- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-25
- Bylos Nr.
- II-261-288/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00245-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Liuba Kymantienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- G. S.
- Institucija
- Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas
- Kategorijos
- 15.1.4Statinio savavališkas rekonstravimas (ANK 352 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
- 21.10.1Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo teisinis reguliavimas (ANK 639 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos Teisės departamento vidurio Lietuvos teisės skyriaus atstovui E. D.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal G. S. skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos Teisės departamento vidurio Lietuvos teisės skyriaus (toliau – Institucija) E. D. 2022 m. vasario 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VTPSI-ANR_N-26-2022, ROIK:22155303021 ir E. D. 2022 m. vasario 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. ir VTPSI-ANR_N-27-2022, ROIK:2215303369 skirtų baudų sumažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Institucija priėmė G. S. atžvilgiu 2022 m. vasario 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VTPSI-ANR_N-26-2022, ROIK:22155303021 ir 2022 m. vasario 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. ir VTPSI-ANR_N-267-2022, ROIK:2215303369, dėl to, kad G. S. 2021 m. lapkričio 12 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu nustatyta, jog gyvenamojo namo žemės sklype (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstravimo darbai pradėti 2021 m. pavasarį. Gyvenamasis namas paaukštintas apie 0,67 m, (1995 m. pastato techninės apskaitos byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas pavadinimas Gyvenamasis namas žymėjimas plane lAlm) padidinti namo sudedamosios dalies priestato (1995 m. pastato techninės apskaitos (duomenys neskelbtini) nurodytas pavadinimas veranda žymėjimas plane lalm) išorės matmenys iki 6,10 m ilgio ir 4,91 pločio. Pažeidimo aplinkybės užfiksuotos statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą akte Nr. BIPA-20-11126-G6. Remiantis statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ VI skyriaus 9 p., atlikti statybos darbai priskiriami statinio rekonstravimo darbams. Statinio rekonstravimo tikslas - perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai:
9.1.pastatomi nauji aukštai; 9.2.įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas; 9.4.nugriaunama dalis esamų aukštų; 9.5.prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato įstatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos; 9.6. pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įgiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų.
Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 punkto 2 dalimi, statybą leidžiantys dokumentai privalomi ypatingojo ar neypatingojo statinio rekonstravimui, išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose rekonstruojamą neypatingąjį statinį, nesudėtingojo statinio rekonstravimui mieste, išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose rekonstruojamą nesudėtingąjį statinį, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais, nesudėtingojo statinio rekonstravimui kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais. Statytojas gyvenamojo namo rekonstravimo darbams galiojančio statybą leidžiančio dokumento nepateikė.
Vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau - priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 1 dalimi, bei STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ nustatyta tvarka statytojui 2021-11-26 surašėme savavališkos statybos aktus Nr. SSA-20-211126-00181 ir privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius BSP-20-2111126-00177 bei
2021 m. lapkričio 12 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu, kai atliekami keturių sublokuotų pagalbinio ūkio pastatų (I-II grupės nesudėtingų ir neypatingi rekonstravimo darbai (1995 m. pastato techninės apskaitos byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėti indeksais (duomenys neskelbtini), apjungiant juos į vieną pastatą (turtinį vienetą) ir padidinant išorės matmenis iki 26 m ilgio ir 12,40 m pločio. Rekonstravimo darbai pradėti 2021 m. vasarą. Pažeidimo aplinkybės užfiksuotos statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą akte Nr. (duomenys neskelbtini) ž Remiantis statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ VI skyriaus 9 p. statybos darbai priskiriami statinio rekonstravimo darbams. Statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai: 9.1 pastatomi nauji aukštai; 9.2; įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas; 9.4 nugriaunama dalis esamų aukštų; 9.5 prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato kečiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos;9.6.pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijos, pašalinama dalis laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų.
Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 punkto 2 dalimi, statybą leidžiantys dokumentą ypatingojo ar neypatingojo statinio rekonstravimui, išskyras krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose rekonstruojamą neypatingąjį statinį, nesudėtingojo statinio rekonstravimui mieste, išskyras krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose rekonstruojamą nesudėtingąjį statinį, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais, nesudėtingojo statinio rekonstravimui kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje) kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais. Statytojas gyvenamojo namo rekonstravimo darbams galiojančio statybą leidžiančio dokumento nepateikė. Vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau - priežiūros įstatymas 14 straipsnio 1 dalimi, bei STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimu, sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ nustatyta tvarka statytojui 2021 m. lapkričio 26 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr.(duomenys neskelbtini) ir privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius (duomenys neskelbtini).
Šiuo atveju už savavališkai atliktus gyvenamojo namo rekonstravimo darbus Nutarimu statytojai skirta sankcijoje nustatyta minimali bauda, t. y. 1700 Eur.
Už savavališkai atliktus pagalbinio ūkio pastato rekonstravimo darbus Nutarimu2 statytojai skirta sankcijoje nustatyta minimali bauda, t. y. 1700 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Tokiu būdu G. S. padarė ANK 352 straipsnio 7 dalyje numatytą nusižengimą ir už tai jai paskirta 1 700 eurų bauda.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2022 m. kovo 17 d. gautas G. S. skundas dėl Institucijos 2022 m. vasario 11 d. nutarimo skirti jai nuobaudą pakeitimo.
G. S. skundu prašo administracinio nusižengimo byloje paskirtą nuobaudą panaikinti, apsiriboti kita nuobaudos rūšimi – įspėjimu arba skirtą baudą sumažinti. Skunde nurodė, kad 2022 m. vasario 11 d. Institucija priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VTPSl-ANR_N-26-2022, kuriuo skirta nuobauda – 1700 Eur bauda. Bauda skirta vadovaujantis ANK 352 straipsnio 7 dalimi už tai, kad atliko gyvenamojo namo žemės sklype (duomenys neskelbtini) rekonstravimo darbus, tačiau statybų teisėtumą kontroliuojančiai Institucijai nepateikė galiojančio statybą leidžiančio dokumento.
2022 m. vasario 11 d. Institucija priėmė dar vieną nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo skirta dar viena nuobauda – 1700 Eur bauda. Bauda skirta vadovaujantis ANK 352 straipsnio 7 dalimi už tai, kad atliko keturių sublokuotų pagalbinio ūkio pastatų, esančiu tame pačiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) rekonstravimo darbus, tačiau statybų teisėtumą kontroliuojančiai Institucijai nepateikė galiojančio statybą leidžiančio dokumento.
Pareiškėja pažymiu, jog abu pažeidimo faktus pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, tačiau nesutinka su skirta nuobauda, nes mano, jog ji yra neproporcinga padarytiems pažeidimams, neatitinka protingumo ir teisingumo principų, o nuobaudos tikslus galima pasiekti ir paskiriant įspėjimą arba mažesnio dydžio baudą.
ANK 352 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad neypatingo statinio savavališkas rekonstravimas kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, jų apsaugos zonose, konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje, kompleksinėje saugomoje teritorijoje ar pajūrio juostoje, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio septynių šimtų iki trijų tūkstančių penkių šimtų eurų.
ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Teismų praktikoje įtvirtinta, jog nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos.
Pareiškėja mano, jog administracinę nuobaudą skyrusi Institucija neatsižvelgė į šias aplinkybes, kurios sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas: pirmiausia į tai, kad iškart pripažino pažeidimą ir nuoširdžiai gailėjosi bei bendradarbiavo su statybų priežiūra vykdančia Institucija. Mano, jog svarbu yra ir tai, jog patikrinimo metu nebuvo nustatyta jokių jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių ar aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą konstatuoti, kad padarytas pažeidimas yra piktybinis, pažeidžiantis kitų asmenų teises ir interesus, ar toks, kuriuo būtų siekiama itin savanaudiškų tikslų. Ne mažiau svarbi aplinkybė yra ir tai, jog administracine tvarka baudžiama pirmą kartą ir, nustačius pažeidimą, pareiškėja nedelsdama ėmėsi atitinkamų priemonių nustatytiems pažeidimams pašalinti. Būtent šios aplinkybės leidžia teigti, kad net ir minimalios ANK 352 straipsnio 7 dalies sankcijoje nustatytos baudos skyrimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams, todėl mano, jog ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir skiriant įspėjimą arba mažesnio dydžio baudą nei paskirta nutarimais.
