Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-422-883/2025 (S) Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00885-2024-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.1.; 2.6.18.2.; 2.6.8.8.; 3.1.7.6.; 3.3.1.14.; 3.3.1.19.3.

2025 m. gegužės 26 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elvasta“ ir atsakovo P. T. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2025 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Elvasta“ ieškinį atsakovui P. T. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Elvasta“ pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo P. T. 2 683,49 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, skaičiuojant nuo 2022 m. gruodžio 21 d. iki ieškinio teismui padavimo dienos 184,53 Eur sumoje, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. lapkričio mėnesį atsakovas kreipėsi į ieškovę dėl elektros darbų atlikimo. 2021 m. lapkričio 11 d. ieškovė į atsakovo elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) atsiuntė preliminarią darbų sąmatą 3 117,15 Eur sumai. 2022 m. kovo mėnesį ieškovė pradėjo atlikinėti atsakovui sutartus ir 2021 m. lapkričio 11 d. atsakovui siųstoje sąmatoje numatytus darbus adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakovas ieškovei sumokėjo 3 000 Eur avansą.

3. 2022 m. kovo mėnesį pradėjus sutartus darbus, atsakovas išreiškė norą, kad ieškovė atliktų papildomus elektros įžeminimo darbus. Už šiuos papildomus darbus 2022 m. spalio 12 d. atsakovui buvo pateiktas atliktų darbų priėmimo aktas 548,96 Eur sumai. Ieškovei atliekant sutartus darbus, atsakovas susitarė su ieškove, kad ieškovė atliktų dar vieną papildomą darbą - atvestų naują elektros įvado kabelį į namą, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė atsakovo pageidavimu atliko papildomą darbą - įvedė naują trifazį įvado kabelį, dėl šių papildomų darbų 2022 m. spalio 1 d. atsakovui buvo pateiktas atliktų darbų priėmimo aktas 894,59 Eur sumai, kurį atsakovas atsisakė priimti. Atsakovas dėl atliktų darbų jokių pretenzijų neišreiškė.

4. Be to, 2022 m. gegužės mėn. ieškovė su atsakovu susitarė dėl papildomų darbų - apsauginės ir gaisro namo signalizacijos įrengimo, preliminari šių papildomų darbų kaina buvo 1 000 Eur plius PVM, atsakovui kaina tiko. Galutinė šių darbų kaina sudarė 1 227,21 Eur. Darbai buvo atlikti, atsakovas jokių pretenzijų dėl darbų neišreiškė ir 2022 m. lapkričio 23 d. ieškovė surašė darbų pridavimo aktą, kurį ieškovė pateikė atsakovui, tačiau atsakovas šio darbų priėmimo akto nepriėmė.

5. Ieškovė pažymėjo, kad 2022 m. gruodžio 3 d. už atliktus ir neapmokėtus darbus (apsauginės ir gaisro signalizacijos įrengimą, elektros įvado įrengimą, elektros įžeminimo įrengimą) ieškovė atsakovui išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad sąskaita turi būti apmokėta iki 2022 m. gruodžio 20 d. Atliktų darbų kaina su medžiagomis - 2 683,49 Eur, tačiau atsakovas nurodytos sumos ieškovei neapmokėjo.

6. Atsakovas P. T. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad 2021 metais statėsi gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Lapkričio mėnesį jis kreipėsi į UAB „Elvasta“ dėl elektros įvado į namą ir elektros instaliacijos name įrengimo. UAB „Elvasta“ elektroniniu paštu atsiuntė atsakovui darbų žiniaraštį, su jų kainomis (sąmatą). Žiniaraštyje buvo išvardinti ne visi darbai, kuriuos reikėtų atlikti, be to, išvardintų darbų bei medžiagų kiekiai, atsižvelgiant, jog namas yra mažas (76 m² ploto, dviejų kambarių, virtuvės ir tualeto su vonia), buvo per dideli.

7. Atsakovas nurodė, kad susisiekė su UAB „Elvasta“ direktoriumi S. T. asmeniškai ir išdėstė jam savo pastabas. S. T. sutiko su atsakovo pastabomis, tačiau pasakė, kad įmonės vardu visų darbų atlikti pigiau negali, todėl pasiūlė, kad gali atlikti visus darbus privačiai už 3 000 Eur sumą, be jokių sutarčių ir sąskaitų.

8. Atsakovas pažymėjo, kad 2022 metų pradžioje S. T. atsiuntė į jo namą porą žmonių, kurie pradėjo darbus. Darbai vyko labai lėtai, be to, dalis darbų buvo atlikta nekokybiškai, panaudotos nekokybiškos medžiagos. Atsakovas buvo sudaręs sutartis su kitais meistrais dėl vidaus apdailos darbų, tačiau jie negalėjo pradėti dirbti dėl nepabaigtos elektros instaliacijos. Prižiūrėdamas S. T. atsiųstų žmonių darbą, atsakovas nustatė nemažai pažeidimų – vietoje varinių laidų buvo išvedžioti aliuminiai laidai, trifazės srovės kabelis buvo nutiestas ne vientisas, o sudurtas iš dviejų dalių, elektros įvado kabelis buvo užkastas ne 60 cm ar giliau, kaip reikalaujama pagal taisykles, o tiktai 20-30 cm gylyje; signalizacija įrengta neprofesionaliai - palikti atviri laidai, dėl ko ją galima nesunkiai atjungti. Visus priekaištus atsakovas išsakė S. T., reikalaudamas ištaisyti broką, tačiau S. T. nesutiko nieko taisyti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai Jonavoje 2025 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei UAB „Elvasta“ iš atsakovo P. T. 1 227,21 Eur skolą, 84,39 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. gegužės 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 187,96 Eur bylinėjimosi išlaidas.

10. Teismas sprendė, kad byloje ginčas tarp šalių yra kilęs dėl tarp jų sudarytos žodinės sutarties turinio ir tinkamo sutarties įvykdymo. Ginčo esmė - žodine sutartimi sutartų darbų apimtis ir kaina.

11. Teismas, remdamasis šalių paaiškinimais byloje, nustatė, kad šalys sudarė žodinę elektros instaliacijos įrengimo atsakovo name sutartį, tačiau ieškovės ir atsakovo nurodomas žodinės sutarties turinys skiriasi: ieškovė teigia, kad su atsakovu buvo sutarta ieškovės medžiagomis įrengti elektros instaliaciją namo viduje už Darbų kiekių žiniaraštyje (sąmatoje) numatytą kainą; be šių darbų atsakovas prašė papildomai už atskirą kainą įrengti elektros įvadą, įžeminimą ir gaisro bei apsaugos signalizaciją. Atsakovo teigimu, jis sutartį sudarė ne su ieškove, o su S. T., su kuriuo žodžiu sutarė, kad šis už 3 000 Eur savo medžiagomis įrengs visą reikiamą namo elektros instaliaciją: įves elektrą namą viduje, padarys įvadą, įžeminimą ir priešgaisrinę signalizaciją, t. y. atsakovo teigimu, ieškovės vertinami kaip papildomi darbai šalių buvo nuo pradžių sulygti atlikti už bendrą 3 000 Eur sumą.

