- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-18
- Bylos Nr.
- eAN2-18-1121/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00714-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį)
- Teisėjas
- Paulius Veršekys (pirm.)
- Institucija
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 15.1.3Naujo statinio savavališka statyba (ANK 351 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs (duomenys neskelbtini) K. B. (toliau – institucijos atstovė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo, kuriuo A. M. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 351 straipsnio 5 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad A. M., 2020 m. rugsėjo 17 d. apie 8 val. (past. – administracinio nusižengimo nustatymo laikas), (duomenys neskelbtini), savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), statė negyvenamosios paskirties pastatą, kurio išmatavimai 14,20 metro x 15,40 metro (218,68 kvadratiniai metrai), pastato aukštis iki stogo konstrukcijos apie 4,0 metrai, metalinė laikanti konstrukcija, išorės sienos sumontuotos iš pilkos spalvos „SANDVWICH“ tipo plokščių, įrengtas šlaitinis stogas užfiksuotas. Šiais savo veiksmais A. M. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalį ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 351 straipsnio 5 dalyje, bei buvo nubaustas, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, 400 Eur (keturių šimtų eurų) bauda.
II. Apeliacinio skundo prašymai ir argumentai
2. Teikiamu apeliaciniu skundu institucijos atstovė prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimą dalyje dėl skirtos baudos ir A. M. skirti baudą ANK 351 straipsnio 5 dalies sankcijos numatytose ribose, t. y. nuo 800 Eur iki 2 400 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
3. Institucijos atstovės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai individualizavo skirtinos baudos už padarytą administracinį nusižengimą dydį ir nepagrįstai paskyrė mažesnę nei ANK 351 straipsnio 5 dalies sankcijos ribose numatytą baudą. Apylinkės teismas paskirdamas simbolinę baudą neužtikrino, kad administracinė nuobauda pasiektų savo tikslą, nes paskirta bauda nesukelia neigiamų pasekmių ir neatgraso administracinį nusižengimą padariusio asmens nuo tokių ar panašių nusižengimų darymo ateityje. ANK 34 straipsnio taikymas turi būti argumentuotas, nurodant išskirtines aplinkybes, pakankamą jų visumą, siekiant pagrįstai taikyti šio straipsnio 6 dalį.
4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kaip sankcijos ribose skiriama nuobauda pažeistų protingumo ir proporcingumo principus, todėl paskirta gerokai mažesnė nei sankcijoje numatyta nuobauda, pažeidžia procesines teisės normas ir nepasiekia nuobauda siekiamų tikslų. Šioje administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų ar išskirtinių aplinkybių, dėl kurių numatyta bauda už administracinio nusižengimo padarymą galėtų būti švelninama. A. M. skiriama bauda turėjo būti tinkamai individualizuota neperžengiant įstatymo leidėjo numatytos sankcijos ribų.
5. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad A. M. paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatytą nuobaudą, ne tik bus nepasiekti nuobaudų skyrimo tikslai, bet administracinį nusižengimą padaręs asmuo bus skatinamas daryti naujus administracinius nusižengimus ateityje, nes apylinkės teismo paskirta nuobauda yra mažai reikšminga, palyginus su padarytu administraciniu nusižengimu. A. M. padarytas administracinis nusižengimas pažeidžia visos visuomenės interesą, kad statiniai būtų statomi laikantis teisės aktų reikalavimų, juose įtvirtintų statinio saugaus eksploatavimo reikalavimų ir kitų esminių statinio reikalavimų, nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Statybos procesą reglamentuojančios teisės normos yra viešosios teisės normos, kurioms nebūdingas dispozityvumo požymis – jose įsakmiai nustatomi leidžiami ir draudžiami veiksmai, todėl užtikrinti šių nuostatų laikymąsi yra viešasis interesas. Asmuo, veikiantis priešingai įstatymų nustatytiems draudimams ir jų nepaisydamas, neturėtų savo veiksmų teisinti teisėtų lūkesčių buvimu ar įstatymų nustatyto jo nuosavybės teisių suvaržymo neproporcingumu.
