Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. K. skundą dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja A. K. antstolei S. Ž. pateikė skundą dėl antstolės S. Ž. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0076/12/02031, kuriuo prašė panaikinti 2024 m. balandžio 16 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-24-76-13334. Remiantis CPK 510 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pageidaudama, kad nagrinėjant skundą dėl antstolės veiksmų būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, pareiškėja vieną skundo egzempliorių pateikė ir Marijampolės apylinkės teismui, prašydama skubiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą (išieškotų lėšų išmokėjimą) vykdomojoje byloje Nr. 0076/12/02031. Pareiškime nurodė, kad pasibaigus terminui išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymui apskųsti, antstolė gali išmokėti išieškotas lėšas, o tai skundo tenkinimo atveju padarytų teismo procesinio sprendimo įvykdymą neįmanomu.

9. Marijampolės apylinkės teismas skundžiama 2024 m. gegužės 8 d. nutartimi nustatė pareiškėjai septynių dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos nutartyje nurodytiems prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trūkumams pašalinti: aiškiai ir tinkamai suformuluoti prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei nurodyti prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių faktinį pagrindą bei prašymą apmokėti 73,00 Eur žyminiu mokesčiu. Teismas nurodė, kad ši nutartis neskundžiama.

Dėl procesinės teisės pažeidimo nutartyje nurodant netinkamą jos apskundimo tvarką

11. Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuo remiamasi ir atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas, nustatęs pareiškėjai prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones trūkumus, vienas kurių yra susijęs su žyminio mokesčio sumokėjimu, nurodė, kad ši teismo nutartis yra neskundžiama.

12. CPK 138 straipsnyje įtvirtinta, kad ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti. Teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus, išskyrus atvejus, kuomet nustatomas terminas žyminiam mokesčiui sumokėti ar jo mokėjimui atidėti, atskiruoju skundu nėra skundžiama (CPK 100 straipsnio 2 dalis, 115 straipsnio 5 dalis). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo padarytas apsirikimas, nutarties rezoliucinėje dalyje netinkamai nurodant nutarties apskundimo tvarką, nesudaro pagrindo nukrypti nuo imperatyvaus teisinio reglamentavimo ir negali užkirsti byloje dalyvaujantiems asmenims teisės atskiruoju skundu skųsti apeliacijos objektu galintį būti teismo procesinį sprendimą.

13. Iš civilinėje byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, kad skundžiamoje teismo nutartyje buvo nurodyta, jog priimtas teismo procesinis sprendimas nėra skundžiamas, tačiau šią nutartį apskundus, atskirasis skundas buvo priimtas, byla kartu su skundu perduota nagrinėti apeliacine tvarka. Įvertinus tai, apeliacinis teismas atmeta atskirojo skundo argumentą, kad ši teismo nutartis naikintina dėl procesinės teisės pažeidimo, nes joje nenurodžius apskundimo tvarkos iš esmės buvo apeliantei užkirsta galimybė siekti, kad būtų patikrintas tokio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Kaip žinoma, pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos atskirasis skundas buvo priimtas ir pateiktas nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, todėl teiginiai apie esminį apeliantės proceso teisių pažeidimą laikytini nepagrįstais ir atmestini (CPK 185 straipsnis).

14. Tačiau, įvertinus tą aplinkybę, kad teismo nutartimi buvo nustatyti trūkumai susiję ne tik su žyminio mokesčio sumokėjimu, bet ir su paties prašymo turiniu (aiškiai ir tinkamai suformuluoti prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei nurodyti prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių faktinį pagrindą), konstatuotina, kad ši teismo nutarties dalis, vadovaujantis CPK 115 straipsnio 2 dalimi, atskiruoju skundu yra neskundžiama. Pirmosios instancijos teismui priėmus atskirąjį skundą dėl visos Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutarties, t. y. ir dėl tos teismo nutarties dalies, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektu, ir šiam trūkumui paaiškėjus tik nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas šioje dalyje nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

Dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pateikiamo kartu su skundu dėl antstolio veiksmų, apmokestinimo žyminiu mokesčiu

15. Byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminą prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pateikiant šį prašymą kartu su skundu dėl antstolio veiksmų (t. y. CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka), trūkumams pašalinti, t. y. apmokėti prašymą 73,00 Eur žyminiu mokesčiu.

16. Bendrieji procesinių dokumentų turinio ir formos reikalavimai įtvirtinti CPK 111, 113, 114 straipsniuose. CPK 80, 83 straipsniuose reglamentuojami klausimai, susiję su žyminiu mokesčiu – jo mokėjimu ir / ar atleidimu nuo pareigos jį mokėti. Žyminis mokestis – proceso įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus CPK nustatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-248/2020 13 punktas). Žyminis mokestis mokamas už tam tikrus procesinius dokumentus (jų padavimą). Pagal CPK 80 straipsnį išskirtinos trys procesinių dokumentų, už kuriuos mokamas žyminis mokestis, rūšys: 1) procesiniai dokumentai, kuriais teismui pirmą kartą pareiškiami materialieji teisiniai reikalavimai (ieškinys, priešieškinis, trečiojo asmens savarankiškas reikalavimas, pareiškimas ypatingosios teisenos tvarka); 2) procesiniai dokumentai, kuriais reikalaujama peržiūrėti teismo procesinį sprendimą dėl bylos esmės (prašymai peržiūrėti sprendimą už akių, apeliaciniai, kasaciniai skundai, prašymai dėl proceso atnaujinimo); 3) kai kurie dokumentai, kuriais reiškiami procesinio pobūdžio prašymai (prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atskirieji skundai dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atskirieji skundai bankroto ar restruktūrizavimo bylose).

