Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkė ir pranešėja), Mariaus Dobrovolskio, Aušros Maškevičienės,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės E. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. A. ieškinį atsakovui P. Ž., institucija teikianti išvadą byloje - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, ir atsakovo P. Ž. priešieškinį ieškovei E. A., institucija teikianti išvadą byloje - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo sūnaus E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 250,00 Eur kas mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės; taip pat priteisti 750,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojamą už tris mėnesius iki ieškinio pateikimo teismui dienos; nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.Atsakovas priešieškinyje prašė nustatyti bendravimo su nepilnamečiu sūnumi E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-06-23 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nepilnamečio vaiko E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatė su ieškove vaiko motina E. A.; priteisė iš atsakovo P. Ž. išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. Ž. po 200,00 Eur kas mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), iki vaiko pilnametystės; priteisė iš atsakovo P. Ž. 200,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2015-09-11 iki 2015-11-11; taip pat nustatė atsakovo P. Ž. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką.Teismas nustatė, kad ieškovė savo vardu registruoto nekilnojamojo ir kito registruotino turto neturi, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei ½ negyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), atsakovas savo vardu registruotų transporto priemonių neturi. Ieškovės pajamas sudaro 28,00 Eur per mėnesį socialinė išmoka; atsakovo vidutinės pajamos laikotarpiu nuo 2016-02-19 iki 2016-05-06 sudarė 2100,45 Eur per mėnesį, atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie netektą darbingumą byloje nepateikta. Vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam tėvui neišvengiamai tenka didesnio aprūpinimo teikimo pareiga, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu. Šiuo atveju ieškovei tenka didžioji dalis rūpinimosi vaiku naštos. Byloje duomenų bei įrodymų apie nepilnamečio vaiko sveikatos sutrikimus ar kitus jo specialius poreikius nepateikta. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, padarė išvadą, jog ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma nepilnamečiui vaikui po 250,00 Eur per mėnesį laikytina nepakankamai pagrįsta ir neįrodyta (CPK 178 str., 185 str.). Teismas atkreipė dėmesį, jog tėvai turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius ir tai nėra siejama su tėvų pareiga pirkti brangiausius ir ypatingos kokybės rūbus ar kitus daiktus; vaikui, atsižvelgiant į tėvų finansines galimybes, turi būti užtikrinami bent minimalūs būtinieji poreikiai. Teismas nusprendė, jog 200,00 Eur per mėnesį dydžio išlaikymas atitinka tiek nepilnamečio vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Taip pat teismas pažymėjo, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų.Teismas nurodė, jog ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už tris mėnesius. Ieškovė teigia, jog atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisideda nuo gimimo. Atsakovas nurodė, kad po vaiko gimimo davė ieškovei 550,00 Eur, 2015 m. gruodžio mėnesį davė ieškovei 400,00 Eur, bet rašytinių įrodymų neturi. Ieškovė nurodė, kad atsakovas buvo pasiskolinęs iš mamos 600,00 Eur, bet rašytinės sutarties nepateikė. Atsakovo teiginį, kad skyrė vaikui 550 Eur, patvirtina socialiniame tinkle Facebook esantis susirašinėjimas su ieškove. Teismas konstatavo, kad atsakovas teikė sūnui išlaikymą iš dalies, todėl iš jo priteistinas 200,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

Apeliaciniame skunde ieškovė prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-23 sprendimą, tenkinant ieškinio reikalavimus ir priteisiant iš atsakovo vaiko išlaikymui 250 Eur per mėnesį, o taip pat priteisti 750 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą.Ieškovė nurodo, jog teismas turėjo įvertinti tai, kad atsakovo pajamos keliasdešimt kartų viršija ieškovės pajamas, be to, atsakovas valdo didelės vertės nekilnojamąjį turtą bei kilnojamąjį turtą. Ieškovė galimybių dirbti ir prisidėti prie vaiko išlaikymo neturi, kadangi pati viena augina sūnų, kuriam dar nėra nė vienerių metukų. Taigi, priteisdamas iš atsakovo vaiko išlaikymui po 200 Eur per mėnesį, kai 1 MMA sudaro 380 Eur, o ieškovė lėšų sūnaus išlaikymui negali skirti dėl objektyvių priežasčių, teismas pažeidė išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai principą.Be to, pirmosios instancijos teismo priteista išlaikymo suma neatitinka realių vaiko poreikių, net nevertinant individualių. Ieškovė pateikė teismui lėšų, skiriamų vaikui išlaikyti, detalizaciją, kurioje nurodė, jog vaikui išlaikyti reikia 500 Eur per mėnesį. