Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-12-08 · Byla Nr. Ik-3299-281/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Ik-839-365/2011Nutartis · 2011-07-01Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2011-07-01Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. Ik-3299-281/2011Sprendimas · 2011-12-08Regionų apygardos administracinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2012-04-16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  5. ApeliacijaNutartis · 2012-04-16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-12-08
Bylos Nr.
Ik-3299-281/2011
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02788-2010-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Kaminskas, Mefodija Povilaitienė, Veslava Ruskan
Pareiškėjas
D. G.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybę
Trečiasis asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono
Kategorijos
  • 11.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 11.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr. I-3299-281/2011
Proceso Nr. 3-61-3-02788-2010-1Procesinio sprendimo kategorija 11.4.1, 11.4.2., 15.2.3.2, 74. (S)
SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011-12-08Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Mefodijos Povilaitienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Veslavos Ruskan, sekretoriaujant Anai Matutienei, dalyvaujant pareiškėjai D. G., jos atstovei I. I., atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, atstovaujančios ir atsakovę Lietuvos valstybę, atstovei Jevgenijai Bazarovai, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. G. skundą atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos valstybei, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos priteisimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja D. G. kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu (t. 1, b. l. 3–7, 9–13) prašydama: 1) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą (toliau – Tarnyba) prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti jai natūra 0,3013 ha žemė sklypą Vilniaus mieste (pagal 2000-06-08 išvadą Nr. 10) bei 1,72 ha Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) sen. (pagal 2006-05-19 išvadą Nr. 01-2.12-169); 2) iš atsakovės Lietuvos valstybės priteisti 10 000 litų neturtinei žalai atlyginti. Taip pat prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Pagrįsdama savo reikalavimus paaiškino, kad 1991-10-30 kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių su prašymu atkurti jai nuosavybės teises į buvusio savininko K. Š. (K. Š.) turėtą žemės sklypą Vilniaus mieste. Pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir VAVA) Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2000-06-08 išvadą Nr. 10 ji turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 1,0150 ha buvusio savininko K. Š. žemės, esančias (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus mieste.

Vilniaus apskrities viršininko 2001-04-06 sprendimu Nr. 41-10546 jai buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,2420 ha žemės, perduodant neatlygintinai 0,5124 ha namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k. Vilniaus rajone. 2003-03-20 raštu kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, prašydama sugrąžinti tėvo, K. Š., turėtos žemės dalį Vilniaus mieste natūra. VAVA vilkinant atlikti veiksmus, pareiškėja kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2005-06-03 sprendimu pripažino, kad VAVA vilkina jos kompetencijai priskirtų pareigų vykdymą, t. y. vilkina priimti D. G. atžvilgiu sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jai priklausančią iš 5,58 ha žemės dalį, esančią (duomenys neskelbtini) k., Vilniuje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-10-11 sprendimu paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą.

Vykdydamas minėtą teismo sprendimą Vilniaus apskrities viršininkas 2004-12-06 įsakymu Nr. 2.3-9658-01 patikslino 2000-06-08 išvadą Nr. 10 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“: preambulėje po žodžių „Vilniaus apskrities Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) kaime nekilnojamąjį turtą“ vietoje „6,0934 ha žemės“ įrašant „5,5800 ha žemės“, 1.1 p. po žodžių „turi teisę atkurti nuosavybės teises į“ vietoje „1,0150 ha žemės“ įrašant „0,9300 ha“, 1.2 p. po žodžių „valstybės išperkamai žemei“ vietoj „1,0150 ha (vertė 10 133,76 Lt)“ įrašant ,,0,2420 ha (vertė 2 416,00 Lt)“. Išvados antroje pusėje yra įrašas „Didžiosios (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybės teisės atkurtos Vilniaus apskrities viršininko 2004-04-06 sprendimu Nr. 41-10546 į 0,5124 ha (vertė 2416 Lt) žemės sklypą kitai paskirčiai (namų valda). Liko nepanaudota 7 718 Lt.“

