Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-249-1060/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-02-06
Bylos Nr.: e2A-249-1060/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-53-3-01597-2023-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Agnė Vyliaudaitė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“
Atsakovas: V. J.

Kategorijos

2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.2.1Netesybos
2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-249-1060/2024Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01597-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.2.1; 2.6.10.5.1; 3.3.1.18.1 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Vyliaudaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-7528-503/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“ ieškinį atsakovui V. J. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sostinės kreditai“ (toliau – ieškovė) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. J. (toliau – atsakovas) 2 000,00 Eur skolą, 1 906,24 Eur palūkanas, 180,00 Eur kompensacines palūkanas, 195,00 Eur išieškojimo ikiteismine tvarka išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 96,00 bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad šalys 2023 m. balandžio 22 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 78785 (toliau – sutartis). Sutarties specialiosiose sąlygose šalys sutarė, kad ieškovė atsakovui suteikia 2 000,00 Eur kreditą̨. Bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 106,14 proc. Vadovaujantis sutarties 3.1.1 punktu, atsakovas įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti sutartines įmokas. Kadangi, atsakovas laiku neįvykdė savo pareigos (laiku nemokėjo sutartinių įmokų), ieškovė per skolų̨ išieškojimo bendrovę UAB „SE7“ kreipėsi į atsakovą̨ su pretenzija, kurioje nurodė, kad nesumokėjus skolos per pretenzijoje nurodytą terminą̨ sutartis bus laikoma nutraukta. Atsakovas skolos nesumokėjo, todėl sutartis buvo nutraukta nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. Kreipimosi į teismą metu atsakovo bendra skola yra 4 281,24 Eur. Šią̨ skolą sudaro: 2 000,00 Eur kreditas; 1 906,24 Eur palūkanos; 180,00 Eur kompensacinės palūkanos; 195,00 Eur išieškojimo ikiteismine tvarka išlaidos. Kadangi atsakovas iki šiol nėra sumokėjęs skolos, ieškovė gina savo teises teismine tvarka.

3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. spalio 12 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo 2 000 Eur skolą, 1 906,24 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 906,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugsėjo 11 d.) iki visiško teismo sprendimo byloje įvykdymo ir 87,59 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei, kitoje dalyje ieškinį̨ atmetė.

5. Teismas nustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė̇ paskolos (vartojimo kredito) teisiniai santykiai. Ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė̇ tinkamai, suteikė atsakovui kreditą, atsakovas prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, įmokų pagal mokėjimų tvarkaraštį nemokėjo. Sutarties 7.5 punktas suteikia teisę ieškovei reikalauti grąžinti (priteisti) visas pagal sutartį mokėtinas sumas, jei klientas daugiau kaip 60 dienų̨ pilnai nesumokėjo bent vienos įmokos arba 90 dienų̨ nesumokėjo jam priskaičiuotų delspinigių ar baudų. Atsakovas sutartyje numatytais terminais įmokų nemokėjo, todėl laikytinas pažeidusiu prievolę, dėl ko yra pagrindas priteisti ieškovei visą suteikto kredito sumą – 2 000,00 Eur.

6. Dėl sutartyje numatytų palūkanų (1 906,24 Eur), kurias sudaro 487,21 Eur pelno palūkanų̨ suma iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, 2023 m. rugpjūčio 23 d., ir 1 419,03 Eur pelno palūkanų̨ suma, kaip ieškovės negautos pajamos, palūkanų̨ suma po sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos, priteisimo teismas nurodė, kad sutartimi šalys susitarė dėl 1 906,24 Eur palūkanų̨ sumokėjimo iki sutarties pabaigos. Atsakovas nėra sumokėjęs nei vienos dalies palūkanų̨, todėl reikalavimas dėl 1 906,24 Eur palūkanų̨, kurias sudaro 487,21 Eur pelno palūkanų̨ suma iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, 2023 m. rugpjūčio 23 d., ir 1 419,03 Eur kompensacinę funkciją atliekančių̨ palūkanų̨, kaip nuostolių (negautų pajamų), priteisimo laikytas pagrįstu.

