- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-29
- Bylos Nr.
- e2A-549-560/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22239-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas, Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- G. A.
- Atsakovas
- V. R.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andriaus Ignoto, Visvaldo Kazakiūno ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. A. ir atsakovės V. R. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. A. ieškinį atsakovei V. R. dėl žalos atlyginimo ir atsakovės V. R. priešieškinį ieškovei G. A. dėl užstato ir dalies nuomos mokesčio grąžinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. G..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. A. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės V. R. 4 934,88 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2020 m. vasario 29 d. su atsakove V. R. bei tuometiniu jos draugu A. G. sudarė Patalpų nuomos sutartį Nr. 2020/01, kuria minėtiems asmenims iki 2021 m. vasario 28 d. išnuomojo jai priklausantį dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Butas buvo išnuomotas kartu su baldais, buitine bei sanitarine įranga ir visais kitais bute esančiais įrengimais, prietaisais bei turtu. Buto perdavimo faktas užfiksuotas Patalpų perdavimo–priėmimo aktu Nr. 1, o Buto būklė – Patalpų perdavimo-priėmimo akte Nr. 2 išdėstytose nuotraukose. Buto būklė buvo puiki, jis buvo visiškai parengtas ir tinkamas naudoti pagal paskirtį, jokių pastabų dėl buto būklės nuomininkai nepareiškė. Minėtos sutarties galiojimo metu atsakovė su A. G. išsiskyrė ir bute liko gyventi tik atsakovė. 2021 m. vasario 24 d. ji su atsakove sudarė Patalpų nuomos sutartį Nr. 2020/01, kuria iki 2022 m. vasario 28 d. buvo pratęsta buto nuoma atsakovei. Kadangi atsakovė nepertraukiamai butu naudojosi ankstesnės sutarties pagrindu, buto priėmimas–perdavimas atskiru aktu nebuvo įformintas. 2021 m. gegužės pradžioje ieškovė nusprendė butą parduoti ir apie tai informavo atsakovę. Ieškovė su atsakove sutarė, kad ši butą atlaisvins 2021 m. birželio 1 d. Ieškovės paprašyta aprodyti butą potencialiems pirkėjams atsakovė su tuo kategoriškai nesutiko, o vėliau tokio pobūdžio prašymus ignoravo.
3. Atsakovė sutiko išsikelti iš buto, nelaukiant sutarties termino pabaigos. Šalys susitarė, kad atsakovė iš buto išsikels ir ieškovei jį perduos anksčiau numatyto termino, t. y. 2021 m. gegužės 16 d. 12.00 val. Nurodytu laiku atvykus į vietą, ieškovė pareikalavo atsakovės kartu apžiūrėti butą. Butas buvo nuniokotas, t. y. visi svetainės sienų kampai nugramdyti iki metalinių įtvarų; svetainės parketas sudrėkęs ir prasidėjęs puvimo procesas; svetainės parketas viduryje apipiltas neaiškios kilmės baltais dažais; kitose vietose parketas subraižytas; virtuvės spintelės durų stiklas sudaužytas; virtuvės marmuro stalviršis sugadintas (apipiltas neaiškios kilmės dažais), o jo kraštas nulaužtas; sienos ir lubos subraižytos ir išteptos; užuolaidų karnizas nulenktas, o pačios užuolaidos suplėšytos; vonios duryse padaryta įdauža; miegamojo kambario sienų kampai nugramdyti iki metalinių įtvarų, o kambaryje esančios žaliuzės sulaužytos. Butas buvo neišvalytas, šiukšlės neišneštos, langai nevalyti, tualetas prišnerkštas. Kol ieškovė apžiūrinėjo nuniokotą butą, atsakovė pabėgo. Ieškovė buto būklę užfiksavo fotonuotraukose ir tą pačią dieną elektroniniu paštu nusiuntė atsakovei. Ieškovė teigė paprašiusi atsakovės atlikti buto einamąjį remontą ir ištaisyti visą butui padarytą žalą arba atlyginti žalą bei sumokėti komunalinius mokesčius už suvartotus energetinius resursus ir komunalines paslaugas. Atsakovė nereagavo, į ieškovės skambučius ir SMS žinutes neatsakė. Tuomet ieškovė kreipėsi į antstolį, kuris 2021 m. gegužė 18 d. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą.