12. Teismas nurodė, kad atsakovo teiginys, jog jis sutartį sudarė ne su ieškove, o su S. T. kaip fiziniu asmeniu, yra paneigiamas šalių paaiškinimais ir anksčiau ištirtais rašytiniais įrodymais byloje, kuriais nustatyta, kad atsakovas, ieškodamas rangovo elektros instaliacijos darbams atlikti, atvyko į ieškovės buveinę ir ten dėl darbų atlikimo tarėsi su ieškovės direktoriumi S. T., taip pat Darbų kiekių žiniaraštį, kurį atsakovas pripažino gavęs, tik nekreipęs dėmesio, kas jį sudaręs, sudarė ieškovė, o darbus pagal žodinę sutartį atliko ieškovės darbuotojai. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovė yra tinkama sutarties šalis.

13. Teismas pažymėjo, kad šalys rašytinės sutarties sudarę nebuvo, žodžiu susitarė dėl elektros instaliacijos atsakovo name įrengimo, t. y. dėl rangos sutarties. Kadangi šalys nesudarė rašytinės rangos sutarties, o dėl tam tikrų žodinio susitarimo nuostatų (dėl darbų apimties ir kainos dydžio) tarp šalių kilęs nesutarimas, todėl teismas ginčui taikė įstatymines nuostatas.

14. Teismas darė išvadą, kad pagal atsakovo - fizinio asmens ir ieškovės – verslininko, atliekančio elektros instaliacijos darbus, sudarytą žodinę statybos rangos sutartį, elektros instaliacijos darbus atliko juridinis asmuo atsakovo asmeniniams poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, todėl ši sutartis laikytina vartojimo statybos rangos sutartimi, dėl ko nagrinėjamu atveju taikytinos vartotojo (atsakovo) interesus apsaugančios specialiosios teisės normos, o tam tikros abejonės aiškinamos silpnesnės šalies (atsakovo, kaip vartotojo) naudai (CK 6.672 straipsnis).

15. Teismas nurodė, kadangi šalys rangos sutartį sudarė žodžiu, o jų paaiškinimai dėl sutarties sąlygų skiriasi, o objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių vienos kurios šalies teiginius dėl žodinės sutarties turinio, byloje nepateikė nei ieškovė, nei atsakovas, nagrinėjamu atveju nustatyti, kokią konkrečią kainą šalys sutarė už kokius konkrečius darbus, galimybės nėra. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo byloje duotus paaiškinimus dėl namo statybos (jis ne tik tariasi su įvairiais rangovais dėl namo statybos darbų „kuo pigiau“, t. y. išvengiant mokesčių, bet ir operatyviai suranda pakaitinius specialistus, kai jo netenkina esamų rangovų darbų atlikimo terminai ar kaina), sprendė, kad atsakovas turi gyvenimiškos bei sutarčių sudarymo patirties, praktišką supratimą apie namo pastatymą ir jo įrengimą, todėl sutarties sąlygų vertinimas atsakovui vien kaip vartotojui palankia linkme neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų (CPK 3 straipsnio 8 dalis, CK 1.5 straipsnis).

16. Teismas taip pat nurodė, kad byloje tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovės nurodyti darbai - apsauginės ir gaisro signalizacijos įrengimas, elektros įvado įvedimas ir elektros įžeminimą įrengimas - yra atlikti ir atsakovas jais naudojasi. Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovas teigė, kad S. T. darbus atliko nekokybiškai, tačiau jokių objektyvių tai pagrindžiančių įrodymų neteikė, savarankiškų reikalavimų nereiškė, todėl teismas šiuos atsakovo teiginius vertino kaip deklaratyvius, neturinčius reikšmės ginčo esmei, ir teismas daugiau dėl jų nepasisakė.

17. Vertindamas šalių skirtingai nurodomas sutarties sąlygas, teismas atkreipė dėmesį, kad abi šalys, sudarydamos žodinę sutartį, nebuvo sąžiningos. Ieškovės teiginys, jog atsakovo minimi sumokėti jai 3 000 Eur tebuvo įvykdymas susitarimo dalies tik dėl elektros instaliacijos darbų namo viduje pagal Darbų kiekių žiniaraštį (sąmatą), yra netikslus, nes pats ieškovės atstovas S. T. teismo posėdžio metu pripažino, kad pagal sudarytą Darbų kiekių žiniaraštį (sąmatą) 3 117,15 Eur sumai ieškovė visų darbų neatliko, juos pabaigė atsakovo pasamdytas kitas elektrikas – liudytojas T. P.. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad pagal šią sąmatą Atliktų darbų aktas Nr. (duomenys neskelbtini) surašytas 2022 m. spalio 21 d. 3 077,07 Eur sumai, PVM sąskaita faktūra Serija (duomenys neskelbtini) išrašyta tik 2024 m. sausio 3 d. 3 077,00 Eur sumai, pinigų priėmimo kvitas (duomenys neskelbtini) išrašytas 3 000 Eur sumai 2022 m. rugpjūčio 5 d. ir yra pasirašytas tik ieškovės atstovo. Šios aplinkybės teismui kėlė abejonių ieškovės nurodomų faktinių aplinkybių tikrumu.

18. Teismas taip pat nurodė, kad nėra pagrįsti ir atsakovo teiginiai, jog visi namo elektros instaliacijos darbai - vidaus elektros instaliacija, įvado, įžeminimo ir apsaugos bei gaisro signalizacijų įvedimas ieškovės medžiagomis – kainavo 3 000 Eur. Byloje šalių paaiškinimais ir liudytojo T. P. parodymais teismas nustatė, kad atsakovas, būdamas nepatenkintas ieškovės darbų atlikimo tempais ar parengtomis ESO prisijungimo sąlygomis, du kartus papildomai samdė elektros specialistus ir jiems mokėjo atskirai (vien T. P. pas atsakovą dirbusį du savaitgalius, šio liudytojo teigimu, atsakovas sumokėjo 800 - 1 000 Eur), tuo pačiu nereikšdamas ieškovei jokių pretenzijų.

19. Teismas darė išvadą, kad tiek ieškovės reikalavimo tenkinimas visoje apimtyje, tiek atsakovo prašymo atmesti ieškinį patenkinimas, neatitiktų teisingumo, sąžiningumo, protingumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 3 straipsnio 8 dalis, 178, 185 straipsniai). Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, kad atliktų darbų kaina pagal žodinę sutartį su atsakovu buvo 5 7605,56 Eur, bet ir atsakovo argumentai, kad sutartinė visų elektros instaliacijos darbų kaina buvo 3 000 Eur, kuriuos jis ieškovei sumokėjo, taip pat yra neįrodyti. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 1 227,21 Eur skolą už apsauginės ir gaisro signalizacijos įrengimą. Likusią ieškinio dalį dėl skolos priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai

20. Ieškovė UAB „Elvasta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. vasario 18 d. sprendimo dalį, kuria ieškovo ieškinys buvo atmestas, ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų patenkintas UAB „Elvasta“ ieškinys pilna apimtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

20.1. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo galimybės nustatyti, kokią konkrečią statybos rangos darbų kainą šalys sutarė ir už kokius konkrečius darbus atsakovas turėjo atsiskaityti. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta. Tai, kad šalys susitarė, jog ieškovas atliks 2021 m. lapkričio 11 d. sąmatoje, 2022 m. spalio 1 d. ir 2022 m. spalio 22 d. atliktų darbų priėmimo akte nurodytus darbus ginčo nėra ir nustatinėti šios aplinkybės nereikėjo. Šį argumentą patvirtina atsakovo atsiliepimas į ieškinį, kuriame jis patvirtino, kad buvo susitarta dėl pilno elektros įvado ir instaliacijos įrengimo bei visų kitų darbų, kuriuos šiame ieškinyje ieškovas nurodo, kaip papildomus, atliktus atsakovo papildomu prašymu. Atsakovas pripažino faktinę aplinkybę, kad buvo susitarta dėl darbų, kurie yra nurodyti aukščiau, atlikimo.