Institucija savo atsiliepime į skundą nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Mano, kad nuobauda už padarytą pažeidimą pareiškėjai paskirta teisingai.
Atsiliepime nurodoma, kad Inspekcijoje 2021 m. rugsėjo 17 d. buvo gautas (duomenys neskelbtini) Dėl vykdomų statybų darbų vykdymo (duomenys neskelbtini)“ (toliau – Direkcijos pranešimas), kuriame nurodyta, kad „š. m. rugsėjo mėn. (duomenys neskelbtini) specialistai, vykdydami prevencinę veiklą (duomenys neskelbtini) geomorfologiniame draustinyje, (duomenys neskelbtini) užfiksavo vykdomus statybos darbus, galimai rekonstruojamus pagalbinio ūkio pastatą ir gyvenamąjį namą. Žemės sklypas kad(duomenys neskelbtini) ir jame esanti sodyba nuosavybės teise priklauso G. S. “ ir Inspekcijos prašoma „atlikti tyrimą ir įvertinti atliekamų statybos darbų teisėtumą“.
G. S. nurodo, kad nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo bylas ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija Nutarimui ir Nutarimu2 baudas jai skyrė neatsižvelgiant į aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, todėl teismo prašo Nutarimą l ir Nutarimą 2 pakeisti, t. y. „vietoje 2022 m. vasario 11 d. Institucijos priimtais nutarimais administracinio nusižengimo bylose Nr. (duomenys neskelbtini)) skirtų nuobaudų – atitinkamai 1 700 Eur ir 1 700 Eur baudos, skirti kitą nuobaudą – įspėjimą arba skirtas baudas sumažinti“.
Atsiliepime nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tik tokia nuobauda, kurią paskyrus gali buti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose 2015-09-29 (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu, administracinė nuobauda privalo atlikti savo paskirtį, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, sulauktų teisingos nuobaudos, kadangi siektinas tikslas ne tik nubausti asmenį, atgrasyti nuo administracinių nusižengimų padarymo, bet ir paveikti asmenį, jog pastarasis nedarytų administracinių nusižengimų.
LAT yra išaiškinęs, kad „statybos procesą reglamentuojančios teisės normos yra viešosios teisės normos, kurioms nebūdingas dispozityvumas, jose įsakmiai nustatomi leidžiami ir draudžiami veiksmai. <...> Užtikrinti šių nuostatų laikymąsi yra viešasis interesas. Asmuo, veikiantis priešingai įstatymų nustatytiems draudimams ir jų nepaisydamas, neturėtų savo veiksmų teisinti teisėtų lūkesčių buvimu ar įstatymų nustatyto jo nuosavybės teisių suvaržymo neproporcingumu“ (LAT 2013-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2013; 2013-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2013).
Pažymi, jog ANK 34 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ANK 34 straipsnio 2 dalis detalizuoja, jog baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį.
Atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Taigi, ANK 32 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, o 2 dalyje nurodyta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad administracinės nuobaudos mažinimas ar didinimas motyvuojamas teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) nutarime, kuriuo skiriama nuobauda.
G. S. skunde nurodo, kad „esu įsitikinusi, jog administracinę nuobaudų man skyrusi institucija neatsižvelgė į šias aplinkybes, kurios sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas: pirmiausia į tai, kad aš iškart pripažinau pažeidimą ir nuoširdžiai galėjausi bei bendradarbiavau su statybų priežiūrą vykdančia institucija, <...> Svarbu ir tai, jog patikrinimo metu nebuvo nustatyta jokių mano atsakomybę sunkinančių aplinkybių ar aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą konstatuoti, kad padarytas pažeidimas yra piktybinis, pažeidžiantis kitų asmenų teises ir interesus, ar toks, kuriuo būtų siekiama itin savanaudiškų tikslų.
