Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. Ž., J. K., valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl termino palikimui atsisakyti priimti atnaujinimo bei teismo leidimo išdavimo, išvada duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad pareiškėja J. K. yra nepilnametės I. K., gimusios (duomenys neskelbtini), motina bei jos įstatyminė atstovė. (duomenys neskelbtini) mirė I. K. močiutė G. Ž.. Pareiškėja su nepilnamečio vaiko J. K. yra išsiskyrusi. Pažymi, kad remiantis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. spalio 25 d. raštu Nr. 1SD - G. Ž. turėjo du vaikaičius I. K. ir E. K.. Pareiškėja nurodo, kad kito vaiko motina D. U. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-2812-1099-2022 gavo leidimą atsisakyti priimti palikimo. Pareiškėja kreipiasi į teismą, kadangi trečiasis asmuo Vaiko teisių apsaugos tarnyba įpareigojo pareiškėją atlikti šiuos veiksmus, nes niekas kitas iš kitų galimų paveldėtojų nesikreipė dėl paveldėjimo priėmimo ir paveldėjimo atsisakė, todėl teisė paveldėti turtą atiteko vaikaičiams. Pareiškėja nurodo, kad priimti šį turtą yra ekonomiškai nenaudinga ir jo nereikia. Pareiškėja 2021 m. spalio 25 d. gavo raštą iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuriuo įpareigojo pareiškėją kreiptis į teismą dėl palikimo nepilnamečio vaiko vardu priėmimo arba atsisakymo. Pareiškėja prašo atstatyti praleistą terminą palikimui priimti, nes jis praleistas dėl svarbių priežasčių, kadangi pareiškėja apie G. Ž. mirtį sužinojo ne iš karto, o paraginta Vaiko teisių apsaugos tarnybos, kreiptis į teismą. Lietuvos antstolių rūmų pažymoje apie iš palikėjos vykdomus priverstinius išieškojimus – viso 2266,13 Eur. Pareiškėjos manymu, jeigu bankuose būtų palikėjos lėšų, jos jau būtų senai išieškotos. Pareiškėja atsisako priimti turtą vaiko vardu todėl, kad nurodyto turto ½ savininkė jau yra Lietuvos Respublika, o pareiškėja neturėdama lėšų neketina nei padengti skolų priėmusi palikimą ir ½ išpirkti iš Lietuvos Respublikos. Be to, galimai paveldimos patalpos yra administracinės, o pareiškėja neketina užsiimti jokiu verslu ar po to pardavinėti šį turtą, jeigu ir pavyktų jį išpirkti (pagal skolas) ir paveldėti. Vaiko interesams pareiškėjos nuomone tai taip pat nėra naudinga, nes išpirkti ir grąžinti kreditoriams skolas neturi galimybės. Pagal vidutinę VĮ Registrų centro rinkos kaina turto vertė yra 15 000 Eur, tad ½ dalies šio turto vertės yra apie 7500 Eur, o padengus skolas turto vertė būtų apie 5000 Eur. Pareiškėja neturi lėšų padengti skolas ir po to pardavinėti ½ turto, kurio pusė dar priklauso Lietuvos Respublikai, todėl nei pareiškėjai, nei jos nepilnamečiui vaikui toks turto paveldėjimas yra ekonomiškai nenaudingas. Pareiškėja prašo išspręsti šį klausimą taip, kad jos dukra ir ją atstovaudama pareiškėja, nepatirtų nuostolių ir papildomų nereikalingų išlaidų. Pareiškėjai yra žinoma, kad G. Ž. turėjo daug asmeninių įsiskolinimų ir kreditorių, tai patvirtina pažyma iš antstolių rūmų. Pareiškėjos žiniomis miręs asmuo turėjo turto, t. y. ½ administracinių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios yra antstolio areštuotos. Nepilnamečio vaiko teisės atsisakius priimti palikimą nebus pažeistos, kadangi atsisakius priimti po G. Ž. mirties atsiradusį palikimą nebus pažeistos nepilnamečio teisės, nes skolos jau dabar yra didesnės nei paveldėtinas turtas, be to, šios skolos didėja, o priėmus palikimą, nepilnamečiui atsirastų daugiau žalos negu naudos. Skoliniais įsipareigojimais apsunkinto turto paveldėjimas būtų bereikalinga finansinė našta ir pažeistų nepilnamečio vaiko teises bei interesus.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad G. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis A. L. mirė (duomenys neskelbtini) G. Ž. turėjo du pilnamečius vaikus – suinteresuotus asmenis R. Ž. ir J. K.. J. K. yra nepilnamečio vaiko I. K. tėvas. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad G. Ž. vardu nuosavybės teisės įregistruotos į ½ dalį negyvenamųjų patalpų – administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad minėtas turtas yra areštuotas antstolių: Ramūno Kamarausko – 2010 m. spalio 15 d. turto arešto aktu Nr. 0910-006059 ir Roberto Vasiliausko – 2009 m. gegužės 25 d. turto arešto aktu Nr. 0809-001551. Lietuvos antstolių rūmų pranešime „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad G. Ž. atžvilgiu yra užvestos dvi vykdomosios bylos: antstolio Ramūno Kamarausko kontoroje Nr. 0055/10/03023 dėl 1 251,70 Eur skolos išieškojimo ir antstolio Roberto Vasiliausko kontoroje Nr. 0179/09/00980 dėl 1 014,43 Eur skolos išieškojimo. Nustatyta, kad visų teismui žinomų reikalavimų suma sudaro 2266,13 Eur (be vykdymo išlaidų).

