- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-15
- Bylos Nr.
- e2-553-413/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00079-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Arvi kalakutų fermos“
- Trečiasis asmuo
- viešajai įstaigai „Baltijos agroverslo institutas“
dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Saudosta“ atstovui advokatui V. R.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Saudosta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Arvi kalakutų fermos“, trečiajam asmeniui viešajai įstaigai „Baltijos agroverslo institutas“ dėl sandorio pripažinimo niekiniu, negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovės reikalavimų ir atsakovės bei trečiojo asmens atsikirtimų į ieškinį esmė
1. Ieškovė BUAB „Saudosta“ teismui pateiktu ieškiniu prašo:
1.1. pripažinti niekine ir negaliojančia 2016 m. liepos 25 d. Inžinerinių konsultavimo paslaugų statyboje teikimo sutartį Nr. AKF-16/07/25;
1.2. pripažinti negaliojančia UAB „Arvi kalakutų fermos“ 2016 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AKF0441;
1.3. pripažinti negaliojančia 2016 m. gruodžio 5 d. UAB „Saudosta“ mokėjimą atsakovei UAB „Arvi kalakutų fermos“ 100 000 Eur sumai;
1.4. pripažinti negaliojančia 2016 m. gruodžio 29 d. UAB „Saudosta“ mokėjimą atsakovei UAB „Arvi kalakutų fermos“ 50 000 Eur sumai;
1.5. taikyti restituciją ir priteisti ieškovei BUAB „Saudosta“ iš atsakovės UAB „Arvi kalakutų fermos“ 150 000 Eur sumą;
1.6. priteisti ieškovei iš atsakovės 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
1.7. priteisti ieškovei iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovės reikalavimai grindžiami tokiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Kauno apygardos teismui 2018 m. spalio 23 d. nutartimi iškėlus ieškovei bankroto bylą, bankroto administratorė atliko įmonės sudarytų sandorių patikrinimą ir nustatė, kad 2016 m. gruodžio 5 d. mokėjimo pavedimu ieškovė sumokėjo atsakovei 100 000 Eur, o 2016 m. gruodžio 29 d. papildomai sumokėjo dar 50 000 Eur. Mokėjimų nurodymuose (paskirtyje) nurodyta – „už paslaugas“. Atsakovė 2016 m. gruodžio 30 d. išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. AKF0441, kurioje nurodė ir mokėjimo pagrindą – „Konsultavimo paslaugos. Sutartis AKF-16/07/25; 2016-07-25“. Pagal šalių 2016 m. liepos 25 d. pasirašytos Inžinerinių konsultavimo paslaugų statyboje teikimo sutarties Nr. AKF-16/07/25 4.2 punktą, atlygis (atsakovei) sumokamas per 30 dienų nuo sąskaitos ir pasirašyto akto gavimo.
2.2. Tarp ieškovės bankroto administratoriui perduotų dokumentų nerasta jokio akto ar kitos formos dokumento, kurių pagrindu ieškovė priėmė atsakovės paslaugas. Atsakovė taip pat nepateikė nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad ji ieškovei suteikė kokias nors konsultavimo paslaugas. Bankroto administratoriaus vertinimu, pavedimai 100 000 Eur ir 50 000 Eur sumoms atlikti neteisėtai. Ieškovei ūkininko I. G. ūkyje statant fermas, ji buvo tik subrangovė, atliko statybos darbus pagal pateiktas užduotis ir neprisiėmė pareigų vykdyti statybos projekto priežiūros.
2.3. Ieškovė yra privatus juridinis asmuo, kurio veiklos tikslas – siekti pelno, užtikrinti bendrovei perduoto ir veiklos metu įsigyto turto bei lėšų efektyvų panaudojimą. Ginčijamais mokėjimo sandoriais ieškovė be pagrindo perleido, o atsakovė – įgijo 150 000,00 Eur ieškovės lėšas. Ieškovė įvykdė akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingus, priešingus jos veiklos tikslams sandorius, neatitinkančius sąžiningos ir protingos ūkinės veiklos standartų.
