- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-26
- Bylos Nr.
- e2A-60-480/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00419-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Diana Labokaitė
- Atsakovas
- viešosios įstaigos BALTIJOS AGROVERSLO INSTITUTO
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos BALTIJOS AGROVERSLO INSTITUTO apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1586-985/2020 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Saudosta“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai BALTIJOS AGROVERSLO INSTITUTUI dėl sandorio pripažinimo niekiniu, negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Saudosta“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „DIVINGAS“, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti niekine ir negaliojančia 2016 m. rugsėjo 5 d. konsultavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. BAVI-16/09/05; 2) pripažinti negaliojančia viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) BALTIJOS AGROVERSLO INSTITUTO 2016 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą BAI Nr. 16/117; 3) pripažinti negaliojančiu 2016 m. spalio 06 d. BUAB „Saudosta“ mokėjimą VšĮ BALTIJOS AGROVERSLO INSTITUTUI 33 000 Eur sumai; 4) taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 33 000 Eur; 5) priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 6 procentų metinių palūkanų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6) priteisti iš atsakovės ieškovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2306-221/2018 UAB „Saudosta“ iškelta bankroto byla, minėta nutartis įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 5 d. Įmonės administratore paskirta UAB „DIVINGAS“. Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartimi patikslintas BUAB „Saudosta“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, bendra kreditorinių reikalavimų suma 218 100,58 Eur. 2016 m. spalio 6 d. mokėjimo pavedimu ieškovė sumokėjo atsakovei 33 000 Eur, mokėjimo pavedime nurodyta paskirtis – avansas. Atsakovės išrašytoje atsakovei apmokėjimui 2016 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje BAI Nr. 16/117 nurodytas pagrindas – konsultacinės paslaugos sut. BAVI-16/09/05, technologinės įrangos diegimas. Šioje sąskaitoje nurodoma sutartis – 2016 m. rugsėjo 5 d. konsultavimo paslaugų teikimo sutartis Nr. BAVI-16/09/05. Nustatyta, kad šios sutarties 4.2 punkto nuostatos nustato, jog atlygis (atsakovei) sumokamas per 30 dienų nuo sąskaitos ir pasirašyto akto gavimo. Tarp ieškovės nemokumo administratorei perduotos ieškovės dokumentacijos nerasta akto ar kitos formos dokumento / dokumentų, kurių pagrindu ieškovė iš atsakovės priėmė paslaugų atlikimą pagal minimą sutartį. Tai nustačius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 66 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis, nemokumo administratorė kreipėsi į atsakovę, prašydama pateikti aktą / aktus ar kitos formos dokumentą / dokumentus, kurių pagrindu atsakovė perdavė, o ieškovė priėmė paslaugų atlikimą pagal 2016 m. rugsėjo 5 d. konsultavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. BAVI-16/09/05. Atsakovė atsakymo į nemokumo administratorės prašymą nepateikė. Ieškinys buvo pateiktas laikantis pozicijos, kad ginčijamais sandoriais 33 000 Eur ieškovės lėšos perleistos atsakovės naudai be pagrindo. Ieškovė ginčijamu lėšų perleidimo be pagrindo sandoriu įvykdė akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingą, priešingą ieškovės veiklos tikslams sandorį, neatitinkantį sąžiningos ir protingos veiklos standartų. Atsakovė nesuteikė ir neperdavė ieškovei paslaugų, už kurias gavo 33 000 Eur apmokėjimą, o ginčijami sandoriai sudaryti tik sukuriant formalų pagrindą perleisti ieškovės lėšas atsakovei, todėl ginčijami sandoriai pripažinti negaliojančiais šiems sandoriams esant ir tariamiems teisiniu pagrindu (CK 1.86 straipsnis). Ieškovė pateikė įrodymus esant įstatymo nustatytai sąlygų visumai nuginčyti atsakovės naudai ieškovės lėšų perleidimo sandorį CK 1.82 straipsnio pagrindu, o tuo pagrindu taikytinos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl restitucijos taikymo. Abejoti 33 000 Eur sumokėjimo už konsultavimo paslaugas pagrįstumu leidžia ir informacija apie ieškovės vykdytą veiklą tiek atsižvelgiant į ieškovės vykdytos veiklos mastą, tiek aktuliu periodu vykdytų konkrečių projektų faktines aplinkybes. Dublike papildomai nurodė, kad 39 930 Eur vertės paslaugas ieškovei