Nesutinka su tokiais skunde nurodytais teiginiais, nes juos paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai. Nutarime l ties grafa „Atsakomybę lengvinančios aplinkybės“ įrašyta, jog „kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti“. Nutarime l ties grafa „Atsakomybę sunkinančios aplinkybės“ įrašyta, jog „sunkinančių aplinkybių nenustatyta“. Atitinkamai Nutarime 2 ties grafa „Atsakomybę lengvinančios aplinkybės“ įrašyta, jog „kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti“, o Nutarime 2 ties grafa „Atsakomybę sunkinančios aplinkybės“ įrašyta, jog „sunkinančių aplinkybių nenustatyta“. Taigi, tiek priimant Inspekcijos Nutarimą l ir Nutarimą 2, juose buvo nurodyta lengvinanti aplinkybė, kad statytoja nuoširdžiai gailisi, taip pat buvo vertinta bei į ją buvo atsižvelgta, skiriant sankcijoje nurodytą minimalią baudą. Tačiau Inspekcijos vertinimu, vien tai, kad asmuo prisipažįsta padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, nėra ir negali būti pagrindu skirti mažesnę, nei sankcijoje numatytą minimalią baudą ar pagrindu baudos neskirti išvis.
Skunde taip pat nurodoma, kad „svarbi aplinkybė ir ta, kad aš administracine tvarka baudžiama pirmą kartą ir nustačius pažeidimą, ėmiausi atitinkamų priemonių nustatytiems pažeidimams pašalinti“, tačiau pažymėtina, kad vien tai, kad statytoja nebuvo bausta už panašaus pobūdžio nusižengimų padarymą, nesudarė pagrindo Inspekcijai vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalimi skirti mažesnę nei sankcijoje nustatyta minimali, baudą.
Kaip minėta, žemės sklypas, kuriame neteisėtai vykdyti gyvenamojo namo ir pagalbinio ūkio pastato rekonstravimo darbai yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijose (jų apsaugos zonoje), todėl šiuo atveju padaryti administraciniai nusižengimai, savavališki gyvenamojo namo rekonstravimo darbai, taip pat savavališki pagalbinio ūkio pastato rekonstravimo darbai – pažeidžia ir visos visuomenės interesą, kad statiniai būtų statomi, laikantis teisės aktų reikalavimų, juose įtvirtintų statinio saugaus eksploatavimo reikalavimų ir kitų esminių statinio reikalavimų bei nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
ANK 352 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad neypatingo statinio savavališkas rekonstravimas kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, jų apsaugos zonose, konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje, kompleksinėje saugomoje teritorijoje ar pajūrio juostoje užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio septynių šimtų iki trijų tūkstančių penkių šimtų eurų.
Šiuo atveju už savavališkai atliktus gyvenamojo namo rekonstravimo darbus Nutarimu statytojai skirta sankcijoje nustatyta minimali bauda, t. y. 1700 Eur.
Už savavališkai atliktus pagalbinio ūkio pastato rekonstravimo darbus Nutarimu2 statytojai skirta sankcijoje nustatyta minimali bauda, t. y. 1700 Eur.
Taigi, Inspekcijos nuomone, tiek Nutarimui, tiek Nutarimu2 G. S. skirtos baudos yra teisingos, protingos, proporcingos padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui, nėra per griežtos ir atitinka nuobaudai keliamus tikslus.
Inspekcija nesutinka ir su pateikto skundo argumentu, jog „net ir minimalios ANK 352 straipsnio 7 dalies sankcijoje nustatytos baudos skyrimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams“.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Tačiau, administracinė nuobauda, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pagal teismų praktiką, minėto straipsnio taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų (LAT 2016-03-07 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, 2016-03-30 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016, 2016-01-05 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-20- 942/2016, 2016-12-06 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-85-697/2016, 2017-01- 24 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-5-303/2017).
Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Manytina, kad ANK 34 straipsnio taikymas turi būti ypatingai argumentuotas, nurodant išskirtines aplinkybes, pakankamą jų visumą, siekiant pagrįstai taikyti šio straipsnio 6 dalį. Mažesnės nei įstatymo numatytos, administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismų praktikoje išaiškinta, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytomis taisyklėmis gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik ypatingais, išimtiniais, išskirtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (LVAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007, LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. II-4/2011, Nr. 2AT-42-2013, Nr. 2AT-41-2014). Tokios pozicijos laikėsi ir Vilniaus apygardos teismas priimdamas 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-164-873/2018, 2021-01-18 nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-18-1121/2021, taip pat Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 11 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-75-530/2019).
Aplinkybių, kurios būtų išskirtinės ir vertinamos statytojos naudai, kaip ypatingai švelninančios jos atsakomybę, pateiktame skunde nėra nurodoma, kaip ir nenurodyta pagrįstų ir objektyvių motyvų, kodėl šioje byloje yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Inspekcijos nuomone, tyčinių priešingų teisei veiksmų atlikimas, negali sudaryti prielaidų mažesnės nei teisės akto, numatančio atsakomybę už tokią veiką, sankcijoje numatyto minimalaus dydžio baudos skyrimui. Manome, jog pateiktame skunde statytoja nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų taip ypatingai sušvelninti jos administracinę atsakomybę, kad ji turėtų būti naikintina, už dviejų administracinių nusižengimų, už kuriuos atsakomybė yra numatyta ANK 352 straipsnio 7 dalyje, padarymą skiriant tik įspėjimus arba baudas sumažinant iki sankcijoje numatyto minimalaus dydžio nesiekiančios sumos. Darytina išvada, kad išimtinės aplinkybės, kuriomis remiantis G. S. šioje byloje galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, neegzistuoja. Todėl pagrindo tenkinti šį skundą nėra ir dėl šios priežasties.
Skunde nurodytos aplinkybės galėtų būti vertinamos tik kaip apibūdinančios statytojos asmenybę, tačiau nėra išskirtiniai atvejai, dėl kurių sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas prieštarautų teisingumo ir protingumo principams (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-164-873/2018).
Taigi, skunde nurodytos aplinkybės, negali būti pripažintinos atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, ir negali būti laikytinos ir pripažintinos išskirtinėmis, ekstraordinariomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą mažinti Nutarimui ir Nutarimu2 paskirtas nuobaudas.
Apibendrinus teismų praktikoje išsakytą poziciją bei atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, darytina išvada, kad statytoja nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų taip ypatingai sušvelninti jos administracinę atsakomybę, kad ji turėtų būti mažinama skiriant tik įspėjimus ar mažesnes nei sankcijos ribose paskirtas minimalias baudas, todėl skundą tenkinti pagrindo nėra.
Be to, vadovaujantis teismų praktika „skiriant administracines nuobaudas, prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, (vykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų padarinių“ (Kauno apygardos teismo 2020-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. AN2-196-813/2020). Teismui sumažinus paskirtos baudos dydį, nebus pasiektas nubaudimo tikslas, pažeidėjas nebus atgrasytas ateityje nuo naujų pažeidimų darymo, o priešingai, bus sukurtos prielaidos pažeidėjui tikėtis, kad ir kitą kartą darant neteisėtą veiksmą išvengs baudos, kurios dydis numatytas ANK atitinkamo straipsnio sankcijoje skyrimo.
Taigi manytina, jog nagrinėjamu atveju, Inspekcija tinkamai individualizavo G. S. skirtinų baudų dydį už padarytus administracinius nusižengimus ir atsižvelgus Nutarimel ir Nutarime2 nurodytas lengvinančias aplinkybes, statytojai už padarytus administracinius nusižengimus buvo skirtos minimalios baudos sankcijos ribose. Priešingu atveju, skiriant vien tik simbolines, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančias administracinio poveikio priemones, tai akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, todėl skundžiami Nutarimas 1 ir Nutarimas2 pripažintini teisėtais ir pagrįstais, nes sankcijos ribose paskirtos minimalios baudos atitinka formuojamą teismų praktiką. Atsižvelgiant į tai prašoma nutarimą 1 ir nutarimą 2 administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistus ir skundo netenkinti.