2.4. Ieškovės vertinimu, atsakovė iš viso nesuteikė ir neperdavė ieškovei jokių paslaugų, už kurias gavo 150 000,00 Eur apmokėjimą, o ginčijami sandoriai sudaryti tik sukuriant formalų pagrindą perleisti ieškovės lėšas atsakovei. Todėl ginčijami sandoriai pripažintini negaliojančiais dėl jų tariamo pobūdžio (CK 1.86 str.). Ieškovė taip pat ginčija sandorius ir CK 1.82 straipsnio pagrindu.
2.5. Šiuo atveju taikytina vienašalė restitucija, kadangi ieškovė ginčijamų sandorių pagrindu nieko neįgijo. Iš atsakovės priteistina tariamų sandorių pagrindu atlikto mokėjimo suma – 150 000,00 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „Arvi kalakutų fermos“ prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą remdamasi tokiais pagrindiniais argumentais:
3.1. Šalys 2016 m. liepos 25 d. sudarė Inžinerinių konsultavimo paslaugų statyboje teikimo sutartį Nr. AKF-16/07/25, kuria atsakovė įsipareigojo ieškovei suteikti reikalingas inžinerinių konsultavimo paslaugų statyboje paslaugas, o ieškovė įsipareigojo paslaugas priimti ir už jas atsiskaityti. Šalys susitarė, kad teikiamų paslaugų kaina yra fiksuota, t. y. 150 000,00 Eur už vienerius metus teikiamas paslaugas (arba 12 500,00 Eur už vieną mėnesį teikiamų paslaugų). Atsakovė savo pareigas vykdė tinkamai, todėl 2019 m. gruodžio mėnesį ieškovė šalių sutartą sumą sumokėjo atsakovei. Analogišką sutartį ieškovė buvo sudariusi ir su VšĮ „Baltijos agroverslo institutas“, kuri sudaryta įgyvendinant tą patį projektą.
3.2. Šalių sutartis buvo sudaryta daugiau nei prieš du metus iki bankroto bylos iškėlimo ieškovei, todėl teigti, kad sutarties sudarymas turėjo įtakos ieškovės nemokumui, nėra jokio pagrindo. Iš Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 23 d. nutarties matyti, kad ieškovė nemokia tapo tik 2018 metais.
3.3. Ieškovė vykdė rangos darbus įgyvendindama ūkininko I. G. ūkio, kalakutų fermų ūkio plėtros projektą. Atsakovės turimais duomenimis, ūkininkas I. G. atliko ūkio plėtrą, kurio vertė siekia 1 226 662,00 Eur be PVM. Minėto ūkio plėtra apėmė ir naujų fermų pastatų statybą bei įrengimą. Įgyvendinant ūkio plėtros projektą, rangos darbus atliko ieškovė UAB „Saudosta“. Buvo statomi specifiniai statiniai – fermos kalakutų auginimui, todėl tinkamam rangos darbų atlikimui reikėjo specifinių žinių. Būtent dėl šios priežasties atsakovė ir ieškovė sudarė sutartį, kurios pagrindu atsakovė, kaip subjektas, turintis reikiamų žinių ir patirties įrenginėjant tokios paskirties statinius, ieškovei teikė konsultacines paslaugas.
3.4. Sutarties 4.2. punkte nustatyta, kad atlygis paslaugų teikėjui [..] sumokamas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sąskaitos ir pasirašyto akto gavimo, nebent šalys susitartų kitaip. Taigi, paslaugų priėmimo – perdavimo akto surašymas nėra privaloma sąlyga, kurią įvykdžius, ieškovė turėjo atsiskaityti su atsakove. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė tinkamai, ieškovė sumokėjo sutartą sumą ir be paslaugų priėmimo – perdavimo akto surašymo, kadangi šalys taip susitarė ir nė viena iš jų tokiam sutarties pakeitimui neprieštaravo.
4. Trečiasis asmuo VšĮ „Baltijos agroverslo institutas“ prašė ieškinį atmesti remdamasis tokiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo teikė ieškovei konsultavimo paslaugas dėl to paties objekto. Todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, jog piniginės lėšos atsakovei buvo perleistos be jokio pagrindo.