Vilniaus apskrities viršininko 2005-06-17 sprendimu Nr. 2.4-01-3170 jai buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,0973 ha žemės, perduodant nuosavybėn neatlygintinai 0,0973 ha žemės sklypą daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybai (duomenys neskelbtini) mikrorajone, Vilniaus mieste. Vilniaus apskrities viršininko 2006-02-10 sprendimu Nr. 2.4-3569 jai nuosavybės teisės buvo atkurtos grąžinant natūra buvusiame rėžiniame (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniuje, 0,0544 ha. 2006-01-24 bei 2006-02-01 raštais kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, prašydama Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus grąžinti 2000-06-08 išvadą Nr. 10, kad nuosavybės teisių atkūrimo klausimas būtų sprendžiamas toliau. Nors, tenkinant prašymą, išvada turėjo būti perduota Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui, VAVA atsisakė tenkinti prašymus bei 2006-05-29 nepanaikinus senos išvados parengė naują išvadą dėl „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai“. Vilniaus apskrities administracijos pareigūnai, gavę jos prašymą grąžinti 2000-06-08 išvadą Nr. 10, Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui, nesiėmė operatyvių veiksmų išnagrinėti 2006-01-24 bei 2006-02-07 prašymus.

Vilniaus apskrities viršininkui 2006-02-10 priėmus sprendimą Nr. 2.4-3569, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės grąžinant žemę natūra (duomenys neskelbtini) kaime, buvo aišku, į kokį žemės plotą nuosavybės teisės jai dar nėra atkurtos, tačiau pareigūnai atsisakė patenkinti prašymus, o naują išvadą parengė tik 2006-05-19. Dėl to, kad VAVA pareigūnai laiku ir tinkamai neatliko jų kompetencijai priskirtų veiksmų, susijusių su išvados patikslinimu ir jos perdavimu Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui, dėl neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų pareiškėja patyrė daug nepatogumų, nežinomybės, neužtikrinimo, pažeminimo jausmus, prarado pasitikėjimą valstybe, jos valdžios institucijomis ir teisingumu.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėja patvirtino skunde nurodytus motyvus ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Tarnyba, atstovaujanti ir atsakovę Lietuvos valstybę, atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. 1, b. l. 90–93) nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka ir prašo juos atmesti. Nurodė, kad Vilniaus apskrities 2000-06-08 išvada Nr. 10 D. G. „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004-11-04 sprendimą (adm. b. Nr. I-16-1203/2004), iš dalies buvo pakeista Vilniaus apskrities viršininko 2004-12-06 įsakymu Nr. 2.3-9658-01 (išvados 1.2 p. vietoje ploto „1,0150 ha“ įrašyta „0,2420 ha“) yra visiškai realizuota, kadangi už visą šioje išvadoje nurodytą minėto buvusio savininko turėtos žemės 0,2420 ha ploto dalį Vilniaus apskrities viršininko 2001-04-06 sprendimu Nr. 41-10546 pilietei buvo perduotas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis 0,5124 ha naudojamas namų valdos žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus rajone.

