Marijampolės apylinkės teismo sprendimas, e2-1586-985/2020

Teismas: Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-10-05
Bylos Nr.: e2-1586-985/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-28-3-00419-2020-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Ingrida Navickienė
Ieškovas: BUAB „Saudosta“
Advokatai: Erikas Rugienius

Kategorijos

2.1.2.4.1Niekiniai sandoriai

Civilinė byla Nr. e2-1586-985/2020(Proceso Nr. 2-28-3-00419-2020-3)Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.;2.1.2.4.1.3.;3.4.1.1. (S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 5 d.Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Ingrida Navickienė,sekretoriaujant Dainorai Vaitiekūnaitei, Eglei Valinčienei,

dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Saudosta“

atstovui advokatui V. R.,

atsakovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Erikui Rugieniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Saudosta“ ieškinį atsakovei VšĮ (duomenys neskelbtini) dėl sandorio pripažinimo niekiniu, negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė ieškiniu prašo: 1) pripažinti niekine ir negaliojančia 2016 m. rugsėjo 5 d. Konsultavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti negaliojančia VšĮ (duomenys neskelbtini) 2016 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini); 3) pripažinti negaliojančiu 2016 m. spalio 6 d. BUAB „Saudosta“ mokėjimą VšĮ (duomenys neskelbtini) 33 000 Eur sumai; 4) taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės ieškovei 33 000 Eur; 5) priteisti 6 procentus metinių palūkanų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškinyje nurodė, jog Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), įsiteisėjusia (duomenys neskelbtini), iškelta bankroto byla UAB "Saudosta", įmonės administratoriumi paskirta UAB (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d., nutartimi buvo patikslintas BUAB „Saudosta“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, bendra kreditorinių reikalavimų suma 218 100,58 Eur. 2016 m. spalio 6 d. mokėjimo pavedimu UAB „Saudosta“ sumokėjo atsakovei VšĮ (duomenys neskelbtini) 33 000 Eur. Mokėjimo pavedime nurodytoji paskirtis - „Avansas“. Atsakovės VšĮ (duomenys neskelbtini) išrašytoje UAB „Saudosta“ apmokėjimui 2016 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje Serija (duomenys neskelbtini) nurodytas pagrindas „Konsultacinės paslaugos sut. (duomenys neskelbtini), technologinės įrangos diegimas“, sutartis - „2016-09-05 Konsultavimo paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)“. 2016 m. rugsėjo 5 d. Konsultavimo paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 4.2 p. nuostatos nustato, kad atlygis (atsakovei) sumokamas per 30 dienų nuo sąskaitos ir pasirašyto akto gavimo. Tarp ieškovės nemokumo administratoriui perduotos BUAB "Saudosta" dokumentacijos nerasta akto ar kitos formos dokumento/ų, kurių pagrindu UAB "Saudosta" iš VšĮ (duomenys neskelbtini) priėmė paslaugų atlikimą pagal minimą sutartį. Tai nustačius, vadovaujantis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 66 str. 2 d. 2 p. nuostatomis, nemokumo administratorius kreipėsi į VšĮ (duomenys neskelbtini) prašant pateikti aktą/us ar kitos formos dokumentą/us (kopijas), kurių pagrindu VšĮ (duomenys neskelbtini) perdavė, o UAB "Saudosta" priėmė paslaugų atlikimą pagal 2016 m. rugsėjo 5 d. Konsultavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). VšĮ (duomenys neskelbtini) neatsakė į nemokumo administratoriaus prašymą dėl informacijos pateikimo apie atliktų mokėjimų pagrindus. Ieškinys teikiamas laikantis pozicijos, kad ginčijamais sandoriais 33 000 Eur UAB „Saudosta“ lėšos perleistos VšĮ (duomenys neskelbtini) naudai be pagrindo. Prašo pripažinti negaliojančiais sandorius (lėšų mokėjimas; mokėjimo pagrindu esanti sąskaita ir sutartis, kurią tariamai vykdant išrašyta sąskaita bei atliktas mokėjimas) CK 1.82 ir 1.86 straipsniuose numatytais pagrindais. Ieškovė yra privatus juridinis asmuo, kurio veiklos tikslas yra siekti pelno, užtikrinti bendrovei perduoto bei veiklos metu įsigyto turto ir lėšų efektyvų panaudojimą. Ginčijamu mokėjimo sandoriu ieškovė be pagrindo perleido, o atsakovė - įgijo 33 000 Eur ieškovės lėšas. Ieškovė ginčijamu lėšų perleidimo be pagrindo sandoriu įvykdė akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingą, priešingą ieškovės veiklos tikslams sandorį, neatitinkantį sąžiningos ir protingos veiklos standartų. Atsakovė visiškai nesuteikė ir neperdavė ieškovei paslaugų, už kurias gavo apmokėjimą, o ginčijami sandoriai sudaryti tik sukuriant formalų pagrindą perleisti ieškovei lėšas atsakovei. Ieškovės pozicija ginčijamiems sandoriams esant tariamiems grindžiama ne tik tuo, kad ieškovės nemokumo administratorius nedisponuoja jokiu akto turinį atitinkančiu dokumentu, kuris fiksuotų paslaugų priėmimą-perdavimą. Abejoti 33 000 Eur sumokėjimo už „konsultavimo paslaugas“ pagrįstumu leidžia ir informacija apie ieškovės vykdytą veiklą, tiek atsižvelgiant į ieškovės vykdytos veiklos mastą. Ginčijami sandoriai pripažintini prieštaraujančiais ieškovės teisnumui tuo pagrindu, kad 33 000 Eur ieškovės lėšos atsakovei sumokėtos tariamo sandorio pagrindu, taikytina vienašalė restitucija, neteisėtai atsakovei perleistos lėšos grąžintinos bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudotinos atsiskaityti su visais kreditoriais. Atsakovė atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. 2016 m. rugsėjo 5 d. atsakovė ir ieškovė sudarė konsultavimo paslaugų teikimo sutartį, Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sutartis). Sutartimi atsakovė įsipareigojo ieškovei suteikti reikalingas konsultavimo paslaugas, susijusias su (duomenys neskelbtini) technologinės įrangos diegimu, o ieškovė įsipareigojo paslaugas priimti ir už jas atsiskaityti. Šalys susitarė, kad teikiamų paslaugų kaina yra fiksuota, t. y. 33 000 Eur už vienerius metus teikiamų paslaugų (arba 2 750 Eur už vieną mėnesį teikiamų paslaugų). Atsakovė savo pareigas pagal Sutartį vykdė tinkamai, todėl 2016 m. spalio mėnesį ieškovė šalių sutartą sumą sumokėjo atsakovei. Sutartis buvo sudaryta daugiau nei prieš du metus iki bankroto bylos iškėlimo ieškovei, todėl teigti, kad Sutarties sudarymas turėjo įtakos ieškovės nemokumui, nėra jokio pagrindo. Ieškovė vykdė rangos darbus įgyvendinant ūkininko I. G. ūkio, (duomenys neskelbtini) fermų ūkio, plėtros projektą. Atsakovės turimais duomenimis, ūkininkas I. G. atliko ūkio plėtrą, kurio vertė siekia 1.226.662 Eur be PVM. Minėto ūkio plėtra apėmė ir naujų fermų pastatų statybą bei įrengimą. Kaip minėta, įgyvendinant ūkio plėtros projektą, rangos darbus atliko UAB „Saudosta“. Kadangi buvo statomi specifiniai statiniai - fermos (duomenys neskelbtini) auginimui, tinkamam rangos darbų atlikimui reikėjo specifinių žinių. Būtent dėl šios priežasties, atsakovė ir ieškovė sudarė ginčijamą Sutartį, kurios pagrindu atsakovė, kaip subjektas turintis reikiamų žinių ir patirties įrenginėjant tokios paskirties statinius, ieškovei teikė konsultacines paslaugas. Duomenimis, kokio masto darbus ieškovė atliko įgyvendinant minėto ūkio plėtrą, atsakovė nedisponuoja. Pagal Sutartį, atsakovė ieškovei suteikė šias paslaugas: organizavo pradinių duomenų surinkimą projektavimui; parengė gamybos technologines schemas; parinko technologinę įrangą, pastatų konstrukcijas; konsultavo ieškovę technologinės įrangos parinkimo (tiekėjų apklausų organizavimo bei vykdymo) klausimais; konsultavo ieškovę technologinės įrangos išdėstymo bei montavimo objekte klausimais. Ieškinyje akcentuojamas Sutarties 4.2. punktas, kuriame nustatyta, kad „atlygis paslaugų teikėjui [..] sumokamas per 60 (šešiasdešimt) dienų nuo sąskaitos ir pasirašyto akto gavimo, nebent Šalys susitartų kitaip“. Taigi, paslaugų priėmimo - perdavimo akto surašymas nėra privaloma sąlyga, kurią įvykdžius, ieškovė turėjo atsiskaityti su atsakovė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė tinkamai, ieškovė sumokėjo sutartą sumą ir be paslaugų priėmimo - perdavimo akto surašymo, kadangi šalys taip susitarė bei nei viena iš šalių tokiam Sutarties pakeitimui neprieštaravo. Vertinant, ar sudarydama Sutartį, atsakovė veikė sąžiningai, pažymėtina, kad atsakovės nesąžiningumas ieškinyje grindžiamas tik prielaidomis ir deklaratyviais teiginiais. Atsakovė kategoriškai nesutinka su ieškinyje nurodytais teiginiais, jog sudarydama ginčijamą Sutartį, ji veikė nesąžiningai. Iš pridedamų ieškovės 2017 metų finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad 2016 metais, kai buvo sudaryta ginčijama Sutartis ir atliktas ginčijamas mokėjimas, ieškovė veiklą vykdė pelningai, t. y. 2016 metais ieškovė iš vykdomos veiklos uždirbo 121 088 Eur pelno. Analizuojant 2018 m. spalio 23 d. Kauno apygardos teismo nutartį, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovei ir buvo iškelta bankroto byla, nustatyta, kad „2018 metų pradžioje, UAB „Saudosta“ sugebėjo einamas skolas sumažinti nuo 227 096,00 Eur iki 15 000,00 Eur, tačiau metų eigoje ne dėl savo, bet dėl rangovų kaltės, kurie nutraukė sutartis su UAB „Saudosta“, prasidėjo teisminiai ginčai ir įmonės skola pradėjo augti dėl apyvartinių lėšų trūkumo“. Taigi, apibendrinant darytina išvada, kad ieškovė nemokia tapo tik 2018 m., t. y. praėjus dviem metams po ginčijamos Sutarties sudarymo.