Šalies argumentai
4.2. Ieškovės reikalavimai grindžiami tik prielaidomis ir deklaratyviais teiginiais, nors būtent ieškovė turi pareigą įrodyti, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu, atsakovė veikė nesąžiningai.
Motyvuojamoji dalis
II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2016 m. liepos 25 d. sudarė Inžinerinių konsultavimo paslaugų statyboje teikimo sutartį Nr. AKF-16/07/25 (toliau – Sutartis). Sutarties objektas nurodytas 1.1. punkte: paslaugų teikėjas (atsakovė), vadovaudamasis šia Sutartimi, įsipareigoja suteikti reikalingas inžinerinių konsultavimo paslaugų statyboje paslaugas, klientas (ieškovė) įsipareigoja priimti tokias paslaugas ir už jas atsiskaityti. Atsakovė Sutarties 2.1. punktu įsipareigojo: 2.1.1. – teikdama paslaugas veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus; 2.1.2. – organizuoti pradinių duomenų (projektinės dokumentacijos parengimui) surinkimą; 2.1.2. – organizuoti inžinerinių tyrinėjimo darbų subrangos įmonių parinkimą; 2.1.4. – organizuoti dokumentų, būtinų statybą leidžiančios dokumentacijos gavimą ir įforminimą; 2.1.5. – vykdyti inžinerinių tyrinėjimo darbų atlikimo priežiūrą pagal kliento savarankiškai ir tiesiogiai su subrangovėmis įmonėmis sudarytas sutartis; 2.1.6. – konsultuoti klientą statybos klausimais. Šalys 4.1. punktu susitarė, kad klientas įsipareigoja sumokėti paslaugų teikėjui fiksuotą atlyginimą, kuris sudaro 150 000 Eur plius PVM. Pagal 4.2. punktą atlygis paslaugų teikėjui, nurodytas šalių pasirašytame paslaugų suteikimo akte, sumokamas per 30 dienų nuo sąskaitos ir pasirašyto akto gavimo, nebent šalys susitartų kitaip. Sutarties 8.2 punkte nurodyta, kad ši sutartis gali būti papildyta, pakeista raštišku šalių sutarimu.
6. Ieškovė 2016 m. gruodžio 5 d. pavedimu atsakovei pervedė 100 000 Eur, o 2016 m. gruodžio 29 d. pavedimu – dar 50 000 Eur. Abejuose mokėjimų pavedimuose nurodyta tokia mokėjimo paskirtis – „už paslaugas“.
7. 2016 m. gruodžio 30 d. UAB „Arvi kalakutų fermos“ išrašė UAB „Saudosta“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. AKF0441 150 000 Eur be PVM, 181 500 Eur su PVM, nurodydamas paslaugos pavadinimą – „Konsultavimo paslaugos sutartis Nr. AKF-16/07/25, 2016-07-25“.
Žemesnės instancijos teismas
8. Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartimi Nr. B2-2306-221/2018, įkuri įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 5 d., UAB „Saudosta“ iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirta UAB „Divingas“. Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartimi patikslintas BUAB „Saudosta“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kurių bendra kreditorinių reikalavimų suma – 218 100,58 Eur.
9. BUAB „Saudosta“ nemokumo administratorius 2020 m. sausio 23 d. kreipėsi į atsakove, prašydamas pateikti visus dokumentus, aktus, kurių pagrindu atsakovė perdavė, o ieškovė priėmė paslaugų atlikimą pagal 2016 m. liepos 25 d. pasirašytą Inžinerinių konsultavimo paslaugų statyboje teikimo sutartį Nr. AKF-16/07/25, nes tarp nemokumo administratoriui perduotų bankrutuojančios įmonės dokumentų tokių duomenų nebuvo surasta. Atsakovė nemokumo administratoriui jokios informacijos apie minėtos sutarties įvykdymą nepateikė.
10. Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovės reikalavimai grindžiami tuo, jog ji yra privatus juridinis asmuo, kurio veiklos tikslas yra siekti pelno, užtikrinti bendrovei perduoto bei veiklos metu įsigyto turto ir lėšų efektyvų panaudojimą. Anot ieškovės, ginčijamais mokėjimo sandoriais ieškovė be pagrindo perleido, o atsakovė – įgijo 150 000 Eur ieškovės lėšų, t. y. ieškovė įvykdė akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingus ir priešingus jos veiklos tikslams sandorius, neatitinkančius sąžiningos ir protingos komercinės veiklos standartų ŪCK 1.82 str.). Be to, į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad atsakovė apskritai suteikė ieškovei Sutartyje numatytas paslaugų, už kurias gavo 150 000 Eur apmokėjimą. Todėl ginčijami sandoriai yra negaliojantys ir CK 1.86 straipsnio pagrindu (kaip tariami sandoriai).
11. Juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio negaliojimo pagrindai ir nuginčijimo sąlygos įtvirtinti CK 1.82 straipsnyje. CK 1.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, gali būti pripažinti negaliojančiais dėl steigimo dokumentuose nustatytos kompetencijos pažeidimo ar dėl prieštaravimo juridinio asmens tikslams tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, jog tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos šalies nesąžiningumo įrodymas, todėl būtina įrodyti, kad kita sandoris šalis veikė tikrai nesąžiningai.
12. Tariamojo sandorio negaliojimo pagrindas įtvirtintas CK 1.86 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014).
Žemesnės instancijos teismas
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad byloje dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Esminis tariamo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-421/2016 ir joje nurodytą teismo praktiką; Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).
14. CPK 178 straipsnyje yra įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – šalys turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylose dėl tariamojo sandorio padarinių taikymo galioja bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo taisyklės: pareiga įrodyti sutarties tariamumą tenka ieškovui, t. y. šaliai, kuri tokia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje, o realų ginčijamo sandorio vykdymą – atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-686/2015).
15. Atsakovė teigia, kad šalys konsultavimo paslaugų Sutartį sudarė įgyvendindamos I. G. ūkio plėtros projektą, kur rangos darbus atliko UAB „Saudosta“. Kadangi buvo statomi specifinės paskirties statiniai – fermos kalakutų auginimui – tinkamam rangos darbų atlikimui reikėjo specifinių žinių, kurias turi atsakovė ir minėtos sutarties pagrindu tokios paslaugos ieškovei buvo suteiktos.
16. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad 2015 metais buvo parengtas ūkininko I. G. kalakutų fermos ūkio plėtros verslo planas, kurio vertė – 1 226 662 Eur be PVM. Piniginės lėšos numatytos investuoti į naujų fermų projektavimą, statybą ir įrengimą.
17. UAB „Montavis“ (sutartyje – rangovas) ir UAB „Saudosta“ (sutartyje – subrangovas) 2016 m. liepos 21 d. pasirašė Statybos darbų subrangos sutartis Nr. 2170 (toliau – Subrangos sutartis) (užsakovas – I. G. ūkis) (toliau – Subrangos sutartis). Taigi, pagrindinis fermų statytojas buvo UAB „Montavis“, kuris samdė subrangovus atitinkamiems darbams atlikti. Subrangos sutartimi ieškovė įsipareigojo per sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą savo jėgomis, medžiagomis, rizika ir atsakomybe parengti: kalakutų auginimo fermos (18 m x 80 m) statybos darbų su technologiniais įrengimais (skirtais kalakutų auginimui) ir jų montavimo darbais; kalakutų auginimo fermos (18 m x 110 m) statybos darbų su technologiniais įrengimais (skirtais kalakutų auginimui) ir jų montavimo darbais; dangos ir privažiavimų, lauko tinklų Darbo projektą, atlikti ir perduoti darbus kaip numatyta sutartyje bei ištaisyti defektus, o UAB „Montavis“ (sutartyje – rangovas) įsipareigojo sudaryti subrangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, sutartyje numatyta tvarka priimti darbų rezultatą ir sumokėti subrangovui sutarties kainą (sutarties 2.1 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
18. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Subrangos sutarties 1 dalyje yra nurodytas darbų, rangovo personalo, subrangovo, užsakovo personalo sąvokų apibūdinimas, sutarties 4 dalyje reglamentuotos užsakovo (ūkininko I. G.) teisės, pareigos ir atsakomybė, 5 dalyje – rangovo teisės, pareigos ir atsakomybė (UAB „Montavis“), o 9 dalyje – sutarties objekto kaina ir apmokėjimas – darbų rezultatų priėmimas ir apmokėjimas. Įvertinus Subrangos sutarties sąlygas, ūkininko I. G. Kalakutų fermų ūkio plėtros 2015 m. verslo plano nuostatas, darytina išvada, kad ieškovė buvo tik darbų pagal 2016 m. liepos 21 d. subrangos sutartį, kurios darbų apimtys apibrėžtos sutarties 2.1 punkte, vykdytoja, o būtent – ieškovei buvo pavesti atlikti statybos darbus, susijusius su technologiniais įrengimais ir jų montavimo darbais, dangos ir privažiavimų, lauko tinklų darbais.