Teismo posėdyje pareiškėja palaikė skundą jame išdėstytais motyvais.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos atstovas prašė skundo netenkinti atsiliepime išdėstytais motyvais, dėl nuobaudų sušvelninimo paliko spręsto teismui, tačiau nurodė, kad įspėjimai skirtini už mažesnius pažeidimus nei buvo padaryti pareiškėjos.
Skundas tenkintinas iš dalies
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Teismas pažymi, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Pareiškėja dėl šių pažeidimų kaltę pripažino ir nurodė, jog nuoširdžiai gailėjosi bei bendradarbiavo su statybų priežiūra vykdančia Institucija. Patikrinimo metu nebuvo nustatyta jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių ar aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą konstatuoti, kad padarytas pažeidimas yra piktybinis, pažeidžiantis kitų asmenų teises ir interesus, ar toks, kuriuo būtų siekiama itin savanaudiškų tikslų. Administracine tvarka baudžiama pirmą kartą ir nustačius pažeidimą, pareiškėja nedelsdama ėmėsi atitinkamų priemonių nustatytiems pažeidimams pašalinti. Būtent šios aplinkybės leidžia teigti, kad net ir minimalios ANK 352 straipsnio 7 dalies sankcijoje nustatytos baudos skyrimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams, todėl mano, jog ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir skiriant mažesnio dydžio baudas nei paskirta nutarimais.
Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte neturi pagrindo ir sutinka su skundžiamame nutarime nurodyta kvalifikacija.
Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracine nuobauda siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius pažeidimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).
Tokiu būdu, administracinė nuobauda privalo atlikti savo paskirtį, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, sulauktų teisingos nuobaudos, kadangi siektinas tikslas ne tik nubausti asmenį, atgrasyti nuo administracinių nusižengimų padarymo, bet ir paveikti asmenį, jog pastarasis nedarytų administracinių nusižengimų.
Teismas nenagrinėja kaltės klausimo, todėl apie tai nepasisako, kadangi nagrinėjamas prašymas dėl nuobaudos įspėjimo paskyrimo arba bausmės baudos švelninimo.
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, įvertinęs ankščiau nurodytas aplinkybes, teismas privalo individualizuoti asmeniui skiriamą bausmę.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-68/2015, 2AT-58/2017, 2AT-65/2019).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004-01-26, 2005-11-03, 2005-11-10, 2008-01-21, 2008-09-17, 2012-09-25 nutarimai).
Būtent ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.
Teismas sutinka, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau tai nereiškia, kad, kaip jau ir minėta, visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.
Nustatyta, kad G. S. kaltės neneigė, daromo pažeidimo metu jau buvo šalinami jo padariniai, teismas tai pripažįsta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Be to, pareiškėja anksčiau niekada administracine tvarka nebausta, nusižengė pirmą kartą, todėl skirtos baudos mažintinos.
Paskyrus tokios rūšies nuobaudas, teismas mano, kad bus pasiekta ANK 23 straipsnyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis – atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų.
Remiantis išdėstytu, G. S. skundas tenkinimas iš dalies, Institucijos 2022 m. vasario 11 d. nutarimai keistini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 34 straipsnio 6 dalimi, 23 straipsnio1 dalies 2) punktu
nutaria:
G. S. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos Teisės departamento vidurio Lietuvos teisės skyriaus vedėjo E. D. 2022 m. vasario 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl G. S. paskirtos nuobaudos už ANK 352 straipsnio 7 dalyje numatytą nusižengimo padarymą ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti jai nuobaudą – 100 (vieną šimtą) eurų baudą.
Pakeisti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos Teisės departamento vidurio Lietuvos teisės skyriaus vedėjo E. D. ir E. D. 2022 m. vasario 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl G. S. paskirtos nuobaudos už ANK 352 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo padarymą ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti jai nuobaudą – 100 (vieną šimtą) eurų baudą.
Išaiškinti G. S., kad paskirtos baudos turi būti sumokėtos ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties išsiuntimo ar išdavimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, pasirinktame banke
Mokant paskirtas baudas mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) ROIK:22155303021 bei ROIK:2215303369.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.