Grąžinus 2000-06-08 išvadą Nr. 10 Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius vykdė tolimesnius nuosavybės teisių atkūrimo veiksmus. Už likusį D. G. tenkančios K. Š. turėtos žemės iki 1940 metų dalį, atsižvelgiant į pilietės prašymus buvo parengtas Vilniaus apskrities viršininko 2005-06-17 sprendimas Nr. 2.4-01-3170, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn 0,0973 ha ploto naują žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste ir Vilniaus apskrities viršininko 2006-02-10 sprendimas Nr. 2.4-01-3569, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės natūra grąžinant buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo ribose 0,0544 ha žemės plotą. 2006-05-19 buvo parengta išvada Nr. 01-212-169 dėl lygiaverčio žemės sklypo D. G. perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje už likusios atkurti 0,3200 ha žemės ploto dalį.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teiginiai, jog anksčiau parengus išvadą ji būtų galėjusi gauti lygiavertį žemės sklypą, esantį greta turimo namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime, yra nepagrįsti todėl, kad pareiškėjos pavardė būtų įrašyta IX piliečių eilėje pagal Vilniaus apskrities viršininko 2006-04-28 įsakymu Nr. 2.3-4326-41 patvirtintą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą 82 numeriu, o minėtą sklypą pasirinko pilietė, kurios pavardė VIII piliečių eilėje (kurioje įrašytos 65 pavardės) įrašyta 4 numeriu. Pareiškėja nenurodė teisinio pagrindo, kuris suteiktų teisę jai valdyti žemės sklypą, o be teisinio pagrindo valdoma žemė yra traktuotina, kaip savavališkas žemės užėmimas ir asmuo baustinas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 str. už savavališką žemės užėmimą. Atsižvelgiant į tai, kad išvados dėl žemės perdavimo neatlygintinai realizuojamos pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 str. nurodytą eiliškumą, o pareiškėja pati inicijavo 2000-06-08 išvados Nr. 10 grąžinimą į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių (2004-11-04 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-16-1203/2004) tam, kad būtų vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas natūra (2006-02-10 sprendimas Nr. 2.4-01-3569) ir žemės sklypo suteikimas neatlygintinai (2005-05-17 sprendimas Nr. 2.4-01-3170), ji turi teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą Vilniaus rajone už likusį grąžinti 0,3200 ha žemės plotą tik pagal 2006-06-19 parengtą išvadą Nr. 01-2.12-169.

Pareiškėja nenurodė, kokiu pagrindu jai turėtų būti atkurtos nuosavybės teisės į 0,3013 ha ir 1,72ha. Abstraktūs teiginiai negali būti pagrindu priteisti moralinę žalą. Pareiškėjos nurodomi argumentai nėra susiję su VAVA veiksmais, nėra šių veiksmų pasekmė. Pareiškėja neįrodė, kad jos nurodytu atveju įstatymai numato neturtinės žalos atlyginimo prievolę atsakovui. D. G. nurodomi dvasiniai išgyvenimai negali būti pripažįstami pasekmėmis, užtraukiančiomis neturtinės žalos atlyginimo pinigais prievolės, todėl pareiškėjos reikalavimas priteisti iš atsakovės neturtinę žalą yra atmestinas.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad D. G. 1991-10-30 kreipėsi į Vilniaus miesto valdybą su prašymu atkurti jai nuosavybės teises į buvusio savininko K. Š. turėtą žemės sklypą Vilniaus mieste (t. 1, b. l. 181).

Pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2000-06-08 išvadą Nr. 10 pareiškėja turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 1,0150 ha (10 133,76 Lt vertės) buvusio savininko K. Š. 6,0934 ha (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus mieste turėtos žemės (t. 3, b. l. 63).

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2000-12-20 sprendimu (civ. b. Nr. 2-10-9884-2000) buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad K. Š. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 5,58 ha žemės sklypą (t. 3, b. l. 1).

Vilniaus apskrities viršininkas 2001-04-06 sprendimu Nr. 41-10546 pareiškėjai atkūrė nuosavybės teisės į dalį, t. y. 0,2420 ha (2416 Lt vertės) žemės, perduodant neatlygintinai 0,5124 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k. Vilniaus rajone (t. 3, b. l. 64?65). Minėtame sprendime taip pat pažymėta, kad nuosavybės teisės į 0,7730 ha žemės (7 713 Lt vertės) bus atkurtos vėliau.

2003-03-20 D. G. raštu kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, prašydama sugrąžinti tėvo, K. Š., turėtos žemės dalį Vilniaus mieste natūra (t. 1, b. l. 31).

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004-11-04 sprendimu (adm. b. Nr. I16-1203/2004) buvo pripažinta, kad VAVA vilkina atkurti pareiškėjai nuosavybės teises į žemę (duomenys neskelbtini) k. Vilniaus mieste (t. 1, b. l. 115–116).