Dėl termino atnaujinimo

Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys). CK 5.60 straipsnyje reglamentuojama palikimo atsisakymo tvarka, t. y. įpėdinis turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Įstatyme nustatytas terminas palikimui priimti (atsisakyti priimti) nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai įstatyme nėra apibrėžti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą dėl palikimo, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti (atsisakyti priimti) praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad G. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). Terminas palikimui priimti suėjo (duomenys neskelbtini). Pagal bylos duomenis nustatyta, kad nepilnametė I. K. yra mirusios G. Ž. anūkė. Nepilnamečio vaiko I. K. motina J. K. yra jos atstovė pagal įstatymą (CK 3.163 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja termino praleidimą iš esmės grindžia nežinojimu. Nurodo, kad apie įpėdinės mirtį sužinojo ne iš karto, o tik gavus 2021 m. spalio 25 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimą „Dėl nepilnametės I. K. teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo“.

Teismo nuomone, aplinkybės, kad pareiškėja apie tai, jog yra neišspręstas G. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini) turto paveldėjimo klausimas nepilnamečio vaiko I. K. vardu bei apie pareiškėjai kylančią pareigą ginti nepilnamečio interesus, užtikrinant, kad jo vardu būtų pateiktas pareiškimas notarui dėl palikimo (ne)priėmimo, sužinojo tik 2021 m. spalio 25 d., gavus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštą Nr. 3SD- dėl G. Ž. palikimo laikytinos svarbiomis, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja su nepilnamete dukra ilgą laiką gyvena Norvegijoje. Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad I. K. yra nepilnametė ir dėl to negali dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose, o jos interesus priimant palikimą ar atsisakant jį priimti nepilnamečio vaiko vardu turi/turėjo pareigą įgyvendinti jos motina pareiškėja J. K., tačiau pastaroji per įstatymo nustatytą terminą šios pareigos neatliko. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į paties nepilnamečio vaiko interesus, įvertinus tai, jog suinteresuotas asmuo valstybinė įmonė „Turto bankas“ neprieštaravo, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnis), pareiškėjos nurodytos įstatymo nustatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir sudarančiomis pakankamą pagrindą atnaujinti terminą palikimui priimti, todėl pareiškimas tenkintinas (CK 5.50 straipsnis, 5.57 straipsnis, CPK 578 straipsnis). Pareiškėjai atnaujintas terminas palikimui nepilnamečio vardu priimti pratęstinas 3 mėnesių laikotarpiui (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis). Taip pat nėra pagrindo manyti, kad termino palikimui priimti (atsisakyti) atnaujinimas pažeistų kitų asmenų teises ir teisėtus interesus, nes, kaip minėta, suinteresuotas asmuo valstybinė įmonė „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad pareiškėjos J. K. pareiškimui neprieštarauja.