4. Dėl buto apgadinimo ieškovė patyrė turtinę žalą, kurią sudaro buto remonto darbai, kuriuos įsipareigojo atlikti UAB „C.CODE“ – 5 377,12 Eur. Alternatyvūs pasiūlymai buto remontui buvo ženkliai brangesni. UAB „C.CODE“ dalį buto remonto darbų (už 2 598,23 Eur) jau atliko ir ieškovė už juos atsiskaitė, o likusius 2 778,89 Eur vertės darbus UAB „C.CODE“ pažadėjo atlikti 2021 metų rudenį. Bendra buto remontui būtinų išlaidų suma – 5 377,12 Eur, kurią sudaro faktiškai patirtos remonto išlaidos (2 598,23 Eur) ir būsimos išlaidos (2 778,89 Eur). Butui 2021 m. balandžio mėnesį tiektų energetinių resursų ir komunalinių paslaugų išlaidos sudaro 39,67 Eur, ½ butui 2021 m. gegužės mėnesį tiektų minėtų paslaugų – 19,46 Eur (38,92 Eur : 2 = 19,46 Eur), vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už 2021 m. sausio – gegužės mėnesius sudaro 23,63 Eur. Be to ieškovė nurodė patyrusi sudaužyto (sugadinto) spintelės stiklo keitimo išlaidas – 50 Eur, taip pat išlaidas už buto valymą – 200 Eur. Bendra atsakovės padarytos žalos suma yra 5 709,88 Eur. Ieškovė nurodė, kad daliai sumos žalos atlyginimui padengti ji panaudojo atsakovės įmokėtą 550 Eur užstatą, taip pat ½ dalį atsakovės sumokėto nuomos mokesčio už 2021 m. gegužės mėnesį, t. y. 225 Eur. Likusios atsakovės padarytos ir gera valia neatlygintos žalos sumą sudaro 4 934,88 Eur (5 709,88 Eur – 550 Eur – 225 Eur = 4 934,88 Eur), kurią ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės.
Šalies argumentai
5. Atsakovė V. R. pateikė priešieškinį, kuris kartu ir atsiliepimas į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, taip pat prašė priteisti iš ieškovės atsakovei 681,91 Eur sumą, kaip sumokėto užstato ir dalies nuomos mokesčio grąžinimą.
Atsiliepimas
6. Atsakovė nurodė, kad pasibaigus nuomos sutarčiai buto savininkė (ieškovė) jokių pretenzijų dėl buto būklės nepareiškė. Nuomojamas butas yra ne naujos statybos (butas pastatytas 2005 metais ir jau daug metų nuomojamas) ir per tam tikrą laiką butas, kuriame gyvena keli asmenys, nusidėvi, atsiranda smulkių defektų tiek buto apdailoje, tiek ant baldų. Ieškovę tenkino buto būklė, nors matėsi natūralus buto nusidėvėjimas (pabraižytos grindys, ne nauji buto baldai). 2021 m. vasario 24 d. su ja, kaip su vienintele nuomininke, buvo sudaryta nauja buto nuomos sutartis ir buto priėmimas–perdavimas įvyko susitikus pačiame bute, nepasirašant jokių papildomų dokumentų ir neatlikus buto būklės foto fiksacijos. 2021 m. gegužės mėn., nepasibaigus nuomos terminui, ieškovė pareiškė, kad parduoda butą ir pareikalavo, jog šis būtų atlaisvintas kuo greičiau. Atsakovės teigimu, dėl nuolatinio ieškovės spaudimo ji buvo priversta išsikelti nelaukiant nuomos sutarties termino pabaigos. Šalys susitarė, kad butas 2021 m. gegužės 16 d. bus atlaisvintas. Atsakovė teigė sutartu laiku atvykusi į butą, tačiau susitikimo metu buvo apkaltinta buto suniokojimu. Atsakovė su ieškovės kaltinimais nesutiko ir pareikalavo ieškovės pateikti buto perdavimo–priėmimo aktą ir jo spalvotą elektroninę versiją su aukštos kokybės patalpų nuotraukomis tam, kad galėtų būti įvertinta buto būklė jo perdavimo atsakovei metu. Atsakovė teigė minėtame atsakyme nurodžiusi, kad netyčia buvo sudaužytas virtuvės spintelės durų stiklas ir atsakovė sutiko atlyginti žalą, taip pat sutiko sumokėti vadinamą „švaros mokestį“ – 100 Eur, nustatytą Sutarties 5.4. punkte. Atsakovė taip pat paprašė ieškovės grąžinti likusią užstato sumą (550 Eur), pusę nuomos mokesčio (225 Eur už einamąjį mėnesį) bei išskaičiuoti likusius nesumokėtus komunalinius mokesčius, tačiau ji atsakymo į pasiūlymą iš ieškovės nesulaukė. Buto priėmimo–perdavimo aktas nebuvo sudarytas nei buto perdavimo atsakovei metu, nei jai išsikraustant iš buto, todėl nėra žinoma, ar butas buvo grąžintas ieškovei blogesnės būklės, negu buvo priimtas atsakovės. Ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad antstolio 2021 m. gegužės 18 d. faktinių aplinkybių protokolo nuotraukose užfiksuoti sugadinimai buvo padaryti šalių pasirašytos nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu, t. y. nuo 2021 m. vasario 24 d. iki gegužės 16 d.