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas šios detalizacijos apskritai nevertino. Be to, jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia teikti didesnį nei būtinuosius poreikius tenkinantį išlaikymą, teismas turėtų priteisti didesnę išlaikymo sumą. Akivaizdu, jog atsakovo turtinė padėtis leidžia jam teikti didesnį išlaikymą.Ieškovė taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Jos nuomone, ieškovės ir atsakovo susirašinėjimas patvirtina, jog tie 550 Eur, kuriuos atsakovas davė ieškovei, yra atsakovo grąžinta skola ieškovės mamai. Taigi nėra jokių duomenų, jog atsakovas teikė išlaikymą vaikui. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta priežasčių nukrypti nuo orientacinio 1 MMA dydžio išlaikymo. Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo po 250 Eur per mėnesį, beveik visą išlaikymo pareigą nori perkelti atsakovui, nors ir pati turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti bei vykdyti išlaikymo pareigą.Pasisakydamas dėl išlaikymo įsiskolinimo, atsakovas teigia, jog ieškovės pateiktas jo ir ieškovės susirašinėjimas yra ištrauka iš bendro konteksto, todėl nėra galimybės jo vertinti objektyviai. Pateiktas susirašinėjimas apskritai nepatvirtina jokių reikšmingų bylai aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, todėl apeliacinės instancijos teismas vertins, ar toks pagrindas nagrinėjamu atveju egzistuoja (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl nepilnamečiam vaikui reikalingo išlaikymo dydžio. Ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo priteistą 200 Eur išlaikymą padidinti iki 250 Eur per mėnesį.CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis. Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, saviveiklai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuri šiuo metu yra 380 Eur. Šis kriterijus turi būti taikomas ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo. Teismas turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris nepažeistų tėvų turtinės padėties ir nepilnamečių vaikų poreikių proporcingumo. Vaikų poreikiai apibūdinami ne tik kaip bendrieji, bet ir individualūs, atspindintys konkretaus vaiko raidos ir ugdymo specifiką bei tarnaujantys šiems tikslams. Sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimą, privalu remtis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, kuris, be kita ko, reiškia, kad abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesais. Be to, jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia teikti vaikui tokio dydžio išlaikymą, kad būtų užtikrinti ne tik minimalūs vaiko poreikiai, bet garantuota geresnė nei vidutinė gyvenimo sąlygų kokybė, tai teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas nukrypti nuo orientacinio 1 MMA kriterijaus, turėtų atsižvelgti ir į šią aplinkybę. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra lygi, tačiau turtinės galimybės išlaikyti vaikus gali būti nevienodos.Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei kyla pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, teismas turi ją vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015). Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, tėvai turi pateikti įrodymus dėl tikrosios jų turtinės padėties. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė savo vardu registruoto nekilnojamojo ir kito registruotino turto neturi, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) bei ½ negyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), atsakovas savo vardu registruotų transporto priemonių neturi. Ieškovės pajamas sudaro 28,00 Eur per mėnesį dydžio socialinė išmoka; atsakovo vidutinės pajamos laikotarpiu nuo 2016-02-19 iki 2016-05-06 sudarė 2100,45 Eur per mėnesį, atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie netektą darbingumą byloje nepateikta. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, tą faktą, jog vaikas gyvena su ieškove, taigi jai tenka didesnė rūpinimosi vaiku naštos dalis, tai, jog atsakovas sutiko teikti 180 Eur išlaikymą, o tai liudija jo geranoriškumą, priteisė iš atsakovo vaiko išlaikymui 200 Eur per mėnesį, t. y. daugiau nei pusę mininalios mėnesio algos. Kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių aplinkybių nukrypti nuo orientacinio 1 MMA dydžio išlaikymo kriterijaus: vaikas neturi jokių specialiųjų poreikių, kurie sąlygotų didesnio išlaikymo poreikį. Ieškovė teigia, jog pateikė vaiko išlaikymo poreikių detalizaciją, kurioje nurodyta, jog išlaikyti vaikui per mėnesį reikia 500 Eur. Kolegija ieškovės nurodomą, vaiko poreikiams tenkinti skirtiną sumą vertina kritiškai, nes ieškovė nepagrindė šios sumos būtinumo. Kolegija sutinka, jog visų išlaidų kvitais pagrįsti neįmanoma, tačiau pažymi, jog išlaidos vaiko išlaikymui turi būti planuojamos ir naudojamos racionaliai. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tėvai turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, ir tai nėra siejama su tėvų pareiga pirkti brangiausius ir ypatingos kokybės rūbus ar kitus daiktus; vaikui, atsižvelgiant į tėvų finansines galimybes, turi būti užtikrinami bent minimalūs būtinieji poreikiai. Ieškovė taip pat teigia, jog atsakovo turtinė padėtis jam leidžia teikti didesnį išlaikymą. Kolegija konstatuoja, jog ieškovė, kaip vaiko motina, taip pat aktyviais veiksmais turi prisidėti prie vaiko išlaikymo, ji turi imtis visų priemonių savo turtinei padėčiai pagerinti. Būtų neteisinga ir nesąžininga, jog dėl ieškovės neveikimo visa vaiko išlaikymo pareiga būtų perkelta atsakovui. Kolegija sutinka, jog šiuo atveju šalių turtinė padėtis smarkiai skiriasi, tačiau turi būti įvertintas tas faktas, jog atsakovas gyvena ir dirba užsienyje, o tai, be abejo, lemia didesnes pragyvenimo sąnaudas. Be to, pirmosios instancijos teismas ir taip, įvertinęs atsakovo finansinę padėtį, iš jo priteisė didesnę dalį išlaikymo sumos.Atsakovas neneigia savo pareigos išlaikyti vaiką, sutiko vaikui teikti 180,00 Eur išlaikymą. Akivaizdu, jog atsakovas nevengia teikti nepilnamečiui vaikui išlaikymą, šalys nesutaria tik dėl jo dydžio.Taigi kolegija, įvertinusi duomenis apie šalių turtinę padėtį, vaiko poreikius, vadovaudamasi orientaciniu 1 MMA dydžio kriterijumi ir atsižvelgdama į tą faktą, jog atsakovas sutiko teikti 180 Eur dydžio išlaikymą, o pirmosios instancijos teismui priteisus 200 Eur išlaikymą šios sprendimo dalies neginčijo, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymas užtikrina vaiko poreikius, patenkina jo fizinius bei socialinius įgūdžius, yra proporcingas tėvų turtinei padėčiai ir atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.Ieškovė taip pat ginčija tą teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteistas 200 Eur išlaikymo įsiskolinimas.Ieškovė prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą už tris mėnesius. Pagal CK 3.200 str. išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Ieškovė nurodė, jog atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisideda nuo gimimo. Atsakovas teigė, kad po vaiko gimimo davė ieškovei 550 Eur, 2015 m. gruodžio mėnesį davė ieškovei 400,00 Eur. Dėl 400 Eur sumos atsakovas jokių įrodymų nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šį atsakovo teiginį kaip neįrodytą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas vaiką išlaikė iš dalies – pripažino įrodytu faktą, jog atsakovas vaiko išlaikymui skyrė 550 Eur. Kolegija sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Tai, kad vaiko išlaikymui skyrė 550 Eur, aiškiai nurodyta šalių pateiktame susirašinėjime socialiniame tinkle Facebook. Susirašinėjimo metu atsakovas nurodė, jog davė vaikui 550 Eur, ieškovė šio fakto neneigė, tačiau priminė atsakovui, jog jis skolingas ieškovės mamai 600 Eur. Ieškovė teigia, jog 550 Eur sumą atsakovas atidavė kaip skolą mamai. Savo teiginiui pagrįsti pateikė susirašinėjimo ištraukas. Kolegija pažymi, jog negali vertinti susirašinėjimo kaip tinkamo įrodymo, nes pateikta tik jo dalis, šalys diskutuoja apie pirmosios instancijos teismo sprendimą ir kiekviena jį vertina savaip. Kolegija daro išvadą, jog ieškovės pateiktas susirašinėjimas nepatvirtina jokių reikšmingų bylai aplinkybių. Šalys neneigia fakto, jog atsakovas davė ieškovei 550 Eur, atsakovas teigia, jog ši suma buvo skirta vaiko išlaikymui, ieškovė – jog taip buvo grąžinta skola mamai. Esant prieštaringoms šalių versijoms, kolegija daro išvada, jog labiau tikėtina, kad atsakovas pinigus skyrė vaikui išlaikyti (kaip nurodyta susirašinėjant socialiniame tinkle Facebook), o jo skolos trečiajam asmeniui faktas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas iš dalies vykdė pareigą išlaikyti vaiką ir teisingai priteisė iš atsakovo likusią įsiskolinimo už 3 mėnesius dalį – 200 Eur.Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus. Ieškovės pateikti įrodymai nėra pakankami nuginčyti pirmosios instancijos teismo išvadą, jog išlaikymas teiktas iš dalies.Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 250 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Kolegijos nuomone, įvertinus tėvų turtinę padėtį, tą faktą, jog šalys ginčijasi dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, būtų teisinga, protinga ir sąžininga kiekvieną šalį palikti prie jų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.