tariamai suteikusi ir 33 000 Eur lėšas už jų suteikimą gavusi atsakovė ir su atsiliepimu nepateikė jokių duomenų apie tokių „konsultavimo paslaugų“ teikimą ieškovei – nei akto, kurio pasirašymas sutartyje nustatytas mokėjimo už paslaugas pagrindu, bei kokių nors kitų duomenų apie realų paslaugų (su)teikimą ieškovei. Atsakovė su atsiliepimu nepateikia jokių paaiškinimų, kodėl nepateikia jokių duomenų, kurie bent netiesiogiai patvirtintų kokių nors paslaugų suteikimą ieškovei tokiai ženkliai sumai. Atsakovės pozicija dėl paslaugų priėmimo–perdavimo akto surašymo ir pateikimo neprivalomumo nepaneigia atsakovės pareigos turėti bei pateikti įrodymus apie tokių paslaugų faktinį suteikimą. Atliekant darbus ūkininkui I. G. ieškovė buvo tik darbų subrangovas – atliko tik statybos darbus, t. y. ieškovė statybos darbus atliko pagal pateiktas užduotis. Jei minimame objekte ir buvo kokių nors „konsultavimo paslaugų“ poreikis, ieškovė neprisiėmė pareigų vykdyti projekto priežiūros apimties veiklos. Nors nei darbų atlikimas, nei atliktinų darbų vertė I. G. ūkyje jokia apimtimi neįrodo „konsultacinių paslaugų“ ieškovei poreikį, o tuo pačiu ir tokių paslaugų suteikimą iš atsakovės pusės, pasisakytina, kad nors pagal 2016 m. liepos 21 d. statybos darbų subrangos sutartį Nr. 2170, kurios pagrindu ieškovė vykdė darbus ūkininko I. G. ūkio objekte, ieškovės atliktinų statybos darbų vertė sudarė 1 570 012,35 Eur, faktiškai darbų atlikta už ženkliai mažesnę sumą (633 069,04 Eur be PVM) (620 069,04 Eur +13 000 Eur). Ši aplinkybė su byla susijusi tik tiek, kad 33 000 Eur (+ PVM) suma už „konsultavimo paslaugas“ būtų akivaizdžiai neadekvati, net jei „konsultavimo paslaugos“ būtų realiai teiktos. Šiame projekte dalyvavo dar vienas „konsultantas“ – UAB „Arvi kalakutų fermos“ – tariamai suteikęs konsultacijų, už kurias ieškovė sumokėjo 150 000 Eur. Sandorio ginčijimas jo pripažinimo tariamu teisinis pagrindas taikomas nepriklausomai nuo to, ar tokio sandorio šalis ieškinio pateikimo metu yra ar tapo nemoki. Šiuo pagrindu ginčijami sandoriai ir įmonių, kurių finansinė padėtis yra ir itin gera, kurioms tariamo sandorio pasekmės neturėjo ženklios neigiamos įtakos finansinei padėčiai.
Atsiliepimas
3. Atsakovė VšĮ BALTIJOS AGROSERVISO INSTITUTAS atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 5 d. atsakovė ir ieškovė sudarė konsultavimo paslaugų teikimo sutartį, Nr. BAVI-16/09/05, kuria atsakovė įsipareigojo ieškovei suteikti reikalingas konsultavimo paslaugas, susijusias su kalakutų fermų technologinės įrangos diegimu, o ieškovė įsipareigojo paslaugas priimti ir už jas atsiskaityti. Šalys susitarė, kad teikiamų paslaugų kaina yra fiksuota, t. y. 33 000 Eur už vienerius metus teikiamų paslaugų (arba 2 750 Eur už vieną mėnesį teikiamų paslaugų). Atsakovė savo pareigas pagal sutartį vykdė tinkamai, todėl 2016 m. spalio mėnesį ieškovė šalių sutartą sumą sumokėjo atsakovei. Sutartis buvo sudaryta daugiau nei prieš du metus iki bankroto bylos iškėlimo ieškovei, todėl teigti, kad sutarties sudarymas turėjo įtakos ieškovės nemokumui, nėra jokio pagrindo. Šiuo konkrečiu atveju nėra įrodyta, jog egzistuoja atsiliepimo 18 punkte teisiškai reikšmingų aplinkybių visuma, todėl nėra pagrindo pripažinti sutartį negaliojančia, kadangi ieškinys yra grindžiamas tik prielaidomis ir deklaratyviais teiginiais, o ne įrodymais. Ieškovė vykdė rangos darbus įgyvendinant ūkininko I. G. ūkio, kalakutų fermų ūkio, plėtros projektą. Atsakovės turimais duomenimis, ūkininkas I. G. atliko ūkio plėtrą, kurios vertė siekia 1 226 662 Eur be PVM. Minėto ūkio plėtra apėmė ir naujų fermų pastatų statybą bei įrengimą. Įgyvendinant ūkio plėtros projektą, rangos darbus atliko ieškovė. Kadangi buvo statomi specifiniai statiniai – fermos kalakutų auginimui, tinkamam rangos darbų atlikimui reikėjo specifinių žinių. Būtent dėl šios priežasties, atsakovė ir ieškovė sudarė ginčijamą sutartį, kurios pagrindu atsakovė, kaip subjektas turintis reikiamų žinių ir patirties įrenginėjant tokios paskirties statinius, ieškovei teikė konsultacines paslaugas. Duomenimis, kokio masto darbus ieškovė atliko įgyvendinant minėto ūkio plėtrą, atsakovė nedisponuoja. Paslaugų priėmimo–perdavimo akto surašymas nėra privaloma sąlyga, kurią įvykdžius, ieškovė turėjo atsiskaityti su atsakove. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė tinkamai, ieškovė sumokėjo sutartą sumą ir be paslaugų priėmimo–perdavimo akto surašymo, kadangi šalys taip susitarė bei nei viena iš šalių tokiam sutarties pakeitimui neprieštaravo. Atsakovės nesąžiningumas ieškinyje grindžiamas tik prielaidomis ir deklaratyviais teiginiais. Ieškovei nepaneigus kitos sandorio šalies sąžiningumo prezumpcijos, privataus asmens sudarytas sandoris negali būti pripažintas negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu. Atsakovės vertinimu, ieškovė nesąžiningumo aplinkybes įrodinėja tik vardindama su ieškiniu pateiktų dokumentų turinį ir interpretuodama juos jai naudinga linkme, tačiau faktinės ieškovės padėties bei tikrųjų jos siekių neanalizuoja. Triplike papildomai nurodė, kad iš teismui pateiktų elektroninių laiškų matyti, jog atsakovė ir UAB „Arvi kalakutų fermos“ aktyviai dalyvavo koordinuojant fermų statybos projektą ir teikė pagalbą ieškovei.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. spalio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, pripažino niekine ir negaliojančia 2016 m. rugsėjo 5 d. konsultavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. BAVI-16/09/05, pripažino negaliojančia atsakovės 2016 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą BAI Nr. 16/117, pripažino negaliojančiu 2016 m. spalio 6 d. ieškovės mokėjimą atsakovei 33 000 Eur sumai, taikė restituciją ir priteisė iš atsakovės 33 000 Eur bei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo 33 000 Eur sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė iš atsakovės valstybei 830 Eur sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą.
5. Teismas sprendė, kad pagal bendrąsias materialiųjų įstatymų taikymo laiko atžvilgiu taisykles nagrinėjamoje byloje taikytinos ginčijamų sandorių sudarymo metu – 2016 m. rugsėjo 5 d. – 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (2001 m. kovo 20 d. Nr. IX-216) (toliau – ĮBĮ) nuostatos.
6. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ginčijamus sandorius sudarė privatus juridinis asmuo, kurio veiklos tikslas yra pelno siekimas (ribotos turtinės atsakomybės juridinis asmuo), prekyba, gamyba, paslaugos.
7. Teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad įgyvendinant ūkininko I. G. ūkio plėtros projektą, ieškovė buvo tik darbų pagal 2016 m. liepos 21 d. subrangos sutartį, kurios darbų apimtys apibrėžtos sutarties 2.1. punkte vykdytoja, o būtent jai pavesti atlikti statybos darbai su technologiniais įrengimais ir jų montavimo darbais, dangos ir privažiavimų, lauko tinklų darbais.
8. Teismas vertino, kad atsakovės nurodytų paslaugų suteikimas neatskleidžiant jų turinio, pagrįsto konkrečiais konsultavimo darbais, yra formalus ir vertintinas kaip atsakovės gynyba.
9. Teismas pritarė ieškovės pateiktiems argumentams, kad atsakovės nurodytos paslaugos yra atitinkamos kvalifikacijos ir atestacijos reikalaujančių veiksmų vykdymas, bei nurodė, jog atsakovė taip ir nepateikė jokių įrodymų dėl tokio, juridinio/techninio pobūdžio veiksmų vykdymo, o tokios, dokumentų neteikimo apie suteiktas paslaugas situacijos tikėtinu paaiškinimu yra tai, kad tariamai atliktų paslaugų techninis pobūdis apribojo atsakovės galimybes pateikti netikrus (suklastotus, paslaugų suteikimą imituojančius) dokumentus, nes kaip ir procesiniuose dokumentuose nurodė atsakovės atstovas, įgyvendinant I. G. kalakutų fermų ūkio plėtros projektą, buvo teikiamos įvairios ataskaitos Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos.
10. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovės atstovas nurodė teismui, jog su Nacionalinės mokėjimo agentūros saugoma minėto projekto medžiaga turi būti ir įrodymai, patvirtinantys atsakovės ieškovei teiktų konsultacinių paslaugų faktą, tam teismas išdavė liudijimą, bet atstovas atsakovės teismui šios medžiagos nepateikė nurodęs, kad ji nėra teisiškai reikšminga bylai.
11. Teismas konstatavo, kad tik iš atliktų darbų akto, kuriuos atliko ieškovė kaip subrangovas, negalima daryti išvados, jog atsakovė suteikė ieškovei darbų atlikimui reikalingas konsultacines paslaugas.
12. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovė ginčo sutartį interpretuoja gynybai naudinga linkme, pagal ginčo sutarties 8.2 punktą šalys pakeitimus turi sudaryti raštu, tokio sutarimo byloje nėra, kas taip pat patvirtina jos nesąžiningumą; be to, teismas sutiko su ieškovės atstovo pozicija, kad jei atsakovė teikė ieškovei kokios nors formos išvadas dėl darbų vykdymo, normaliomis aplinkybėmis atsakovė turėjo išsaugoti ir pateikti duomenis apie tokios didelės vertės paslaugų teikimą.