7. Dėl 180,00 Eur kompensacinių palūkanų pagal sutarties specialiąsias sąlygas, teismas nurodė, kad ieškovė prašydama priteisti 180,00 Eur kompensacinių palūkanų (netesybų), nenurodė laikotarpio nuo negrąžinto kredito sumos taikydama 5 proc. normą už̌ 180 dienų̨ (2 000,00 Eur x 0,05 proc. x 180 d.). Teismas pažymėjo, kad sutartyje šalys netinkamo sutarties vykdymo atveju susitarė̇ dėl delspinigių̨ (kurių priteisti neprašo) mokėjimo, ir ieškovės reikalavimas dėl visos pagal sutartį sulygtos palūkanų̨ sumos (pelno ir kompensuojamųjų̨ palūkanų̨, kaip nuostolių) priteisimo yra tenkinamas, todėl atsižvelgiant į tai, kad netesybų ir kompensuojamųjų̨ palūkanų̨ tikslai sutampa, teismo vertinimu neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų̨ dvigubos atsakomybės taikymą̨ skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų̨.

8. Dėl 195,00 Eur išieškojimo ikiteismine tvarka išlaidų teismas nurodė, kad ieškovė sudarė skolų išieškojimo ir administravimo ikiteismine tvarka paslaugų teikimo sutartį su UAB „SE7“. Pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalį jokios kitos netesybos ir mokesčiai už̌ vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų̨ nevykdymą̨ vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Vartojimo kredito davėjai neturi teisės taikyti papildomų skolos išieškojimo mokesčių̨, nepriklausomai nuo to, ar išieškojimą̨ vykdo pats vartojimo kredito davėjas, ar yra pasitelkiami tretieji asmenys. Šie mokesčiai yra tiesiogiai susiję̨ su vartojimo kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų̨ nevykdymu laiku, todėl papildomas jų̨ nustatymas laikytinas prieštaraujančiu VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatai.

9. Atsakovas su ieškove laiku neatsiskaitė̇, todėl ieškovės reikalavimas priteisti metines palūkanas už̌ priteistą skolos sumą patenkintas. Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei iš̌ atsakovo priteista dalis žyminio mokesčio, proporcinga patenkintų reikalavimų daliai. Iš atsakovo valstybei priteistos ir bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

II. III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. sprendimo už akių dalį, kuria ieškovės reikalavimas priteisti kompensacines palūkanas netenkintas, ir priimti naują sprendimą – šio ieškinio dalį patenkinti ir ieškovei iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

11. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai vertino, jog 1 419,03 Eur priteista pelno palūkanų̨ suma (kaip ieškovės negautos pajamos) atlieka netesybų̨ / kompensuojamųjų palūkanų funkciją. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį̨ – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių̨ ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš̌ terminą̨, sutartine teise ginamas lūkesčių̨ interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų̨ įvykdyta tinkamai. Šiuo atveju atsakovas įsipareigojo ne tik grąžinti suteiktą kreditą̨, bet ir mokėti pelno palūkanas iki sutarties termino pabaigos (iš viso 1 906,24 Eur). Tad teismas klaidingai nurodo, kad ieškovei priteisus iš atsakovo negautas pajamas (nuostolius), reikalavimas priteisti ir kompensuojamąsias palūkanas reiškia dvigubos atsakomybės taikymą. Pelno palūkanos esmingai skiriasi nuo kompensuojamųjų̨, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą̨. Pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už̌ naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už̌ pinigų skolinimą̨ sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už̌ naudojimąsi paskolos suma – palūkanas. Tuo tarpu kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos aptariamų palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu.