Ieškovė dublike nurodė, kad ieškovė reikalavimą grindžia remdamasi nebuvimu tiek faktinio poreikio, tiek jokių duomenų nebuvimu apie atsakovės tariamai suteiktas „konsultavimo paslaugas“ ieškovei, kad mokėjimas atsakovei atliktas tariamo „konsultavimo paslaugų teikimo sutarties“ sandorio pagrindu. 39 930 Eur vertės paslaugas ieškovei tariamai suteikusi ir 33 000 Eur lėšas už jų suteikimą gavusi atsakovė ir su atsiliepimu nepateikė jokių duomenų apie tokių „konsultavimo paslaugų“ teikimą ieškovei, nei akto, kurio pasirašymas Sutartyje nustatytas mokėjimo už paslaugas pagrindu, bei kokių nors kitų duomenų apie realų paslaugų (su)teikimą ieškovei. Atsiliepime atsakovė teigia teikusi ieškovei tokias paslaugas kaip „gamybos technologinių schemų rengimas; technologinės įrangos, pastatų konstrukcijų parinkimas ir kt.“ Nors atsiliepime teigiama teikus atitinkamos kvalifikacijos ir atestacijos reikalaujančių veiksmų vykdymą, atsakovė taip ir nepateikė jokių įrodymų dėl tokio, juridinio/techninio pobūdžio veiksmų vykdymo, kas akivaizdžiai įrodo Ginčijamus sandorius esant tariamais. Tokios, dokumentų neteikimo apie suteiktas paslaugas situacijos tikėtinu paaiškinimu yra tai, kad tariamai atliktų paslaugų techninis pobūdis apribojo atsakovės galimybes pateikti netikrus (suklastotus, paslaugų suteikimą imituojančius) dokumentus. Atsakovė nurodo, kad ji Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė tinkamai, ieškovė sumokėjo sutartą sumą ir be paslaugų priėmimo - perdavimo akto surašymo, kadangi šalys taip susitarė bei nei viena iš šalių tokiam Sutarties pakeitimui neprieštaravo. Dėl minimo „Sutarties pakeitimo“ pasisakytina, kad Sutartyje nustatyta jos keitimo rašytinė forma (2016-09-05 Konsultavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 8.2 p.), o tokio susitarimo atsakovė nepateikė, tarp ieškovės nemokumo administratoriui perduotų dokumentų tokio susitarimo nėra. Atsakovė, teigianti pagrįstai gavusi 33 000 Eur už ieškovei suteiktas „konsultavimo paslaugas“, privalėjo pateikti bet nepateikė tokių paslaugų realaus suteikimo įrodymus, PVM sąskaitos faktūros išrašymas ir apmokėjimas nėra paslaugų suteikimo įrodymu, bylos situacijos atveju, dar ir nesant tokių paslaugų teikimo Sutartyje nustatyto akto (2016-09-05 Konsultavimo paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 4.2 p. nuostatos nustato, kad atlygis (atsakovei) sumokamas per 30 dienų nuo sąskaitos ir pasirašyto akto gavimo). Atsiliepime pasisakoma apie ūkininko I. G. atliktą ūkio plėtrą, priedu pateikiant ūkio plėtros projektą bei nurodant, kad įgyvendinant ūkio plėtros projektą rangos darbus atliko UAB „Saudosta“. Ieškovė vykdė rangos darbus įgyvendinant ūkininko I. G. ūkio, (duomenys neskelbtini) fermų ūkio, plėtros projektą. Pirma, atliekant darbus minimam ūkininkui ieškovė buvo tik darbų subrangovas, atliko tik statybos darbus pagal pateiktas užduotis. Jei minimame objekte ir buvo kokių nors „konsultavimo paslaugų“ poreikis, ieškovė neprisiėmė pareigų vykdyti projekto priežiūros apimties veiklos. Antra, kad neegzistavo poreikis „konsultavimo“ paslaugų, už kurias ieškovė sumokėjo 33 000 Eur atsakovei patvirtina ir atsakovės į bylą su atsiliepimu pateikto ūkio investicinio projekto turinys. Ūkio investicinio projekto 21 1. paskutinėje pastraipoje nurodoma, kad: Statybų ir montavimo darbams vykdyti buvo gauti du komerciniai pasiūlymai iš gerai regione žinomų statybinių organizacijų: - UAB „(duomenys neskelbtini)“ - UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo tarpu ieškovė statybos darbus I. G. ūkio objekte atliko kaip subrangovas pagal su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą 2016-07-21 Statybos darbų subrangos sutartį Nr. 2170. Atsakovė akcentuoja, kad ieškovė I. G. ūkyje vykdė darbus, kurių vertė siekė 1.226.662 Eur be PVM, kas kažkokiu būdu patvirtina „konsultacinių paslaugų“ ieškovui poreikį, o tuo pačiu - ir tokių paslaugų suteikimą iš atsakovės pusės. Nors nei darbų atlikimas, nei atliktinų darbų vertė I. G. ūkyje jokia apimtimi neįrodo „konsultacinių paslaugų“ ieškovei poreikį, o tuo pačiu - ir tokių paslaugų suteikimą iš atsakovės pusės, pasisakytina, kad nors pagal 2016-07-21 Statybos darbų subrangos sutartį Nr. 2170, kurios pagrindu ieškovė vykdė darbus ūkininko I. G. ūkio objekte ieškovės atliktinų statybos darbų vertė sudarė 1 570 012,35 Eur, faktiškai darbų atlikta už ženkliai mažesnę sumą (633069,04 Eur be PVM) (620069,04 Eur +13000 Eur). Ši aplinkybė su byla susijusi tik tiek, kad 33 000 Eur (+ PVM) suma už „konsultavimo paslaugas“ būtų akivaizdžiai neadekvati, net jei „konsultavimo paslaugos“ būtų realiai teiktos. Ypač atsižvelgiant į tai, kad šiame projekte dalyvavo dar vienas „konsultantas“ - UAB „(duomenys neskelbtini)“ - tariamai suteikęs konsultacijų už kurias ieškovė sumokėjo 150 000 Eur. Pasisakytina, dėl atsakovės pateikto Ūkio investicinio projekto ir 2016-07-21 Statybos darbų subrangos sutarties Nr. 2170 turinio tuo aspektu, kad nei ieškovei, nei kam nors kitam įgyvendinant Ūkio investicinį projektą bei vykdant statybos darbus nebuvo poreikio konsultuotis 33 000 Eur sumai. 2016-07-21 Statybos darbų subrangos sutartimi Nr. 2170 ieškovė neįsipareigojo finansuoti ar savo jėgomis atlikti projektavimo ar kito pobūdžio statybos organizavimo funkcijų - tik konkrečius statybų vykdymo darbus. Ūkio investicinio projekto 20 1. pateikiamas objekte atliktinų darbų apibūdinimas: Planuojant ūkio plėtrą buvo įvertinta galimybė esamoje infrastruktūroje papildomai pastatyti ir pilnai įrengti dvi papildomas (duomenys neskelbtini). Šias fermas numatyta įsigyti iš pasaulyje gerai žinomos J. A. V. įmonės BETCO (dukterinės kompanijos QINGDAO BETCO ASIA CO., LTD). Įvertinus BETCO kompanijos pasiūlymą buvo pasirinktos šių specifikacijų (duomenys neskelbtini) fermos:... (Investicinio projekto 22 1.): į statybos darbus įtrauktos šios dalys: - Statybinė dalis fermai 18,0 m x 80,0 m - Statybinė dalis fermai 18,0 m x 110,0 m - Dangos ir privažiavimo kelių įrengimas - Inžinerinių tinklų įrengimas - Elektrotechnikos įrengimas. Iš Investicinio projekto duomenų matoma, kad jo pagrindu įrengtini objektai, kurie įsigytini kaip pilną techninę dokumentaciją turintys įrenginiai (fermos) - nurodomas ne tik konkretus tiekėjas, bet ir techniniai duomenys. Akivaizdu, kad tokiomis aplinkybėmis už „konsultacines paslaugas“ sumokėta 33 000 Eur suma vertintina kaip sumokėta be pagrindo, kai ji sumokėta atsakovei tariamai konsultavus tik statybos darbų subrangovu buvusį ieškovą, įrenginėjant parengtą techninę dokumentaciją turinčius (standartizuotus) statinius (fermas). Bet kuriuo atveju, jei atsakovė statybos įmone esančiai ieškovei realiai teikė „konsultacines paslaugas“ statybos klausimais, teikė kokios nors formos išvadas dėl darbų vykdymo ar kt. - normaliomis aplinkybėmis atsakovė turėjo išsaugoti ir pateikti duomenis apie tokios didelės vertės paslaugų teikimą. Kaip minėta, pats tariamai atliktų paslaugų techninis pobūdis apribojo atsakoves galimybes pateikti netikrus (suklastotus, paslaugų suteikimą imituojančius) dokumentus. Dokumentų klastojimui nesiryžta tikėtinai ir dėl tos priežasties, kad darbai, kuriuos ieškovė atliko ūkininko I. G. ūkio objekte (kurio Investicinį projektą pateikė atsakovė kaip „konsultavimo“ paslaugų teikimo poreikio ieškovei įrodymą) buvo atliekami įgyvendinant viešąjį pirkimą, t. y. 2016-07-21 Statybos darbų subrangos sutarties Nr. 2170, 10.1 - 10.2 punktuose minimas sutarties sąlygų keitimo reikalavimas, tai derinti su Viešųjų pirkimo tarnyba. Kaip žinoma, viešojo pirkimo procese įgyvendinamų projektų procedūros ir kontrolė itin apsunkina projekto vykdymo metu neegzistavusių (ir nepateiktų projekto vykdymo procese) dokumentų legalizavimą. Be to ieškovė laikosi pozicijos, kad ginčijamų sandorių pagrindu 33 000 Eur ieškovės lėšos perleistos atsakovei tariamo sandorio pagrindu - atsakovei gavus mokėjimą už nesuteiktas paslaugas - t. y. iš esmės neatlygintinai. Ginčijamiems sandoriams esant neatlygintiniems ir tuo pagrindu pripažintiniems tariamais sandoriais, neatlygintinai 33 000 Eur lėšas gavusi atsakovė vertintina neabejotinai nesąžininga. Kauno apygardos teisme nagrinėjamas ieškovės BUAB „Saudosta“ ieškinys atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje byloje ieškovė BUAB „Saudosta“ vadovaujantis CK 1.80; 1.82; 1.86 str. nuostatomis teismo prašo pripažinti niekiniais ir negaliojančiais sandorius, sudarytus faktiškai identiškomis aplinkybėmis, kaip ir šioje byloje dėl sandorių su VšĮ (duomenys neskelbtini) pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo atsiliepime į BUAB „Saudosta“ ieškinį atsikerta tuo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė BUAB „Saudosta“ „konsultavimo paslaugas“ įgyvendinant projektą, kurį įgyvendinant „konsultacijas“ savo atsiliepimu į ieškinį nurodo teikusi ir šios bylos atsakovė VšĮ (duomenys neskelbtini). Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimuose į ieškovės ieškinius, darytina išvada, kad ieškovė už „konsultacines paslaugas“ dėl to paties objekto sumokėjo ne tik 33 000 Eur VšĮ (duomenys neskelbtini), bet ir 150 000 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“. Paminėtina, kad kaip ir VšĮ (duomenys neskelbtini) šioje byloje, taip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, nepateikė jokių įrodymų apie faktinį kokių nors paslaugų suteikimą UAB „Saudosta“. Tai, kad „konsultacijas“ tariamai teikusios įmonės VšĮ (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra susijusios matoma tame tarpe iš abiejų atsakovų atsiliepimų į ieškovės ieškinius turinio tapatumo. Iš tarpusavyje susijusių įmonių VšĮ (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ procesinių dokumentų darytina išvada, kad šioms įmonėms teigiant realiai suteikus ieškovei „konsultavimo“ paslaugų 221 430 Eur sumai (atitinkamai 39 930,00 Eur ir 181 500,00 Eur sumai) tame pačiame I. G. ūkio plėtros projekte, kuriame ieškovė atliko darbų 633 069,04 Eur sumai (be PVM) ir kurių atlikimas nereikalavo jokių „konsultacijų“, o nei vienas iš atsakovų taip ir nepateikė jokių įrodymų apie kokių nors paslaugų suteikimą ieškovei jokiai sumai. Atsakovė triplike nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 5 d. ieškovė ir atsakovė sudarė konsultavimo paslaugų teikimo sutartį, Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovė įsipareigojo ieškovėi suteikti konsultavimo paslaugas, susijusias su (duomenys neskelbtini) fermų technologinės įrangos diegimu. 2016 m. liepos 25 d. ieškovė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė inžinerinių konsultavimo paslaugų statyboje teikimo sutartį, Nr. AKF-16/07/25, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo ieškovei suteikti inžinerinių konsultavimo paslaugų statyboje paslaugas. Pažymėtina, kad abi aukščiau nurodytos sutartys buvo sudarytos įgyvendinant tą patį projektą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ aukščiau nurodytų sutarčių pagrindu teikė paslaugas ieškovėi dėl to pačio projekto įgyvendinimo, siekiant kuo mažesnėmis sąnaudomis pasiekti užsibrėžtus tikslus, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. spalio 26 d. sudarė bendradarbiavimo sutartį, Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė iš esmės visuose savo procesiniuose dokumentuose teigia, kad atsakovė nepateikia jokių duomenų, patvirtinančių konsultacinių paslaugų suteikimo faktą, todėl ginčijamos sumos atsakovei perleistos be pagrindo. Pažymėtina, kad nuo ginčijamų sandorių sudarymo jau yra praėję daugiau nei 3 (trys) metai. Per šį laiką yra pasikeitusi ne maža dalis atsakovės darbuotojų, todėl reikiamiems įrodymams surasti archyve ir jiems pateikti reikia daugiau laiko. Su šiuo tripliku teikia elektroninių laiškų kopijas, iš kurių matyti, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (S. L.) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (M. N.) aktyviai dalyvavo koordinuojant fermų statybos projektą ir teikė pagalbą UAB „Saudosta“. Taip pat, atsakovė vis dar ieško archyve paslaugų suteikimo faktą, pagal ginčijamus sandorius, patvirtinančių įrodymų, t. y. susirinkimų protokolų bei kitų dokumentų ir vos tik juos suradusi, įsipareigoja pateikti teismui. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės teismui pateiktame dublike bandoma sumenkinti UAB „Saudosta“ indėlį įgyvendinant minėtą projektą, teigiant, kad „ieškovė buvo tik darbų subrangovė - atliko tik statybos darbus“, tačiau tiek su dubliku pateiktos, 2016 m. liepos 21 d. ieškovės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos statybų darbų subrangos sutarties kaina, tiek ir pateikti atliktų darbų aktai rodo, jog UAB „Saudosta“ atliko didžiąją dalį darbų (tiek statybos, tiek įrangos montavimo), įgyvendinant minėtą ūkio plėtros projektą. Iš ieškovės su dubliku pateiktų atliktų darbų aktų matyti, kad ieškovė vykdė tiek statybos, tiek įrangos montavimo darbus, todėl daryti išvados, jog „nebuvo poreikio konsultuotis 33 000 Eur sumai“. Kaip teisingai pažymėta ieškovės dublike, įgyvendinant minėtą projektą, buvo teikiamos įvairios ataskaitos Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos. Dėl šios priežasties, su Nacionalinės mokėjimo agentūros saugoma minėto projekto medžiaga turi būti ir įrodymai, patvirtinantys atsakovės ieškovei teiktų konsultacinių paslaugų faktą, todėl visa su minėtu projektu susijusiu medžiaga išreikalautina iš Nacionalinės mokėjimo agentūros. Teismo posėdyje ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti, nurodė, kad palaiko ieškinyje ir dublike nurodytas faktines aplinkybes dėl ginčijamų sandorių, atsakovė nei procesiniuose dokumentuose, nei teismui nepateikė įrodymų apie ginčo sandorių vykdymo realumą. Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad į bylą pateikė visus turimus įrodymus, kuriuos pavyko surasti, pagal teismo liudijimą gauta medžiaga nėra reikšminga bylai, todėl neteikia, liudytojų neprašo apklausti, nes praėjo nemažai laiko, neatsimena aplinkybių, tačiau konsultavimo paslaugų teikimą patvirtina elektroniniai laiškai, šalių pokalbiai. Konsultacijos buvo reikalingos I. G. ūkio plėtros projektui, šalis siejo pasitikėjimo santykiai, I. G. yra (duomenys neskelbtini) akcininko dukterėčios sutuoktinis. Specialios žinios buvo reikalingos įrengiant šėryklas, girdyklas, kitai technologinei įrangai diegti, o atsakovė tokias žinias suteikti galėjo. (duomenys neskelbtini) nebuvo užbaigta statyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