13. Teismas padarė išvadą, kad ginčijami sandoriai prieštarauja ieškovės, kaip juridinio asmens, tikslams.
14. Teismo vertinimu šalių sudarytu sandoriu galimai buvo siekiama kitų nei sandoryje nurodytų tikslų, susijusių su ūkininko I. G. kalakutų fermų ūkio plėtros finansavimui skirtų lėšų įsisavinimu.
15. Teismas dėl šalių pateiktų procesinių dokumentų, susijusių su civiline byla Nr. e2-1291-413/2020, pasisakė tik tuo aspektu, kad ūkininkas I. G. yra susijęs su „ARVI“ grupės akcininkais, o atsakovė viešai prieinamais duomenimis ginčo laikotarpiu priklausė „ARVI“ grupei, kurios 100 procentų valdo UAB „Vyrja“, priklausanti UAB „ARVI“ ir Ko.
16. Teismas pažymėjo, kad ginčijamos konsultavimo sutarties 8.2. punktu šalys išreiškė valią, sutartį papildyti, pakeisti raštišku šalių sutikimu, tokio sutikimo atsakovė nepateikė, todėl teismas atmetė atsakovės atstovo argumentus kaip nepagrįstus dėl šalių žodinės valios keisti ginčo sutarties sąlygas, ką jau teismas šioje byloje vertino ir kaip atsakovės nesąžiningumą.
17. Teismas sprendė, kad šalių sutarties nuostatos iš esmės atitiko atlygintinų paslaugų teikimo sutarties teisinį reglamentavimą.
18. Teismas konstatavo, kad šalys sutartyje aptartos atsiskaitymo už suteiktas paslaugas tvarkos nesilaikė.
19. Teismas nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką ieškovė turi įrodyti sutarties tariamumą, o realų ginčijamo sandorio vykdymą – atsakovė.
20. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės pateikti elektroniniai laiškai nepatvirtina atsakovės nurodytų aplinkybių dėl ginčo sandorių realumo, bei pažymėjo, jog tik maža jų dalis yra lietuvių kalba, tačiau atsakovė, atstovaujama atstovo advokato, žinodama, kad procesas vyksta lietuvių kalba, pasirinko tokį gynybos būdą, pateiktų laiškų neversdama į lietuvių kalbą.
21. Teismo vertinimu 2016 m. liepos 25 d. inžinerinių konsultavimo paslaugų statyboje teikimo sutartis Nr. AKF-16/07/25 ir 2016 m. spalio 26 d. bendradarbiavimo sutartis, Nr. AKF-BAVI-16/10/26 nepaneigia ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių dėl negaliojančių sandorių, o šių sutarčių pateikimas į bylą vertintinas kaip atsakovės nepagrįsta gynyba.
22. Teismas konstatavo, kad tikroji šalių valia neatitiko išoriškai deklaruojamų Konsultavimo sutarties tikslų, o sutarties pagrindinis tikslas buvo susijęs su ūkininko I. G. kalakutų fermų ūkio plėtros finansavimui skirtų lėšų įsisavinimu.
23. Teismas nurodė, kad pripažinus ieškovės ieškinio reikalavimą dėl sandorių negaliojimo CK 1.82 ir 1.86 straipsnio pagrindais, taikytina CK 1.80 straipsnio 2 dalis ir ieškovei grąžintina 33 000 Eur, sumokėtų pagal 2016 m. spalio 6 d. pavedimą, grąžinant šią sumą į bendrą ieškovės turto mastą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
24. Apeliaciniu skundu atsakovė VšĮ BALTIJOS AGROVERSLO INSTITUTAS prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
24.1. Teismo išvada, kad ginčo sutarties pagrindu atsakovė ieškovei jokių paslaugų nesuteikė, padaryta tinkamai neįvertinus visų byloje esančių įrodymų.
24.2. Žodis „Saudosta“ figūruoja iš esmės visuose teismui teiktuose elektroniniuose laiškuose, o naudojant terminą „rangovas“, susirašinėjimo dalyviai turėjo omenyje UAB „Saudosta“.
24.3. Teismo posėdžio metu, ieškovės atstovas iš esmės patvirtino, jog buvęs UAB „Saudosta“ vadovas patikino, kad ginčo sutarties pagrindu konsultacijos ieškovei buvo teikiamos, tačiau nėra išlikusių tai patvirtinančių rašytinių įrodymų. Atsakovė mano, kad dėl šios priežasties, administratorė ir nereikalavo kviesti liudyti buvusio ieškovės vadovo.
Atsiliepimas
24.4. Atsakovė, nesutikdama su teismo išvada, jog į bylą pateiktos atsakovės ieškovei išrašytos 2018 m. sausio 30 d. Nr. 173 ir 2018 m. vasario 26 d. Nr. 177 PVM sąskaitos faktūros nepatvirtina prekių tinkamo pristatymo, nurodo, kad šių sąskaitų neapmokėjimo faktas nepatvirtina medienos nepristatymo ieškovei aplinkybių, kadangi šios sąskaitos it neturėjo būti apmokėtos pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas.
