Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininko), Janinos Stripeikienės (pranešėja), Prano Žeimio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo AB banko ,,Hansabankas“ prašymą dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB banko ,,Hansabankas“ pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, išaiškinimo; suinteresuotas asmuo – J. P.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo AB banko ,,Hansabankas“ pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, 2005 m. lapkričio 14 d. nutartimi panaikino Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 23 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui. AB bankas ,,Hansabankas“ kreipėsi su prašymu išaiškinti šią kasacinio teismo nutartį, kurioje pažymėta, kad kreditorius, prašydamas priteisti palūkanas ir išieškoti jas iš įkeisto turto, turi prašyme nurodyti konkrečią prašomų priteisti palūkanų sumą. Pareiškėjas prašė išaiškinti reikalaujamų priteisti palūkanų apskaičiavimo tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. lapkričio 14 d. nepriėmė galutinio sprendimo dėl pareiškėjo pareikštų reikalavimų tenkinimo ar atmetimo, bet, panaikinusi Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 23 d. nutartį, perdavė civilinę bylą pagal pareiškėjo AB banko „Hansabankas“ pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui. Kadangi byla šiuo metu yra Šiaulių apygardos teisme, šis teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, rūpinasi, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės, turi teisę reikalauti dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti bylai teisingai išnagrinėti, pareikalauti iš jų įrodymų, kuriais tos aplinkybės turi būti pagrįstos (CPK 159 straipsnio 1 dalis, 316 straipsnio 1, 3 dalys). Dėl šios priežasties pareiškėjo prašymas išaiškinti teismo sprendimą netenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 278 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti išaiškinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartį.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.