Dėl teismo leidimo.

Pareiškėja taip pat prašo išduoti teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu.

Išankstinė nepilnamečio vaiko teisės paveldėti sąlyga yra teismo leidimas. Tai viena iš nepilnamečio vaiko paveldėjimo teisės įgyvendinimo teisminės kontrolės formų. Remiantis CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, tėvai turi gauti išankstinį teismo leidimą savo nepilnamečių vaikų vardu priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl teismo leidimo išdavimo, turi įvertinti visus esančius įrodymus, ar leidimas priimti palikimą ar atsisakyti priimti palikimą nepažeis nepilnamečio vaiko interesų. Kadangi nepilnamečiai vaikai negali savarankiškai sudarinėti sandorių ir disponuoti paveldėtu turtu, teismo leidimas yra papildoma nepilnamečio vaiko turtinių interesų apsaugos garantija, kad vaikams priklausantis turtas būtų tvarkomas ir naudojamas tik vaikų interesais.

Teismas, spręsdamas klausimą, ar išduoti leidimą pareiškėjai nepilnamečio vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsižvelgia išimtinai į vaiko interesus. CK 5.52 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. CK 5.53 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja savo leidimą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu grindžia tuo, kad palikėja turėjo skolų, todėl palikimo priėmimas nepilnamečio vaiko vardu yra ekonomiškai nenaudingas. Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2021 m. lapkričio 12 d. išrašo nustatyta, kad G. Ž., mirusiai (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė ½ dalis negyvenamųjų patalpų – administracinių patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurių vidutinė rinkos vertė 13 500 Eur (Nekilnojamojo turto registro 2021 m. gruodžio 17 d. duomenimis - 15 000 Eur), atsitinkamai ½ dalies turto vertė – 6 750 Eur (7 500 Eur). Byloje duomenų apie tikslią turto vertę nėra (CPK 178 straipsnis). Iš Lietuvos antstolių rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. pažymos matyti, kad antstoliai Ramūnas Kamarauskas ir Robertas Vasiliauskas vykdo iš viso 2265,13 Eur skolos išieškojimą (be antstolių paskaičiuotų vykdymo išlaidų) iš G. Ž. ir tuo pagrindu yra areštavę G. Ž. turtą - ½ dalį negyvenamųjų patalpų – administracinių patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Teismas iš esmės sutinka su pareiškėjos pozicija, kad paveldėjimas yra ekonomiškai nenaudingas; turtui taikomi apribojimai (antstolių areštai); patalpos neatidalintos iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl jų naudojimas bei pardavimas galimai turės papildomų sąnaudų, kurių pareiškėja, jos teigimu, neturi.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, taip pat įvertinęs išvadą teikiančios institucijos pateiktą išvadą, teismas sprendžia, kad kreditorių reikalavimais apsunkinto turto paveldėjimas šiuo atveju neatitiktų nepilnamečio vaiko interesų (nepilnametis vaikas, atstovaujamas savo motinos, turėtų padengti susidariusius įsiskolinimus, todėl patirtų išlaidų dėl turto atsidalinimo, registravimo, turto naudojimosi tvarkos nustatymo ir pan.). Teismas konstatuoja, kad atsisakius priimti palikimą nepilnamečio vaiko I. K. vardu, nebus pažeisti nepilnamečio vaiko I. K. interesai, todėl teismo leidimas atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko I. K. vardu išduotinas pareiškėjai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 578, 579-582 straipsniais,

nutaria:

Patenkinti pareiškimą.

Atnaujinti pareiškėjai J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą nepilnametės dukros I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Leisti pareiškėjai J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Nutarties dalis dėl termino palikimui priimti atnaujinimo per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Kita nutarties dalis neskundžiama.