB „Pokomsta“ bei trečiasis asmuo UAB „Kontausta“ yra pasibaigę ir išregistruoti iš Juridinių asmenų registro. Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas sprendė, kad nebėra ieškovo bei trečiojo asmens ir jų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjų (CPK 48 straipsnio 1 dalis), todėl ginčas negali būti iš naujo nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 370 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjo A. S. atskirajame skunde nurodytu argumentu, kad ši teismo išvada yra nepagrįsta.
Iš civilinėje byloje Nr. 2-487-125/2010 esančių duomenų matyti, kad antstolė A. R. Ž. 2012 m. rugpjūčio 21 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą prašydama vykdomojoje byloje dėl skolos išieškojimo iš A. S. pagal Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 14 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-487-125/2010 pakeisti išieškotoją. Antstolė pareiškime nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 2 d. (t. y. dar iki BUAB „Pokomsta“ pabaigos) išieškotojas BUAB „Pokomsta“ pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį su UAB „Incomlita“ (civilinės bylos Nr. 2-487-125/2010 II t., b. l. 131). Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartimi antstolės prašymą tenkino ir vykdomojoje byloje išieškotoją BUAB „Pokomsta“ pakeitė išieškotoju UAB „Incomlita“ (civilinės bylos Nr. 2-487-125/2010 II t., b. l. 136-137), taigi iš esmės bylos šalis (ieškovas) po BUAB „Pokomsta“ reikalavimo teisių perleidimo iš esmės yra išlikusi. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį akivaizdžiai šių aplinkybių nevertino ir todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl materialiųjų subjektinių teisių perėmėjo nebuvimo ir atitinkamai dėl negalimumo ginčą nagrinėti teisme civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė jau pareiškimo priėmimo stadijoje, kuomet ginčas dar nėra nagrinėjamas iš esmės. Kaip jau buvo nurodyta pirmiau, priimdamas pareiškimą dėl proceso atnaujinimo teismas vertina, ar prašymas atitinka bendruosius procesinių dokumentų formos ir turinio reikalavimus (CPK 111, 113 ir 114 straipsniai) bei CPK 369 straipsnyje nustatytus specialiuosius šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas A. S. pateikė pareiškimą dėl proceso atnaujinimo jau anksčiau civiline tvarka teismo išnagrinėtoje byloje, todėl vien tai, kad viena bylos šalių (juridinis asmuo) pareiškimo dėl proceso atnaujinimo pateikimo teismui metu yra pasibaigęs ir išregistruotas iš Juridinių asmenų registro, nelaikytina pakankamu pagrindu dar procesinio dokumento priėmimo stadijoje remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu šį pareiškimą pripažinti nenagrinėtinu teisme civilinio proceso tvarka. Šiame kontekste itin svarbu akcentuoti, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas dėl materialiųjų subjektinių teisių perėmėjų nebuvimo ir galimybės nagrinėti bylą teisme pasisakė dar pareiškimo priėmimo stadijoje ir tokiu būdu iš esmės įvertino ne pareiškimo atitikimą įstatymo nustatytiems formos ir turinio reikalavimams, o paties prašymo atnaujinti procesą byloje pagrįstumą.
Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas pirmiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog skundžiamoje nutartyje padaryti proceso teisės normų pažeidimai sudaro teisinį pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį ir nurodytiems proceso teisės pažeidimams pašalinti perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kuris vadovaudamasis CPK 370 straipsnio 1 dalimi turi spręsti prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-487-125/2010 priėmimo klausimą ir tik išsprendęs šio prašymo priėmimo klausimą, spręsti proceso atnaujinimo ar atsisakymo atnaujinti procesą klausimą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.