12. Apeliantė teigia, kad teismas klaidingai nurodo, kad šalys sutarties nutraukimo atveju sutartyje nebuvo susitarusios dėl kompensuojamųjų̨ palūkanų̨ mokėjimo. Sutarties specialiosiose sąlygose numatyta, kad sutarties įvykdymo terminui suėjus, kreditorius įgyja teisę reikalauti 18,25 proc. dydžio kompensuojamųjų̨ palūkanų̨ nuo nepadengtos kredito sumos iki visiško kredito sumos grąžinimo. Lietuvos Aukščiausias teismas civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-7-75-823/2020 (45 punktas) taip pat išaiškino, jog atsižvelgiant į kompensuojamųjų̨ palūkanų̨ prigimtį ir paskirtį šalių sudarytos sutarties sąlygos, nustatančios kompensuojamųjų̨ palūkanų̨ mokėjimą̨, pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi, tuo atveju, jei šalys sutartimi susitarė̇ dėl atitinkamo dydžio kompensuojamųjų̨ palūkanų̨ mokėjimo iki visiško paskolos grąžinimo, ši sutarties nuostata ir iš̌ jos kylanti sutartyje nustatyto dydžio kompensuojamųjų̨ palūkanų̨ mokėjimo prievolė išlieka ir sutartį nutraukus.

13. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

15. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl kompensacinių palūkanų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad šalių sudarytos 2023 m. balandžio 22 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. 78785 specialiosiose sąlygose susitarta, jog sutarties nutraukimo atveju, Kreditorius įgyja teisę reikalauti 18,25 proc. dydžio kompensuojamųjų palūkanų nuo nepadengtos kredito sumos ne už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį (el. b. t. 1, b. l. 7). Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 180,00 Eur kompensacinės palūkanas (2 000,00 Eur x 0,05 proc. (pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalį) x 180 dienų). Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. spalio 12 d. sprendimu už akių reikalavimą dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo atmetė, motyvuodamas tuo, kad yra tenkintas ieškovės reikalavimas dėl visos pagal sutartį sulygtos palūkanų sumos (pelno ir kompensuojamųjų palūkanų, kaip nuostolių) priteisimo.

18. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti mokėjimo funkciją atliekančias 1 906,24 Eur palūkanas ir šį ieškinio reikalavimą pirmosios instancijos teismas tenkino. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad reikalavimas dėl visos pagal sutartį sulygtos palūkanų sumos apima ir reikalavimą dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo.

19. Palūkanos gali būti dvejopos paskirties: kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka už naudojimąsi svetimais pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.872 straipsnio 1 dalis) ir kaip kompensacija už nuostolius, kurių atsiradimą kreditoriui šalys ar įstatymas preziumuoja (CK 6.260 straipsnio 2 dalis).

20. Palūkanos, kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Pareiga mokėti pelno palūkanas (kitaip tariant, pinigų skolinimo kaina) yra pagrindinė paskolos prievolę apibrėžianti sąlyga (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-916/2019 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kadangi kreditoriaus reikalavimas sumokėti pelno palūkanas yra reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, pelno palūkanoms netaikomos netesybų mažinimą reglamentuojančios teisės normos, taip pat draudimas šias palūkanas priteisti kartu su netesybomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 46 punktas).

21. CK 6.205 straipsnyje nustatyta, kad sutarties neįvykdymu laikomas ir jos įvykdymo termino praleidimas. Kai praleistas prievolės įvykdymo terminas, skolininkas atsako kreditoriui už dėl termino praleidimo padarytus nuostolius (CK 6.260 straipsnio 2 dalis), ir palūkanos turi būti mokamos dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutartyje ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.210, 6.261 straipsniai). CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita. Šios palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo.

22. Paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 54 punktas).

23. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė turėjo teisę reikalauti tiek 1 906,24 Eur palūkanų, kurios atlieka mokėjimo funkciją, tiek 180,00 Eur kompensacinių palūkanų, kurios atlieka kompensacijos už nuostolius dėl termino praleidimo funkciją.