20.2. Atsakovas, sudarius sutartį, sumokėjo ieškovui 3 000 Eur avansą už 2021 m. lapkričio 11 d. siųstoje sąmatoje nurodytus darbus. Atsakovas neginčijo aplinkybės, jog ieškovas atliko papildomus darbus, todėl akivaizdu, jog šalys susitarė ne tik dėl darbų atlikimo, kurių vertė yra 3000 Eur, bet vėliau susitarė ir dėl papildomų darbų – už kuriuos ieškovas ir reikalauja sumokėti. Be to, atsakovas 2021 m. lapkričio 11 d. siųstoje sąmatoje nurodytų darbų kainos neginčijo, su jomis sutiko, todėl labiau tikėtina, jog ieškovas vėliau siųstuose atliktų darbų priėmimo aktuose nurodė kainas, kurios buvo sutartos tarp šalių.

20.3. Nesant ginčo dėl sutartų darbų apimties ir nesant įrodymų, jog ieškovo nurodytos atliktų darbų kainos neatitinka šalių susitarimo – nebuvo jokio pagrindo mažinti ieškinio reikalavimo. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, ignoruodamas bylos medžiagą bei faktines aplinkybes, sumažino ieškinio reikalavimą vadovaudamasis bendraisiais teisės principais, nors jais paprastai vadovaujamasi, kai yra nepakankamas teisinis reguliavimas.

20.4. Ieškovė pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo, dėl kokių darbų šalys susitarė. Ieškovė šiuos darbus atliko, o atsakovas faktiškai juos yra priėmęs, jis naudojasi atliktų darbų rezultatu, tačiau be jokio pagrindo atsisako sumokėti už gautą darbų rezultatą. Be to, teismų praktikoje nėra sureikšminamas darbų priėmimo - perdavimo akto pasirašymas. Abiejų rangos sutarties šalių nepasirašymo darbų priėmimo - perdavimo akte faktas savaime nereiškia, jog darbai nebuvo atlikti ir perduoti. Vien tik formaliųjų įstatymo nustatytų darbų perdavimo - priėmimo reikalavimų nesilaikymas negali būti laikomas pagrindu šalims nevykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

20.5. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą papildomai argumentavo, jog abi šalys buvo nesąžiningos. Ieškovė nesutiko su tokia teismo išvada dėl ieškovo nesąžiningumo, tačiau net ir pripažinus, jog abi šalys buvo nesąžiningos, tai negali būti atliktų darbų kainos sumažinimo pagrindas. Ieškovė reikalauja skolos priteisimo, o skolos dydis net teoriškai nėra priklausomas nuo ieškovės/atsakovo sąžiningumo aspekto. Skolos dydis už atliktus statybos rangos darbus priklauso tik nuo to, dėl kokios apimties darbų šalys susitarė ir kokios apimties darbus ieškovė atliko.

20.6. Pirmosios instancijos teismas sprendimu iš esmės pripažino, jog ieškovė atliko 2022 m. lapkričio 23 d. darbų priėmimo akte atliktus darbus, nes būtent už šiame akte nurodytus darbus teismas priteisė skolą iš atsakovo. Teismui nekilo abejonių dėl šiame akte nurodytų darbų apimties ir/ar kainos, todėl apeliantei nesuprantama, kokiu pagrindu buvo atmestas likęs ieškovės reikalavimas.

20.7. Atsakovas, gavęs iš ieškovės atliktų darbų priėmimo aktus bei PVM sąskaitą – faktūrą, nesiėmė jokių veiksmų, kurių būtų ėmęsis bet kuris kitas apdairus asmuo: atsakovas nekėlė klausimo, kodėl jam yra siųsti aktai su sąskaita, neginčijo šių dokumentų, jis juos tiesiog ignoravo ir ši aplinkybė pagrindžia ieškovo poziciją, jog atsakovas piktybiškai vengia apmokėti už atliktus (kokybiškai) darbus. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas tik dalį sumos, kurios reikalauja ieškovė, iš esmės pateisino tokį nesąžiningą atsakovo veikimą.

21. Atsakovas P. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2025 m. vasario 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

21.1. Šalys sudarė žodinę rangos sutartį, buvo sulygta 3 000 Eur kaina; sutartis buvo sudaryta tarp fizinių asmenų, tik vėliau ieškovė išrašė kvitą, patvirtinantį sutarties kainą, tačiau kvitas išrašytas jau juridinio asmens vardu; sąskaita – faktūra išrašyta kitais metais. Atsakovas nurodė, kad veikė sąžiningai ir sumokėjo sutartą sumą.

21.2. Atsakovas atsisakė pasirašyti darbų priėmimo aktus, kadangi darbai buvo atlikti netinkamai, turėjo būti samdomas kitas darbuotojas, kad netinkamai atlikti darbai būtų ištaisyti. Ieškovė vietoje to, kad ištaisytų padarytą broką, išrašė papildomą sąskaitą faktūrą, kuri tuo metu nebuvo registruota Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Ieškovė veikė nesąžiningai, pasinaudodama tuo, kad nėra rašytinės sutarties, pakeitė sutarties sąlygas, papildomai įrašydama darbus, nors dėl darbų buvo susitarta pradžioje ir sumokėti pinigai iš anksto.

21.3. Apeliantas taip pat pažymėjo, kad darbus susitarta atlikti 2022 m. birželio mėn., tačiau jie buvo atlikti tik spalio mėn. Kai ieškovė paėmė likusią sutartą sumą gegužės mėn., ji darbus sustabdė, į skambučius neatsakinėjo. Tokiu būdu apeliantas negalėjo užbaigti namo remonto, teko samdyti kitą elektriką. Papildomi teko užbaigti šiuos darbus – įstatyti rozetes ir jungiklius, virtuvėje buvo paklotas silpnesnės galios laidas, todėl jį teko keisti, vietoje trifazio įvado buvo padarytas vienfazis, šį įvadą reikėjo pakeisti, be to, laidas buvo aliuminis, o ne varinis, įkastas į žemę ne 60 cm, o 20 – 30 cm. Signalizacija buvo atlikta netinkamai, nes netinkamai pravesti laidai, medžiagos buvo naudojamos pigiausios, todėl jas reikėjo keisti.

21.4. Atsakovas negalėjo naudotis atlikto darbo rezultatais, jį reikėjo perdaryti, todėl ieškovo reikalavimas de1 2 683,49 Eur skolos yra nepagristas, nes panašią sumą atsakovas išleido taisydamas darbo broką, todėl P. T. sumokėta 3 000 Eur suma yra pakankama ir atitinka darbų kokybės ir kainos santykį.