7. Atliekami darbai ir jų kainos 2021 m. gegužės 16 d. pretenzijoje ir pateiktoje UAB „C.CODE“ sąmatoje skiriasi, t. y. parketas jau ne keičiamas, o šlifuojamas, nėra marmurinio stalviršio keitimo (stalviršis plastikinis), virtuvės spintelės stiklo keitimas kainuoja 50 Eur, o ne 200 Eur. Prie ieškinio yra pridėta buto valymo atliktų darbų aktas 200 Eur sumai, nors sutartyje numatytas buto valymo mokestis yra 100 Eur. Valymo darbai buvo atlikti jau po buto remonto, t. y. 2021 m. liepos 2 d., o buto remontas atliktas 2021 m. birželio mėn., taigi ieškovė prašo apmokėti ir valymo darbus po atlikto remonto. Sąmatoje nurodoma, jog būtų šlifuojamos ir dažomos 50,22 kv. m ploto (t. y. viso buto) grindys, nors buto grindų pažeidimas nuotraukoje yra lokalus ir kitokių grindų pažeidimų neužfiksuota. Nuotraukoje užfiksuota pažeidimo vieta, kurioje stovi žurnalinis staliukas masyviu mūriniu pagrindu. Tvarkant butą, reikia staliuką patraukti iš vienos vietos į kitą, kad galima būtų po juo nuvalyti dulkes, todėl ir atsirado nežymūs įbrėžimai. Šis grindų pažeidimas yra artimas normaliam nusidėvėjimui, kadangi butas buvo nuomojamas ir ankstesniu laikotarpiu kitiems gyventojams. Į sąmatą nepagrįstai yra įtrauktas plytelių klijavimas 60 Eur sumai, kadangi ieškovės pretenzijoje jokie pažeidimai, susiję su plytelių pažeidimu, nėra nurodomi. Atsakovė priešieškiniu visiškai sutiko su tuo, jog privalo sumokėti ieškovei komunalinius mokesčius iki išsikraustymo momento (t. y. iki 2021 m. gegužės 15 d.) ir dėl šios sumos ginčo nėra. Atsakovei grąžintina suma sudaro 681,91 Eur (775 Eur – 19,46 Eur – 23,63 Eur – 50 Eur).
Atsiliepimas
8. Ieškovė pateiktame atsiliepime į priešieškinį, kuris kartu yra ir dublikas, pakartojo ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad buto būklė pakito (jis buvo apgadintas) būtent tuo metu, kai jis buvo valdomas ir naudojamas atsakovės. Buto apgadinimų pobūdis rodo, jog jie atsirado ne dėl buto naudojimo pagal paskirtį, o dėl kryptingo mechaninio poveikio, todėl ieškinyje minimų apgadinimų negalima priskirti natūraliam nusidėvėjimui. Grindų įbrėžimai yra gilūs, žymūs ir jie yra ne tik po žurnaliniu staliuku. Ieškovė nurodė pasirinkusi pigesnį – parketo šlifavimo, o ne jo keitimo variantą. Marmurinis (natūralaus akmens, o ne plastikinis, kaip teigia atsakovė) stalviršis buvo sugadintas, bet kadangi jo keitimas yra labai sudėtingas ir brangus, todėl su šiuo atsakovės padarytu defektu ieškovei teko susitaikyti. Butas buvo valomas po sienų remonto ir dažymo, vadovaujantis racionalumo, praktiškumo ir taupumo sumetimais. Būtent atsakovės paliktas neįprastai didelis buto užterštumas lėmė didelę buto valymo paslaugos kainą (200 Eur). Objektyviai neįmanoma sutvarkyti pažeistas parketlentes tik vienoje vietoje, reikia šlifuoti ir lakuoti visą patalpos grindų plotą, kadangi kitu atveju akivaizdžiai skirsis kambario grindų spalva. Ieškovė paaiškino, kad į atliktų darbų aktą įtrauktas plytelių klijavimas 60 Eur (neįskaitant PVM) sumai, kadangi meistrai iš tiesų atliko tokio pobūdžio darbus – nulaužto marmurinio virtuvės stalviršio kampo klijavimą ir tvarkymą. Pasak ieškovės, atsakovė turėjo galimybę kreiptis į ekspertus padarytos žalos dydžiui nustatyti, tačiau to nepadarė. Atsakovė neįtraukė butui 2021 m. balandžio mėnesį tiektų energetinių resursų ir komunalinių paslaugų išlaidų sumos – 39,67 Eur, nors priešieškiniu atsakovė pripažįsta savo pareigą apmokėti šias išlaidas. Priešieškinyje atsakovė neįskaičiuoja ir jos neginčijamos 100 Eur buto valymo išlaidų dalies. Butui padaryta žala gerokai viršijo užstatą, todėl jis nebuvo grąžintas.