19. Subrangos sutarties 9.1 punkte nurodyta, kad sutarties objekto kaina yra 1 570 012,35 Eur su PVM, į kurią įeina visi mokesčiai ir visos Rangovo išlaidos, bei visi Subrangovo patiriami paslaugų suteikimo ir darbų atlikimo kaštai, statybinių medžiagų, įrangos bei priemonių įsigijimo išlaidos, visi Subrangovo mokami mokesčiai, rinkliavos ir kitos išlaidos, susijusios su šios sutarties įsipareigojimų vykdymu.
Žemesnės instancijos teismas
20. Atliktų darbų aktu S001 – A001 iki 2016 m. lapkričio 30 d. rangovas UAB „Saudosta“ užsakovui UAB „Montavis“ perdavė atliktų bendrastatybinių darbų, kurių bendra vertė 338 613,43 Eur su PVM. Šio atliktų darbų akto 25 pozicijose yra nurodyti konkretūs ieškovės atlikti ir UAB „Montavis“ perduoti darbai, susiję su statyba. Atliktų darbų aktu S001 – A002 iki 2016 m. gruodžio 30 d. rangovas UAB „Saudosta“ užsakovui UAB „Montavis“ perdavė atliktų bendrastatybinių darbų, kurių bendra vertė 411 670,11 Eur su PVM. Šio atliktų darbų akto visose pozicijose taip pat yra nurodyti konkretūs ieškovės atlikti ir UAB „Montavis“ perduoti darbai, susiję su statyba. Atliktų darbų aktu S001 – A003 iki 2017 m. sausio 31 d. rangovas UAB „Saudosta“ užsakovui UAB „Montavis“ perdavė atliktų bendrastatybinių darbų, kurių bendra vertė 382 365,51 Eur su PVM. Šio atliktų darbų akto visose pozicijose yra nurodyti konkretūs ieškovės atlikti ir UAB „Montavis“ perduoti darbai, susiję su statyba, įrenginių montavimu. Pažymėtina, kad nė viename iš paminėtų atliktų darbų aktų nieko neužsiminta apie tai, kad į šiuos darbus yra įskaičiuota ir atsakovės suteiktų konsultacinių paslaugų vertė (kaina), nors, kaip nurodyta šio sprendimo 14 punkte, į objekto statybos darbų kainą turėjo įeiti visos subrangovo UAB „Saudosta“ turėtos išlaidos, susijusios su plėtros projekto vykdymu.