24.5. Faktas, jog nėra išlikę rašytinių įrodymų apie ieškovei suteiktų konsultacijų apimtį, nesudaro pagrindo daryti pagrįstą išvadą, kad tokios konsultacijos ieškovei iš vis nebuvo teikiamos, juolab, kad teismui buvo paaiškintos priežastys, dėl kurių tokių įrodymų nėra (t. y. dėl to, jog sutarties šalis siejo pasitikėjimo santykiai).
24.6. Buvo pateikti ir turimi įrodymai apie konsultacijų teikimą, tačiau pirmosios instancijos teismo jie buvo nepagrįstai įvertinti kaip nepagrindžiantys atsakovės posėdžių metu pateiktų paaiškinimų.
24.7. Byloje turėjo būti apklaustas ir ginčijamo sandorio sudarymu metu buvęs UAB „Saudosta“ vadovas, kadangi administratorė „remiasi tik jai perduota dokumentacija“, o teismui nepakakus atsakovės teiktų paaiškinimų, siekiant atskleisti visas bylos aplinkybes, turėjo būti apklausta ir kita sutartį sudariusi šalis, kadangi tokio pobūdžio bylose yra itin svarbu nustatyti objektyvią tiesą.
25. Ieškovė BUAB „Saudosta“ pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
25.1. Visiškai nepagrįsti yra apeliantės argumentai, kad ieškovės realiai atliktų darbų aktas (S001-A003) dėl jame konkrečiai nurodomų ieškovės realiai atliktų ir perduodamų užsakovui darbų įrodo, jog apeliantė suteikė ieškovei konsultacines paslaugas atsakovei darant prielaidą, kad į akte nurodomas sumas neabejotinai įskaičiuotos ir konsultavimo paslaugos, kurias atsakovė ieškovei teikė ginčo sutarties pagrindu.
25.2. Sprendime nurodomos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovė nebuvo prisiėmusi įsipareigojimų spręsti auginimo įrangos ir jos dokumentacijos klausimus. Kadangi ieškovė nebuvo prisiėmusi minėtų įsipareigojimų, ieškovei neegzistavo poreikis, kad kas nors ieškovei atstovautų derinant sutarties sąlygas su trečiaisiais asmenimis dėl įrangos įsigijimo. Apeliantė procese net nesugebėjo pateikti paaiškinimų, kokias konsultacijas tariamai suteikė, tad nustatinėti, ar kas nors duodavo ieškovės tuometiniam vadovui nurodymus pasirašinėti dokumentus byloje nebuvo ir nėra poreikio. Ieškovė sutartiniuose santykiuose veikė vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu ir šio įstatymo pagrindu priimtais savo įstatais, o tokie teisėti santykiai negalėjo numatyti teisės nurodinėti ieškovės vadovui pasirašinėti ieškovės dokumentus kieno nors nurodymu.
25.3. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas pripažino, kad sutarties vykdymą patvirtinančių rašytinių įrodymų nėra. Apeliantė ir apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kas paslaugų suteikimą patvirtina apmokėjimas ir elektroniniai laiškai. Apeliantės nurodomų elektroninių laiškų turinys niekaip nepagrindžia apie kokių nors paslaugų kokiai nors sumai suteikimą ieškovei.
Šalies argumentai
25.4. Apeliantės teiginiai, kad ieškovės atstovas tariamai patvirtino buvusiam vadovui patvirtinus, jog ginčo sutarties pagrindu konsultacijos ieškovei buvo teikiamos, vertintini kaip klaidinantis, desperatiškas manipuliavimas faktais, nurodant tai, ko byloje nėra.