9. Atsakovė pateiktame triplike nurodė, jog nesutinka su tokia ieškovės pozicija ir mano, kad ieškovė nepagrįstai perkelia įrodinėjimo naštą atsakovei. Šalys sudarė dvi atskiras nuomos sutartis 2020 m. vasario 29 d. ir 2021 m. vasario 24 d. Vėlesnėje sutartyje nėra nurodyta, kad nuomos sutarties terminas yra pratęsiamas, joje taip pat nėra nurodoma, kad ieškovė atleidžia ankstesnį nuomininką (A. G.) nuo kylančių prievolių iš ankstesnės nuomos sutarties įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė, priteisė ieškovei iš atsakovės 2 118,84 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 118,84 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugpjūčio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 632,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė valstybei iš ieškovės 5,95 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
11. Teismas nurodė, kad 2020 m. vasario 29 d. ieškovė G. A. su atsakove V. R. bei trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų A. G., sudarė Patalpų nuomos sutartį Nr. 2020/01, kuria buvo išnuomotas dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini). Buto būklė perdavimo nuomininkams metu buvo užfiksuota patalpų perdavimo–priėmimo akte Nr. 2 esančiose nuotraukose. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino trečiasis asmuo, jis su atsakove išsiskyrė ir išsikėlė iš buto 2020 m. spalio ar lapkričio mėnesį. Atsižvelgiant į tai, ieškovė ir atsakovė 2021 m. vasario 24 d. sudarė Patalpų nuomos sutartį Nr. 2020/01, kuria iš esmės analogiškomis sąlygomis, sumažinus nuomos mokestį, atsakovei buvo išnuomotas butas. Buto būklė pastarosios sutarties sudarymo metu šalių nebuvo užfiksuota. Ieškovei ketinant butą parduoti, atsakovė butą atlaisvino ir ieškovei grąžino 2021 m. gegužės 16 d. Buto būklė jo grąžinimo metu buvo užfiksuota ieškovės vienašališkai sudarytame 2021 m. gegužės 16 d. priėmimo–perdavimo akte (prie jo pridėtose nuotraukose), kurį ieškovė atsakovei tą pačią dieną išsiuntė el. laišku, taip pat 2021 m. gegužės 18 d. antstolio Vytauto Mitkaus faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Atsakovės teigimu, pagal nagrinėjamoje byloje pareikštą ieškinį turėtų atsakyti ne tik atsakovė, tačiau ir A. G., kuris taip pat buvo ginčo buto nuomininkas. Teismo vertinimu, ieškovė turėjo teisę pasirinkti iš kurio nuomininko – V. R. ar A. G., ar iš abiejų kartu reikalauti padarytos žalos atlyginimo, todėl tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovė pasirinko žalos atlyginimo reikalauti iš vienos atsakovės, byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų, dalyvaujant kitam nuomininkui A. G., neturi įtakos ieškinio pagrįstumo klausimui spręsti.