22. Atsakovas P. T. atsiliepimu į ieškovės UAB „Elvasta“ apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

22.1. Šalys sudarė žodinę rangos sutartį, sulygta darbų kaina – 3 000 Eur; sutartis buvo sudaryta tarp fizinių asmenų. Apeliantas taip pat pažymėjo, kad P. T. sumokėjo 3 000 eurų sulygtą sumą: 2022 m. kovo 26 d. – 2 000 eurų, ir 2022 m. gegužės 23 d. – 1 000 eurų, tačiau pinigų priėmimo kvito iš karto negavo, nors teisės aktai tai numato. Apeliantas pažymėjo, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2019 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. VA-39 „Dėl pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių ir bilietų naudojimo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių“ 2 punkte yra nurodyta, kad taisyklių reikalavimai privalomi visiems ūkio subjektams (įskaitant ir individualią veiklą vykdančius asmenis), 5 punkte yra nurodyta, kad kvitai parengiami ūkinės operacijos metu arba tuoj pat, jai pasibaigus.

22.2. Ieškovė nesilaikė reikalavimų, taikomų grynųjų pinigų operacijoms, todėl tokiu būdu yra patvirtinti atsakovo teiginiai, kad buvo sutarta už atliktus darbus 3000 Eur , ir jis šią sumą sumokėjo grynais pinigais.

22.3. Ieškovė darbus atliko nekokybiškai, bandant su ja susisiekti, į skambučius neatsiliepdavo, todėl atsakovui teko samdyti kitą žmogų, kuris taisė darbo broką. Be to, pati rangovė neatvyko į darbų vietą priduoti darbų, vietoje to, siuntė sąskaitas - faktūras atsakovui.

22.4. Ieškovė veikė nesąžiningai, pasinaudodama tuo, kad nėra rašytinės sutarties, pakeitė sutarties sąlygas, prirašydama papildomus darbus, nors dėl darbų buvo sutarta pradžioje ir sumokėti pinigai iš anksto. Be to, atsakovas susitarė su fiziniu asmeniu, o tik vėliau paaiškėjo, kad darbus atlieka įmonė. Atsakovas pažymėjo, kad pinigų priėmimo kvitas nebuvo išrašytas laiku, todėl iki sąskaitų gavimo atsakovas pagrįstai manė, kad darbus vykdo fizinis asmuo. Tokiu atveju ieškovė nesielgė tinkamai, nesudarė rangos sutarties, todėl atsakovas pagrįstai manė, kaip jam buvo pasakyta, kad jam darbus atliks fizinis asmuo.

22.5. Atsakovas P. T. negalėjo naudotis atlikto darbo rezultatais, juos reikėjo perdaryti, todėl ieškovės reikalavimas patenkinti ieškinį pilna apimtimi yra nepagrįstas, nes panašią sumą atsakovas išleido taisydamas darbo broką. Be to, ieškovė nepateikė atsakovui sąskaitų - faktūrų, patvirtinančių medžiagų, kurios buvo panaudotos instaliacijai įrengti, pirkimą, todėl negalima patvirtinti, kokia pinigų suma buvo išleista medžiagoms. Su ieškove buvo sutarta, kad bus įvestas trifazis įvadas, kuriam buvo išduotas leidimas, ir šis leidimas buvo pateiktas teismui, tačiau ieškovė vietoje to įvedė vienfazį įvadą.

2. Ieškovė UAB „Elvasta“ atsiliepimu į atsakovo P. T. apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

23.1. Tiek šalių paaiškinimais, tiek liudytojo T. P. parodymais nustatyta, kad atsakovas, būdamas nepatenkintas ieškovės darbų atlikimo tempais ar parengtomis ESO prisijungimo sąlygomis, du kartus papildomai samdė elektros specialistus ir jiems mokėjo atskirai (vien T. P. atsakovas sumokėjo 800 - 1000 Eur), nors ieškovei nereiškė pretenzijų.

23.2. Tarp šalių yra susiklostę vartojimo rangos santykiai ir atsakovas akivaizdžiai piktnaudžiauja savo, kaip vartotojo, t. y. silpnosios vartojimo santykių šalies, teisėmis. Tuo tarpu pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką asmens teisė gali būti neginama, jei asmuo piktnaudžiauja savo teise.

23.3. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo aplinkybės, jog ieškovė atliko papildomus darbus, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovė prirašė papildomų darbų.

23.4. Atsakovas nurodo, jog ieškovė darbus atliko nekokybiškai, praleidusi jų atlikimo terminus, tačiau į bylą jokių objektyvių tai pagrindžiančių įrodymų neteikė, savarankiškų reikalavimų nereiškė, todėl šie jo teiginiai pirmosios instancijos teismo teisingai buvo įvertinti kaip deklaratyvūs ir neturintys reikšmės ginčo esmei.

23.5. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovės nurodyti darbai - apsauginės ir gaisro signalizacijos įrengimas, elektros įvado įvedimas ir elektros įžeminimą įrengimas - yra atlikti ir atsakovas jais naudojasi. Visos šios aplinkybės įrodo, jog ieškovė atliko visus sutartus darbus, atsakovas jais naudojasi, tačiau nepagrįstai jų nepriėmė ir atsisakė pilnai už juos sumokėti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

4. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovo reikalavimas priteisti skolą, susidariusią atlikus ir neapmokėjus elektros įrengimo darbus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2021 m. lapkričio 21 d. atsakovui jo el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) išsiuntė Darbų kiekių žiniaraštį, kuriame nurodyti elektros įrengimo darbų su medžiagomis aprašymai, bendra darbų kaina 3 117,15 Eur su PVM.

6. 2022 m. rugpjūčio 5 d. išrašytas pinigų priėmimo kvitas (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad P. T. UAB „Elvasta“ sumokėjo 3 000 Eur.

7. 2022 m. spalio 1 d. ieškovė parengė Atliktų darbų priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atliktų elektros darbų. Šiame akte nurodyta darbų kaina - 894,59 su PVM.

8. 2022 m. spalio 12 d. ieškovės direktorius S. T. pasirašė Atliktų darbų priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl įžeminimo įrengimo. Šiame akte nurodyta darbų kaina - 548,96 Eur su PVM.

9. 2022 m. spalio 21 d. ieškovės direktorius S. T. pasirašė Atliktų darbų priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vidaus instaliacijos įrengimo. Šiame akte nurodyta darbų kaina - 3 077,07 Eur su PVM.

10. 2022 m. lapkričio 23 d. ieškovės direktorius S. T. pasirašė Atliktų darbų pridavimo aktą dėl vidaus apsaugos ir gaisrinės signalizacijos montavimas. Šiame akte nurodyta darbų kaina - 1 227,21 Eur su PVM.

11. 2022 m. gruodžio 3 d. UAB „Elvasta“ atsakovui P. T. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta apsauginės ir gaisro signalizacijos įrengimo kaina - 1 014,22 Eur be PVM, elektros įvado įrengimo kaina elektros įvado įrengimo kaina - 739,33 Eur be PVM, elektros įžeminimo įrengimo kaina - 464,21 Eur, bendra PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytų atliktų darbų kaina – 2 217,76 Eur be PVM, 2 683,49 Eur su PVM.

12. 2022 m. gruodžio 14 d. ieškovė atsakovui jo el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) išsiuntė pasirašytus atliktų darbų perdavimo aktus, PVM sąskaitą-faktūrą.

13. 2024 m. sausio 3 d. ieškovė išrašė PVM sąskaitą-faktūra Serija (duomenys neskelbtini), sąskaitos suma 3 077 Eur su PVM.