25.5. Apeliantę procese atstovavo ir atstovauja profesionalus teisininkas (advokatas), tad šioje byloje apeliantė negali remtis net deklaratyviu nežinojimu savo procesinės teisės pačiai apeliantei prašyti teismo byloje apklausti asmenį, kuris, ginčo šalies (apeliantės) nuomone, gali suteikti svarbios informacijos teisingam bylos išnagrinėjimui. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo bylos iš esmės neužtikrinęs apeliantės teisės į įrodymų išreikalavimą net suteikiant teismo liudijimą. Tokioje situacijoje akivaizdu, kad teismas nebuvo šališkas ir tikėtinai būtų tenkinęs ir apeliantės prašymą dėl asmens apklausos. Pačiai apeliantei nepasinaudojus jos turėta procesine teise, apeliacinio skundo pagrindas, kad tokia teise nesinaudojo kita ginčo šalis, yra niekinis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
26. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
27. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
28. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė VšĮ BALTIJOS AGROVERSLO INSTITUTAS (sutartyje – paslaugų tiekėjas, toliau – atsakovė arba apeliantė) ir ieškovė UAB (dabar – bankrutavusi UAB) „Saudosta“ (sutartyje – klientas, toliau – ieškovė) 2016 m. rugsėjo 5 d. sudarė Konsultavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. BAVI-16/09/05 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo suteikti reikalingas konsultavimo paslaugas, susijusias su kalakutų fermų technologinės įrangos diegimu, ieškovė įsipareigojo priimti tokias paslaugas bei atsiskaityti už jas (Sutarties 1.1 punktas). Ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovei fiksuotą atlygį, kuris sudaro 33 000 Eur be PVM (Sutarties 4.1 punktas). Atlygis atsakovei, nurodytas šalių pasirašytame Paslaugų suteikimo akte, sumokamas per 60 dienų nuo sąskaitos ir pasirašyto akto gavimo, nebent šalys sutartų kitaip (Sutarties 4.2 punktas). 2016 m. spalio 6 d. pavedimu ieškovė atsakovei pervedė 33 000 Eur avansą. 2016 m. gruodžio 31 d. atsakovė išrašė ieškovei PVM sąskaitą serija BAI Nr. 16/117 39 930 Eur sumai, paslaugos pavadinimą nurodant „Už konsultacines paslaugas sut. BAVI-16/09/05, technologinės įrangos diegimas“. Nemokumo administratorius pareikštu ieškiniu ginčija 2016 m. rugsėjo 5 d. Konsultavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. BAVI-16/09/05, VšĮ BALTIJOS AGROVERSLO INSTITUTO išrašytą 2016 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą serija BAI Nr. 16/117 ir 2016 m. spalio 6 d. BUAB „Saudosta“ mokėjimą VšĮ BALTIJOS AGROVERSLO INSTITUTUI 33 000 Eur sumai CK 1.82 ir 1.86 straipsnių pagrindais. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai. Atsakovė su tokiu teismo sprendimu nesutinka.
29. Teisėjų kolegija pažymi, kad nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019). Taigi apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apelianto prašymas) bei apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).
30. Apeliaciniame skunde iš esmės yra keliamas netinkamo byloje esančių įrodymų vertinimo klausimas.
31. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).
32. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad į atliktų darbų akte S001-A003 nurodytą 272 641,71 Eur sumą neabejotinai yra įskaičiuotos ir konsultavimo paslaugos, kurias atsakovė ieškovei suteikė ginčo sutarties pagrindu.
33. Nagrinėjant bylą nustatyta, kad 2016 m. liepos 21 d. tarp UAB „Montavis“ (sutartyje – rangovas) ir ieškovės UAB „Saudosta“ (sutartyje – subrangovas) buvo sudaryta Statybos darbų subrangos sutartis Nr. 2170 (toliau – Subrangos sutartis) (užsakovas – I. G. ūkis). Šia sutartimi ieškovė (sutartyje – subrangovas) įsipareigojo per sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą savo jėgomis, medžiagomis, rizika ir atsakomybe parengti: kalakutų auginimo fermos (18 m x 80 m) statybos darbų su technologiniais įrengimais (skirtais kalakutų auginimui) ir jų montavimo darbais; kalakutų auginimo fermos (18 m x 110 m) statybos darbų su technologiniais įrengimais (skirtais kalakutų auginimui) ir jų montavimo darbais; dangos ir privažiavimų, lauko tinklų Darbo projektą, atlikti ir perduoti darbus kaip numatyta sutartyje bei ištaisyti defektus, o UAB „Montavis“ (sutartyje – rangovas) įsipareigojo sudaryti subrangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, sutartyje numatyta tvarka priimti darbų rezultatą ir sumokėti subrangovui sutarties kainą (sutarties 2.1 punktas). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Subrangos sutarties 1 punkte yra pateikiamas darbų, rangovo personalo, subrangovo, užsakovo personalo sąvokų apibūdinimas, tačiau pačios sutarties 4 dalyje reglamentuotos užsakovo teisės, pareigos ir atsakomybė, 5 dalyje – rangovo teisės, pareigos ir atsakomybė, o 9 dalyje – sutarties kaina ir apmokėjimas – darbų rezultatų priėmimas ir apmokėjimas numatytas tarp rangovo ir subrangovo. Išanalizavęs ir įvertinęs Subrangos sutarties sąlygas, o taip pat ūkininko I. G. Kalakutų fermų ūkio plėtros 2015 m. verslo plano nuostatas, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė buvo tik darbų pagal 2016 m. liepos 21 d. subrangos sutartį, kurios darbų apimtys apibrėžtos sutarties 2.1 punkte, vykdytoja, o būtent jai pavesti atlikti statybos darbai su technologiniais įrengimais ir jų montavimo darbais, dangos ir privažiavimų, lauko tinklų darbais.