12. Šalys susitarė, jog nuomininkas privalo grąžinti butą tokios būklės, koks jis buvo perduodant patalpas nuomininkui, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. Prieš atsakovei su trečiuoju asmeniu įsikeliant į ginčo butą, jo būklė buvo užfiksuota patalpų perdavimo–priėmimo akte Nr. 2 esančiose nuotraukose, kuriose nėra matyti sugadinimų, iš kurių ieškovė kildina šioje byloje prašomą priteisti žalą. Tai, jog butas buvo labai geros būklės, teismo posėdžio metu patvirtino trečiasis asmuo A. G., paaiškinęs, jog buto priėmimo metu tokių defektų, kuriuos ieškovė nurodė ieškinyje, nebuvo. Analogiškas aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas ieškovės sutuoktinis V. V.. Atsakovė, įsikeldama į butą, priėmimo–perdavimo akte taip pat nepažymėjo kokių nors buto trūkumų, nors pagal šalių sudarytas ginčo nuomos sutartis tokią pareigą šalys turėjo. Atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad ir vėliau ji nesikreipė į ieškovę dėl buto defektų, kurie, kaip atsakovė teigė, jau buvo ginčo nuomos sutarties sudarymo metu, tačiau atsakovė jų nepastebėjusi įsikėlimo į butą metu. Ieškovei prašant žalos atlyginimo abiejų ginčo nuomos sutarčių pagrindu, ta aplinkybė, kad šalys 2021 m. vasario 24 d. neužfiksavo buto būklės, neturi teisinės reikšmės. Atsakovei nepertraukiamai nuomojantis butą abiejų nuomos sutarčių laikotarpiu, esminę reikšmę turi buto būklė šalims pirmą kartą pasirašant nuomos sutartį. Teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, jog šios antros nuomos sutarties pasirašymas įvyko ne bute, o laiptinėje. Analogiškas antros ginčo nuomos sutarties sudarymo aplinkybes, t. y. tai, jog nuomos sutartis buvo pasirašyta neapžiūrėjus buto, patvirtino ir ieškovė.
13. Teismo vertinimu, dalis ieškovės nurodytų ginčo buto trūkumų kilo dėl normalaus daikto naudojimo ir nusidėvėjimo. Pirmiausiai tas pasakytina apie nusidėvėjusius sienų kampus (vietomis kampų apatinėse dalyse matyti metaliniai įtvarai): byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog jie galėjo būti nugramdyti dėl atsakovės veiksmų, netinkamai naudojantis išnuomotu daiktu. Šie trūkumai, atsižvelgiant į jų lokalizaciją (ties apatine kampų dalimi, t. y. arčiausiai grindų esančiose vietose), į pobūdį (nukritę dažai), taip pat į tai, jog ginčo butas, ieškovės teigimu, nuo 2006 m. nebuvo remontuojamas, yra normalaus daikto nusidėvėjimo pasekmė. Keliose vietose matomas sienų subraižymas taip pat vertintinas kaip normalaus daikto naudojimo pasekmė. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti ir lubų dažymo darbų būsimas išlaidas. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad lubos virtuvės zonoje buvo nutaškytos, tačiau iš byloje pateiktų nuotraukų, taip pat 2021 m. gegužės 18 d. antstolio Vytauto Mitkaus faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo teismas negalėjo įsitikinti, kad toks sugadinimas buvo padarytas. Todėl šios išlaidos, nesant duomenų apie tokio pobūdžio sugadinimą taip pat negali būti priteistos iš atsakovės. Teismo vertinimu, ne visos ieškovės prašomos priteisti buto valymo išlaidos yra kilusios dėl netinkamo išnuomoto daikto naudojimo. Tokie valymo darbai kaip paprastas langų valymas, dulkių siurbimas ir grindų valymas reikalingi ir tinkamai naudojantis daiktu. Tačiau įvertinus tai, jog pagal byloje esančius duomenis matyti, kad grindys vietoje buvo išteptos dažais, butas grąžintas ieškovei netvarkingas, taip pat atsižvelgiant į šalių sudarytos sutarties 5.4 punkto nuostatą, numatančią, jog nuomotojui patalpos turi būti grąžinamos po pilno išvalymo arba sumokamas 100 Eur švaros mokestis, yra pagrindas mažinti ieškovės prašomas priteisti valymo išlaidas ir priteisti minėto švaros mokesčio dydžio (100 Eur) išlaidas.