VAVA vykdydama minėtą teismo sprendimą, Vilniaus apskrities viršininko 2004-12-06 įsakymu Nr. 2.3-9658-01 patikslino 2000-06-08 išvadą Nr. 10 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“: preambulėje po žodžių „Vilniaus apskrities Vilniaus miesto Pilimėlių kaime nekilnojamąjį turtą“ vietoje „6,0934 ha žemės“ įrašant „5,5800 ha žemės“, 1.1 p. po žodžių „turi teisę atkurti nuosavybės teises į“ vietoje „1,0150 ha žemės“ įrašant „0,9300 ha“, 1.2 p. po žodžių „valstybės išperkamai žemei“ vietoj „1,0150 ha (vertė 10 133,76 Lt)“ įrašant ,,0,2420 ha (vertė 2 416,00 Lt)“ (t. 1, b. l. 138). Išvadoje taip pat padarytas įrašas – (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybės teisės atkurtos Vilniaus apskrities viršininko 2001-04-06 sprendimu Nr.41-10546 į 0,5124 ha (vertė 2 416 Lt) žemės sklypą kitai paskirčiai (namų valda). Liko nepanaudota 7 718 Lt.“ (t. 1, b. l. 16).

Teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėjai neatkūrus nuosavybės teisių į visą jai tenkančią žemės dalį, atsakovei vilkinant žemės grąžinimą, pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl vilkinimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005-06-03 sprendimu pripažino, kad VAVA vilkina jos kompetencijai priskirtų pareigų vykdymą, t. y. vengia priimti D. G. atžvilgiu sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jai priklausančią 5,58 ha žemės dalį, esančią (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniuje bei įpareigojo VAVA per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo D. G. į jai priklausančią žemės dalį, esančią (duomenys neskelbtini) k., Vilniuje (t. 3, b. l. 104–106).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-10-11 nutartimi paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-06-03 sprendimą (t. 3, b. l. 100?103).

Vilniaus apskrities viršininko 2005-06-27 sprendimu „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei D. G.“ Nr. 2.4-01-3170 pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,688 ha K. Š. valdytos žemės, perduodant nuosavybėn neatlygintinai 0,0973 ha žemės sklypą (15470 Lt vertės) daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybai (duomenys neskelbtini) mikrorajone, Vilniaus mieste (t. 3, b. l. 67?68). Sprendime taip pat pažymėta, kad nuosavybės teisės žemės valdos dalį 0,5907 ha žemės valdos dalį bus atkurtos vėliau.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005-08-30 sprendimu (civ. b. Nr. 2-10-9884-2000) buvo patikslintas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2000-12-20 sprendimas, nurodant, kad K. Š. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 5,58 dešimtinių žemės sklypą (t. 4, b. l. 145–146).

Remiantis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005-08-30 sprendimu (civ. b. Nr. 2-10-9884-2000), Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2005-11-14 įsakymo Nr. V-171 2 p. pakeista Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus pažyma Nr. 169, vietoj buvusio savininko K. K. Š. nuosavybės teisėmis valdyto „5,5800 ha“ žemės sklypo įrašant „6,0961 ha“ žemės plotą (t. 4, b. l. 121–122).

Atsižvelgus į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005-08-30 sprendime nustatytas aplinkybes, Vilniaus apskrities viršininko 2005-12-02 įsakymu Nr. 2.3-11324-01 nutarta iš dalies pakeisti Vilniaus apskrities viršininko 2005-06-27 sprendimą: preambulėje vietoj kaičių „0,6880“ įrašyti skaičius „0,7740“; 6 p. vietoje skaičių „0,5907“ įrašyti „0,6767“ (t. 4, b. l. 118).

Pareiškėja 2006-01-24, 2006-02-01, 2006-04-10 ir 2006-05-02 raštais kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, prašydama grąžinti 2000-06-08 išvadą Nr. 10, kad nuosavybės teisių atkūrimo klausimas būtų sprendžiamas toliau (t. 1, b. l. 48-50, 53, 55-56).