Šalių ir jų atstovų paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalys 2016 m. rugsėjo 5 d. sudarė Konsultavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis). Sutarties objektas 1.1. punkte nurodyta, kad paslaugų teikėjas (byloje atsakovė), vadovaudamasis šia Sutartimi, įsipareigoja suteikti reikalingas konsultavimo paslaugas, susijusias su (duomenys neskelbtini) fermos technologinės įrangos diegimu (toliau – paslaugos), klientas (byloje ieškovė) įsipareigoja priimti tokias paslaugas bei už jas atsiskaityti. Atsakovė šia sutartimi pagal 2.1. Sutarties punktą įsipareigojo: 2.1.1. konsultuoti klientą technologinės įrangos parinkimo, išdėstymo bei montavimo klausimais; 2.1.2. vykdyti technologinės įrangos montavimo priežiūrą. Šalys 4.1. punktu susitarė, kad įsipareigoja sumokėti paslaugų teikėjui fiksuotą atlyginimą, kuris sudaro 33 000 Eur be PVM. Pagal 4.2. punktą atlygis paslaugų teikėjui, nurodytas šalių pasirašytame paslaugų suteikimo akte, sumokamas per 60 dienų nuo sąskaitos ir pasirašyto akto gavimo, nebent šalys susitartų kitaip. 2016 m. spalio 6 d. pavedimu ieškovė atsakovei pervedė 33 000 Eur avansą. 2016 m. gruodžio 31 d. pardavėjas VšĮ (duomenys neskelbtini) išrašė pirkėjui UAB „Saudosta“ PVM sąskaitą serija (duomenys neskelbtini) 930 Eur sumai, paslaugos pavadinimą nurodant Už konsultacines paslaugas sut. (duomenys neskelbtini), technologinės įrangos diegimas. Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartimi Nr(duomenys neskelbtini), įsiteisėjusia 2018 m. lapkričio 5 d., iškelta bankroto byla UAB "Saudosta", įmonės administratoriumi paskirta UAB „Divingas“. Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartimi patikslintas BUAB „Saudosta“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, bendra kreditorinių reikalavimų suma 218 100,58 Eur. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius ginčija 2016 m. rugsėjo 5 d. Konsultavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), VšĮ (duomenys neskelbtini) išrašytą 2016 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą Serija (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. spalio 6 d. BUAB „Saudosta“ mokėjimą VšĮ (duomenys neskelbtini) 33 000 Eur sumai CK 1.82 ir 1.86 straipsnių pagrindais. Atsakovė su tuo nesutinka. Pagal bendrąsias materialiųjų įstatymų taikymo laiko atžvilgiu taisykles nagrinėjamoje byloje taikytinos ginčijamų sandorių sudarymo metu – 2016 m. rugsėjo 5 d. – 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusios Įmonių bankroto įstatymo (2001 m. kovo 20 d. Nr. IX-216) (toliau – ĮBĮ) nuostatos. Ginčo laikotarpiu galiojusio ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte įtvirtinta viena iš bankroto administratoriaus pareigų – ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareikšti ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įmonės bankroto atveju sandorių ginčijimas – bankrutuojančios įmonės administratoriaus teisė ir pareiga. Įmonių bankroto įstatyme nereglamentuojami savarankiški sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai, tik akcentuojami ginčytinų sandorių požymiai – priešingumas įmonės veiklos tikslams ir (ar) galima įtaka įmonės mokumui. Dėl to bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, nes pagal Įmonių bankroto įstatymą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.82 straipsnio pagrindu