17. CPK 83 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindai, kurie skirti palengvinti teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą asmenims, ginantiems svarbiausias asmens teises (pvz., darbuotojams, vartotojams), asmenims, kurių materialinė padėtis yra sunki (pvz., asmenims, kuriems iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla), bei su viešųjų, valstybės ar savivaldybės interesų gynimu susijusiais atvejais. CPK 83 straipsnio 1 dalyje nurodytas atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindų sąrašas nėra baigtinis, kadangi CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas numato, kad asmenys nuo žyminio mokesčio atleidžiami ir kitais CPK ar kituose įstatymuose numatytais atvejais. Pavyzdžiui, pagal CPK 510 straipsnio 6 dalį žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai dėl antstolių ir notarinių veiksmų; pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalį nuo žyminio mokesčio atleidžiami asmenys, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 8 dalį nuo žyminio mokesčio mokėjimo visais atvejais atleidžiamos valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos, kai jos vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų joms priskirtas funkcijas, pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalį nuo žyminio mokesčio atleidžiami butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (išskyrus juridinius asmenis) ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnį nuo žyminio mokesčio atleidžiamos šalys bylose, kuriose skundžiami institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, ir kt.

18. CPK 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio už ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo. Šioje nuostatoje nėra tiesiogiai numatyta, kad asmenys nuo žyminio mokesčio atleidžiami už trečiąją procesinių dokumentų rūšį, t. y. procesinio pobūdžio dokumentus (prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose).

19. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija 2020 m. lapkričio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020, sistemiškai įvertinusi CPK 80 straipsnio, 83 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas bei atsižvelgusi į žyminio mokesčio lengvatų nustatymu siekiamus tikslus, suvienodino iki šios teismo nutarties buvusią skirtingą teismų praktiką žyminio mokesčio mokėjimo klausimu ir padarė išvadą, kad atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindai, nustatyti CPK bei kituose įstatymuose, turi būti taikomi visiems apmokestinimo žyminiu mokesčiu objektams (procesiniams dokumentams), tarp jų ir dokumentams, kuriais reiškiami procesinio pobūdžio prašymai (prašymams dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atskiriesiems skundams dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atskiriesiems skundams bankroto ar restruktūrizavimo bylose).

20. Tokia išvada padaryta dėl to, kad priešingas aiškinimas, t. y. jog CPK ir kituose įstatymuose numatyti atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindai taikomi tik už CPK 83 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai nurodytus dokumentus (ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo), neatitiktų žyminio mokesčio lengvatų nustatymu siekiamų tikslų – palengvinti teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą asmenims, ginantiems svarbiausias asmens teises, asmenims, kurių materialinė padėtis yra sunki, bei su viešojo, valstybės ar savivaldybės interesų gynimu susijusiais atvejais. Poreikis atleidžiamiems nuo žyminio mokesčio asmenims palengvinti teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą išlieka nepriklausomai nuo teismui paduodamų procesinių dokumentų pobūdžio ir formos, kadangi minėti asmenys, įgyvendindami teisę į teisminę gynybą, gali būti suinteresuoti pateikti teismui ne tik pagrindinius reikalavimus, susijusius su ginčo dalyku, bet ir su šiais reikalavimais susijusius kitus dokumentus, kuriais reiškiami procesinio pobūdžio prašymai (pvz., prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atskiruosius skundus).

21. CPK 510 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, jog už skundus dėl antstolio veiksmų žyminis mokestis nemokamas. Vadovaujantis prieš tai aptarta teismine praktika, tais atvejais, kai pagrindinis reikalavimas neapmokestinamas žyminiu mokesčiu, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei atskirasis skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių žyminiu mokesčiu taip pat neapmokestinami. Nagrinėjamu atveju pagrindinis pareiškėjos reikalavimas – skundas dėl antstolio veiksmų, kuris žyminiu mokesčiu neapmokestinamas, vadinasi ir procesinis prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturi būti apmokestinamas žyminiu mokesčiu. Tokios teisminės praktikos laikomasi vėlesnėse apygardos teismų nutartyse analogišku klausimu, kai yra sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vadovaujantis CPK 510 straipsniu paduoto prašymo apmokestinimo klausimas (žr. pvz. (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1471-1097/2024, Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1217-1097/2023, Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1730-390/2021, kt.).

22. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju už pareikštą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokėtinas žyminis mokestis. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trūkumą – žyminio mokesčio nesumokėjimą, konstatavo nepagrįstai.

23. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį išspręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą iš esmės. Nurodytina, kad apeliacinės instancijos teismas tokioje procesinėje situacijoje klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės negali, nes būtų užkirstas kelias dėl priimto procesinio sprendimo bylos dalyviams pasinaudoti apeliacijos teise (CPK 338 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų priežasčių atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria nustatytas terminas pašalinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trūkumus – sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį, naikinama ir klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutarties dalį, kuria nustatytas pareiškėjai terminas pašalinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trūkumus – sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį, panaikinti ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui.

Nutraukti apeliacinį procesą dėl kitos Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutarties dalies.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.