Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Raimondas Dilys, sekretoriaujant Rimai Sankauskaitei, dalyvaujant ieškovės atstovui Eligijui Karbauskui, atsakovo atstovui advokatui Ričardui Noreikai, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Vaidilutei Stalmokienei, civilinėje byloje pagal ieškovės E. A. ieškinį atsakovui P. Ž., institucija teikianti išvadą byloje - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, ir, atsakovo P. Ž. priešieškinį ieškovei E. A., institucija teikianti išvadą byloje - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas E.Karbauskas papildomai paaiškino, kad atsakovas su vaiku nebendrauja, ieškovė gyvena pas savo tėvus ir jai nepilnametį vaiką padeda išlaikyti jos tėvai, kurie per mėnesį jai padėdami skiria apie 300,00 EUR vaiko išlaikymui; ieškovės pajamos per mėnesį sudaro 28,00 EUR, nekilnojamojo bei kito privalomai registruotino turto neturi, o atsakovo pajamos sudaro apie 2000,00 EUR per mėnesį ir jis turi du butus, vienas butas nuomojamas. Atsakovas pradėjo teikti išlaikymą teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindinės vaiko išlaidos mėnesiui sudaro: sauskelnės - 40,00 EUR, servetėlės, maisto išlaidos – 40,00 EUR, mišinukai – 40-45 EUR, rūbai – 150,00 EUR, vaistams vitaminams - 20,00 EUR, higienos prekės – 15,00 EUR, lavinimo priemonės, žaislai – 65,00 EUR, vaikas specialių poreikių neturi; prašomos išlaidos yra pagrįstos, protingos. Vaiką atsakovas matė taikos sutarties derinimo procese. Atsakovas neteikė vaikui išlaikymo nuo pat gimimo. Skolos grąžinimo faktą ieškovės motinai, atsakovas bando pateikti, kaip prisidėjimą prie išlaikymo. Atsakovui buvo paskolinti 600,00 EUR jam išvykstant į Airiją, todėl 550,00 EUR perdavė kaip skolos grąžinimą. Tai įrodo elektroninis susirašinėjimas su atsakovu.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas R.Noreika paaiškino, kad atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies, dėl vaiko gyvenamosios vietos ginčo nėra; atsakovas sutinka mokėti nepilnamečio sūnaus Edvino, gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 180,00 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, dėl išlaikymo įsiskolinimo nesutinka. Vaiko mama turėtų stengtis taupiai išlaikyti vaiką, nepirkti nereikalingų daiktų ar priemonių. Sutinka, kad ne visas išlaidas galima pagrįsti kvitais. Atsakovas dirba beveik po 70 valandų per savaitę, kad galėtų gauti didesnes pajamas, jis planuoja baigti mokslus, atsakovo darbinės pajamos per mėnesį sudaro 1385,24 EUR, kitų pajamų neturi. Atsakovas turi nekilnojamojo turto, kurį paveldėjo iš tėvo. Atsakovas gimus vaikui ieškovei davė 550,00 EUR, 2015 m. gruodžio mėnesį davė ieškovei 400,00 EUR, bet rašytinių įrodymų neturi bei teikė išlaikymą pagal taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas nori tokios bendravimo su vaiku tvarkos, kad kuo daugiau galėtų matytis su vaiku grįžęs į Lietuvą, todėl grįžus atsakovui į LR, tos valandos turi būti ilgesnės.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos VTAS atstovės V.Stalmokienės išvadomis ieškovės reikalavimas dėl prašomos priteisti iš atsakovo išlaikymo sumos pagrįstas, bendravimo su vaiku tvarka turi būti logiška ir iš anksto turi būti ieškovė informuojama apie atsakovo atvykimą į Lietuvą; tikslinga būtų atsakovui būnant Lietuvoje atsakovui su vaiku bendrauti šeštadienį nuo 11.00 val. iki 15.00 val., kai vaikui sueis treji metai, pasiimant vaiką su nakvyne nuo penktadienio 19.00 val. iki sekmadienio 14.00 val., kai vaikui sueis 7 m., vaikui praleidžiant su tėvu atostogas po dvi savaites.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Ieškovė prašo nustatyti vaiko E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja; atsakovas su ieškovės reikalavimu sutinka ir prašo jį tenkinti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.174 straipsnio 1 dalį kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai). Kadangi ginčo byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nėra, atsižvelgiant į vaiko interesus, teismo posėdžio metu išsakytą nuomonę, institucijos, teikiančios išvadą, atstovės rekomendacijas, siekiant, kad nepilnamečiui vaikui būtų sudarytos saugios, pastovios sąlygos augti, vystytis bei tobulėti, ir kad jis užaugtų humanišku bei doru visuomenės nariu, bei nesant duomenų, jog ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, yra tikslinga nustatyti nepilnamečio vaiko E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove (CK 3.59 straipsnis), todėl reikalavimas šioje dalyje tenkintinas (CPK 178 str.)..