Ieškovė ieškinio reikalavimus grindžia CK 1.82 ir 1.86 straipsnio normomis, nurodydama, kad 2016 m. rugsėjo 5 d. Konsultavimo paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), VšĮ (duomenys neskelbtini) išrašyta ieškovei 2016 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita Serija (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. spalio 6 d. BUAB „Saudosta“ mokėjimas VšĮ (duomenys neskelbtini) 33 000 Eur sumai, prieštaravo įmonės veiklos tikslams, nes atsakovė ieškovei jokių paslaugų neatliko, sandoris buvo neatlygintinas, kas patvirtina atsakovės nesąžiningumą, todėl sandoris akivaizdžiai nenaudingas ieškovei. Nurodo, kad ieškovė yra privatus juridinis asmuo, kurio veiklos tikslas yra siekti pelno, užtikrinti bendrovei perduoto bei veiklos metu įsigyto turto ir lėšų efektyvų panaudojimą. Ginčijamu 2016 m. spalio 6 d. pavedimu ieškovė be pagrindo perleido, o atsakovė - įgijo 33 000 Eur ieškovės lėšas. Ieškovė ginčijamu lėšų perleidimo be pagrindo sandoriu įvykdė akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingą, priešingą ieškovės veiklos tikslams sandorį, neatitinkantį sąžiningos ir protingos veiklos standartų. Atsakovė visiškai nesuteikė ir neperdavė ieškovui paslaugų, už kurias gavo apmokėjimą, o ginčijami sandoriai sudaryti tik sukuriant formalų pagrindą perleisti ieškovei lėšas atsakovei, tai yra tariami sandoriai.

Juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio negaliojimo pagrindai ir nuginčijimo sąlygos įtvirtinti CK 1.82 straipsnyje. CK 1.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, gali būti pripažinti negaliojančiais dėl steigimo dokumentuose nustatytos kompetencijos pažeidimo ar dėl prieštaravimo juridinio asmens tikslams tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, jog tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos šalies nesąžiningumo įrodymas, todėl būtina įrodyti, kad kita sandoris šalis veikė tikrai nesąžiningai.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad, siekiant nuginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius remiantis tuo, kad jie prieštarauja juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 straipsnis), t. y. sudaryti pažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jo valdymo organų kompetenciją, ar prieštarauja juridinio asmens tikslams, būtina nustatyti šių teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: pirma, sudarė sandorį viešasis ar privatusis juridinis asmuo; antra, turi būti nustatytas valdymo organo kompetencijos pažeidimas ar (ir) prieštaravimas juridinio asmens tikslams; trečia, turi būti įrodytas privataus juridinio asmens kontrahento ginčijamame sandoryje nesąžiningumas; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais (pvz., reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-611/2016, 34 punktas).