6. Pasak institucijos atstovės, aplinkybė, kad A. M. prisipažino ir gailisi dėl administracinio nusižengimo padarymo, yra tik jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į kurią atsižvelgiama skiriant administracinę nuobaudą sankcijos ribose. Tai, kad jis ėmėsi veiksmų gauti leidimą, kaip pats nurodė rašytiniame paaiškinime, buvo šalinami trūkumai (past. – pagal turimus duomenis vis dar nėra išduotas statybą leidžiantis dokumentas), pažeidimo pavojingumo nemažina bei nesudaro pagrindo skirti švelnesnę administracinę nuobaudą. Jis žinodamas ir suprasdamas, kad neturi statybą leidžiančio dokumento, vis tiek vykdė neypatingo statinio statybą, t. y. vykdė savavališką statybą taip keldamas grėsmę visuomenei ir darydamas žalą teisės autoritetui.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniosios instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas
8. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą dėl pateikto apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
9. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad institucijos atstovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimu dalyje dėl A. M. paskirtos administracinės nuobaudos – 400 Eur baudos. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai nepagrįstai pritaikė ANK 34 straipsnio 6 dalį. Pasak institucijos atstovės, byloje nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėjo būti skiriama švelnesnė administracinė nuobauda, t. y. paskiriant simbolinę baudą nebus užtikrinti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai. Aukštesniosios instancijos teismas, neperžengdamas pateikto apeliacinio skundo ribų, patikrins žemesniosios instancijos teismo nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą dalyje dėl paskirtos administracinės nuobaudos A. M. individualizavimo.
Žemesnės instancijos teismas
10. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliaciniu skundu, patikrinęs skundžiamą nutarimą, įvertinęs A. M. charakterizuojančius duomenis ir administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskyrė švelnesnę nei ANK 351 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą minimalaus dydžio baudą bei padarė teisės taikymo klaidą. Apygardos teismo vertinimu, A. M. paskirta administracinė nuobauda, t. y. 400 Eur bauda, neatitinka administracinių nuobaudų paskirties, nes byloje nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima paskirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta baudą.
11. ANK 351 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už naujo neypatingo statinio savavališką statybą, bei šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo 800 (aštuonių šimtų) iki 2 400 (dviejų tūkstančių keturių šimtų) eurų.
12. ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
13. Įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikoma administracinė nuobauda, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartos priemonę, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia administracinė nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-58-697/2017, 2AT-17-648/2018).
14. Apygardos teismas sutinka su skundžiamu nutarimu nustatytomis aplinkybėmis, kad A. M. atsakomybę lengvina viena aplinkybė (prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi), nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nustatyta ir tai, kad praeityje A. M. nėra baustas už analogiško administracinio nusižengimo padarymą. Nors šios aplinkybės ir yra svarbios individualizuojant skiriamą administracinę nuobaudą, tačiau nėra išskirtinės bei šios bylos kontekste nesuteikia pagrindo švelninti skiriamą administracinę nuobaudą. Aplinkybių, kurios būtų išskirtinės ir vertinamos A. M. naudai, kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, nekonstatavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime, todėl spręstina, jog apylinkės teismas nenurodė pagrįstų ir objektyvių motyvų, kodėl šioje byloje yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, o savo sprendimą motyvavo formaliomis aplinkybėmis.
15. Nagrinėjamu atveju nekyla ginčo dėl to, kad A. M., neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, statė negyvenamosios paskirties pastatą. Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens duotų rašytinių paaiškinimų matyti, kad jis puikiai suvokė, jog statybai vykdyti privaloma gauti leidimą, tačiau šio įstatyminio imperatyvo nepaisė ir savo tyčiniais veiksmais vis tiek pradėjo negyvenamojo pastato statybą. Apygardos teismo vertinimu, nelegalios statybos nebuvo atsitiktinio pobūdžio ar spontaniškos. Pasak A. M., statybos buvo pradėtos 2020 m. rugpjūčio mėnesį ir truko iki 2020 m. rugsėjo mėnesio vidurio. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad statybos buvo intensyvios, o negyvenamosios paskirties pastatas yra pakankamai didelės kvadratūros.
16. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo akcentuoja, kad padarytą administracinį nusižengimą lėmė tam tikros susiklosčiusios aplinkybės, t. y. laiku negautas statybos leidimas, patirties stoka statybose, vykdomo verslo nesėkmės, pasitikėjimas architektu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. M. elgesį iš dalies lėmė ir tam tikras savanaudiškas interesas, t. y. administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teigimu, jis nelegalias statybas pradėjo, nes nebeturėjo nuomojamų patalpų, kuriose galėtų laikyti prekes, todėl reikėjo patalpų. Pastebėtina, kad toks pasiteisinimas nėra pakankamas pagrindas pradėti nelegalias statybas, o yra lengviausias pasirinktas būdas susiklosčiusioje situacijoje. Svarbu ir tai, kad A. M. nenurodė, jog būtų bandęs rasti kitas nuomojamas patalpas, o, priešingai, žinodamas, kad negali atlikti statybų, jas pradėjo ir tokiu būdu pažeidė įstatymus. Ši aplinkybė tik patvirtina asmens lengvabūdiškumą, savo interesų iškėlimą aukščiau valstybėje galiojančių įstatymų ir siekį išspręsti iškilusias problemas lengviausiu būdu.
17. Pirmosios instancijos teismo išvadoje nurodomos aplinkybės, kad A. M. teigimu buvo imtasi būtinų veiksmų gauti statybos leidimą, buvo šalinami trūkumai, jis neslėpė administracinio nusižengimo tyrimui reikšmingų aplinkybių, laisva valia bendradarbiavo ir ėmėsi aktyvių veiksmų siekdamas gauti reikalingus leidimus, negali būti laikomos išimtinėmis. Be to, šiame kontekste akcentuotina, kad iki apeliacinio skundo surašymo dienos A. M. vis dar nebuvo gavęs leidimo statybai (institucijos atstovės teigimu), t. y. jis iki 2020 m. gruodžio mėnesio nebuvo pašalinęs trūkumų leidimui gauti, pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepateikė jokių dokumentų, jog būtų iš tiesų šalinami trūkumai ir pateiktas pakartotinis prašymas leidimui gauti, todėl ši pirmosios instancijos teismo išvada traktuotina kaip nepagrįsta.
18. Taip pat nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. M. nėra linkęs daryti teisės pažeidimų. Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo (b. l. 40-44) matyti, kad A. M. ne kartą buvo baustas už nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o paskirtas nuobaudas yra sumokėjęs. Pažymėtina, kad už visus padarytus administracinius nusižengimus A. M. būdavo surašomi administracinio nusižengimo protokolai su administraciniais nurodymais. Kita vertus, nors asmeniui nuolatos švelninama teisinė atsakomybė, tačiau net ir toks pasitikėjimas juo nesulaikė pastarojo nuo pakankamai šiurkštaus administracinio nusižengimo padarymo. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas A. M. skiriamą nuobaudą, neatsižvelgė į realų jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą. Tai, kad nebuvo kilusi reali grėsmė visuomenei, pažeisti esminiai statinio reikalavimai, trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, nėra reikšmingos, nes pagal ANK 351 straipsnio 5 dalį administracinė atsakomybė asmeniui kyla vien už teisės aktų numatytos nustatytos tvarkos nesilaikymą, o ne realiai kilusius padarinius.
19. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiamas nutarimas keistinas, vietoje A. M. skirtos 400 Eur baudos, paskiriant ANK 351 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą baudą. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę – praeityje baustas administracine tvarka, paskirtas baudas yra sumokėjęs; byloje nėra duomenų, jog būtų teistas ar jo atžvilgiu būtų pradėti ikiteisminiai tyrimai, taip pat į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, asmuo noriai bendradarbiavo su nusižengimą tiriančia institucija, sprendžia, kad A. M. skirtina minimali ANK 351 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta bauda – 800 Eur.
20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šioje nutartyje, konstatuotina, kad institucijos atstovės apeliacinis skundas tenkintinas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimas keistinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
tenkinti (duomenys neskelbtini) K. B. apeliacinį skundą.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimą pakeisti:
panaikinti nutarimo dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, A. M. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 351 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirta 400 Eur (keturių šimtų eurų) baudą.
A. M. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 351 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirti 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) baudą.
Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėjo paskelbimo dieną.