Vilniaus apskrities viršininko 2006-02-10 sprendimu Nr. 2.4-01-3569 buvo atkurtos D. G. nuosavybės teisės į jai tenkančią K. Š. nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamąjį turto dalį, t. y. 0,7740 ha žemės, perduodant pareiškėjai sekančias suformuotų sklypų dalis buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje: 0,0046 ha žemės, grąžinant natūra 0,0046 ha (850,43 Lt vertės) žemės sklypo dalį, esančią 0,4280 žemės sklype Nr. 1; 0,0015 ha žemės, grąžinant natūra 0,0015 ha (277,31 Lt vertės) žemės sklypo dalį, esančią 0,1374 žemės sklype Nr. 2; 0,0021 ha žemės, grąžinant natūra 0,0021 ha (388,24 Lt vertės) žemės sklypo dalį, esančią 0,1980 žemės sklype Nr. 3; 0,0041 ha žemės, grąžinant natūra 0,0041 ha (757,99 Lt vertės) žemės sklypo dalį, esančią 0,3788 žemės sklype Nr. 4; 0,009 ha žemės, grąžinant natūra 0,009 ha (1663,88 Lt vertės) žemės sklypo dalį, esančią 0,8304 žemės sklype Nr. 5; 0,0022 ha žemės, grąžinant natūra 0,0022 ha (406,73 Lt vertės) žemės sklypo dalį, esančią 0,2009 žemės sklype Nr. 6; 0,0005 ha žemės, grąžinant natūra 0,0005 ha (92,44 Lt vertės) žemės sklypo dalį, esančią 0,0491 žemės sklype Nr. 7; 0,0020 ha žemės, grąžinant natūra 0,0020 ha (369,75 Lt vertės) žemės sklypo dalį, esančią 0,1876 žemės sklype Nr. 8; 0,0097 ha žemės, grąžinant natūra 0,0097 ha (1793,29 Lt vertės) žemės sklypo dalį, esančią 0,9001 žemės sklype Nr. 9; 0,0020 ha žemės, grąžinant natūra 0,0020 ha (369,75 Lt vertės) žemės sklypo dalį, esančią 0,1801 žemės sklype Nr. 10; 0,0167 ha žemės, grąžinant natūra 0,0167 ha (3087,41 Lt vertės) žemės sklypo dalį, esančią 1,5390 žemės sklype Nr. 11 (t. 3, b. l. 69–71). Minėto sprendimo 6 p. nurodoma, kad į nuosavybės teisės į pareiškėjai tenkančios 0,6223 ha žemės valdos dalį bus atkurtos vėliau, o 7 p. nurodoma, jog nuosavybės teisės į pareiškėjai tenkančios 0,0973 ha miško atkurtos Vilniaus apskrities viršininko 2005-06-27 sprendimu Nr. 2.4-01-3110. Minėtu sprendimu visų pareiškėjai natūra grąžintų sklypų dalių bendras plotas yra lygus 5,44 arai.

VAVA, atsižvelgusi į D. G. 2006-01-24, 2006-02-01, 2006-04-10 ir 2006-05-02 prašymus (t. 1, b. l. 48-50, 53, 55-56), 2006-05-19 parengė išvadą Nr. 01-212-169 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai“, kurioje nurodoma, kad D. G. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,32 ha valstybės išperkamos žemės (vertė 1996,80 Lt), t. y. jai priklausančią dalį iš K. Š. valdytos 6,0961 ha žemės (t. 1, b. l. 60). Taip pat pažymėta, kad pareiškėjai jau yra atkurtos nuosavybės teisės į 0,3937 ha žemės (vertė 27943,92 Lt).

Ši išvada iki šiol nėra realizuota, t. y. nėra priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

VAVA Vilniaus raj. žemėtvarkos skyrius 2006-06-19 raštu D. G. informavo, kad ji privalo pateikti prašymą, kurioje Vilniaus rajono seniūnijoje, esamoje laisvoje valstybinėje žemėje pageidaujama gauti žemės sklypą neatlygintinai (t. 1, b. l. 61).