Dėl sutarties teisinio kvalifikavimo

14. Atsakovas P. T. apeliaciniame skunde nurodo, kad buvo sudaryta žodinė rangos sutartis ir buvo sulygta 3 000 Eur sutarties kaina. Apeliantas P. T. pažymėjo, kad sutartis buvo sudaryta tarp fizinių asmenų ir tik vėliau UAB „Elvasta“ išrašė kvitą, patvirtinantį sutarties kainą, tačiau kvitas išrašytas jau juridinio asmens vardu.

15. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su minėtais atsakovo argumentais, pažymi, kad byloje pateikta ieškovės el. laiško kopija patvirtina, kad 2021 m. lapkričio 11 d. atsakovui P. T. jo asmeniniu el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas el. laiškas, kuriame nurodyta „Sveikas, (duomenys neskelbtini), Siunčiu preliminarią sąmatą elektros darbams. Pagarbiai, S. T. Direktorius UAB „Elvasta“ (duomenys neskelbtini) Mob. tel. (duomenys neskelbtini)”. Prie laiško pridėtame Darbų kiekių žiniaraštyje taip pat nurodyta įmonė, kad minėtas dokumentas parengtas UAB „Elvasta” vardu. Be to, pažymėtina, kad atsakovas P. T. bylos nagrinėjimo metu neneigė gavęs elektroninį laišką su Darbų kiekiu žiniaraščiu, taigi, jam buvo žinoma informacija, kad elektros įrengimo darbus jis derino su UAB „Elvasta“ kaip juridiniu asmeniu, o ne su S. T., kaip fiziniu asmeniu. Be to, svarbu pažymėti, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu tiek ieškovė, tiek atsakovas patvirtino, kad atsakovo P. T. name dirbo ne pats S. T., o įmonės darbuotojai, kas leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, konstatavęs, kad būtent ieškovė, o ne S. T. yra sutarties šalis.

16. Taip pat pažymėtina, kad byloje kilo ginčas dėl skolos, susidariusios dėl atliktų elektros įrengimo atsakovo statomame name, priteisimo. Nustačius, kad minėtus darbus atliko ieškovė kaip juridinis asmuo, kvalifikuotini tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai.

17. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas (CK 6.650 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutartis dėl automobilio remonto atitinka rangos sutarties požymius – ja viena sutarties šalis rangovas įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą – savo rizika suremontuoti automobilį pagal kitos šalies užsakovo užduotį ir perduoti materialų šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-469/2018; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-655-567/2021).

18. CK 6.672 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (CK 6.672 straipsnio 1 dalis). Sutartis turėtų būti kvalifikuojama kaip vartojimo, jei ji atitinka šiuos esminius požymius: 1) prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; 2) fizinis asmuo prekes ar paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės-komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; 3) prekes ar paslaugas teikia verslininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris veikia savo verslo (plačiąja prasme) tikslais.

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė UAB „Elvasta“ ir atsakovas P. T. sudarė žodinę sutartį dėl elektros darbų atlikimo atsakovo statomame objekte. Ieškovė veikė kaip verslininkė, o atsakovas darbus užsakė savo asmeninėms reikmėms, todėl kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai, todėl nagrinėjamoje byloje taikomos vartojimo rangą reglamentuojančios nuostatos.

Dėl darbų apimties ir sutarties kainos vertinimo

20. Apeliantė UAB „Elvasta“ nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo galimybės nustatyti, kokią konkrečią statybos rangos darbų kainą šalys sutarė ir už kokius konkrečius darbus atsakovas turėjo atsiskaityti. Atitinkamai apeliantas P. T. teigia, kad šalys buvo sulygusios bendrą 3 000 Eur darbų kainą ir nurodo, kad jis veikė sąžiningai ir sumokėjo visą sutartą sumą, t. y. pilnai atsiskaitė. Taigi, nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl darbų apimties, kainos ir prisiimtų įsipareigojimų vykdymo.

21. Kaip jau minėta, UAB „Elvasta“ direktorius S. T. 2021 m. lapkričio 11 d. atsakovui P. T. išsiuntė Darbų kiekių žiniaraštį - darbų sąmatą, kurioje nurodyta 3 117,15 Eur su PVM darbų su medžiagomis kaina. 2022 m. spalio 1 d. ieškovė pasirašė Atliktų darbų priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atliktų elektros darbų, nurodyta kaina su PVM 894,59 Eur. 2022 m. spalio 12 d. ieškovės direktorius S. T. pasirašė Atliktų darbų priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl įžeminimo įrengimo, atliktų darbų kaina su PVM nurodyta 548,96 Eur. 2022 m. spalio 21 d. ieškovės direktorius S. T. pasirašė Atliktų darbų priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vidaus elektros instaliacijos, atliktų darbų kaina su PVM nurodyta 3077,07 Eur. 2022 m. lapkričio 22 d. ieškovės direktorius S. T. pasirašė Darbų pridavimo aktą dėl vidaus apsaugos ir gaisrinės signalizacijos montavimo, atliktų darbų kaina su PVM nurodyta 1227,21 Eur.

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius dokumentus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių vienos iš šalių teiginius dėl žodinės sutarties turinio, byloje nepateikė nei ieškovė, nei atsakovas, todėl galimybės nustatyti, kokią konkrečią kainą šalys sutarė už kokius konkrečius darbus, nėra. Visgi, kaip byloje nustatyta, tarp ieškovės UAB „Elvasta“ ir atsakovo P. T. buvo sudaryta žodinė elektros darbų įrengimo sutartis, o įstatyme nėra įsakmiai nustatytos rangos sutarties formos, todėl ši sutartis gali būti sudaryta tiek rašytine, tiek žodine forma. Vadovaujantis CK 1.71 straipsnio 2 dalimi, sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmenų elgesio matyti jų valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). Rašytinės formos sutarties nebuvimas savaime nedaro tokios sutarties negaliojančia ir nepanaikina šalių prievolės, atsiradusios iš rangos sutartinių santykių. Taigi, nagrinėjamu atveju, net ir nesant tarp šalių sudarytos rašytinės sutarties, svarbu nustatyti šalių žodinio susitarimo turinį.

23. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė UAB „Elvasta“ įrodinėjo, kad ji su atsakovu P. T. pirmiausia tarėsi dėl vidaus elektros instaliacijos darbų atlikimo. Grįsdama savo argumentus, ieškovė nurodė, kad minėto pirminio susitarimo aplinkybes pagrindžia pateiktas Darbų kiekių žiniaraštis (darbų sąmata), kuri kaip pasiūlymas el. buvo paštu išsiųsta atsakovui P. T.. Svarbu pažymėti, kad atsakovas P. T. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neneigė, kad minėtą darbų sąmatą jis gavo ir su ja susipažino, tačiau teismo posėdžio metu teigė, kad su ieškove jis tarėsi ne tik dėl vidaus elektros instaliacijos darbų, bet ir signalizacijos, gaisro apsaugos sistemos, įžeminimo darbų atlikimo, t. y. atsakovas įvardijo tai kaip tarimąsi dėl „visos elektros įrengimo“ darbų atlikimo. Ieškovė UAB „Elvasta“ atitinkamai įrodinėjo, kad dėl papildomų darbų atlikimo su atsakovu buvo susitarta ne pirminėje darbų derinimo stadijoje, o eigoje jau pradėjus atlikti vidaus elektros instaliacijos darbus.