Nagrinėjamu atveju ginčijamus sandorius sudarė privatus juridinis asmuo, kurio veiklos tikslas yra pelno siekimas (ribotos turtinės atsakomybės juridinis asmuo), prekyba, gamyba, paslaugos, tai patvirtina byloje 2020 m. gegužės 27 d. išrašas iš Juridinių asmenų registro. Ginčo sandorius siekiama nuginčyti, kaip prieštaraujančius juridinio asmens tikslams, nes ginčo, dėl valdymo organų kompetencijos sudarant ginčo sandorius pažeidimo, byloje nėra. Kaip nurodyta šalių procesiniuose dokumentuose, atstovų išsakyta pozicija teisme ir pagal pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovė vykdė statybos rangos darbus įgyvendinant ūkininko I. G. ūkio (duomenys neskelbtini) ūkio plėtros projektą. Į bylą pateikta 2016 m. liepos 21 d. statybų rangos sutartis (toliau – rangos sutartis), kurioje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ - Rangovas (LITEKO sistemos duomenimis buvo iškelta bankroto byla, išregistruotas) ir UAB „Saudosta“ – Subrangovas, sudarė Statybos subrangos darbų sutartį, Užsakovas – I. G. ūkis (LITEKO sistemos duomenimis, teisme nagrinėjamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, nutarties paskelbimas numatytas 2020 m. spalio 21 d.). Rangos sutarties 1.1. punkte nurodyti darbai, kuriuos pagal Sutartį privalo atlikti subrangovas. 2 punkte apibrėžtas Sutarties dalykas, kuris detalizuotas 2.1 punkte, nurodant, kad šia Sutartimi Subrangovas įsipareigoja per Sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą savo jėgomis, medžiagomis, rizika ir atsakomybe parengti: (duomenys neskelbtini) fermos (18 m x 80 m) statybos darbų su technologiniais įrengimais (skirtais (duomenys neskelbtini) auginimui) ir jų montavimo darbais; (duomenys neskelbtini) auginimo fermos (18 m x 110 m) statybos darbų su technologiniais įrengimais (skirtais (duomenys neskelbtini) auginimui) ir jų montavimo darbais; dangos ir privažiavimų, lauko tinklų Darbo projektą, atlikti ir perduoti darbus kaip numatyta Sutartyje bei ištaisyti defektus, o Rangovas įsipareigoja sudaryti Subrangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, Sutartyje numatyta tvarka priimti darbų rezultatą ir sumokėti Subrangovui Sutarties kainą. Į bylą pateiktas ūkininko I. G. K. fermų ūkio plėtros 2015 m. verslo planas iš kurio 3 skyriaus Investicijos (19 puslapis) matyti, kad ūkininkas numato investuoti į papildomų dviejų (duomenys neskelbtini) auginimo fermų statybą ir įrengimą; 20 puslapyje nurodyta, kad planuojant ūkio plėtrą buvo įvertinta galimybė esamoje infrastruktūroje papildomai pastatyti ir pilnai įrengti dvi papildomas (duomenys neskelbtini) auginimo fermas. Šias fermas numatyta įsigyti iš pasaulyje gerai žinomos J. A. V. įmonės BETCO (dukterinės kompanijos QINGDAO BETCO ASIA CO., LTD). Įvertinus BETCO kompanijos pasiūlymą buvo pasirinktos šių specifikacijų (duomenys neskelbtini) fermos: Turkey F. B. (1 ferma), Turkey F. B. (2 ferma), nurodant, kad detalesnės fermų pastatų specifikacijos yra pateiktos prieduose (komercinis pasiūlymas). Fermų vidaus įranga planuojama įsigyti iš J. A. V. įmonės GEORGIA POULTRY EQUIPMENT Co. 21 puslapyje pateikta lentelėse Turkey F. B. (1 ferma), Turkey F. B. (2 ferma) detalizacija, nurodant, kad visa įranga yra nauja ir nenaudota, atitinka ES darbo saugos reikalavimus, turi CE deklaracijas. Statybų ir montavimo darbams vykdyti buvo gauti du komerciniai pasiūlymai iš gerai regione žinomų statybinių organizacijų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. 22 puslapyje nurodyta, kad į statybos darbus įtrauktos šios dalys: Statybinė dalis fermai 18 m x 80 m, statybinė dalis fermai 18 m x 110 m, dangos ir privažiavimo kelių įrengimas, inžinerinių tinklų įrengimas, elektrotechnikos įrengimas. Planuojamas ūkio plėtros finansavimo modelis: banko paskola 85 procentai nuo investicijų vertės be PVM; nuosavos lėšos 15 procentų nuo investicijų vertės be PVM; nuosavos lėšos – investicijų PVM; planuojamų investicijų kaina be PVM 1.226.662 Eur be PVM, iš kurių nuosavos lėšos – 183.999 Eur be PVM, skolintos 1.042.663 Eur be PVM; investicijos diferencijuotos: fermų pastatams investicija 220.969 Eur kaina be PVM, fermų įrengimams investicija 114.113 Eur kaina be PVM, statybos darbams ir projektavimui investicija 841.580 Eur kaina be PVM, žemės ūkio technikai investicija 50.000 Eur kaina be PVM. Nurodyti duomenys leidžia sutikti su ieškovės pozicija, kad įgyvendinant ūkininko I. G. ūkio plėtros projektą, ieškovė buvo tik darbų pagal 2016 m. liepos 21 d. subrangos sutartį, kurios darbų apimtys apibrėžtos sutarties 2.1. punkte vykdytoja, o būtent jai pavesti atlikti statybos darbai su technologiniais įrengimais ir jų montavimo darbais, dangos ir privažiavimų, lauko tinklų darbais. Pagal Subrangos sutarties 10 punktą sutarties sąlygos jos galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme nustatyti principai ir tikslai bei tokiems pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas; 11 punkte numatytas išimtinis sutarties pakeitimas, tačiau į bylą nėra pateikti duomenys, apie Subrangos sutarties pakeitimus, kurie leistų teismui daryti išvadą, kad ieškovei pavestiems darbams pagal Subrangos sutartį, būtų buvę reikalingos ginčijamoje 2016 m. rugsėjo 5 d. Konsultavimo paslaugų suteikimo sutartyje numatytos konsultavimo paslaugos, susijusios su (duomenys neskelbtini) technologinės įrangos diegimu, o būtent su konsultacijomis dėl technologinės įrangos parinkimo, išdėstymo bei montavimo; technologinės įrangos montavimo priežiūros vykdymu. Nors atsakovė nurodo, kad tinkamam rangos darbų atlikimui reikėjo specifinių žinių, ir dėl šios priežasties, atsakovė ir ieškovė sudarė ginčijamą Sutartį, kurios pagrindu atsakovė, kaip subjektas turintis reikiamų žinių ir patirties įrenginėjant tokios paskirties statinius, ieškovei teikė konsultacines paslaugas: organizavo pradinių duomenų surinkimą projektavimui; parengė gamybos technologines schemas; parinko technologinę įrangą, pastatų konstrukcijas; konsultavo ieškovę technologinės įrangos parinkimo (tiekėjų apklausų organizavimo bei vykdymo) klausimais; konsultavo ieškovę technologinės įrangos išdėstymo bei montavimo objekte klausimais, tačiau šių paslaugų turinio neatskleidė, nedetalizavo, nenurodė kaip atsakovės nurodytų paslaugų suteikimas buvo vykdomas, todėl teismo vertinimu atsakovės nurodytų paslaugų suteikimas neatskleidžiant jų turinio, pagrįsto konkrečiais konsultavimo darbais, yra formalus ir vertintinas kaip atsakovės gynyba. Be to Subrangos sutarties 1.8. punkte numatyti statinio techninis projektas, kuris parengtas Užsakovo projektuotojo ir privalomas Subrangovui ir statinio darbo projektas, kurį rengia Užsakovas, kas paneigia atsakovės nurodytus argumentus, kad atsakovė ieškovei suteikė konsultavimo, susijusias su pradinių duomenų surinkimu projektavimui; parengė gamybos technologines schemas; parinko technologinę įrangą, pastatų konstrukcijas; konsultavo ieškovę technologinės įrangos parinkimo (tiekėjų apklausų organizavimo bei vykdymo) klausimais; konsultavo ieškovę technologinės įrangos išdėstymo bei montavimo objekte klausimais. Nurodytos faktinės aplinkybės leidžia pritarti ieškovės pateiktiems argumentams, kad atsakovės nurodytos paslaugos yra atitinkamos kvalifikacijos ir atestacijos reikalaujančių veiksmų vykdymas, tačiau atsakovė taip ir nepateikė jokių įrodymų dėl tokio, juridinio/techninio pobūdžio veiksmų vykdymo, o tokios, dokumentų neteikimo apie suteiktas paslaugas situacijos tikėtinu paaiškinimu yra tai, kad tariamai atliktų paslaugų techninis pobūdis apribojo atsakovės galimybes pateikti netikrus (suklastotus, paslaugų suteikimą imituojančius) dokumentus, nes kaip ir procesiniuose dokumentuose nurodė atsakovės atstovas, įgyvendinant I. G. (duomenys neskelbtini) ūkio plėtros projektą, buvo teikiamos įvairios ataskaitos Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos. Nors atsakovės atstovas nurodė teismui, kad su Nacionalinės mokėjimo agentūros saugoma minėto projekto medžiaga turi būti ir įrodymai, patvirtinantys atsakovės ieškovei teiktų konsultacinių paslaugų faktą, tam teismas išdavė liudijimą, bet atstovas atsakovės teismui šios medžiagos nepateikė nurodęs, kad ji nėra teisiškai reikšminga bylai. Be to į bylą pateikti ieškovės atliktų darbų aktai ir pažymos, kurie patvirtina, kad nors pagal Subrangos sutarties 9.1 punktą statybos darbų vertė sudarė 1 570 012,35 Eur, faktiškai darbų atlikta bendrastatybinių darbų už 633 069,04 Eur be PVM (620069,04 Eur +13000 Eur); atliktų darbų turinys yra susijęs su žemės darbais, pamatais, grindimis, kitais statybos darbais, montavimu, technologinės įrangos montavimu, atliktų darbų akte S001-A003 iki 2017.01.31 yra nurodytas skyrius Montavimas (vidaus elektros darbai) 68-90 pozicijos; kiti Montavimo darbai susiję su įžeminimu, žaibosauga, 91-96 pozicijos; Montavimas (išorės elektros tinklai) 105-115 pozicijos; taip pat 97 pozicijoje nurodyti Technologiniai įrengimai 2 komplektai, tačiau atsakovė teismui nenurodė nei dėl kokios technologinės įrangos montavimo buvo teiktos konsultacijos, nei kokie darbuotojai jas suteikė, kad teismas galėtų šias aplinkybes patikrinti, atsakovė tik nurodė, kad ginčo sandoriai sudaryti praėjus daugiau kaip 3 metams, darbuotojai pasikeitė, todėl tik iš atliktų darbų akto, kuriuos atliko ieškovė kaip subrangovas, negalima daryti išvados, kad atsakovė suteikė ieškovei darbų atlikimui reikalingas konsultacines paslaugas. Atsakovė deklaratyviai nurodo, kad buvo statomi specifiniai statiniai - (duomenys neskelbtini) auginimui, ir tinkamam rangos darbų atlikimui reikėjo specifinių žinių, tačiau nurodo, kad kokio masto darbus ieškovė atliko įgyvendinant minėto ūkio plėtrą, atsakovė nedisponuoja. Tokia atsakovės pozicija teismo vertinimu prieštarauja ginčijamos Konsultavimo paslaugų sutarties esmei, nes atsakovė nežinodama, kokius specifinius darbus ieškovė atlieka pagal (duomenys neskelbtini) fermų ūkio plėtros projektą, negalėjo tinkamai įvykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, kas prieštarauja ir bendriems prievolių vykdymo principams, įtvirtintiems CK 6.38 straipsnyje, o būtent tai, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymus ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (1 dalis); kiekviena šalis turi atlikti savo pareigą kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi. Be to pagal Konsultavimo paslaugų teikimo sutarties 4.2. punktą atlygis paslaugų teikėjui, nurodytas šalių pasirašytame paslaugų suteikimo akte, sumokamas per 60 dienų nuo sąskaitos ir pasirašyto akto gavimo, nebent šalys susitartų kitaip. Nors į bylą pateikta, kad 2016 m. spalio 6 d. ieškovė atsakovei pervedė 33 000 Eur avansą, atsakovė 2016 m. gruodžio 31 d. išrašė PVM sąskaitą serija (duomenys neskelbtini) 39 930 Eur sumai už konsultacines paslaugas sut. (duomenys neskelbtini), technologinės įrangos diegimas, tačiau atsakovė apmokėjimo nesieja su paslaugų teikimo aktu, nurodydama, kad apmokėjimas sietinas su tinkamu darbų atlikimu. Tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad atsakovė ginčo sutartį interpretuoja gynybai naudinga linkme, pagal ginčo sutarties 8.2 punktą šalys pakeitimus turi sudaryti raštu, tokio sutarimo byloje nėra, kas taip pat patvirtina jos nesąžiningumą; be to sutiktina su ieškovės atstovo pozicija, kad jei atsakovė teikė ieškovei kokios nors formos išvadas dėl darbų vykdymo, normaliomis aplinkybėmis atsakovė turėjo išsaugoti ir pateikti duomenis apie tokios didelės vertės paslaugų teikimą.