21. Atsakovė ieškovei suteiktų konsultavimo paslaugų realumą įrodinėja prie tripliko pridėtais dokumentais. Pastebėtina, kad analogišką sutartį ieškovė buvo sudariusi ir su trečiuoju asmeniu VšĮ „Baltijos agroverslo institutas“, t. y. šie asmenys 2016 m. rugsėjo 5 d. sudarė Konsultavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. BAVI-16/09/05, pagal kurią VšĮ „Baltijos agroverslo institutas“ įsipareigojo suteikti reikalingas konsultavimo paslaugas, susijusias su kalakutų fermų technologinės įrangos diegimu, o ieškovė įsipareigojo priimti tokias paslaugas, atsiskaityti už jas (Sutarties 1.1 punktas), sumokant fiksuotą atlygį, siekiantį 33 000 Eur be PVM. Be to, VšĮ „Baltijos agroverslo institutas“ ir UAB „Arvi kalakutų fermos“ 2016 m. spalio 26 d. pasirašė bendradarbiavimo sutartį Nr. AKF-BAVI-16/10/26, kuria sutarties šalys susitarė tarpusavyje bendradarbiauti teikiant ieškovei inžinerines konsultavimo paslaugas, susijusias su kalakutų fermos technologinės įrangos diegimu. Taigi, ieškovė sudarė dvi sutartis dėl to paties dalyko su skirtingais juridiniais asmenimis (nagrinėjamos bylos atsakove ir trečiuoju asmeniu)
22. Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų (elektroninių laiškų lietuvių kalba, nes didelė dalis laiškų yra ne lietuvių kalba) matyti, kad juose kalbama finansiniais (dėl depozito, pavedimo, mokėjimo už įrangą) ir organizaciniais (susitikimo organizavimo aptarti galimybes dėl vieno ciklo (paukščių atvežimo sausio 3 d.) panaikinimo, paukščių auginimo įrangos ir jos dokumentacijos) klausimais. Susirašinėjimas yra nepakankamai informatyvus, pateikti atskiri pokalbių fragmentai dėl įrangos pirkimo, paukščių atvežimo, tačiau paminėtuose dokumentuose nenurodomos jokios aplinkybės, kurios turėtų reikšmės ginčo Sutarties vykdymui ir kurias būtų galima susieti su realiu Sutarties vykdymu. Be to, minėtuose laiškuose nurodoma, kad įrangą užsakinėja rangovas, kai tuo tarpu ieškovė yra subrangovas; ieškovė laiškuose minima tik fragmentiškai. Teismo vertinimu, šie laiškai niekaip nepatvirtina atsakovės aiškinimo, kad pagal Sutartį ieškovei ji suteikė šias paslaugas: organizavo pradinių duomenų (projektinės dokumentacijos parengimui) surinkimą; organizavo inžinerinių tyrinėjimo darbų subrangos įmonių parinkimą; organizavo dokumentų, būtinų statybą leidžiančios dokumentacijos gavimą ir įforminimą; vykdė inžinerinių tyrinėjimo darbų atlikimo priežiūrą pagal kliento savarankiškai ir tiesiogiai su subrangovėmis įmonėmis sudarytas sutartis; konsultavo klientą statybos klausimais. Todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad elektroniniai laiškai nepatvirtina atsakovės nurodytų aplinkybių dėl ginčo sandorių realumo.
23. Pagal Konsultavimo paslaugų teikimo sutarties 4.2. punktą atlygis paslaugų teikėjui, nurodytas šalių pasirašytame paslaugų suteikimo akte, sumokamas per 30 dienų nuo sąskaitos ir pasirašyto akto gavimo, nebent šalys susitartų kitaip. Nagrinėjamu atveju ieškovė 100 000 Eur ir 50 000 Eur mokėjimų pavedimus atliko iki PVM sąskaitos faktūros išrašymo, nepasirašius šalims jokių atliktų darbų aktų. Atsakovė nurodo, jog ji darbus atliko tinkamai, todėl šalys susitarė nepasirašinėti darbų aktų, kaip tai numatyta sutarties 4.2 punkte. Teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus, kadangi toks aiškinimas neatitinka sutarties sąlygų ir prieštarauja jos 8.2 punktui, pagal kurį Sutarties pakeitimai turi būti sudaromi raštu. Kita vertus, atsakovė nurodytai aplinkybei pagrįsti nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų ir nepagrįstai bando Sutartį aiškinti sau palankia linkme (CK 6.193, CPK 178 straipsniai).