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), po 250,00 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Atsakovas sutinka mokėti išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 180,00 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (LAT 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Pagal suformuotą teismų praktiką minimalios mėnesinės algos (MMA), kuri šiuo metu yra 350,00 EUR, per mėnesį suma yra pakankama tik minimaliems vaiko poreikiams patenkinti, t. y. išlaikymas negali būti mažesnis, todėl tokio dydžio išlaikymo būtinumo nereikia įrodinėti. Atsižvelgtina ir į tai, jog savo nepilnametį vaiką privalo išlaikyti abu vaiko tėvai, jų teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaiko vystymuisi. Taigi, spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Minėta, jog teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, nei tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Ieškovė pateikė teismui išlaidų paskaičiavimą, kad vaiko išlaikymui reikalinga suma sudaro apie 500,00 EUR per mėnesį.

Parinkdamas išlaikymo formą, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.196 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis arba vienkartine pinigų suma, arba tam tikru turtu, taip pat atsižvelgti į tai, kad vaiko išlaikymui užtikrinti turi būti parinktas vaikui naudingiausias išlaikymo būdas. Išlaikymas dažniausiai priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Jeigu skolininkas mokus, tokia išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį. Ši išlaikymo forma paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensijas, pašalpas ir kt.). Vertindamas kiekvieno iš vaiko tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į visų rūšių gaunamas pajamas, turimas santaupas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, juridinius asmenis bei jų turtą ir pan. (LAT 2008-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas atsižvelgia į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (LAT CBS 2010-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė savo vardu registruoto nekilnojamojo ir kito privalomai registruotino turto neturi, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) bei negyvenamosios patalpos ½, esančios adresu (duomenys neskelbtini), atsakovas savo vardu registruotų transporto priemonių neturi. Bylos duomenimis ieškovės pajamos sudaro 28,00 EUR socialinė išmoka per mėnesį; atsakovo vidutinės pajamos laikotarpiu nuo 2016-02-19 iki 2016-05-06 sudarė 2100,45 EUR poer mėnesį, atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie netektą darbingumą byloje nepateikta. Vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (LAT 2010-05-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-243/2010); šiuo atveju ieškovei tenka didžiausioji rūpinimosi vaiku našta. Byloje duomenų bei įrodymų apie nepilnamečio vaiko sveikatos sutrikimus ar kitus jo specialius poreikius nepateikta.

Įvertinus bylos rašytinę medžiagą bei šalių, jų atstovų paaiškinimus, VTAS išvadą, darytina išvada, jog ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma nepilnamečiui vaikui po 250,00 EUR per mėnesį laikytina nepakankamai pagrįsta ir neįrodyta (CPK 178 str., 185 str.). Atkreiptinas dėmesys, jog visų pirma, tėvai turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius ir tai nėra siejama su tėvų pareiga vaikams pirkti brangiausius ir ypatingos kokybės rūbus ar kitus daiktus; vaikui, atsižvelgiant į tėvų finansines galimybes, turi būti užtikrinami bent minimalūs būtinieji poreikiai. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas R.Noreika paaiškino, kad atsakovas sutiko vaikui teikti 180,00 EUR išlaikymą ir tuo pačiu nurodė, jog esant reikalui, atsakovas gali papildomai nupirkti vaikui reikiamų daiktų. Vertinant tai akivaizdu, jog atsakovas elgiasi geranoriškai ir nevengia savo pareigos teikti nepilnamečiui vaikui išlaikymą. Įvertinus byloje pateiktus duomenis bei įrodymus konstatuotina, jog yra pagrindas ieškinį šioje dalyje tenkinti iš dalies ir priteisti nepilnamečiui vaikui išlaikymą po 200,00 EUR kas mėnesį mokamomis išmokomis (CPK 178 str., 185 str.). Teismo vertinimu tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek nepilnamečio vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Nurodyto dydžio išlaikymas priteistinas nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų.

Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už trejus mėnesius. Pagal CK 3.200 str. išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Ieškovė nurodė, jog atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisideda nuo gimimo. Atsakovas nurodė, kad po vaiko gimimo, ieškovei davė 550,00 EUR, 2015 m. gruodžio mėnesį davė ieškovei 400,00 EUR, bet rašytinių įrodymų neturi bei teikė išlaikymą pagal taikytas laikinąsias apsaugos. Ieškovė nurodė, kad atsakovas buvo pasiskolinęs iš mamos 600,00 EUR, bet rašytinės sutarties nepateikė. Atsakovas nurodo, kad vaikui skyrė išlaikymą 550,00 EUR, tai patvirtina socialinio tinklo Facebook esantis susirašinėjimas su ieškove. Atsakovas rašytinių įrodymų nepateikė, kad davė ieškovei 400,00 EUR vaiko išlaikymui. Konstatuotina, kad atsakovas teikė sūnui išlaikymą iš dalies ieškovės nurodytu laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo iki kreipimosi į teismą dienos, todėl iš jo, remiantis CK 3.200 str., priteistinas išlaikymo įsiskolinimas 200,00 EUR. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo sūnui tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteisiant 200,00 EUR nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą (CPK 178 str., 185 str.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – bendravimo tvarkos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria dėl bendravimo tvarkos (CK 3.170 straipsnis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (žr., pvz., LAT 2013-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, juo visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus.

Atsakovas prašo nustatyti bendravimo su nepilnamečiu sūnumi E. Ž. tvarką :

1.1. atsakovas P. Ž. su sūnumi Edvinu bendrauja kiekvieną antradienį ir šeštadienį ieškovės gyvenamojoje vietoje po 2 valandas nuo 16 iki 18 vai. Tuo atveju jeigu atsakovas negali sūnaus aplankyti dėl to, kad yra ne Lietuvoje, ieškovė įsipareigoja leisti ir sudaryti sąlygas su sūnumi bendrauti telefonu, internetu ar kitomis telekomunikacijų priemonėmis du kartus per savaitę po 30 min.

2. Po to, kai vaikui sueis 3 metai iki jam sueis 6 metai (2018-09-07 iki 2021-09-07):

2.1. Atsakovas P. Ž. su sūnumi Edvinu bendrauja kiekvieną šeštadienį, nuo 10.00 val. iki 18.00 val., pasiimant sūnų iš sūnaus gyvenamosios vietos ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą. Tuo atveju, jeigu atsakovas negali sūnaus aplankyti dėl to, kad ne Lietuvoje, ieškovė įsipareigoja leisti ir sudaryti sąlygas su sūnumi bendrauti telefonu, internetu ar kitomis telekomunikacijų priemonėmis du kartus per savaitę po 1 val.

3.1. atsakovas P. Ž. su sūnumi Edvinu bendrauja kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 val., iki sekmadienio 18.00 val. pasiimant sūnų Edviną iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą;

3.2. Atsakovas P. Ž. su sūnumi Edvinu nelyginiais metais bendrauja sūnaus gimimo dieną - rugsėjo 7 d, pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vielos nuo 10.00 val., ir grąžinant tą pačią dieną sūnų į jo gyvenamąją vietą, iki 18 val.;

3.3. Atsakovas P. Ž. su sūnumi Edvinu kiekvienais metais bendrauja per savo gimimo dieną - birželio 26 d. pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vielos nuo 10 val. ir grąžinant tą pačia diena sūnų į jo gyvenamąją vietą iki 18.00 val.;

3.4. Atsakovas P. Ž. bendrauja su sūnumi nelyginiais melais per Šv. Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.) sūnų pasiimam Šv. Kūčių dieną nuo 10 val., ir grąžinant sūnų pirmą Šv. Kalėdų dieną į jo gyvenamąją vielą iki l8 val., lyginiais melais atsakovas su sūnumi bendrauja antrą ŠV. Kalėdų diena pasiimant sūnų nuo 10.00 val., ir grąžinant sūnų tą pačią dieną į jo gyvenamąją vietą iki 18 val.;

3.5. Atsakovas P. Ž. bendrauja su sūnumi lyginiais metais pirmą Šv. Velykų diena, pasiimant sūnų nuo 10 val. ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą iki 18 val., nelyginiais metais atsakovas bendrauja su sūnumi antra Šv. Velykų dieną pasiimam sūnų nuo 10 vai. ir gražinant sūnų į jo gyvenamąją vieta iki 18 val.;

3.6. Atsakovas P. Ž. su sūnumi Edvinu lyginiais metais bendrauja Naujųjų Metų švenčių dienomis gruodžio 31 d. pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vielos gražinant sūnų sekančią dieną į jo gyvenamąją vieta iki 18 val.;

3.7. Atsakovas P. Ž. su sūnumi Edvinu bendrauja pasiimdamas jį pas save 2 savaites ištisai vasaros atostogų metu per atsakovo atostogų metą prieš 1 mėnesį suderinęs datą su ieškove.

