Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-11-09 · Civilinė byla Nr. 2A-1476-123/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-09
Bylos Nr.
2A-1476-123/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-08885-2010-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Nijolė Griškevičienė (pirm.), Aušra Maškevičienė, Rimvida Zubernienė
Ieškovas
P. S.
Atsakovas
M. S., „Swedbank“, AB priešieškinį
Trečiasis asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija, UAB „Klaipėdos ugnė“
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 75.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1476-123/2012

Teisėja L. Šimanskienė (Proceso Nr. 2-06-3-08885-2010-3)
Procesinio sprendimo kategorijos 75.4.3; 75.7; 78.2.1; 121.21(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2012 m. lapkričio 9 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Rimvidos Zubernienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės P. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės P. S. patikslintą ieškinį atsakovams M. S., „Swedbank“, AB dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, sutuoktinių bendro turto padalijimo ir sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija, UAB „Klaipėdos ugnė“, institucija, teikianti išvadą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir pagal atsakovo „Swedbank“, AB priešieškinį atsakovui M. S. ir ieškovei P. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė P. S. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama: 1) nutraukti šalių sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – „S.“, atsakovui – „R.“; 3) nepilnamečio sūnaus D. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jo mama, ieškove P. S.; 4) nustatyti bendravimo su vaiku tvarką; 5) priteisti iš atsakovo sūnaus D. S. išlaikymui nuo ieškinio padavimo dienos iki jo pilnametystės po 525 Lt periodinių išmokų kiekvieną mėnesį, paskiriant ieškovę vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 6) priteisti iš atsakovo sūnaus D. S. išlaikymo skolą – 9 450 Lt; 7) pripažinti nurodytas prievoles atsakovo M. S. asmeninėmis prievolėmis; 8) priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę – (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 9) pripažinti negaliojančiomis ab initio, kaip sudarytas dėl apgaulės, 2006-10-18 vartojimo kredito sutartį Nr. 06-080068-VA bei ją modifikuojančią 2009-03-09 vartojimo kredito sutartį Nr. 09-020257-VA ir taikyti restituciją; 10) pritaikius restituciją pripažinti, kad gautą 33 738,01 Lt kredito sumą (su palūkanomis ir delspinigiais) bankui privalo grąžinti atsakovas; 11) priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad atsakovas paliko šeimą ir nuo 2009 m. spalio mėn. apsigyveno su kita moterimi, po pusės metų nuo vaiko gimimo pradėjo girtauti, todėl yra kaltas dėl santuokos iširimo. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui po 550 Lt kas mėnesį, nes iš viso vaikui per mėnesį reikia 1 050 Lt. Šias išlaidas sudaro maitinimas mokykloje, mokestis už treniruotes, sportinė apranga ir priemonės, kanceliarinės išlaidos, vaistai, rūbai, vitaminai ir kt. Išlaikymo įsiskolinimą prašo priteisti po 550 Lt už laikotarpį nuo 2009 m. sausio mėn., t. y. nuo tada, kai atsakovas neišlaiko vaiko. Dėl vartojimo kredito sutarčių nurodė, kad 2006 m. sudarant vartojimo kredito sutartį su banku ji buvo apgauta. Kredito sutartyje nurodyta kredito paskirtis būsto remontui ir baldų pirkimui, tačiau iš tikrųjų buvo nupirkti garažai ir automobilių remontui reikalingi įrengimai.

Atsakovas „Swedbank“, AB priešieškiniu prašė priteisti solidariai iš ieškovės ir atsakovo 33 738,01 Lt skolą, 15,9 proc. dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos 31 066,03 Lt kredito sumos, skaičiuojant nuo 2009-10-02, t. y. nuo paskutinio skolos paskaičiavimo dienos iki visiškos kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės ieškinys dėl kredito sutarties pripažinimo negaliojančia nepagrįstas, ieškovė nenurodė, kaip bankas panaudojo apgaulę jos atžvilgiu, apie sudarytą sutartį žinojo ir ją kurį laiką vykdė abu sutuoktiniai. Kreditas imtas šeimos poreikiams tenkinti, nes atsakovas pinigus panaudojo šeimos verslui vystyti, ieškovė tuo metu niekur nedirbo, šeima gyveno iš gauto kredito ir šeimos verslo, kuriam kreditas ir buvo panaudotas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-04-02 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį tenkino visiškai: 1) nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę – „S.“, atsakovui – „S.“; 3) nepilnamečio D. S. gyvenamąją vietą nustatė su jo mama ieškove P. S.; 4) nustatė bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką; 5) priteisė iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2010-06-30) iki vaiko pilnametystės; 6) priteisė iš atsakovo nepilnamečiam vaikui 4 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009-09-01 iki 2010-06-30; 7) paskyrė ieškovę lėšų, skirtų sūnaus D. S. išlaikymui, tvarkytoja; 8) atsakovo vardu registruotą automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1990 m., priteisė atsakovui; 9) atsakovo vardu registruotą automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1993 m., priteisė ieškovei; 10) visas prievoles pagal antstolių užvestas vykdomąsias bylas ir nesumokėtus mokesčius valstybei pripažino asmeninėmis atsakovo M. S. prievolėmis. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas taip pat priteisė solidariai iš ieškovės ir atsakovo 33 738,01 Lt skolą, 15,9 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos 31 066,03 Lt kredito sumos, skaičiuojant nuo 2009-10-02, t. y. nuo paskutinio skolos paskaičiavimo dienos iki visiškos kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-11-17) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir iš kiekvieno po 506 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui „Swedbank“, AB.