24. Ieškovė prašo priteisti 180,00 Eur kompensacines palūkanas, apskaičiuotas nuo 2 000,00 Eur negrąžintos kredito sumos už 180 dienų taikant 0,05 proc. pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalį. Šio įstatymo 8 dalyje numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirma mokėti pradelsta diena yra 2023 m. gegužės 23 d. Ieškovės ieškinys priimtas 2023 m. rugsėjo 11 d. Ieškovė ieškiniu taip pat prašė priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo byloje įvykdymo.

26. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus procesinės palūkanos yra kompensacinės palūkanos. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė gera valia ir kreditorius dėl to turėjo kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

27. Kasacinio teismo praktikoje taip pat atskleistas CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio ryšys. Jis yra toks, kad iki kreipimosi į teismą ir bylos iškėlimo teisme palūkanos skaičiuojamos CK 6.210 straipsnio pagrindu, o nuo bylos iškėlimo teisme palūkanos pradedamos skaičiuoti CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu, todėl jos ir vadinamos procesinėmis. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

28. Taigi, tiek kompensuojamosios palūkanos, tiek procesinės palūkanos atlieka tą pačią funkciją – kompensuoja kreditoriaus minimalius nuostolius. Todėl kompensuojamųjų palūkanų ir procesinių palūkanų skaičiavimas už tą patį laikotarpį negalimas, kadangi tai reikštų dvigubos atsakomybės skolininkui taikymą. Kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo byloje įvykdymo ir kompensuojamąsias palūkanas nuo 2 000,00 Eur negrąžintos kredito sumos už 180 dienų, galima atlyginama suma yra suma, kuri apima laikotarpį nuo pirmos mokėti pradelstos dienos (2023 m. gegužės 23 d.) iki ieškinio teisme priėmimo dienos (2023 m. rugsėjo 11 d.). t. y. už 111 dienų. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovė turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovo 111,00 Eur kompensacinės palūkanas (2 000,00 Eur x 0,05 proc. x 111 dienų).

Dėl procesinės bylos baigties

29. Remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo netinkamai taikė materialines teisės normas, todėl atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių pakeičiamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tuo pačiu pakeičiant ir pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos tarp proceso šalių.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme

30. Ieškovė byloje sumokėjo 96,00 Eur žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių priteisė 87,59 Eur. Ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo tenkinus iš dalies, iš atsakovo priteisiama ieškovei 90,07 Eur bylinėjimosi išlaidų (ieškinio suma yra: 4 281,24 Eur, patenkintų reikalavimų suma – 4 017,24 Eur; patenkinta reikalavimų 93,83 procento (4 017,24 x 100 proc. / 4 281,24)) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

31. Atsakovės apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteisiama 13,56 Eur sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (22,00 Eur) dalis (reikalavimo suma yra: 180,00 Eur, patenkinto reikalavimo suma – 111,00 Eur; patenkinta reikalavimo 61,66 procento (111,00 x 100 proc. / 180,00)) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

32. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 8,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. sprendimą už akių pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo (jam už akių) – V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) skolą, 1 906,24 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų šešių eurų ir dvidešimt keturių centų) palūkanas, 111,00 Eur (vieno šimto vienuolikos eurų) kompensuojamąsias palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (4 017,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugsėjo 11 d.) iki visiško teismo sprendimo byloje įvykdymo ir 90,07 Eur (devyniasdešimties eurų ir septynių centų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sostinės kreditai“, juridinio asmens kodas 302513887, buveinės adresas Olimpiečių g. 1-26, Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT70 7300 0101 2244 1120, akcinėje bendrovėje Swedbank.

Palikti nepakeistą kitą sprendimo už akių dalį“.

Priteisti iš V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“, juridinio asmens kodas 302513887, naudai 13,56 Eur (trylikos eurų ir penkiasdešimt šešių centų) žyminį mokestį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Agnė Vyliaudaitė