4. Jei dėl objektyvių priežasčių, tokių kaip darbo grafikas, gyvenimas užsienio šalyje ar pan., atsakovas P. Ž. su sūnumi negali bendrauti, tai susitikimai nėra nukeliamai, tačiau ieškovė įsipareigoja praleistą susitikimų laiką kompensuoti, pvz., atsakovui dirbant užsienyje ir nepasiimant sūnaus kas antrą savaitgalį su savimi ieškovė įsipareigoja grįžus atsakovui į Lietuvą leisti pasimatyti su sūnumi du savaitgalius iš eilės, taip pat leisti pasimatyti su sūnumi paprastomis dienomis, po sūnaus pamokų ir pamokinės veiklos.

5. Atsakovas P. Ž. su sūnumi Edvinu gali neribotai bendrauti telefonu, interneto pagalba ar kitomis telekomunikacijų priemonėmis jeigu tai nekenkia vaiko interesams.

Ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas bendrautų su savo sūnumi Edvinu, dalyvautų jo auklėjime, kadangi tik tokiu būdu ateityje galės susiformuoti artimi tėvo ir sūnaus tarpusavio ryšiai, tačiau iš anksto tiksliai žinodama sūnaus pasimatymų su tėvu laiką, galėtų tiek paprasčiau planuoti savo užimtumą, tiek ir paruošti mažametį vaiką susitikimui su tėvu; ieškovės manymu vaikas iki trejų metų amžiaus yra dar per mažas bendrauti nuotolinėmis telekomunikacijų priemonėmis, tai yra negali sutelkti pakankamai dėmesio, rišliai suformuoti savo minčių, jam gali būti sunku išbūti vienoje vietoje, todėl toks bendravimas dėl vaiko amžiaus neatitinka geriausių jo interesų; taip pat papildomai ieškovė prašo nustatyti atsakovui įpareigojimą iš anksto, bet ne vėliau kaip 3 dienos prieš teismo nustatytą bendravimo su sūnumi laiką, pranešti ieškovei apie atsakovo ketinimą pasinaudoti nustatyta bendravimo tvarka. VTAS išvadomis siūloma nustatyti tokią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką : būnant tėvui Lietuvoje vaikui su vaiku bendrauti šeštadienį nuo 11.00 val. iki 15.00 val., kai vaikui sueis treji metai, pasiimant vaiką su nakvyne nuo penktadienio 19.00 val. iki sekmadienio 14.00 val., kai vaikui sueis 7 m., vaikui praleidžiant su tėvu atostogas po dvi savaites.

Bylos nagrinėjimu metu šalys patvirtino, jog atsakovas Lietuvoje praleidžia per metus apie dvi savaites; bylos duomenimis atsakovas vaiką matė kelis kartus, vaikas yra labai mažo amžiaus. Atkreiptinas dėmesys, kad vaikas iki trejų metų amžiaus yra dar per mažas bendrauti nuotolinėmis telekomunikacijų priemonėmis, tai yra negali sutelkti pakankamai dėmesio, rišliai suformuoti savo minčių, jam gali būti sunku išbūti vienoje vietoje, todėl toks bendravimas dėl vaiko amžiaus neatitinka geriausių jo interesų, taip pat būtina nustatyti atsakovui įpareigojimą iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš dieną prieš teismo nustatytą bendravimo su sūnumi laiką, pranešti ieškovei apie atsakovo ketinimą pasinaudoti nustatyta bendravimo tvarka. Esant išdėstytoms aplinkybėms, įvertinus šalių atstovų paaiškinimus, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, institucijos, teikiančios išvadą byloje, poziciją, atsižvelgiant į vaiko teises ir teisėtus interesus bei į tai, kad abu tėvai savo vaikams turi lygias teises ir pareigas, nepaisant to, gyvena kartu su vaiku ar skyrium, atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo tenkintinas iš dalies, nustatant :

1.Iki vaikui sueis 3 metai (2018-09-07), atsakovas P. Ž. su sūnumi Edvinu bendrauja kiekvieną antradienį ir kas antrą šeštadienį po dvi valandas nuo 16.00 – 18.00 val. iš anksto šalių sutartoje vietoje ;