34. Pagal Subrangos sutarties 9.1 punktą, sutarties objekto kaina yra 1 570 012,35 Eur su PVM. Atliktų darbų aktu S001 – A003 2017 m. sausio 31 d. rangovas UAB „Saudosta“ užsakovui UAB „Montavis“ (taip nurodyta atliktų darbų akte) perdavė atliktų bendrastatybinių darbų, kurių bendra vertė su PVM 382 365,51 Eur. Šiame atliktų darbų akto 78 (143 - 65 = 78) pozicijose yra konkrečiai nurodyti ieškovės atlikti ir UAB „Montavis“ perduoti darbai, tačiau nieko neužsiminta apie tai, kad į šiuos darbus yra įskaičiuota ir apeliantės suteiktų konsultacinių paslaugų vertė (kaina). Kita vertus, tam, kad apeliantės suteiktos konsultavimo paslaugos galėtų būti įskaičiuotos į ieškovės atliktų darbų aktus, pirmiausia šios paslaugos turėjo būti perduotos apeliantės ieškovei Sutarties 4.2 punkte nustatyta tvarka, tačiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovė teismui nenurodė, nei dėl kokios technologinės įrangos montavimo buvo teiktos konsultacijos, nei kokie darbuotojai jas suteikė, kad teismas galėtų šias aplinkybes patikrinti, atsakovė tik nurodė, kad ginčo sandoriai sudaryti prieš daugiau kaip 3 metus, darbuotojai pasikeitė. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės kaip subrangovo atliktų darbų aktas neįrodo atsakovės suteiktų konsultacinių paslaugų.
35. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovės į bylą pateiktų elektroninių laiškų kopijos patvirtina, jog Sutarties pagrindu ieškovė buvo konsultuojama, jai buvo duodami nurodymai. Apeliantės nuomone, jos pateikti elektroniniai laiškai įrodo, kad konsultavimo paslaugos ieškovei vis tik buvo teikiamos. Žodis „Saudosta“ figūruoja iš esmės visuose teismui teiktuose elektroniniuose laiškuose, o naudojant terminą „rangovas“, susirašinėjimo dalyviai turėjo omenyje UAB „Saudosta“.
36. Atmesdama šiuos argumentus kaip nepagrįstus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad be Sutarties, kuri yra šios bylos nagrinėjimo dalykas, 2016 m. liepos 25 d. ieškovė ir UAB „Arvi kalakutų fermos“ sudarė inžinerinių konsultavimo paslaugų statyboje teikimo sutartį, Nr. AKF-16/07/25, kuria UAB „Arvi kalakutų fermos“ įsipareigojo ieškovei suteikti inžinerinių konsultavimo paslaugų statyboje paslaugas. Abi aukščiau nurodytos sutartys buvo sudarytos įgyvendinant tą patį projektą. VšĮ BALTIJOS AGROVERSLO INSTITUTO ir UAB „Arvi kalakutų fermos“ 2016 m. spalio 26 d. sudarė bendradarbiavimo sutartį, Nr. AKF-BAVI-16/10/26, kuria susitarė bendradarbiauti teikiant inžinerinių konsultavimo paslaugas statyboje ir konsultavimo paslaugas, susijusias su kalakutų fermos technologinės įrangos diegimu, ieškovei. Taip pat šalys sutarė, kad įgyvendinant bendrus tikslus, santykiuose su UAB „Saudosta“ (t. y. ieškove) atstovaus VšĮ BALTIJOS AGROVERSLO INSTITUTAS, o reikalingus darbus atliks UAB „Arvi kalakutų fermos“. Todėl, viena vertus, atsakovės kartu su tripliku pateikti elektroniniai laiškai lietuvių kalba nepatvirtina, kad susirašinėjimas tarp šalių vyko atsakovei teikiant konsultacines paslaugas pagal Sutartį. Kita vertus, elektroniniai laiškai, kuriuose kalbama dėl depozito, pavedimo, mokėjimo už įrangą, susitikimo organizavimo aptarti galimybes dėl vieno ciklo (paukščių atvežimo sausio 3 d.) panaikinimo, taip pat svarbių bankinių ir užsakymo klausimų, auginimo įrangos ir jos dokumentacijos klausimų, niekaip nepatvirtina atsakovės aiškinimo, kad pagal Sutartį ieškovei ji suteikė šias paslaugas: organizavo pradinių duomenų surinkimą projektavimui; parengė gamybos technologines schemas; parinko technologinę įrangą, pastatų konstrukcijas; konsultavo ieškovę technologinės įrangos parinkimo (tiekėjų apklausų organizavimo bei vykdymo) klausimais; konsultavo ieškovę technologinės įrangos išdėstymo bei montavimo objekte klausimais. Ir trečia, apeliantė nepagrįstai sureikšmina atskirus žodžius ar žodžių fragmentus, teikdama pirmenybę savo pozicijai, tačiau to nepakanka išvadai, kad elektroniniai laiškai patvirtina suteiktų konsultavimo paslaugų pagal Sutartį faktą. Todėl pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad elektroniniai laiškai nepatvirtina atsakovės nurodytų aplinkybių dėl ginčo sandorių realumo.
37. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės ieškovei suteiktų konsultacijų fakto, apimties nepatvirtina ir ieškovės atliktas apmokėjimas. Kaip jau minėta, pagal Sutarties 4.2. punktą atlygis paslaugų teikėjui, nurodytas šalių pasirašytame paslaugų suteikimo akte, sumokamas per 60 dienų nuo sąskaitos ir pasirašyto akto gavimo, nebent šalys susitartų kitaip. Atsakovė 2016 m. spalio 6 d. atliko avansinį mokėjimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodė, kad nors į bylą pateikta, jog 2016 m. spalio 6 d. ieškovė atsakovei pervedė 33 000 Eur avansą, atsakovė 2016 m. gruodžio 31 d. išrašė PVM sąskaitą serija BAI Nr. 16/117 39 930 Eur sumai už konsultacines paslaugas sut. BAVI-16/09/05, technologinės įrangos diegimas, tačiau atsakovė apmokėjimo nesieja su paslaugų teikimo aktu, nurodydama, kad apmokėjimas sietinas su tinkamu darbų atlikimu. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl sąskaitų faktūrų įrodomosios galios, teiktų konsultacijų įrodinėjimo, neatitinka kasacinio teismo formuojamos teisminės praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-219/2020). Net ir jokiu materialiu rezultatu neišreikštos paslaugos (pvz., konsultacinės) negali panaikinti atsakovei tenkančios pareigos pagrįsti realų paslaugų teikimą, o rėmimasis vien PVM sąskaitomis faktūromis ir jų apmokėjimo faktu neturėtų būti laikomas pakankamu. Pagal kasacinio teismo praktiką, išrašytos ir apmokėtos PVM sąskaitos faktūros savaime nepatvirtina sandorio realaus vykdymo – PVM sąskaitos faktūros teismui neturi iš anksto nustatytos galios (CPK 185 straipsnio 2 dalis), tai tik viena iš įrodinėjimo priemonių, todėl realių sutartinių santykių buvimo, sandorio vykdymo faktas įrodinėjamas kitomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-686/2015).
38. CPK 12 ir 178 straipsniuose įtvirtinta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ši norma numato proceso šalių įrodinėjimo naštos (lot. onus probandi) paskirstymo taisyklę, pagal kurią įrodinėti turi tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, suformuotoje aiškinant ir taikant nurodytas normas, nuosekliai akcentuojama, kad neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015; 2017 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-969/2017, ir kt.).
39. Tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde atsakovė iš esmės pripažįsta, kad Sutarties vykdymą patvirtinančių kitų rašytinių įrodymų, be jau aptartų elektroninių laiškų ir atlikto apmokėjimo, nėra.
40. Išklausytas 2020 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdžio garso įrašas nepatvirtina atsakovės apeliacinio skundo argumentų, kad teismo posėdžio metu ieškovės atstovas iš esmės patvirtino, jog buvęs UAB „Saudosta“ vadovas patikino, kad ginčo Sutarties pagrindu konsultacijos ieškovei buvo teikiamos, tačiau nėra išlikusių tai patvirtinančių rašytinių įrodymų. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė iš esmės teisingai nurodo, kad atsakovė desperatiškai manipuliuodama faktais nurodė tai, ko byloje nėra.
41. Apeliantė, kuri kilus teisminiam ginčui dėl Sutarties vykdymo, privalo pateikti įrodymus dėl Sutarties vykdymo (nutarties 38 pastraipa, CK 6.722 straipsnis), pati turėjo pasinaudoti procesine teise teikti prašymus apklausti liudytoju Sutarties sudarymo metu buvusį ieškovės vadovą, o ne apeliuoti į tai, kad šis asmuo gali suteikti svarbios informacijos teisingam bylos išnagrinėjimui, tačiau byloje nebuvo apklaustas. Šioje vietoje tikslinga pažymėti, kad byloje atsakovę atstovavo kvalifikuotas teisininkas – advokatas. Pirmosios instancijos teismas sudarė galimybę teikti papildomus įrodymus: 2020 m. birželio 9 d. teismo posėdis buvo atidėtas ir sudaryta galimybė atsakovės atstovui pateikti prašymą išduoti liudijimą rašytiniams įrodymams išreikalauti; 2020 m. birželio 10 d. atsakovės atstovui buvo išduotas liudijimas, patvirtinantis teisę iki 2020 m. rugpjūčio 3 d. gauti įrodymus iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, susijusius su visa jų turima medžiaga dėl ūkininko I. G. kalakutų fermų ūkio (ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)) plėtros projekto, tačiau atsakovės atstovas įrodymų nepateikė, nusprendęs, kad bylai reikšmingų įrodymų negauta (išklausytas 2020 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 18:55 min.). Todėl pripažintina, kad atsakovės procesinės teisės teikiant įrodymus nebuvo pažeistos.
42. Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
43. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai, nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei proceso teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
44. Netenkinus apeliacinio skundo, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš apeliantės ieškovei, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) – 1 850 Eur, kurių dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Saudosta“, juridinio asmens kodas 303246405, iš atsakovės viešosios įstaigos BALTIJOS AGROVERSLO INSTITUTO, juridinio asmens kodas 125452886, 1 850 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.