24. Aptartos faktinės bylos aplinkybės ir įrodymai teikia pagrindo daryti labiau tikėtiną išvadą, kad sutarties šalių elgesys sudarant konsultavimo paslaugų Sutartį, išrašant PVM sąskaitą faktūrą ir atliekant ginčijamos 150 000 Eur sumos apmokėjimą nebuvo sąžiningas, be to, ginčijami sandoriai prieštarauja ieškovės, kaip juridinio asmens, tikslams. Nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė, kokias konkrečias inžinerines konsultavimo paslaugas statyboje ji suteikė, o tai reiškia, kad toks šalių sandoris buvo akivaizdžiai žalingas ieškovei, nes neatitiko pelno siekiančio juridinio asmens verslo logikos, iškreipė sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, nes viena iš sutarties šalių patyrė nepagrįstus turtinius praradimus, taip sumažindama įmonės turto mąstą.
25. Netgi tuo atveju, jei ginčijamų sandorių metu ieškovė pagal atsakovės pateiktus finansinių ataskaitų duomenis buvo moki, tokio sandorio palikimas galioti šios bylos aplinkybių kontekste reikštų aiškų vienos iš sandorio šalies teisių bei teisėtų interesų pažeidimą, nes byloje nenustatyta, kad ieškovė būtų gavusi iš atsakovės kažkokią adekvačią naudą. Tai leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju CK 1.82 straipsnio taikymas yra pateisinamas pagal teismų suformuotą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2013 ir joje nurodyta praktika; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011).
26. Sutiktina su kitoje analogiškoje civilinėje byloje Nr. e2-1586-985/2020 teismo padaryta išvada, kad ginčijamu sandoriu buvo siekiama galimai ir kitų tikslų, susijusių su ūkininko I. G. Kalakutų fermų ūkio plėtros finansavimui skirtų lėšų įsisavinimu.
27. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, kad minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1586-985/2020 Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. spalio 5 d. sprendimu tenkino ieškovės BUAB „Saudosta“ ieškinį prieš atsakovę VšĮ „Baltijos agroverslo institutas“ (nagrinėjamos bylos trečiąjį asmenį) ir pripažino niekine bei negaliojančia 2016 m. rugsėjo 5 d. Konsultavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. BAVI-16/09/05; pripažino negaliojančia VšĮ „Baltijos agroverslo institutas“ 2016 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą, Serija BAI Nr. 16/117; pripažino negaliojančia 2016 m. spalio 6 d. BUAB „Saudosta“ mokėjimą VšĮ „Baltijos agroverslo institutas“ 33 000 Eur sumai; taikė restituciją ir priteisė iš atsakovės VšĮ „Baltijos agroverslo institutas“ ieškovei BUAB „Saudosta“ 33 000 Eur. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 26 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-60-480/2021) palikus jį nepakeistą. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra konstatuota, kad ir paminėtos bylos atsakovė neįrodė sandorio – ieškovei suteiktų konsultavimo paslaugų realumo.
28. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 5 d. ir 29 dienomis ieškovė pervedė (sumokėjo) atsakovei iš viso 150 000 Eur, mokėjimo pavedimuose nurodydama „už paslaugas“. Tačiau teismas šioje byloje nustatė, jog atsakovė realiai jokių paslaugų ieškovei nesuteikė, atsakovė nepateikė teismui nei tai patvirtinančių atliktų darbų aktų, nei atskaitų apie atliktus darbus, tačiau, kaip minėta, išrašė pagal Sutartį 2016 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą 150 000 Eur sumai ir gavo tokio dydžio apmokėjimą.
29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog išrašytos ir apmokėtos PVM sąskaitos faktūros savaime nepatvirtina sandorio realaus vykdymo – PVM sąskaitos faktūros teismui neturi iš anksto nustatytos galios (CPK 185 straipsnio 2 dalis), tai tik viena iš įrodinėjimo priemonių, todėl realių sutartinių santykių buvimo, sandorio vykdymo faktas įrodinėjamas kitomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-686/2015). Todėl net ir jokiu materialiu rezultatu neišreikštos paslaugos, tai yra konsultacinės, negali panaikinti atsakovei tenkančios pareigos pagrįsti realų paslaugų teikimą, o rėmimasis vien PVM sąskaitomis faktūromis ir jų apmokėjimo faktu neturėtų būti laikomas pakankamu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-219/2020).