Dėl santuokos iširimo priežasčių teismas nurodo, kad nei viena iš šalių nepateikė teismui leistinų įrodymų, pagrindžiančių santuokos iširimą, todėl laikė, jog šalių nurodytos aplinkybės, susijusios su sutuoktinių neištikimybe vienas kitam, yra neįrodytos. Abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam. Sutuoktiniai nebuvo lojalūs, lojalumo pareigą pažeidė iš esmės, dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas ir, nors abu sutuoktiniai bandė susitaikyti, tačiau jiems nepavyko rasti bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Įvertinęs šalių turtinę padėtį ir aplinkybę, kad ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių konkrečias kiekvieną mėnesį patiriamas išlaidas vaikui išlaikyti, taip pat įrodymų, kad vaiko poreikiai ypatingi, teismas priteisė iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikyti po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismas nustatė, kad teisės į išlaikymą atsiradimo momentas yra 2009 m. rugsėjis, t. y. kai šalys galutinai pradėjo gyventi skyrium. Atsižvelgdamas į tai, kad vaikui priteistas 400 Lt dydžio išlaikymas, reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkino iš dalies – priteisė 4 000 Lt (400 Lt x 10 mėn.) išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimą, skaičiuojant po 400 Lt kas mėnesį nuo 2009 m. rugsėjo mėn. iki ieškinio pateikimo teismui dienos – 2010-06-30. Dėl vartojimo kredito sutarčių pripažinimo negaliojančiomis teismas konstatavo, kad nėra pagrindo padaryti išvadą, jog ginčijamas sandoris buvo sudarytas dėl apgaulės ir gali būti pripažintas negaliojančiu, todėl šį ieškovės reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas atsakovo „Swedbank“, AB priešieškinį tenkino visiškai nustatęs, kad šalys kreditą gavo, sutartyje numatytais terminais negrąžino kredito, nesumokėjo palūkanų, taip pažeidė savo prievolę, atsiradusią jiems tarp šalių sudarytos sutarties pagrindu.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė P. S. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-02 sprendimo dalį ir: 1) nustatyti, kad ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės; 2) priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 525 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2010-06-30) iki vaiko pilnametystės; 3) priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui 5 250 Lt išlaikymo įsiskolinimą nuo 2009-09-01 iki 2010-06-30; 4) nustatyti, kad 15,9 proc. metinės palūkanos „Swedbank“, AB mokamos iki bylos teisme iškėlimo dienos ir 5 proc. metinės palūkanos mokamos nuo ieškinio gavimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 5) priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Dėl santuokos nutraukimo priežasčių apeliantė nurodo, kad teismo sprendime nemotyvuota, kuo pasireiškė ieškovės lojalumo pareigos pažeidimas iš esmės. Byloje nėra jokių ieškovės kaltę pagrindžiančių duomenų dėl santuokos iširimo. Atsakovas nuo 2009 m. lapkričio mėn. gyveno su kita moterimi, todėl atsakovo santuokinės neištikimybės faktas laikytinas nustatytu, įrodytu ir paties atsakovo pripažintu, ir tai sudaro pagrindą pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Be to, atsakovas nesaikingai vartodavo alkoholį (buvo baustas administracine tvarka), negrįždavo namo ir neprižiūrėjo savo vaiko, neteikė materialinio išlaikymo vaikui, turtinius klausimus spręsdavo nepasitaręs su ieškove – išleido visą sutuoktinių paimtą banko kreditą, už parduotus garažus gautus pinigus panaudojo asmeninėms reikmėms. Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nustatymo ir išlaikymo įsiskolinimo apeliantė nurodo, kad vaikui reikalingas didesnis nei vidutinis išlaikymas, nes vaikas yra aktyvus ir gabus, lanko teniso treniruotes, todėl svarbu užtikrinti jo poreikių tenkinimą ir turimų sugebėjimų vystymą. Be to, vaikas pakankamai dažnai serga, todėl reikalingos papildomos lėšos vaistams ir vitaminams. Pakeitus priteisto išlaikymo dydį, turi būti pakeistas priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydis. Ieškovės manymu, teismas šališkai išnagrinėjo sutuoktinių kaltės dėl santuokos nutraukimo ir išlaikymo dydžio priteisimo klausimus. Nutraukė santuoką ir dėl ieškovės kaltės, nesant aplinkybių, kad ieškovė būtų kalta dėl santuokos iširimo. Taip pat teismas nereagavo į tai, kad atsakovas pažeidinėjo teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nemokėjo vaikui priteisto laikino išlaikymo. Apeliantės manymu, atsakovui turėjo būti taikoma atitinkama atsakomybė (pvz. bauda), ir jis turėjo būti priverstas vykdyti savo pareigas vaikui. Teismas nepagrįstai 2011-06-08 nutartimi įpareigojo ieškovę, o ne atsakovą, nustatyti visus atsakovo kreditorius ir pranešti jiems apie bylos nagrinėjimą. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl procesinių palūkanų priteisimo atsakovui „Swedbank“, AB ir mano, kad teismas priteisė palūkanas nuo palūkanų, taip pat dvigubas palūkanas nuo neišmokėto kredito sumos. Toks procesinių palūkanų priteisimas nustato baudines netesybas, palūkanos neatlieka kompensacinės funkcijos, o tai prieštarauja procesinių palūkanų paskirčiai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas „Swedbank“, AB prašo apeliacinio skundo dalį dėl priteistų įstatyminių ir procesinių palūkanų atmesti kaip nepagrįstą. Dėl kitų apeliantės reikalavimų nepasisako. Nurodo, kad palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu. Kredito sutartimi šalys susitarė, kad palūkanos skaičiuojamos nuo pirmos kredito suteikimo dienos iki kredito grąžinimo bankui dienos. Už naudojimąsi banko pinigais skolininkai privalo mokėti palūkanas nuo tada, kai praleistas prievolės įvykdymo terminas, iki prievolė bus visiškai įvykdyta. Be to, skolininkai įgyja naują pareigą – atlyginti kreditoriaus nuostolius, padarytus prievolės neįvykdymu – mokėti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo momento.

Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, taip pat sprendimo dalies, kuria bankui iš ieškovės priteistos palūkanos, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka – sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 str. 2 d.). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Be to, ši prezumpcija yra nuginčijama, kitas sutuoktinis gali ją paneigti įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2012).

Bylą nagrinėjęs teismas nustatė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir konstatavo, kad abi šalys iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai, dėl to sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir todėl jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Apeliantė akcentuoja, kad teismas nevertino įrodymų, patvirtinančių atsakovo neištikimybę, alkoholio vartojimą, nesirūpinimą šeima, šeimos turtinių interesų ignoravimą, o tai reiškia jo kaltę dėl santuokos iširimo.

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė nurodė, kad 2008 m. pabaigoje – 2009 m. pradžioje gyveno pas bendradarbę, vėliau vėl gyveno su vyru Gargžduose nuomojamame bute, nuo 2009 m. liepos mėn. iki 2009 m. rugpjūčio mėn. pabaigos buvo pas savo tėvus Maskvoje, nuo 2009 m. balandžio mėn. atsirado galimybė pačiai išsinuomoti butą, todėl išsikraustė su vaiku gyventi atskirai. Iš atsakovo pateiktų paaiškinimų matyti, kad atsakovas su kita moterimi pradėjo gyventi nuo 2009 m. lapkričio mėn., taigi, kai šalių tarpusavio santykiai jau buvo pašliję, jų santuokiniai ryšiai faktiškai jau buvo nutrūkę, todėl manytina, ši aplinkybė nėra pagrindinė santuokos iširimo priežastis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl santuokos iširimo priežasčių ir sutuoktinių kaltės, šių kasacinio teismo praktikoje suformuluotų kriterijų laikėsi.