Taigi aptarti faktiniai duomenys teismui leidžia daryti išvadą, kad ginčijami sandoriai prieštarauja ieškovės, kaip juridinio asmens, tikslams. Iškovė atsakovei bankiniu pavedimu 2016 m. spalio 6 d. pervedė 33 000 Eur, tačiau atsakovė neįrodė teismui, kokias konkrečias konsultavimo paslaugas suteikė, todėl teismo vertinimu atsakovė ieškovei nesuteikė jokių paslaugų, dėl ko teismas vertina, kad toks šalių neatlygintinas sandoris buvo akivaizdžiai žalingas ieškovei, nes neatitiko pelno siekiančio juridinio asmens verslo logikos, iškreipė sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, nes viena sutarties šalių turėjo nepagrįstų turtinių praradimų, taip sumažindama įmonės turto mąstą, net ir tuo atveju, kad ginčijamų sandorių metu ieškovė pagal atsakovės pateiktus finansinių ataskaitų duomenis, buvo moki, tokio sandorio palikimas galioti šios bylos aplinkybių kontekste reikštų aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių, nes byloje nenustatyta, kad ieškovė iš atsakovės būtų gavusi kitokią adekvačią naudą, todėl tokiu atveju CK 1.82 straipsnio taikymas yra pateisinamas pagal teismų suformuotą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2013 ir joje nurodyta praktika; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011).

Minėta, kad viena iš aplinkybių, kurias turi įrodyti ieškovas, prašydamas pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu, yra kitos sandorio šalies nesąžiningumas. Pagal CK 1.82 straipsnį yra preziumuojama, kad kita sandorio šalis veikė sąžiningai, o kitos sandorio šalies nesąžiningumas turi būti įrodytas laikantis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių civiliniame procese. CK 6.67 straipsnyje įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija ginčams dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu nėra taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2012).

Nagrinėjamu atveju vertinant atsakovės nesąžiningumą, nėra ginčo, kad atsakovė pagal savo verslo sritį yra kompetetinga teikti ginčo sutartyje numatytas paslaugas. Viešai prieinamoje internetinėje erdvėje, pasinaudojus google platforma, matyti, kad „(duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) misija - vykdyti integruotos verslo konsultacijų ir analitinės institucijos funkcijas. Grįsdamas veiklą dialogu tarp žemės ūkio, pramonės, mokslo, valdžios institucijų ir visuomenės, (duomenys neskelbtini) teikia informaciją ir konsultacijas apie galimybes gauti ES paramą, rengia verslo bei viešinimo projektus, teikia mokymo bei atstovavimo paslaugas agroverslo - kaimo turizmo, miškų ūkio, aplinkosaugos, atsinaujinančių išteklių energetikos ir kt. - srityse, taip pat vykdo ES, Lietuvos ir Rytų Europos agrarinės, aplinkos apsaugos, energetikos politikų bei politinių procesų analizes, rinkų tyrimus, agroverslo sektorių raidos bei ES poveikio jai studijas bei ekspertizes“. Tačiau šiuo atveju atsakovės nesąžiningumas pasireiškia per paslaugų neatlikimą, kai ieškovės pervestus pinigus atsakovė gavo, nes ginčo dėl to nėra. Teismo vertinimu šalių sudarytu sandoriu galimai buvo siekiama kitų nei sandoryje nurodytų tikslų, susijusių su ūkininko I. G. (duomenys neskelbtini) ūkio plėtros finansavimui skirtų lėšų įsisavinimu, nes kaip matyti iš projekto 22 puslapio, banko paskola yra 85 procentai projekto vertės, t. y. 1042.663 Eur be PVM, iš kurių fermų pastatai 187.824 Eur be PVM, fermų įrengimai 96.996 Eur be PVM, statybos darbai ir projektavimas 715.343 Eur be PVM, žemės ūkio technika 42.500 be PVM. Kaip nurodė atsakovės atstovas 2020 m. rugsėjo 14 d. posėdyje garso įrašas 20:11, fermos buvo statomos I. G., šalys viena kita pasitikėjo, I. G. yra vieno iš (duomenys neskelbtini) akcininkų dukterėčios sutuoktinis. Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) ūkio plėtros projekto 20 puslapyje pateiktos informacijos ūkininkas šiuo metu nuomos pagrindu valdo 20 (duomenys neskelbtini) fermų (29.177 m²), kurias ūkininkas nuomojasi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to šioje byloje ieškovės atstovas nurodė, kad Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, ginčijami sandoriai susiję su tuo pačiu I. G. (duomenys neskelbtini) ūkio plėtros projektu ir ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktų konsultavimo paslaugų už 181 500 Eur realumu. Teismas dėl šalių pateiktų procesinių dokumentų, susijusių su civiline byla Nr. (duomenys neskelbtini) pasisako tik tuo aspektu, kad ūkininkas I. G. yra susijęs su (duomenys neskelbtini) akcininkais, o atsakovė viešai prieinamais duomenimis ginčo laikotarpiu priklausė (duomenys neskelbtini), kurios 100 procentų valdo UAB „(duomenys neskelbtini)“, priklausanti UAB (duomenys neskelbtini). Be to iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Vilniaus apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sandorių pripažinimo negaliojančių tarp (duomenys neskelbtini) įmonių.