Byloje spręstinas ginčas dėl pareiškėjos skundo reikalavimų įpareigoti Tarnybą per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti pareiškėjai nuosavybės teises natūra perduodant 0,3013ha žemė sklypą Vilniaus mieste (pagal 2000-06-08 išvadą Nr. 10), 1,72 ha žemės sklypą Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) sen. (pagal 2006-05-19 išvadą Nr. 01-2.12-169) ir priteisti iš Lietuvos valstybės 10 000 litų neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo bei teisėtumo.

Byloje nėra ginčo dėl tų aplinkybių, kad Vilniaus apskrities viršininko 2001-04-06 sprendimu Nr. 41-10546 (atkurtos nuosavybės teisės į 0,2420 ha, K. Š. valdytos žemės dalį ), 2005-06-27 sprendimu Nr. 2.4-01-3170 (atkurtos nuosavybės teisės į 0,0973 ha, K. Š. valdytos žemės dalį ) ir 2006-02-10 sprendimu Nr. 2.4-01-3569 (atkurtos nuosavybės teisės į 0,0544 ha, K. Š. valdytos žemės dalį) pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės viso į 0,3937 ha žemės iš jai 1,016 ha tenkančios K. Š. iki nacionalizacijos valdytos 6,0961 ha žemės dalies, buvusios (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus mieste.

Taigi, pareiškėjai iki šiol nėra atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią 0,6223 ha K. Š. valdytos žemės dalį. Tai pažymėta ir Vilniaus apskrities viršininko 2006-02-10 sprendime (t. 3, b. l. 69–71).

Dėl pareiškėjos skundo reikalavimo įpareigoti Tarnybą per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą, kuriuo būtų atkuriamos pareiškėjai nuosavybės teisės natūra perduodant 0,3013 ha žemė sklypą Vilniaus mieste (pagal 2000-06-08 išvadą Nr. 10)

Atkūrimo įst. 5 str. 2 d. 3 p. nurodoma, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą, Vyriausybei patvirtinus jo dydį tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, arba piliečių pageidavimu mieste, kuriame jie gyvena (išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono miestus ir Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją).

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-07-23 nutarimą Nr. 920, kuriuo patvirtinti Savivaldybių nustatomi naujų žemės sklypų, kuriuos kaip atlyginimą piliečiams už nuosavybės teise turėtą žemę, gyvenamuosius namus, jų dalis, butus numatoma perduoti individualiai statybai ir kitai paskirčiai miestuose, dydžiai (toliau – ir Nutarimas), Vilniaus mieste numatomas perduoti individualiai statybai naujai suformuotas sklypas turi būti ne mažesnis negu 6 arai, bet ne didesnis kaip 12 arų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-07-23 nutarimo Nr. 920 redakcijoje, galiojusioje iki 2010-04-09, buvo nustatyta, kad Vilniaus mieste (išskyrus centrinę miesto dalį ir gyvenamųjų rajonų centrines dalis) numatomo perduoti statybai naujai suformuoto žemės sklypo plotas negali būti mažesnis kaip 9 arai ir didesnis kaip 20 arų.

Kaip minėta, D. G. Vilniaus apskrities viršininko 2005-06-27 sprendimu „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei D. G.“ Nr. 2.4-01-3170 pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,688 ha K. Š. valdytos žemės dalį, perduodant nuosavybėn neatlygintinai 0,0973 ha žemės sklypą (15470 Lt vertės) daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybai (duomenys neskelbtini) mikrorajone, Vilniaus mieste, o Vilniaus apskrities viršininko 2006-02-10 sprendimu Nr. 2.4-01-3569 atkurtos nuosavybės teisės į pareiškėjai tenkančią K. Š. nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamąjį turto dalį, t. y. 0,7740 ha žemės, natūra grąžinant 0,0544 ha žemės plotą (t. 3, b. l. 67?71)

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad D. G. atkuriant nuosavybės teises į K. Š. valdytos žemės dalį, Vilniaus miesto teritorijos ribose naujai suformuotas žemės sklypas negali būti perduodamas, nes tokiu būdu būtų pažeidžiamos Atkūrimo įst. 5 str. 2 d. 3 p. ir Nutarimo nuostatos, nustatančios, jog atkuriant nuosavybės teises Vilniaus mieste maksimalus naujai perduodamo žemės sklypo plotas neturi viršyti 12 arų.