Tiek ieškovės, tiek atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo teismo sprendimu pripažinta įrodyta konstatavus abiejų šalių pažeistas iš esmės savo kaip sutuoktinių pareigas, t. y. CK 3.60 straipsnio 2 dalies pagrindu, o ne remiantis CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintomis prezumpcijomis. Esant tokiai situacijai, net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatytas atsakovo neištikimybės faktas iki faktinio santuokos iširimo, taip pat nesaikingo alkoholio vartojimo faktas, tai savaime nepaneigtų išvados, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pažymėtina, kad asmens kaltė dėl santuokos iširimo gali pasireikšti ne tik netinkamu veikimu atliekant sutuoktinio pareigas, bet ir neveikimu. Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, taip pat neturėtų įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo

Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo M. S. nepilnamečio vaiko D. S. išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2010-06-30) iki vaiko pilnametystės ir 4 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009-09-01 iki 2010-06-30. Apeliantės manymu, vaikui turi būti priteistas 525 Lt išlaikymas per mėnesį ir atitinkamai padidinta išlaikymo įsiskolinimo suma.

Spręsdamas vaikui teiktino išlaikymo dydžio klausimą ir kiekvieno iš tėvų dalį joje, teismas turi atsižvelgti į įstatyme nustatytus kriterijus, ir, remdamasis jais, nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo 800 Lt. Išlaikymo prievolė dalijama pusiau, todėl kiekvienas iš tėvų turėtų teikti bent po 400 Lt išlaikymą nepilnamečiam vaikui. 400 Lt dydžio išlaikymas laikytinas būtina minimalia suma, todėl neprivalo būti įrodinėjamas.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šalių turtinę padėtį ir nepilnamečio vaiko poreikius. Ieškovė nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), jos vidutinis darbo užmokestis 1 000–1 700 Lt per mėnesį. Atsakovas M. S. nuo 2009-11-02 vykdo individualią veiklą – variklinių transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą, pagal 2010 m. pajamų–išlaidų žurnalą atsakovas patyrė 15 396,05 Lt nuostolių, duomenų apie atsakovo gaunamą darbo užmokestį, kitas pajamas ar išmokas, byloje nėra. Tačiau pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad atsakovas nuomojasi butą ir gyvena pakankamai aprūpintai, todėl nelaikytinas socialiai silpnesne šalimi. Šalys nekilnojamojo turto neturi, po santuokos nutraukimo abiems šalims liks po vieną seną automobilį. Ieškovė nurodė, kad iš viso vaikui per mėnesį reikia skirti 1 050 Lt, pateikė išlaidų apskaičiavimą (t. 2, b. l. 131), tačiau jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių konkrečias kiekvieną mėnesį patiriamas išlaidas vaikui išlaikyti nepateikė (CPK 178, 197 str.). Apeliantės nurodytos aplinkybės, kad vaikas yra aktyvus ir gabus, lanko teniso treniruotas, be to, dažnai serga, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog vaiko poreikiai ypatingi ir todėl jo išlaikymui kas mėnesį reikalinga didesnė nei vidutinė suma. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad 400 Lt dydžio priteistas išlaikymas iš atsakovo kas mėnesį laikytinas pakankamu užtikrinant esamus vaiko poreikius ir atitinka tėvų turtinę padėtį.

Pažymėtina, kad atsiradus naujoms aplinkybėms šalims išlieka teisė ir vėliau kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 str.).

Pripažinus, kad nepilnamečiam vaikui priteistas 400 Lt dydžio išlaikymas yra pakankamas, konstatuotina, jog teismas pagrįstai priteisė 4 000 Lt (400 Lt x 10 mėn.) išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimą, skaičiuojant po 400 Lt kas mėnesį nuo 2009 m. rugsėjo mėn. iki ieškinio pateikimo teismui dienos – 2010-06-30.

Dėl teismo šališkumo nagrinėjant bylą

Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat kelia nagrinėjusio bylą teisėjo šališkumo klausimus. Nušalinimo institutas yra reglamentuotas CPK VI skyriaus normų, todėl esant pagrindų teisėjui nušalinti, nušalinimas turėjo būti reiškiamas įstatymo nustatyta tvarka.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad teisėjo šališkumą patvirtina priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriame buvo sprendžiami sutuoktinių kaltės dėl santuokos nutraukimo ir išlaikymo dydžio priteisimo klausimai. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, nors teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai šalių, o teismo išvados šalies vertinamos kaip nenuoseklios, nelogiškos ar spėjamojo pobūdžio, tai nereiškia teisėjo šališkumo, jeigu nėra duomenų apie jo suinteresuotumą bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007; kt.). Taigi iš apeliantės nurodytų argumentų dėl teismo šališkumo konstatuotina, kad apeliantė iš esmės ginčija teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teismo atliktą įrodymų vertinimą, ir tai nesudaro pagrindo pripažinti, kad civilinė byla buvo išnagrinėta šališkai.

Nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-07-02 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui D. S. periodinėmis išmokomis po 250 Lt per mėnesį nuo bylos iškėlimo 2010-07-01 iki bylos išnagrinėjimo. Nutarties vykdymas pavestas ieškovės pasirinktam antstoliui CPK nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 33). Apeliantė nurodo, kad teismas nereagavo į tai, kad atsakovas pažeidinėjo teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nemokėjo vaikui priteisto laikino išlaikymo. Apeliantės manymu, atsakovui turėjo būti taikoma atitinkama atsakomybė (pvz. bauda), ir jis turėjo būti priverstas vykdyti savo pareigas vaikui. CPK 616 straipsnis nustato, kad vykdymo procese nustatytais atvejais kalti asmenys už proceso pažeidimus gali būti baudžiami pinigine bauda arba areštu CPK 106, 108 straipsniuose nustatyta tvarka, o prašymą teismui taikyti nurodytas sankcijas gali pateikti antstolis arba vykdymo proceso šalys. Apeliantė prašymo skirti baudą teismui nepateikė, todėl nurodytas apeliacinio skundo motyvas atmestinas kaip nepagrįstas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-06-08 nutartimi sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki ieškovė P. S. informuos visus kreditorius apie civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo ir pateiks teismui patikslintą ieškinį (t. 2, b. l. 49). Nurodytą įpareigojimą ieškovei teismas nustatė vadovaudamasis CPK 382 straipsnio 5 punktu ir CK 3.126 straipsnio 2 dalimi, t. y., kad būtent sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiunčiant pareiškimo dėl ieškinio kopiją. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovei šis teismo nurodymas paskirtas nepagrįstai.

Dėl procesinių palūkanų

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-04-02 sprendimu priteisė atsakovui „Swedbank“, AB solidariai iš ieškovės ir atsakovo 33 738,01 Lt skolą, 15,9 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos 31 066,03 Lt kredito sumos, skaičiuojant nuo 2009-10-02, t. y. nuo paskutinio skolos paskaičiavimo dienos iki visiškos kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-11-17) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl procesinių palūkanų priteisimo atsakovui „Swedbank“, AB ir mano, kad teismas priteisė palūkanas nuo palūkanų, taip pat dvigubas palūkanas nuo neišmokėto kredito sumos.

CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu. Esant paskolos santykiams mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos nustatytos CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią palūkanų dydį už naudojimąsi paskolos suma ir jų mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Be mokėjimo funkcijos, palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. CK 6.210 straipsnyje numatytos palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą yra palūkanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę piniginės prievolės neįvykdžius laiku. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 str. 2 d., 6.261 str.).

Tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita (CK 6.874 str. 1 d.). Ši norma yra įstatyminė CK 6.37 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad palūkanos už palūkanas neskaičiuojamos, išimtis. Bendra pinigų suma, kurią privalo grąžinti paskolos gavėjas, tais atvejais, kai paskola laiku negrąžinta, susideda iš šių sumų: paskolos negrąžinta dalis, palūkanos kaip atlyginimas už naudojimąsi pinigais ir palūkanos, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos vadinamosios procesinės palūkanos, nes jas skolininkas moka už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos apskaičiuojamos nuo pinigų sumos, kurią sudaro negrąžinta paskolos suma ir palūkanos už naudojimąsi pinigais (negautas kreditoriaus pelnas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2005-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2005).

CK 6.221 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimo teisinius padarinius, 3 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo bei netesybas (CK 6.221 str. 2 d.). Ieškovės ir atsakovo skolos dydis su apskaičiuotomis palūkanomis ir delspinigiais 2009-10-02 sudarė 33 738,01 Lt. Pagal 2009-03-09 vartojimo kredito sutartyje Nr. 09-020257-VA nustatytas sąlygas skolininkai privalo bankui mokėti 15,9 proc. dydžio metines palūkanas už paimtą ir negrąžintą kreditą, kurios yra skaičiuojamos ir mokamos iki viso kredito grąžinimo bankui dienos (sutarties 5.1 p.) (t. 1, b. l. 55). Be to, skolininkai įgyja pareigą atlyginti kreditoriaus nuostolius, padarytus prievolės neįvykdymu – šiuo atveju mokėti procesines palūkanas apskaičiuojamos nuo pinigų sumos, kurią sudaro negrąžinta paskolos suma ir palūkanos už naudojimąsi pinigais.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-02 sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė GriškevičienėKolegijos teisėjai Aušra MaškevičienėRimvida Zubernienė