14. Kitų UAB „C.CODE“ lokalinėje sąmatoje nurodytų buto remonto darbų būtinybė, teismo vertinimu, nulemta netinkamo (ne pagal sutartį) daikto naudojimo, todėl jų kainą turėtų atlyginti atsakovė. Ieškovė dublike paaiškino, jog šioje sąmatoje nurodyti plytelių klijavimo darbai yra dėl nulaužto stalviršio kampo, todėl ieškovė šių darbų kainą prašo priteisti pagrįstai. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog parketas buvo sulietas, vietomis prasidėjęs puvimo procesas, todėl su šio defekto pašalinimu susiję darbai (parketlenčių šlifavimas, siūlių frezavimas, grindų gruntavimas ir lakavimas), įvertinus ir tai, jog parketlentės nėra keičiamos naujomis, o tik pašalinami atsiradę trūkumai, taip pat laikytinos pagrįstais ieškovės nuostoliais. Ieškovė taip pat pagrįstai prašo priteisti virtuvės spintelės stiklo keitimo išlaidas, su jomis sutiko ir atsakovė, paaiškinusi, jog stiklas sudužo, kuomet į jį pastumtas atsitrenkė trečiasis asmuo A. G.. Taigi pagrįstomis ir įrodytomis teismas laiko 2 661,08 Eur remonto išlaidas (plytelių klijavimas 60 Eur, parketlenčių šlifavimas 703,08 Eur, siūlių frezavimas 602,64 Eur, grindų gruntavimas ir lakavimas 803,52 Eur, šiukšlių pašalinimas 30 Eur (iš 120 Eur atėmus 90 Eur kainavusius šiukšlių pašalinimo darbus, nulemtus sienų dažymo), pridėjus PVM), 50 Eur spintelės stiklo keitimo išlaidas ir 100 Eur švaros mokestį, iš viso 2 811,08 Eur. Tarp šalių iš esmės nekilo ginčo dėl atsakovės pareigos atlyginti ieškovei komunalinių mokesčių išlaidas, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina suma, atėmus atsakovės sumokėtą užstatą ir dalį nuomos mokesčio, sudaro 2 118,84 Eur (2 811,08 Eur + 82,76 Eur – 550 Eur – 225 Eur). Byloje nustačius, jog ieškovei padarytų nuostolių suma yra didesnė nei negrąžintas užstatas ir nuomos mokestis, yra pagrindas atsakovės priešieškinį atmesti. Ieškovei iš atsakovės teismas priteisė iš viso 632,40 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 472,76 Eur x 42,94 proc.).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
8. Ieškovė G. A. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimo dalį, kuria netenkinta ieškinio dalis dėl 2 527,28 Eur žalos atlyginimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - iš atsakovės priteistą žalos atlyginimo sumą padidinti iki 4 646,12 Eur.
9. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, jog buto sienų (ir ypač sienų kampų) apgadinimai yra normalaus daikto nusidėvėjimo pasekmė, todėl sienų remonto ir dažymo bei su tuo susijusios išlaidos iš atsakovės nepriteistinos. Tokio intensyvumo ir mąsto apgadinimai (sienų kampų nudaužymai / nugramdymai) aiškiai liudija, jog jie atsirado ne dėl buto naudojimo pagal paskirtį, o dėl kryptingo mechaninio poveikio. Buto sienų apgadinimų negalima priskirti natūraliam nusidėvėjimui. Butas pagal sutartį atsakovei buvo nuomojamas pakankamai trumpą laiką. A. G. su atsakove išsiskyrė ir išsikėlė iš buto 2020 m. spalio ar lapkričio mėnesį. Kaip teismo posėdyje paaiškino A. G., buto išsikėlimo metu buto, inter alia sienų (jų kampų) apgadinimų jis nematė. Taigi, byloje esančiose foto nuotraukose užfiksuoto intensyvumo sienų kampų nubraižymai / nudaužymai atsirado laikotarpiu nuo 2020 spalio-lapkričio iki 2021 m. gegužės, t. y. vos per 7 - 8 mėnesius. Visiškai pagrįsta teigti, jog per tokį trumpą laiką itin riboto skaičiaus žmonių pagal paskirtį naudojamas butas ir konkrečiai imant, - jo sienos objektyviai negali taip intensyviai nusidėvėti. Priimant butą, būtent sienų kampų apgadinimai buvo labiausiai matomi ir labiausiai šokiravo.
Atsiliepimas
10. Atsakovė V. R. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad ieškovė nutyli apie tai, kad sudarant 2020 m. vasario 29 d. nuomos sutartį, buvo pasirašytas patalpų perdavimo priėmimo aktas. Iš ieškovės pateiktų fotonuotraukų negalima nustatyti sienų, jų kampų būklės priėmimo metu, todėl vien jau dėl to nežinoma, ar butas buvo grąžintas ieškovei blogesnės būklės negu buvo priimtas atsakovės. Ieškovė butą nuomoja nuo 2006 metų, t. y. 16 metų, nuo to laiko jokių remonto darbų atlikta nebuvo. Ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog UAB „C.CODE“ lokalinėje sąmatoje remonto darbai yra susiję su atsakovės veiksmais, kad jie yra atsakovės veiksmų rezultatas. Ieškovė nurodo, kad yra privaloma atlikti viso buto sienų dažymo darbus, o ne tik kampų defektų pašalinimo darbus. Ieškovė siekia atsakovės sąskaita pilnai suremontuoti butą, tame tarpe ir suremontuoti visą parketą kuris yra paklotas bute.