24. Taigi, sprendžiant dėl darbų apimties, akcentuotini šie aspektai: pirma, atsakovas P. T. neneigė gavęs pirminę darbų sąmatą ir turėjo galimybę įvertinti atliekamų darbų apimtis, t. y. susipažinęs su ieškovės pasiūlymu, turėjo galimybę ieškovę informuoti, kad darbų sąmatoje yra įtraukti tik vidaus elektros instaliacijos darbai, tačiau neįtraukti apsauginės ir gaisro signalizacijos įrengimo, elektros įvado ir įžeminimo darbai, tačiau byloje nėra duomenų, kad apeliantas P. T. informavo ieškovę dėl darbų sąmatos neatitikimo. Antra, atsakovas P. T. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad jis su ieškove UAB „Elvasta“ tarėsi tiek dėl vidaus elektros instaliacijos darbų, tiek dėl apsauginės ir gaisro signalizacijos įrengimo, tiek dėl elektros įvado ir įžeminimo įrengimo, kas iš esmės patvirtina, jog atsakovas su ieškove tarėsi ne tik dėl darbų nurodytų sąmatoje, tačiau ir dėl darbų, nurodytų atliktų darbų priėmimo aktuose, tačiau atsakovas P. T. nesutiko išimtinai su ieškovės nurodoma darbų kaina. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė UAB „Elvasta“ ir atsakovas P. T. susitarė dėl vidaus elektros instaliacijos įrengimo, apsauginės ir gaisro signalizacijos įrengimo, elektros įvado įrengimo, elektros įžeminimo įrengimo. Šios aplinkybės yra patvirtintos tiek ieškovės, tiek atsakovo paaiškinimais, t. y. nustatyta, kad nors šalys nurodė šiek tiek skirtingas susitarimo aplinkybes – ieškovė nurodė, kad pirmiausia buvo tariamasi dėl vidaus elektros instaliacijos įrengimo, o atsakovas teigė, kad iš karto jis prašė atlikti visus elektros darbus, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad darbų apimtį sudarė minėti vidaus elektros instaliacijos įrengimo, apsauginės ir gaisro signalizacijos įrengimo, elektros įvado įrengimo, elektros įžeminimo įrengimo darbai.

25. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovės UAB „Elvasta“ ir atsakovo P. T. susitarimo apimtis yra tiek dėl vidaus elektros instaliacijos darbų, tiek dėl apsauginės ir gaisro signalizacijos įrengimo, elektros įvado ir įžeminimo įrengimo, svarbu nustatyti ir žodinės sutarties kainą. Atsakovas P. T. apeliaciniame skunde nurodo, kad rangos sutarties kaina buvo 3 000 Eur, t. y. už šią sumą turėjo būti atliekami visi minėti darbai. Ieškovė UAB „Elvasta“ teigia, kad 3 000 Eur kaina buvo tik už vidaus elektros instaliacijos įrengimo darbus. Svarbu akcentuoti, kad byloje ginčo, kad 3 000 Eur suma buvo sumokėta nėra. Ginčas kilo dėl nesumokėtos sumos už elektros įvado įrengimą, kurio kaina be PVM - 739,33 Eur, elektros įžeminimo įrengimą, kurio kaina be PVM - 464,21 Eur, vidaus apsaugos ir gaisrinės signalizacijos montavimą, kurio kaina su PVM - 1014,22 Eur, bendra ieškovės nurodomų atliktų, bet atsakovo neapmokėtų darbų suma su PVM sudaro 2683,49 Eur (2022 m. gruodžio 3 d. PVM sąskaita – faktūra Serija (duomenys neskelbtini)).

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 6.676 straipsnio 1 dalis numato, jog darbų kaina nustatoma rangos šalių susitarimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje, aiškindamas šią teisės normą, nurodė, kad ši vartojimo rangai taikoma darbų kainos nustatymo taisyklė yra abstraktaus pobūdžio ir sutarties šalių neįpareigoja detalizuoti sutartyje rangos darbų kainos sudėtinių dalių. Kartu vartojimo rangos teisinių santykių specifika lemia, kad šalys, sudarydamos rangos sutartį, nėra visiškai laisvos apibrėžti jos kainą. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į kituose įstatymuose įtvirtintą vartotojų teisių apsaugai skirtą reglamentavimą. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje pardavimo kaina apibrėžiama kaip galutinė prekės, paslaugos kaina, nustatoma pinigais, su pridėtinės vertės mokesčiu ir visais kitais mokesčiais, o jei negalima nurodyti tikslios kainos, jos apskaičiavimo pavyzdys, pagal kurį vartotojas gali kainą patikrinti. Šioje dalyje nurodyta paslaugos sąvoka aprėpia ir darbus. Pažymėtina, kad nei CK, nei kituose vartotojų teisių apsaugą reglamentuojančiuose įstatymuose neįtvirtinta reikalavimo išskirti vartojimo sutartyse PVM ir kitų mokesčių, kaip paslaugos kainos sudėtinių dalių, tik reikalaujama, jog paslaugos kaina turi būti nustatoma pinigais ir apskaičiuota su PVM ir visais kitais mokesčiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-228/2014).

27. Apeliantė UAB „Elvasta“ nurodo, kad nesant ginčo dėl sutartų darbų apimties ir nesant įrodymų, jog ieškovės nurodytos atliktų darbų kainos neatitinka šalių susitarimo – nebuvo jokio pagrindo mažinti ieškinio reikalavimo. Apeliantas P. T. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis negalėjo naudotis atlikto darbo rezultatais, jį reikėjo perdaryti, todėl ieškovės reikalavimas de1 2 683,49 Eur skolos yra nepagrįstas, nes panašią sumą atsakovas išleido taisydamas darbo broką, todėl P. T. sumokėta 3 000 Eur suma yra pakankama ir atitinka darbų kokybės ir kainos santykį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės UAB „Elvasta“ argumentais, o apelianto P. T. argumentus vertina kaip nepagrįstus toliau nurodomų motyvų pagrindu.

28. Pirma, ieškovė UAB „Elvasta“ nagrinėjamoje byloje pateikė rašytinius įrodymus grindžiančius jos įrodinėjamas aplinkybes, t. y. darbų sąmatą, Atliktų darbų perdavimo aktus, ginčo PVM sąskaitą-faktūrą, susirašinėjimą el. paštu su atsakovu. Taigi, ieškovė, siekdama pagrįsti žodinės rangos sutarties kainą, pateikė visus rašytinius įrodymus, kuriuose aiškiai nurodyta, ne tik atliktų darbų apimtis, bet ir kiekvienos pozicijos įkainiai bei bendra atliktų darbų kaina. Atsakovas P. T. nagrinėjamoje byloje teikė tik žodinius paaiškinimus, kuriais siekė paneigti ieškovės nurodomas ginčo aplinkybes, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, pateikta nebuvo. Visgi, įvertinus atsakovo žodinius paaiškinimus, teiktus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, matyti, kad atsakovas nepaneigė, kad ieškovės darbų sąmatą, Atliktų darbų perdavimo aktus, PVM sąskaitą faktūrą jis buvo gavęs. Šias aplinkybes be atsakovo paaiškinimo patvirtina ir byloje pateikta el. laiško kopija, pagal kurią galima spręsti, jog visi nurodyti dokumentai, susiję su žodine rangos sutartimi buvo siųsti atsakovui. Atsakovas turėjo galimybę matyti atliktų rangos darbų kainą bei teisę, nesutikdamas su atliktų darbų apimtimi bei kaina teikti ieškovei nesutikimą / pretenziją dėl gautų dokumentų.