Dėl nurodytų aplinkybių ir pagal teismų suformuotą praktiką, tenkintinas ieškovės reikalavimą dėl 2016 m. rugsėjo 5 d. Konsultavimo paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo niekine ir negaliojančia, dėl VšĮ (duomenys neskelbtini) 2016 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitos Serija (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančia, dėl 2016 m. spalio 6 d. BUAB „Saudosta“ mokėjimo VšĮ (duomenys neskelbtini) 33 000 Eur sumai, pripažinimo negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu.

Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.86 straipsnio pagrindu

Tariamojo sandorio negaliojimo pagrindas įtvirtintas CK 1.86 straipsnio 1 dalyje: tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad byloje dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Esminis tariamo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-421/2016 ir joje nurodytą teismo praktiką; Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).

CPK 178 straipsnyje yra įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylose dėl tariamojo sandorio padarinių taikymo galioja bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo taisyklės: pareiga įrodyti sutarties tariamumą tenka ieškovui, t. y. šaliai, kuri tokia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje, o realų ginčijamo sandorio vykdymą – atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-686/2015).

Taigi kaip minėta, byloje nustatyta, kad bylos šalys (juridiniai asmenys) 2016 m. rugsėjo 5 d. sudarė Konsultavimo paslaugų teikimo sutartį. Paslaugų teikimo sutarties 4.1. punktu susitarė, kad klientas įsipareigoja sumokėti paslaugų teikėjui fiksuotą atlyginimą, kuris sudaro 33 000 Eur be PVM. Pagal 4.2. punktą atlygis paslaugų teikėjui, nurodytas šalių pasirašytame paslaugų suteikimo akte, sumokamas per 60 dienų nuo sąskaitos ir pasirašyto akto gavimo, nebent šalys susitartų kitaip. Pagal sutarties 8.2 punktą Sutartis gali būti papildyta, pakeista raštišku šalių sutarimu. Į bylą pateiktas apmokėjimo dokumentas, kad 2016 m. spalio 6 d. ieškovė atsakovei pervedė 33 000 Eur avansą. 2016 m. gruodžio 31 d. pardavėjas VšĮ (duomenys neskelbtini) išrašė PVM sąskaitą serija (duomenys neskelbtini) 39 930 Eur sumai už konsultacines paslaugas sut. (duomenys neskelbtini), technologinės įrangos diegimas. Ieškovė savo poziciją dėl ginčijamų sandorių, grindžia tuo, kad bankroto administratorius 2020 m. spalio 23 d. raštu Dėl informacijos pateikimo kreipėsi į atsakovę nurodydama, kad tarp nemokumo administratoriui perduotos dokumentacijos nerasta akto ar kitos formos dokumento/ų, kurių pagrindu UAB „Saudosrta“ ir VšĮ (duomenys neskelbtini) priėmė paslaugų atlikimą pagal Sutartį, prašė pateikti aktą/aktus ar kitos formos dokumentus (kopijas), kurių pagrindu VšĮ (duomenys neskelbtini) perdavė, o UAB „Saudosta“ priėmė paslaugų, jokių rašytinių duomenų nepateikta ir bylos nagrinėjimo metu apie pasirašyto Paslaugų suteikimo aktą. Atsakovė savo poziciją grindžia tuo, kad paslaugų priėmimo - perdavimo akto surašymas nėra privaloma sąlyga, kurią įvykdžius, ieškovė turėjo atsiskaityti su atsakove; atsižvelgiant į tai, kad atsakovė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė tinkamai, ieškovė sumokėjo sutartą sumą ir be paslaugų priėmimo - perdavimo akto surašymo, kadangi šalys taip susitarė bei nei viena iš šalių tokiam Sutarties pakeitimui neprieštaravo, tačiau teismas pažymi, kad ginčijamos konsultavimo sutarties 8.2. punktu šalys išreiškė valią, sutartį papildyti, pakeisti raštišku šalių sutikimu, tokio sutikimo atsakovė nepateikė, todėl atmestini atsakovės atstovo argumentai kaip nepagrįsti dėl šalių žodinės valios keisti ginčo sutarties sąlygas, ką jau tesimas šioje byloje vertino ir kaip atsakovės nesąžiningumą.