2.Po to kai vaikui sueis 3 metai iki jam sueis 6 metai (2018-09-07 iki 2021-09-07) atsakovas P. Ž. su sūnumi Edvinu bendrauja kas antrą šeštadienį nuo 10.00 val. iki 13.00 val. pasiimant sūnų iš sūnaus gyvenamosios vietos ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą;

3.1. Atsakovas P. Ž. su sūnumi Edvinu bendrauja kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 13.00 val. pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą ;

3.2. Atsakovas P. Ž. su sūnumi Edvinu nelyginiais metais bendrauja sūnaus gimimo dieną – rugsėjo 7 d. pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grąžinant tą pačią dieną sūnų į jo gyvenamąją vietą iki 13.00 val. ;

3.3. Atsakovas P. Ž. su sūnumi Edvinu kiekvienais metais bendrauja per savo gimimo dieną – birželio 26 d. pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grąžinant tą pačią dieną sūnų į jo gyvenamąją vietą iki 13.00 val., jei tai yra savaitgalis ;

3.4. Atsakovas P. Ž. bendrauja su sūnumi Edvinu nelyginiais metais per Šv. Kūčias ir pirmą Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.) sūnų pasiimant Šv. Kūčių dieną nuo 10.00 val. ir grąžinant sūnų pirmą Kalėdų dieną į jo gyvenamąją vietą iki 18.00 val., lyginiais metais atsakovas su sūnumi bendrauja antrą Šv. Kalėdų dieną pasiimant sūnų nuo 10.00 val. ir grąžinant sūnų tą pačią dieną į jo gyvenamąją vietą iki 18.00 val. ;

3.5. atsakovas P. Ž. bendrauja su sūnumi Edvinu lyginiais metais pirmą Šv.Velykų dieną, pasiimant sūnų nuo 10.00 val. ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą iki 18.00 val., nelyginiais metais atsakovas bendrauja su sūnumi antrą Šv.Velykų dieną pasiimant sūnų nuo 10.00 val. ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą iki 18.00 val. ;

3.6. Atsakovas P. Ž. su sūnumi lyginiais metais bendrauja Naujųjų Metų švenčių dienomis gruodžio 31 d. pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grąžinant sūnų sekančią dieną į jo gyvenamąją vietą iki 18.00 val.;

3.7. Atsakovas P. Ž. su sūnumi Edvinu gali neribotai bendrauti telefonu, interneto pagalba ar kitomis telekomunikacijų priemonėmis jeigu tai nekenkia vaiko interesams ;

4. Nuo tada, kai vaikui sueis 10 metų, atsakovas P. Ž. su sūnumi Edvinu bendrauja pasiimdamas jį pas save dvi savaites ištisai vasaros atostogų metu per atsakovo atostogų metą, prieš 1 mėnesį suderinęs datą su ieškove E. A. ;

5. Atsakovas P. Ž. privalo iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš dieną prieš teismo nustatytą bendravimo su sūnumi laiką, pranešti ieškovei E. A. apie atsakovo ketinimą pasinaudoti nustatyta bendravimo tvarka, t. y. patvirtinti apie savo atvykimą pasiimti sūnaus arba informuoti apie tai, kad atsakovas atvykti neketina. Atsakovui nevykdant pareigos pranešti ieškovei apie ketinimą pasinaudoti nustatyta bendravimo tvarka, ieškovė turės teisę laikyti, kad atsakovas bendravimo su sūnumi teisės atitinkamą dieną nerealizuos.

Šalims išaiškintina, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

Naikintinos teismo 2015-12-14 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino išlaikymo priteisimo iš atsakovo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje, kurias sudaro 1031,00 EUR, tai yra 31,00 EUR žyminis mokestis, 1000,00 EUR atstovavimo išlaidos; patenkinus 69 procentus ieškovės reikalavimų (dėl išlaikymo priteisimo patenkinta 80 procentų, dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo patenkinta 27 procentai, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo patenkinta 100 procentų), ieškovei iš atsakovo priteistina 711,39 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovas pateikė įrodymus apie turėtas atstovavimo išlaidas byloje, kurias sudaro 731,00 EUR; patenkinus atsakovo reikalavimų 59 procentus, atsakovui iš ieškovės priteistina 431,29 EUR bylinėjimosi išlaidų. Taip pat iš atsakovo priteistina 59,00 EUR žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 268, 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies. Priešieškinį patenkinti iš dalies.