29. Antra, kaip pagrįstai nurodė apeliantė UAB „Elvasta“, atsakovas, gavęs iš ieškovės atliktų darbų priėmimo aktus bei PVM sąskaitą – faktūrą, nesiėmė jokių veiksmų, kurių būtų ėmęsis bet kuris kitas apdairus asmuo: atsakovas nekėlė klausimo, kodėl jam yra siųsti aktai su sąskaita, neginčijo šių dokumentų, jis juos tiesiog ignoravo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vartojimo rangos atveju rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją, įgalinančią užsakovą pasirinkti jo poreikius atitinkantį darbo rezultatą: informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, taip pat, jeigu užsakovas paprašo, kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusius duomenis. Jeigu pagal darbų pobūdį tai yra reikšminga, rangovas privalo nurodyti užsakovui konkretų asmenį, kuris atliks sutartyje numatytą darbą (CK 6.674 straipsnio 1 dalis). Ar rangovo pateikta informacija atitiko įstatyme nustatytus reikalavimus, turi būti sprendžiama neapsiribojant subjektyviuoju kriterijumi, t. y. kaip konkretus vartotojas suvokė pateiktą informaciją, lemiama reikšmė tokiu atveju turi būti teikiama objektyviajam kriterijui – ar rangovo pateikta informacija buvo pakankinama ir tinkama suvokti „vidutiniam vartotojui“, t. y. profesionalių žinių neturinčiam, bet vidutiniškai informuotam, protingai atidžiam ir apdairiam asmeniui. „Vidutinio vartotojo“ sąvoka suformuluota Teisingumo Teismo praktikoje (plačiau žr. Teismų praktikos apžvalgą, skelbtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje „Teismų praktika“, Nr. 30) ir įtvirtinta Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo (kuriuo nacionalinėje teisėje įgyvendinta 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos) 2 straipsnio 13 dalyje nustatant, kad vidutinis vartotojas – tai vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius. Taigi, nagrinėjamu atveju, atsakovas P. T. būdamas vartotojas, t. y. protingai atidus ir apdairus, akivaizdžiai suvokė ieškovės pateiktos sąmatos turinį, Atliktų darbų perdavimo aktuose fiksuotus darbus ir jų įkainius ir bendrą kainą, nurodytų darbų apimtį, ir dėl to, kaip minėta, jis klausimų nekėlė.

30. Trečia, apeliantas P. T. nurodė, kad ieškovė nepateikė atsakovui sąskaitų-faktūrų, patvirtinančių medžiagų, kurios buvo panaudotos instaliacijai įrengti, pirkimą, todėl negalima patvirtinti, kokia pinigų suma buvo išleista medžiagoms. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė atsakovui pateikė tiek darbų sąmatą, tiek Atliktų darbų perdavimo aktus, kuriuose yra nurodyta naudotų medžiagų įkainiai. Kaip nustatyta, Atliktų darbų perdavimo aktai buvo pateikti atsakovui, kuris turėjo galimybę įvertinti naudotų medžiagų kainą, o nesutikdamas, prašydamas pagrįsti susidariusias išlaidas. Be to, svarbu pažymėti, kad atsakovas neneigė, kad buvo atlikti elektros įrengimo darbai ir naudotos tam tikros reikalingos medžiagos, tačiau bylos nagrinėjimo metu jis laikėsi pozicijos, kad atliktų darbų kaina per didelė ir darbai atlikti nekokybiškai (apie darbų kokybės aspektus, apeliacinės instancijos teismas pasisakys tolimesniuose punktuose). Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas tik bylos nagrinėjimo metu deklaratyviai, neteikdamas jokių jo argumentus patvirtinančių įrodymų, laikėsi pozicijos apie nepagrįstą darbų kainą.

31. Ketvirta, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atliktų darbų kainą, atkreipia dėmesį, kad atsakovas, kaip minėta, nurodė, kad rangos sutarties bendra kaina sudarė 3 000 Eur sumą. Atitinkamai atsakovui pateiktoje Darbų sąmatoje nurodyta 3 117,15 Eur su PVM darbų su medžiagomis kaina, t. y. didesnė nei atsakovo nurodoma 3 000 Eur suma, kas iš esmės kelia abejonių atsakovo teiginiu, kad su ieškove tarėsi dėl bendros 3 000 Eur kainos. Pažymėtina, kad darbų sąmata buvo pirminis dokumentas, išsiųstas atsakovui 2021 m. lapkričio 11 d., taigi, dar prieš atsakovui sumokant jis buvo informuotas apie didesnę elektros darbų kainą.

32. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl atliktų darbų kainos, taip pat pažymi, kad ieškovės UAB „Elvasta“ vadovas S. T. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad atlikdamas nurodytus darbus sąmatoje, neįrengė kištukinių lizdų, nes tuo metu dirbo kitame objekte ir kol atlaisvėjo, atsakovas pasikvietė kitą meistrą. Taigi, nagrinėjant Darbų kiekio žiniaraštį, matyti, kad kištukinių lizdų montavimas potinkinėse dėžutėse, vieno lizdo, 100 vnt. buvo numatyta 260,41 Eur kaina be PVM (darbo kodas (duomenys neskelbtini)), tačiau įvertinus Atliktų darbų priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad už kištukinių lizdų montavimą yra priskaičiuota 44,14 be PVM kaina, t. y. Atliktų darbų priėmimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovė UAB „Elvasta“ atsižvelgė į objektyviai atliktų darbų kiekį ir pagal tai paskaičiavo realią atliktų darbų kainą ir neatliktus darbus išskaičiavo.

33. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė atsakovui pateikė aiškiai suvokiamą informaciją, kurią atsakovas turėjo galimybę įvertinti, o nesutikus su darbų apimtimi bei kaina informuoti ieškovę, nurodant nesutikimo motyvus. Be to, pažymėtina, kad atsakovas nurodė, kad jo pasyvus elgesys ir vengimas apmokėti reiškia nesutikimą su atliktų darbų apimtimi ir kaina, tačiau nagrinėjamu atveju P. T. pasyvumas vertintinas priešingai – kaip sutikimas su darbų apimtimi ir kaina. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad iškovė įrodė, jog žodinės rangos sutarties kaina buvo 5 683,49 Eur su PVM, todėl atsakovui sumokėjus dalį – 3 000 Eur sumą už atliktus ieškovės darbus, ieškovei iš atsakovo priteistina likusi nesumokėta 2 683,49 Eur suma.

34. Taip pat pažymėtina, kad ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 184,53 Eur kompensuojamąsias palūkanas, paskaičiuotas taikant 5 proc. dydžio metinių palūkanų normą nuo pagrindinio reikalavimo sumos (2 683,49 Eur) už pradelstą 502 dienų laikotarpį, skaičiuojamą nuo prievolės apmokėti sąskaitą atsiradimo dienos 2021 m. gruodžio 21 d. iki ieškinio pareiškimo teismui (2 683,49 Eur x 5 proc. x 502 dienos / 100 x 365).