Teismas sprendžia, kad šalių sutarties nuostatos iš esmės atitiko atlygintinų paslaugų teikimo sutarties teisinį reglamentavimą. Be kita ko, CK 6.722 straipsnyje nustatyta atlygintinų paslaugų teikėjui pareiga kliento reikalavimu, jeigu paslaugų teikimo sutartis nenustato ko kita, pranešti klientui visą informaciją apie paslaugų suteikimą ar teikimo eigą; nedelsiant pateikti klientui ataskaitą apie paslaugų suteikimą ar teikimo eigą; nedelsiant perduoti klientui viską, ką paslaugų teikėjas, teikdamas paslaugas, gavo kliento naudai. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad paslaugų teikėjas, jeigu šalys nesutarė kitaip (nagrinėjamu atveju nesusitarė kitaip), nepriklausomai nuo kliento pareikalavimo laiko – prieš apmokėjimą ar po suteiktų atlygintinių paslaugų apmokėjimo – privalo pateikti klientui ataskaitą ir visą informaciją apie atliktą darbą, nes klientas visais atvejais turi teisę žinoti, kokios paslaugos jam buvo suteiktos, kokia jų kaina ir už kokias jam suteiktas paslaugas jų teikėjui sumokėjo ar turi sumokėti, t. y. klientas turi teisę iš paslaugų teikėjo gauti visą informaciją apie suteiktas paslaugas. Aptarta įstatymo nuostata reiškia ir tai, kad, kilus teisminiam ginčui tarp kliento (paslaugų užsakovo) ir paslaugų teikėjo dėl sutarties vykdymo paslaugų, teikėjas privalo pateikti įrodymus dėl sutarties vykdymo.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nors pagal 4.2. punktą atlygis paslaugų teikėjui, nurodytas šalių pasirašytame paslaugų suteikimo akte, sumokamas per 60 dienų nuo sąskaitos ir pasirašyto akto gavimo, nebent šalys susitartų kitaip, tačiau šalys sutartyje aptartos atsiskaitymo už suteiktas paslaugas tvarkos nesilaikė. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas pripažino, kad sutarties vykdymą patvirtinančių rašytinių įrodymų, nėra, tai patvirtina apmokėjimas ir elektroniniai laiškai. Pagal kasacinio teismo praktiką ieškovė turi įrodyti sutarties tariamumą, o realų ginčijamo sandorio vykdymą – atsakovė. Taigi atsakovė privalo pateikti įrodymus, kad ginčijamoje sąskaitoje nurodytus darbus paskirtis už Konsultacines paslaugas sut. (duomenys neskelbtini), technologinės įrangos diegimas, atliko.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog išrašytos ir apmokėtos PVM sąskaitos faktūros savaime nepatvirtina sandorio realaus vykdymo – PVM sąskaitos faktūros teismui neturi iš anksto nustatytos galios (CPK 185 straipsnio 2 dalis), tai tik viena iš įrodinėjimo priemonių, todėl realių sutartinių santykių buvimo, sandorio vykdymo faktas įrodinėjamas kitomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-686/2015). Todėl net ir jokiu materialiu rezultatu neišreikštos paslaugos, tai yra konsultacinės, negali panaikinti atsakovei tenkančios pareigos pagrįsti realų paslaugų teikimą, o rėmimasis vien PVM sąskaitomis faktūromis ir jų apmokėjimo faktu neturėtų būti laikomas pakankamu, tokią praktika suformuota (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-219/2020), kuria remiasi ieškovė. Atsakovės atstovas nurodė, kad iš elektroninių laiškų matyti, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (S. L.) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (M. N.) aktyviai dalyvavo koordinuojant fermų statybos projektą ir teikė pagalbą UAB „Saudosta“. Teismas daro išvadą, kad atsakovės pateikti elektroniniai laiškai, tik maža jų dalis yra lietuvių kalba, tačiau atsakovė atstovaujama atstovo advokato, žinodama, kad procesas vyksta lietuvių kalba, pasirinko tokį gynybos būdą (CPK 178 str.), pateiktų laiškų neversdama į lietuvių kalbą, nepatvirtina atsakovės nurodytų aplinkybių dėl ginčo sandorių realumo. Kaip matyti iš lietuviškai pateiktų elektroninių laiškų turinio, susirašinėjimas neinformatyvus, pateikti atskiri pokalbių fragmentai, vyksta dėl įrangos pirkimo, paukščių atvežimo, tačiau niekas nedetalizuota, kad būtų galima susieti su bylos esme ir šiuos pokalbius laikyti teisiškai reikšmingais dėl sandorių realaus vykdymo; be to nurodyta, kad įrangą užsakinėja rangovas, kai tuo tarpu ieškovė subrangovas; minima laiškuose ieškovė fragmentiškai, kas nepaneigia bankroto administratoriaus nurodytų aplinkybių dėl tariamų sandorių. Atsakovės ir I. G. ryšiai taip pat nepateisina dokumentų, patvirtinančių ginčo sandorio vykdymą, nebuvimo. Pats atsakovės atstovas teisme nurodė, kad padirbti dokumentus ir juos teikti teismui, nėra pagrindo, tai patvirtina, kad dokumentų dėl sandorio realumo vykdymo, atsakovė tiesiog neturi, jie nebuvo rašomi. Be to atsakovė triplike nurodo, kad 2016 m. rugsėjo 5 d. ieškovė ir atsakovė sudarė konsultavimo paslaugų teikimo sutartį, Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovė įsipareigojo ieškovei suteikti konsultavimo paslaugas, susijusias su (duomenys neskelbtini) technologinės įrangos diegimu, o 2016 m. liepos 25 d. ieškovė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė inžinerinių konsultavimo paslaugų statyboje teikimo sutartį, Nr. AKF-16/07/25, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo ieškovei suteikti inžinerinių konsultavimo paslaugų statyboje paslaugas, abi aukščiau nurodytos sutartys buvo sudarytos įgyvendinant tą patį projektą; atsakovė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ aukščiau nurodytų sutarčių pagrindu teikė paslaugas ieškovei dėl to pačio projekto įgyvendinimo, siekiant kuo mažesnėmis sąnaudomis pasiekti užsibrėžtus tikslus, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. spalio 26 d. sudarė bendradarbiavimo sutartį, Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl nurodytų aplinkybių teismas pasisako, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra bylos šalis, todėl teismas dėl šių sutarčių plačiau nepasisako. Nors atsakovės atstovas nurodė, kad šios sutartys sudarytos dėl to paties projekto vykdymo, iš pateiktos 2016 m. liepos 25 d. Inžinerinių konsultavimo paslaugų statyboje teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) turinio matyti, kad ši sutartis su ieškove pasirašyta dėl bendro pobūdžio inžinerinių konsultavimo paslaugų statyboje teikimo (Sutarties 1. 1. punktas), sutarties kaina 150 000 Eur plius PVM (sutarties 4.1 punktas), ši sutartis ginčijama Kauno apygardos teisme civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); 2016 m. spalio 26 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. spalio 26 d. sudaryta bendradarbiavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią šalys susitarė bendradarbiauti teikiant inžinerinių konsultavimo paslaugų statyboje ir konsultavimo paslaugas, susijusias su (duomenys neskelbtini) fermų technologinės įrangos diegimu, uždarajai akcinei bendrovei „Saudosta“ (Sutarties 1.1 p.), sutartis neatlygintina (Sutarties 3.1. punktas), tačiau nedetalizuotas objektas dėl kurio bendradarbiaujama, atsakovė taip pat nenurodė kokias paslaugas atsakovė bendradarbiaudama suteikė, teismui pateikti tik formalūs teiginiai, todėl teismo vertinimu šios sutartys nepaneigia ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių dėl negaliojančių sandorių, o šių sutarčių pateikimas į bylą vertintinas kaip atsakovės nepagrįsta gynyba.

Taigi teismui ištyrus ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybių visumą, įvertinus su ginčijamais sandoriais susijusių asmenų verslo ryšius ir siekiamą naudą, konstatuoja, kad tikroji šalių valia neatitiko išoriškai deklaruojamų Konsultavimo sutarties tikslų, o Sutarties pagrindinis tikslas buvo susijęs su ūkininko I. G. (duomenys neskelbtini) ūkio plėtros finansavimui skirtų lėšų įsisavinimu. Sutartyje nurodyta 33 000 Eur be PVM kaina nėra pagrįsta realia jos verte, apmokėjimas atliktas už paslaugas, kurių vykdymo patvirtinimui atsakovė įrodymų nepateikė, o ginčijama sąskaita išrašyta už tariamai atliktas konsultavimo paslaugas.

Dėl nurodytų aplinkybių teismas tenkintinas ieškovės reikalavimą dėl 2016 m. rugsėjo 5 d. Konsultavimo paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo niekine ir negaliojančia, dėl VšĮ (duomenys neskelbtini) 2016 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitos Serija (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančia, dėl 2016 m. spalio 6 d. BUAB „Saudosta“ mokėjimo VšĮ (duomenys neskelbtini) 33 000 Eur sumai, pripažinimo negaliojančiu CK 1.86 straipsnio pagrindu.

Dėl restitucijos taikymo

CK 1.82 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad tokiems sandoriams yra taikomos šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos. CK 1.86 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tokiems sandoriams taikomos šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos. CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatyta, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

Taigi nagrinėjamu atveju teismui pripažinus ieškovės ieškinio reikalavimą dėl sandorių negaliojimo CK 1.82 ir 1.86 straipsnio pagrindais, taikytina CK 1.80 straipsnio 2 dalis ir ieškovei grąžintina 33 000 Eur, sumokėtų pagal 2016 m. spalio 6 d. pavedimą, grąžinant šią sumą į bendrą ieškovės turto mastą.

Dėl procesinių palūkanų

Teismas pažymi, kad pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalis nustato, jog šių įstatyminių palūkanų dydis nagrinėjamu atveju yra 6 procentai. Pareiga mokėti šias procesinėmis vadinamas palūkanas atsiranda iš įstatymo, nurodytų palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Aptariamos palūkanos priteisiamos atsakovei iš ieškovės nuo teismo priteistos sumos, kurią sudaro 33 000 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki šio teismo sprendimo įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl iš atsakovės valstybės naudai priteistina 824 Eur žyminio mokesčio (900 Eur+(9930*2proc.)*75proc.)) žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1d. 1 p., 93 str. 2d., 96 str.1 d.). Byloje susidarė 6 Eur už procesinių dokumentų įteikimą, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 92 str., 93 str., 96 str.), viso 830 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 265, 268, 270, 282 straipsniais,

nutaria:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti niekine ir negaliojančia 2016 m. rugsėjo 5 d. Konsultavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti negaliojančia VšĮ (duomenys neskelbtini) 2016 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą Serija (duomenys neskelbtini).

Pripažinti negaliojančiu 2016 m. spalio 6 d. BUAB „Saudosta“ mokėjimą VšĮ (duomenys neskelbtini) 33 000 Eur sumai.

Taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės VšĮ (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), ieškovei BUAB „Saudosta“, įmonės kodas 303246405, bankroto administratorius UAB „(duomenys neskelbtini)“, 33 000 Eur (trisdešimt tris tūkstančius eurų), bei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo 33 000 Eur sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2020 m. vasario 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės VšĮ (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), valstybei 830 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt eurų) sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. ( - ), įmonės kodas 188659752, AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja Ingrida Navickienė