Šalies argumentai
11. Atsakovė V. R. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, atsakovės priešieškinį tenkinti.
12. Nurodė, kad ieškovė, pareikšdama ieškinį siekė įrodyti, kad jos butui buvo padaryta žala, kurią turi atlyginti atsakovė. Iš ieškovės pateiktų fotonuotraukų negalima nustatyti parketo būklės priėmimo metu, todėl vien jau dėl to nežinoma, ar butas buvo grąžintas ieškovei blogesnės būklės negu buvo priimtas atsakovės. Ieškovei teko pareiga įrodyti, kad antstolio V. Mitkaus 2021 m. gegužės 18 d. faktinių aplinkybių protokolo nuotraukose neva užfiksuoti sugadinimai buvo padaryti šalių pasirašytos nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu. Byloje nėra nei vieno įrodymo, jog parketas buvo sulietas, ir vietomis prasidėjęs puvimo procesas, tai yra ieškovės teiginiai kurie nėra paremti rašytiniais įrodymais. Byloje nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog UAB „C.CODE“ lokalinėje sąmatoje remonto darbai yra susiję su atsakovės veiksmais, kad jie yra atsakovei veiksmų rezultatas, nurodyto 2 661,08 Eur dydžio žala negali būti priteista iš atsakovės. Ieškovė neįrodė, kad jai buvo grąžintas prastesnės būklės butas, nei ji jį perdavė. Neaišku kodėl turėjo būti remontuojamos 50,22 kv. m ploto grindys, kai grindų pažeidimas yra aiškiai lokalūs ir kitokių grindų pažeidimų neužfiksuota. Nuomojamas butas yra 2-jų kambarių, lokalūs pažeidimai yra užfiksuoti tik svetainėje, kodėl reikėjo atlikti remonto darbus ir miegamajame, ieškovė nepagrindė.
Atsiliepimas
13. Ieškovė G. A. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad liudytojas V. V. 2021 m. spalio 28 d. teismo posėdyje paaiškino, jog butas perdavimo nuomininkams metu buvo idealios būklės, sutvarkytas, prižiūrėtas, jokių trūkumų nebuvo. Buto apgadinimai buvo padaryti tuo metu, kai butas nuomos sutarčių (vienos iš jų) pagrindu buvo valdomas ir naudojamas išimtinai atsakovės. Buto grindų defektai užfiksuoti tiek antstolio Vytauto Mitkaus, tiek ieškovės darytose foto nuotraukose. Liudytojas V. V. teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad buto grąžinimo metu grindys vienoje vietoje buvo apgadintos - pajuodavusios (gal ten kokias gėles laikė). Objektyviai neįmanoma sutvarkyti pažeistas parketlentes tik vienoje ar keliose atskirose vietose. Bute sudėtas vientisas parketas, todėl vien dėl šios priežasties privalu šlifuoti ir lakuoti visą patalpos grindų plotą, kadangi priešingu atveju akivaizdžiai skirsis kambario grindų spalva. Nuotraukose matosi, jog grindų įbrėžimai yra gilūs, žymūs ir jie yra ne tik po žurnaliniu staliuku. Butas ankstesniu laikotarpiu nebuvo nuomojamas kitiems gyventojams. Buto apgadinimų negalima priskirti natūraliam nusidėvėjimui. Butas pagal sutartį atsakovei buvo nuomojamas pakankamai trumpą terminą (nepilni 1,5 metų). Per tokį trumpą laiką itin riboto skaičiaus žmonių pagal paskirtį naudojamas butas objektyviai negali taip intensyviai nusidėvėti. Į savo skaičiavimą apeliantė neįtraukė butui 2021 m. balandžio mėnesį tiektų energetinių resursų ir komunalinių paslaugų išlaidų. Apeliantė neįskaičiuoja ir jos neginčijamos 100 Eur buto valymo išlaidų dalies.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
15. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
16. Byloje nustatyta, kad 2020 m. vasario 29 d. ieškovė G. A. su atsakove V. R. bei trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų A. G., sudarė Patalpų nuomos sutartį Nr. 2020/01, kuria buvo išnuomotas dviejų kambarių butas (duomenys neskelbtini). Buto būklė perdavimo nuomininkams metu buvo užfiksuota patalpų perdavimo–priėmimo akte Nr. 2 esančiose nuotraukose. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų A. G., ir atsakovė V. R., A. G. su atsakove išsiskyrė ir išsikėlė iš buto 2020 m. spalio ar lapkričio mėnesį. Atsižvelgiant į tai, ieškovė ir atsakovė 2021 m. vasario 24 d. sudarė Patalpų nuomos sutartį Nr. 2020/01, kuria iš esmės analogiškomis sąlygomis, sumažinus nuomos mokestį, atsakovei buvo išnuomotas butas.