35. CK 6.261 straipsnis reglamentuoja, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas metinių palūkanų dydis – 5 procentai. Apeliacinės instancijos teismui keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkinant visiškai, ieškovės reikalavimas dėl kompensuojamųjų palūkanų taip pat tenkinamas ir ieškovei iš atsakovo priteistinos 184,53 Eur kompensuojamosios palūkanos.

Dėl atliktų darbų kokybės

36. Atsakovas P. T. apeliaciniame skunde laikėsi pozicijos, kad negalėjo naudotis atlikto ieškovės darbo rezultatais, darbus reikėjo perdaryti, todėl ieškovės reikalavimas patenkinti ieškinį pilna apimtimi yra nepagrįstas, nes panašią sumą atsakovas išleido taisydamas darbo broką.

37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad užsakovo teises, kai rangovas neatlieka sutartyje nurodyto darbo ar jį netinkamai atlieka ir darbas nėra užbaigtas, reglamentuoja CK 6.680 straipsnis, kuriame nustatyta, kad jeigu rangovas neatlieka arba netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje nurodytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje nustatytomis pirkėjo teisėmis. Ši norma reglamentuoja užsakovo (vartotojo) teises, rangovui pažeidus sutartį vartojimo rangos sutartyje nurodyto darbo atlikimo metu, t. y. kol dar nėra darbo rezultato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-969/2018).

38. Remiantis CK 6.334 straipsnio 1 dalimi, jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje nurodytą darbą, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti, kad: 1) darbas būtų atliktas iš naujo, išskyrus atvejus, kai darbo trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl užsakovo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta darbų kaina; 3) kad rangovas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų darbų trūkumus arba atlygintų užsakovo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-969/2018).

39. Atsakovas P. T. bylos nagrinėjimo metu teikė žodinius paaiškinimus dėl ieškovės atliktų darbų kokybės trūkumų. Nors atsakovo ir netenkino atliktų darbų kokybė, tačiau jokių įrodymų apie ieškovės atliktų darbų defektus byloje nėra pateikta. Be to, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausti liudytojai, kuriuos atsakovas prašė apklausti, siekiant patvirtinti atsakovo nurodytas aplinkybes, nepatvirtina ieškovės atliktų darbų netinkamos kokybės. Tokia išvada darytina todėl, kad liudytojas V. G., atsakovo kaimynas, nenurodė jokių konkrečių aplinkybių apie ieškovės darbų defektus, tik apibendrintai tvirtino, jog darbai buvo atlikti netinkamai. Kitas liudytojas T. P., kuris dirbo pas atsakovą, nurodė, kad jis taisė ieškovės darbo defektus, visgi, liudytojo darbas pas atsakovą nelemia ieškovės atliktų darbų netinkamos kokybės fakto, nesant tinkamai užfiksuotų defektų, nepateikus defekto akto ar faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo. Be to, nėra aiški atsakovo susitarimo su liudytoju darbų apimtis, t. y. atsakovas neįrodė, kad liudytojas taisė išimtinai tik ieškovės darbo klaidas, o ne atliko kitus darbus, nesusijusiais su jau ieškovės atliktais.

40. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas R. M., nurodė, kad jis atliko apsauginės signalizacijos pajungimo darbus, t. y. signalizacijos laidai jau buvo išvedžioti ieškovės, o jis programavo pačią sistemą. Po kurio laiko liudytojas buvo informuotas, kad signalizacija neveikia, tad jis su UAB „Elvasta“ direktoriumi S. T. atvyko į atsakovo namą išspręsti problemos. Liudytojas kartu su S. T. nustatė kabelio pažeidimą palėpėje ir ištaisė gedimą. Svarbu akcentuoti, kad atsakovas P. T. dėl minėtų aplinkybių patvirtino, kad meistrai, nesusiję su ieškove, buvo pažeidę kabelį, t. y. gedimas buvo atsiradęs ne dėl ieškovės kaltės. Šios aplinkybės yra svarbios galimų darbų defektų vertinimo kontekste ir pagrindžia, kad ieškovė nevengė spręsti galimų problemų bei tai, kad atsakovo akcentuojami galimi defektai buvo kilę ne vien dėl pačios ieškovės kaltės.

41. Taip pat akcentuotina, kad atsakovas nors ir nurodė, kad ieškovė galimai darbus atliko nekokybiškai, tačiau jis pasirinko pasyvų savo teisių gynimo būdą, t. y. atsakovas teigė, kad jo nesutikimą su darbų kokybe rodo tai, kad jis nepasirašė Atliktų darbų aktuose ir atliktų darbų nepriėmė. Svarbu pažymėti, kad atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto nepasirašymo faktas savaime nereiškia, jog darbai nebuvo atlikti ir perduoti. Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad pagrindas rangovui reikalauti, jog užsakovas vykdytų jo priešpriešinę pareigą – sumokėtų už darbus, yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Nesant darbų perdavimo–priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kiti klausimai, tačiau vien šio akto nepateikimas nepaneigia rangovo teisės į atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558-421/2015).

42. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas savo paaiškinimams, duotiems teismo posėdžio metu, taip pat pateiktiems procesiniuose dokumentuose, patvirtinti nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė jokių kitų įrodymų, neprašė skirti ekspertizės, pats nepasitelkė nešališko specialisto, galinčio įvertinti atliktų darbų galimus trūkumus ir ieškovės atliktų darbų galimų trūkumų neįrodė (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl bylos procesinės baigties

43. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atliktų rangos darbų apimtį bei kainos dydį, netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl ieškovės UAB „Elvasta“ apeliacinis skundas tenkinamas, atsakovo P. T. apeliacinis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos sprendimas keičiamas, ieškinį tenkinant visiškai, ir ieškovei UAB „Elvasta“ iš atsakovo P. T. priteisiama 2 683,49 Eur skola už nesumokėtus rangos darbus ir 184,53 Eur kompensuojamosios palūkanos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

44. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

45. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį patenkinus visiškai, keičiasi ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcija, t. y. ieškovei priteisiamos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme, o atsakovui jo patirtos išlaidos neatlyginamos.

46. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 940 Eur advokatės teisinės pagalbos išlaidų, sumokėjo 65 Eur žyminį mokestį. Ieškovė patirtas išlaidas prašo priteisti iš atsakovo.

47. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinis teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį.

48. Apeliacinės instancijos teismui ieškovės apeliacinį skundą patenkinus ir skundžiamo sprendimo dalį pakeitus, t. y. ieškovės ieškinį patenkinus visiškai (100 proc.), iš atsakovo ieškovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos: 65 Eur žyminis mokestis, 940 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, iš viso 1 005 Eur. Kadangi atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme neatlyginamos, dėl to ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis panaikinama ir atsakovo prašymas netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

49. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šios nuostatos taikomos ir apeliacinės instancijos teisme.

50. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, ieškovė įgyja teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už apeliacinį skundą ir atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą.

51. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir pateikė įrodymus, kad sumokėjo 33 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, patyrė 605 Eur išlaidas už apeliacinio skundo parengimą bei 605 Eur išlaidas už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą paruošimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, galimas darbo ir laiko sąnaudas bei Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, priteisia iš atsakovo ieškovei 1 243 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2025 m. vasario 18 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Elvasta“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo P. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 683,49 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų 49 ct) skolą, 184,53 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt keturių eurų 53 ct) kompensuojamąsias palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. gegužės 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 005 Eur (vieno tūkstančio penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas“.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Elvasta“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo P. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 243 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų keturiasdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.