- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-06
- Bylos Nr.
- e2A-805-390/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00240-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Sostinės kreditai“
- Atsakovas
- T. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Sostinės kreditai“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Sostinės kreditai“ ieškinį atsakovui T. B. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Sostinės kreditai“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo T. B. 351,86 Eur skolą, kurią sudaro 161,75 Eur nepadengtas kreditas, 41,50 Eur pelno palūkanos, paskaičiuotos iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2024 m. sausio 3 d.), 55,05 Eur pelno palūkanos, kaip negautos pajamos, paskaičiuotos nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, t. y. nuo 2024 m. sausio 3 d. iki 2024 m. gruodžio 16 d., 14,56 Eur kompensacinės palūkanos, 79 Eur išieškojimo ikiteismine tvarka išlaidos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 22 Eur žyminį mokestį.
2. Nurodė, kad šalys 2022 m. gruodžio 16 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr.75313 (toliau – Sutartis). Sutarties specialiosiose sąlygose šalys sutarė, kad ieškovė atsakovui suteikia 200 Eur kreditą̨ 24 mėn. laikotarpiui. Bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 105,65 proc. Atsakovui tinkamai nevykdant įsipareigojimų, ieškovė Sutartį nutraukė nuo 2024 m. sausio 3 d. Ieškovė patyrė 79 Eur išlaidas UAB ,,SE7‘‘ skolą išieškant ikiteismine tvarka.
3. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2024 m. vasario 13 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovo 161,75 Eur negrąžintą kreditą, 41,50 Eur pelno (mokėjimo) palūkanas, 10,54 Eur negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties Nr. 75313 nutraukimo dienos (2024 m. sausio 3 d.) iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2024 m. vasario 13 d.), 74 proc. dydžio metines negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2024 m. vasario 14 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2024 m. gruodžio 16 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurios pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui (2024 m. gruodžio 16 d.) negali viršyti 44,51 Eur sumos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (213,79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. sausio 22 d.) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo ir 13,42 Eur žyminį mokestį. Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmetė. Pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2022 m. gruodžio 16 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 75313 specialiosiose sąlygose įtvirtintą nuostatą, numatančią, kad, sutarties įvykdymo terminui suėjus, kreditorius įgyja teisę reikalauti 18,25 proc. dydžio kompensuojamųjų palūkanų nuo nepadengtos kredito sumos iki visiško kredito sumos grąžinimo („Pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais mokamos Netesybos ir palūkanos“).
5. Teismas, atlikęs formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą, nusprendė, kad ieškovė (kreditorė) suteikė atsakovui vartojimo kreditą, tačiau atsakovas savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų iš dalies nevykdė, dalies gauto kredito negrąžino, todėl laikomas pažeidusiu prievolę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovui nepateikus prieštaravimų dėl ieškinio reikalavimų ir/ar įrodymų, patvirtinančių, kad visas kreditas yra padengtas, priteisė ieškovei iš atsakovo 161,75 Eur negrąžintą kredito sumą, iki Sutarties nutraukimo dienos (2024 m. sausio 3 d.) paskaičiuotas mokėjimo (pelno) 41,50 Eur palūkanas.
6. Teismas nusprendė tenkinti ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo iš dalies, ieškovei priteisiant negautas pajamas (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų forma) už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2024 m. sausio 3 d.) iki šio teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2024 m. vasario 13 d.), kurių suma yra 10,54 Eur (pagal Sutarties mokėjimo grafiką), taip pat 74 proc. dydžio metines negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2024 m. vasario 14 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2024 m. gruodžio 16 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurios pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui (2024 m. gruodžio 16 d.) negali viršyti 44,51 Eur sumos.
7. Teismas pažymėjo, kad pagal Sutarties specialiosios dalies sąlygas, Sutarties įvykdymo terminui suėjus, kreditorius įgyja teisę reikalauti 18,25 proc. dydžio kompensuojamųjų palūkanų nuo nepadengtos kredito sumos iki visiško kredito sumos grąžinimo („Pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais mokamos Netesybos ir palūkanos“). Kadangi ši sąlyga pažeidžia VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, nes ja nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už Sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą (neribotas kompensacinių priemonių skaičiavimo laikotarpis), todėl ją pripažino negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 1.80 straipsnis). Todėl ieškovės reikalavimą dėl 14,56 Eur kompensuojamųjų palūkanų nuo pirmos pradelsimo mokėti dienos (2023 m. rugsėjo 17 d.) iki visiško skolos grąžinimo, taikant 0,05 procento palūkanų normą už 180 dienų laikotarpį, atmetė kaip nepagrįstą.
8. VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Todėl teismas ieškovės reikalavimo dėl 79 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo netenkino.
9. Kadangi atsakovas prievolės atsiskaityti su ieškove pagal Sutartį tinkamai nevykdė, ieškovei iš atsakovo priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (213,79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. sausio 22 d.) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
10. Ieškinį tenkinus 61 proc. (213,79 Eur (patenkintų reikalavimų suma) × 100 proc. / 351,86 Eur (ieškinyje pareikštų reikalavimų suma)), teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 13,42 Eur žyminį mokestį (22 Eur × 61 proc. / 100 proc.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB ,,Sostinės kreditai“ (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. sprendimą už akių dalyje, kuria ieškovės reikalavimas priteisti 14,56 Eur kompensacines palūkanas netenkintas, ir priimti naują sprendimą - ieškinį toje dalyje patenkinti ir priteisti 22 Eur žyminį mokestį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, netinkamai aiškino bylos aplinkybes ir netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką. Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją. Pelno palūkanos esmingai skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Dėl skirtingos aptariamų palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti mokėjimo palūkanų už naudojimąsi paskolintais pinigais, o kompensuojamųjų palūkanų – už prievolės įvykdymo termino praleidimą.
11.2. Pagal teismų praktiką, tuo atveju, jei šalys sutartimi susitarė dėl atitinkamo dydžio kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo iki visiško paskolos grąžinimo, ši sutarties nuostata ir iš jos kylanti sutartyje nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo prievolė išlieka ir sutartį nutraukus. Jokių kitų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą atsakovui ieškovė neprašo taikyti.
11.3. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus apie šalių rašytinį susitarimą dėl 18,25 proc. dydžio kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo už netinkamą prievolės vykdymą - šalys sutarties specialiosiose sąlygose Nr. 75313 numatė, kad pavėluotų įmokų mokėjimo atvejais mokamos kompensacinės palūkanos. Sutarties specialiosiose sąlygose numatytos 18,25 proc. kompensacinės palūkanos yra metinės palūkanos. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 14,56 Eur kompensacines palūkanas remdamasi VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nuostata, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, ne ilgiau kaip už 180 dienų laikotarpį.
12. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys).
14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl kompensacinių palūkanų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad šalys 2022 m. gruodžio 16 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr.75313. Sutarties Specialiosiose sąlygose numatyta kreditoriaus teisė reikalauti 18,25 proc. dydžio kompensuojamųjų palūkanų nuo nepadengtos kredito sumos iki visiško kredito sumos grąžinimo mokėti 18,25 proc. kompensacines palūkanas iki visiško skolos grąžinimo („Pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais mokamos Netesybos ir palūkanos“). Atsakovui laiku nevykdant įsipareigojimų pagal šalių sudarytą Sutartį, ieškovė atsakovui pateikė pretenziją, kuria įspėjo atsakovą dėl netinkamo Sutarties vykdymo pasekmių. Atsakovui į tai nesureagavus šalių sudaryta Sutartis ieškovės iniciatyva buvo nutraukta nuo 2024 m. sausio 3 d. Ieškovė, vadovaudamasi VKĮ 11 straipsnio 8 dalimi, ieškiniu prašė priteisti 14,56 Eur kompensacinės palūkanas (161,75 Eur x 0,05 proc. x 180 dienų). Pirmosios instancijos teismas 2024 m. vasario 13 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Ieškinį dalyje dėl 14,56 Eur kompensacinių palūkanų priteisimo atmetė. Pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2022 m. gruodžio 16 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. 75313 specialiose sąlygose įtvirtintą sąlygą, kad „sutarties įvykdymo terminui suėjus, kreditorius įgyja teisę reikalauti 18,25 proc. dydžio kompensuojamųjų palūkanų nuo nepadengtos kredito sumos iki visiško kredito sumos grąžinimo („Pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais mokamos Netesybos ir palūkanos“).
16. Apeliantė ginčija skundžiamo sprendimo už akių dalį, kuria teismas pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2023 m. kovo 3 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 75313 specialiųjų sąlygų nuostatą bei atmetė ieškovės reikalavimą priteisti kompensacines palūkanas. Nurodo, jog dėl skirtingos kompensuojamųjų ir pelno palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamųjų palūkanų vienu metu, be to, jos paskaičiuotos vadovaujantis VKĮ 11 straipsnio 8 dalimi.
17. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 53 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
18. Kaip pagrįstai nurodo apeliantė, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
19. Spręsdamas kompensacinių palūkanų priteisimo klausimą, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, kuri numato, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ne daugiau kaip už 180 dienų ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Kasacinis teismas yra išaiškinęs kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
20. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos, kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ribojimą. Tokiu atveju nebūtų pasiekti tiek VKĮ, tiek 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių, kuri buvo įgyvendinta Vartojimo kredito įstatymu, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
21. Įgyvendindama kasacinio teismo funkciją formuoti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką bei vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 54 punktas).
22. Apibendrinant anksčiau pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus darytina išvada, kad pelno palūkanos ir kompensuojamosios palūkanos gali būti skaičiuojamos kartu tik iki tol, kol šalis sieja paskolos sutartiniai teisiniai santykiai. Sutartį nutraukus pelno palūkanos nebeskaičiuojamos. O negautų pajamų (nuostolių) ir kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimas kartu reiškia dvigubos atsakomybės taikymą, todėl yra negalimas.
23. Nagrinėjamu atveju šalis sieję sutartiniai santykiai yra pasibaigę Sutarties nutraukimu prieš terminą, todėl ieškovei priteistina kompensuojamųjų palūkanų suma, apskaičiuotina už pradelstą prievolių vykdymo terminą iki Sutarties nutraukimo dienos. Pagal su ieškiniu teismui pateiktą kliento (duomenys neskelbtini) detalizaciją, pirma mokėti prievoles pradelsimo diena yra 2023 m. rugsėjo 17 d., o Sutartis buvo nutraukta 2024 m. sausio 3 d., atitinkamai ieškovei iš atsakovės priteistina 8,82 Eur kompensuojamųjų palūkanų (161,75 Eur x 0,05 proc. x 109 d.). Likusią kompensuojamųjų palūkanų sumą apima pirmos instancijos teismo ieškovei iš atsakovo priteista negautų pajamų (nuostolių) suma.
24. Pažymėtina, kad analogiškos praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai, kad kompensuojamosios palūkanos priteisiamos tik už terminą iki sutarties nutraukimo (Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-249-1060/2024; Panevėžio apygardos teismas 2024 m. sausio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-51-544/2024, Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-2705-643/2023 ir 2024 m. vasario 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-286-880/2024, Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. gruodžio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1010-613/2023, Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-796-1043/2024).
25. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl kompensacinių palūkanų priteisimo ir Sutarties specialiosiose sąlygose įtvirtintos nuostatos pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) pakeičiama, nustatant, kad ieškovei iš atsakovo priteisiamos 8,82 Eur kompensacinės palūkanos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tuo pačiu pakeičiant ir pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos tarp šalių.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme
26. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
27. Ieškinį patenkinus iš dalies – 63,27 proc. (222,61 Eur (patenkintų reikalavimų suma) × 100 proc. /351,86 Eur (ieškinyje pareikštų reikalavimų suma), proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovo priteistina 13,92 Eur (22 Eur x 63,27 proc.) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
28. Atsakovės apeliacinį skundą patenkinus iš dalies – 60,58 proc., iš atsakovo ieškovei priteisiama 13,33 Eur bylinėjimosi išlaidos (sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (22 Eur) dalis) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. sprendimą už akių pakeisti iš dalies ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sostinės kreditai“, juridinio asmens kodas 302513887, iš atsakovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 161,75 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt vieną eurą ir 75 ct) negrąžintą kreditą, 41,50 Eur (keturiasdešimt vieną eurą ir 50 ct) pelno (mokėjimo) palūkanas, 8,82 Eur (aštuonis eurus ir 82 ct) kompensacines palūkanas, 10,54 Eur (dešimt eurų ir 54 ct) negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties Nr. 75313 nutraukimo dienos (2024 m. sausio 3 d.) iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2024 m. vasario 13 d.), 74 proc. dydžio metines negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2024 m. vasario 14 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2024 m. gruodžio 16 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurios pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui (2024 m. gruodžio 16 d.) negali viršyti 44,51 Eur sumos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (222,61 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. sausio 22 d.) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo ir 13,92 Eur (trylika eurų ir 92 ct) žyminį mokestį.
Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau jis turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovė turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.“
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sostinės kreditai“, juridinio asmens kodas 302513887, iš atsakovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 13,33 Eur (trylika eurų 33 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.