17. Šiuo atveju tarp šalių susiklostė prievoliniai nuomos teisiniai santykiai (CK 6.477 straipsnis) ir ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovo (nuomininko) atsakomybės už netinkamos būklės buto grąžinimą (CK 6.499–6.500 straipsniai); atsiradusios žalos – turto sugadinimo, t. y. dėl civilinės atsakomybės ir nuostolių atlyginimo (CK 6.245–6.249 straipsniai). CK 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuomininko pareiga, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. CK 6.500 straipsnyje įtvirtinta, kad, jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės ieškinį iš dalies ir priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 2 118,84 Eur. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės buto būklė buvo tinkamai užfiksuota prieš atsakovei įsikeliant į butą. Byloje esantis Patalpų perdavimo–priėmimo aktas Nr. 2 ir jame esančios nuotraukos patvirtina buvusią buto būklę iki atsakovės įsikėlimo. Buto būklę po atsakovės išsikėlimo patvirtina 2021 m. gegužės 16 d. priėmimo–perdavimo aktas ir 2021 m. gegužės 18 d. antstolio Vytauto Mitkaus faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.
18. Ieškovė, pareikšdama ieškinį turi įrodyti, kad jos butui buvo padaryta žala, kurią turi atlyginti būtent atsakovė. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ v. UAB „Bioetan LT“, bylos Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Dalis erdvės“ v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-84/2013; kt.).
19. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas netenkino jos reikalavimo dėl žalos priteisimo dėl nusidėvėjusių sienų kampų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime darė išvadą, kad šis buto trūkumas kilo dėl normalaus daikto naudojimo ir nusidėvėjimo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog sienų kampų nusidėvėjimai būtų sukelti mechaninio poveikio (nugramdyti). Atsižvelgdamas į šių trūkumų vietą, pobūdį, aplinkybę, jog butas nuo 2006 metų nebuvo remontuojamas, pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog šie trūkumai yra normalaus daikto nusidėvėjimo pasekmė. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad tokio intensyvumo ir mąsto apgadinimai (sienų kampų nudaužymai / nugramdymai) aiškiai liudija, jog jie atsirado ne dėl buto naudojimo pagal paskirtį, o dėl kryptingo mechaninio poveikio, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog tokie sugadinimai yra sukelti būtent mechaninio poveikio (kad buto sienos būtų nugramdytos, kaip teigia ieškovė). Iš byloje esančių nuotraukų matyti, jog tokie apgadinimai, tikėtina, yra atsiradę natūraliai dėvintis butui, todėl pagrindo tenkinti ieškovės apeliacinį skundą nėra.
20. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jos priteisė išlaidas, susijusias su parketlenčių šlifavimu. Nors atsakovė nurodo, kad grindų sugadinimai atsirado dėl poreikio stumdyti žurnalinį staliuką, tačiau iš byloje esančių nuotraukų matyti, jog grindų sugadinimai yra atsiradę ne tik po žurnaliniu staliuku. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad yra neaišku, kodėl turėjo būti remontuojamos 50,22 kv. m ploto grindys, kai grindų pažeidimas yra aiškiai lokalūs ir kitokių grindų pažeidimų neužfiksuota. Kaip byloje pagrįstai nurodo ieškovė, bute yra sudėtas vientisas parketas, todėl yra privalu šlifuoti ir lakuoti visą patalpos grindų plotą, kadangi priešingu atveju akivaizdžiai skirsis kambario grindų spalva. Teisėjų kolegija pritaria šiam ieškovės argumentui, kadangi grindų šlifavimas ir lakavimas negali būti atliekamas tik tose vietose, kuriose yra grindų pažeidimai, nes taip nebūtų užtikrinama vienoda grindų spalva visoje patalpoje. Taip pat kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovė padarytus grindų defektus siekia pašalinti ne klodama naujas parketlentes, o žymiai ekonomiškesniu būdu – parketlenčių šlifavimu ir lakavimu, kas rodo ieškovės siekį kuo ekonomiškiau pašalinti atsakovės sukeltus buto sugadinimus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmetamas.
21. Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
22. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šių apeliacinių skundų motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Kadangi byloje atmesti tiek ieškovės, tiek atsakovės apeliaciniai skundai, bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, šalims nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Ieškovės G. A. ir atsakovės V. R. apeliacinius skundus atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.