Nepilnamečio vaiko E. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, vaiko motina E. A., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo P. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), po 200,00 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t.y. nuo 2015-12-11, iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo P. Ž. 200,00 EUR išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2015-09-11 iki 2015-11-11.

Skirti ieškovę E. A., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), skirtų išlaikymui lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti atsakovo P. Ž. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

Iki vaikui sueis 3 metai (2018-09-07), atsakovas P. Ž. su sūnumi Edvinu bendrauja kiekvieną antradienį ir kas antrą šeštadienį po dvi valandas nuo 16.00 – 18.00 val. iš anksto šalių sutartoje vietoje ;Po to kai vaikui sueis 3 metai iki jam sueis 6 metai (2018-09-07 iki 2021-09-07) atsakovas P. Ž. su sūnumi Edvinu bendrauja kas antrą šeštadienį nuo 10.00 val. iki 13.00 val. pasiimant sūnų iš sūnaus gyvenamosios vietos ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą; Nuo tada, kai vaikui sueis 6 metai (po 2021-0-07) :Atsakovas P. Ž. su sūnumi Edvinu bendrauja kas antrą savaitgalį

nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 13.00 val. pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą ;

Atsakovas P. Ž. su sūnumi Edvinu nelyginiais metais bendrauja

sūnaus gimimo dieną – rugsėjo 7 d. pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grąžinant tą pačią dieną sūnų į jo gyvenamąją vietą iki 13.00 val. ;

Atsakovas P. Ž. su sūnumi Edvinu kiekvienais metais bendrauja per

savo gimimo dieną – birželio 26 d. pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grąžinant tą pačią dieną sūnų į jo gyvenamąją vietą iki 13.00 val., jei tai yra savaitgalis ;

Atsakovas P. Ž. bendrauja su sūnumi Edvinu nelyginiais metais per

Šv. Kūčias ir pirmą Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.) sūnų pasiimant Šv. Kūčių dieną nuo 10.00 val. ir grąžinant sūnų pirmą Kalėdų dieną į jo gyvenamąją vietą iki 18.00 val., lyginiais metais atsakovas su sūnumi bendrauja antrą Šv. Kalėdų dieną pasiimant sūnų nuo 10.00 val. ir grąžinant sūnų tą pačią dieną į jo gyvenamąją vietą iki 18.00 val. ;

atsakovas P. Ž. bendrauja su sūnumi Edvinu lyginiais metais pirmą

Šv.Velykų dieną, pasiimant sūnų nuo 10.00 val. ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą iki 18.00 val., nelyginiais metais atsakovas bendrauja su sūnumi antrą Šv.Velykų dieną pasiimant sūnų nuo 10.00 val. ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą iki 18.00 val. ;

Atsakovas P. Ž. su sūnumi lyginiais metais bendrauja Naujųjų Metų

švenčių dienomis gruodžio 31 d. pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grąžinant sūnų sekančią dieną į jo gyvenamąją vietą iki 18.00 val.;

interneto pagalba ar kitomis telekomunikacijų priemonėmis jeigu tai nekenkia vaiko interesams ;

Nuo tada, kai vaikui sueis 10 metų, atsakovas P. Ž. su sūnumi Edvinu bendrauja pasiimdamas jį pas save dvi savaites ištisai vasaros atostogų metu per atsakovo atostogų metą, prieš 1 mėnesį suderinęs datą su ieškove E. A. ; Atsakovas P. Ž. privalo iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš dieną prieš teismo nustatytą bendravimo su sūnumi laiką, pranešti ieškovei E. A. apie atsakovo ketinimą pasinaudoti nustatyta bendravimo tvarka, t. y. patvirtinti apie savo atvykimą pasiimti sūnaus arba informuoti apie tai, kad atsakovas atvykti neketina. Atsakovui nevykdant pareigos pranešti ieškovei apie ketinimą pasinaudoti nustatyta bendravimo tvarka, ieškovė turės teisę laikyti, kad atsakovas bendravimo su sūnumi teisės atitinkamą dieną nerealizuos.

Kitoje dalyje ieškinio ir priešieškinio netenkinti.

Priteisti ieškovei E. A. iš atsakovo P. Ž. 711,39 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui P. Ž. iš ieškovės E. A. 431,29 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo P. Ž. 59,00 EUR žyminio mokesčio, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į.k. 188659752, banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-14 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikino išlaikymo priteisimą iš atsakovo.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.