30. Įvertinus ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybes, konstatuotina, kad tikroji šalių valia neatitiko išoriškai deklaruojamų konsultavimo Sutarties tikslų, o Sutarties pagrindinis tikslas galimai buvo susijęs su ūkininko I. G. Kalakutų fermų ūkio plėtros finansavimui skirtų lėšų įsisavinimu. Sutartyje nurodyta 150 000 Eur be PVM kaina nėra pagrįsta realia jos verte, apmokėjimas atliktas už paslaugas, kurių vykdymo patvirtinimui atsakovė įrodymų nepateikė. Tai reiškia, kad ginčijama sąskaita išrašyta už tariamai atliktas konsultavimo paslaugas.
31. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas tenkina ieškovės reikalavimus dėl 2016 m. liepos 25 d. Inžinerinių konsultavimo paslaugų statyboje teikimo sutarties Nr. AKF-16/07/25 pripažinimo niekine ir negaliojančia, dėl atsakovės 2016 m. gruodžio 30 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. AKF0441 pripažinimo negaliojančia, dėl 2016 m. gruodžio 5 d. ir 2016 m. gruodžio 29 d. ieškovė BUAB „Saudosta“ atliktų mokėjimų atsakovei, iš viso 150 000 Eur sumai, pripažinimo negaliojančiais CK 1. 82 ir 1.86 straipsnių pagrindais.
Dėl restitucijos taikymo
32. CK 1.82 straipsnio 4 dalyje ir CK 1.86 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tokiems sandoriams yra taikomos šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos. CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatyta, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.
33. Nagrinėjamu atveju teismui pripažinus ieškovės ieškinio reikalavimą dėl sandorių negaliojimo CK 1.82 ir 1.86 straipsnio pagrindais pagrįstu, taikytina CK 1.80 straipsnio 2 dalis ir ieškovei grąžintina 150 000 Eur, sumokėtų pagal 2016 m. gruodžio 5 d. ir 2016 m. gruodžio 29 d. pavedimus.
Dėl procesinių palūkanų
34. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
35. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalis nustato, jog šių įstatyminių palūkanų dydis nagrinėjamu atveju yra 6 procentai. Pareiga mokėti šias procesinėmis vadinamas palūkanas atsiranda iš įstatymo, nurodytų palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis.
36. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės prašomo dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos (nuo 150 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki šio teismo sprendimo įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37. Teismui nusprendus ieškovės ieškinį patenkinti, atitinkamai ieškovei iš atsakovės priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, tačiau tokių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nėra pateikta (CPK 93 str., 98 str.).
38. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl 2100 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista, priteistinas valstybei iš atsakovės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
39. Už procesinių dokumentų įteikimą teismas patyrė 21,20 Eur išlaidas, todėl šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 ir 270 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pripažinti niekine ir negaliojančia 2016 m. liepos 25 d. Inžinerinių konsultavimo paslaugų statyboje teikimo sutartį Nr. AKF-16/07/25.
Pripažinti negaliojančia UAB „Arvi kalakutų fermos“ 2016 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AKF0441.
Pripažinti negaliojančiu 2016 m. gruodžio 5 d. BUAB „Saudosta“ mokėjimą atsakovei UAB „Arvi kalakutų fermos“ 100 000 Eur sumai.
Pripažinti negaliojančiu 2016 m. gruodžio 29 d. BUAB „Saudosta“ mokėjimą atsakovei UAB „Arvi kalakutų fermos“ 50 000 Eur sumai.
Taikyti restituciją ir priteisti ieškovei BUAB „Saudosta“ (juridinio asmens kodas 303246405, bankroto administratorius UAB „Divingas“) iš atsakovės UAB „Arvi kalakutų fermos“ (juridinio asmens kodas 151482966) 150 000 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt tūkstančių eurų) ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo 150 000 Eur sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Arvi kalakutų fermos“ (juridinio asmens kodas 151482966) 2100 Eur (du tūkstančius vieną šimtą eurų) žyminio mokesčio ir 21,20 Eur (dvidešimt vieną eurą 21 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, nurodant mokėjimo paskirtį: „bylinėjimosi išlaidos“.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.