Atsižvelgus į tai, sprendžiama, kad D. G. skundo reikalavimas įpareigoti Tarnybą priimti sprendimą, kuriuo būtų atkuriamos pareiškėjai nuosavybės teisės natūra perduodant 0,3013 ha žemė sklypą Vilniaus mieste, yra nepagrįstas.

Dėl pareiškėjos skundo reikalavimo įpareigoti Tarnybą per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą, kuriuo būtų atkuriamos pareiškėjai nuosavybės teisės natūra perduodant 1,72 ha žemės sklypą Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k. (pagal 2006-05-19 išvadą Nr. 01-2.12-169; žemės sklypo projektinis Nr. (duomenys neskelbtini))

Pagal Atkūrimo įst. 4 str. 2 d., žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 str. priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios šio straipsnio 10 d. nurodytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja.

Atkūrimo įst. 12 str. 1 d. 6 p. nustatyta, kad žemė yra išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji pagal įstatymus įsigyta privačion nuosavybėn.

Iš D. G. šioje skundo dalyje formuluojamo reikalavimo matyti, kad pareiškėja siekia, kad nuosavybės teisės į žemę būtų atkuriamos jos nurodytu būdu, t. y. perduodant neatlygintinai 1,72 ha žemės sklypą, esantį Vilniaus raj., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k. ir nurodytą VAVA Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2005-05-19 pažymoje Nr. 118 (t. 1, b. l. 25–26).

Tarnybos teismui pateikti įrodymai liudija, kad D. G. nurodytas 1,72 ha ploto žemės sklypas patenka į žemės sklypus (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie asmeninės nuosavybės teisėmis priklauso A. P. (t. 6, b. l. 67, 112, 146–150).

Minėti sklypai A. P. buvo perduoti Tarnybos 2010-11-17 sprendimu atkuriant nuosavybės teises į buvusio savininko D. M. turėtą žemę (t. 6, b. l. 52).

Taigi, darytina išvada, kad 1,72 ha ploto žemė, į kurią pareiškėja siekia atkurti nuosavybės teises, pagal Atkūrimo įst. 12 str. 1 d. 6 p. priskirtina valstybės išperkamai.

Atsižvelgus į tai, sprendžiama, kad pareiškėjos skundo reikalavimas įpareigoti Tarnybą priimti sprendimą, kuriuo būtų atkuriamos pareiškėjai nuosavybės teisės jos nurodytu būdu, t. y. perduodant natūra 1,72 ha žemės sklypą (žemės sklypo projektinis Nr. (duomenys neskelbtini); pagal 2006-05-19 išvadą Nr. 01-2.12-169) Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., yra nepagrįstas.

Dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti jos naudai iš Lietuvos Valstybės 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įst. 42 str. nurodoma, kad viešojo administravimo subjektas, pažeidęs šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama LR civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. 1 d. sakoma, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. sakoma, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-05-17 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-337/2006 ir kt.).

Taigi, sprendžiant ginčą šioje dalyje, būtina įvertinti, ar D. G. nurodytu atveju byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sąlygas.

Byloje esanti VAVA Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2005-05-19 pažyma (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad D. G. naudojasi žemės sklypu, kurio plotas 1,72 ha, o projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t 1; b. l. 25). D. G. 2005-05-19 kreipėsi į VAVA Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių su prašymu išnuomoti Vilniaus raj. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) kaime esantį 1,72 ha bendro ploto (proj. Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypą, kuris įregistruotas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini))(t. 5, b. l. 18).

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2008-12-12 pranešimas Nr. 1021599 liudija, kad pareiškėja žemės valdą (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)) deklaravo paramai gauti ir jai ši parama buvo skiriama (t. 5, b. l. 20–25).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovės atsiliepime nurodyti motyvai, jog pareiškėja 1,72 ha ploto ginčo žemės sklypu naudojosi be teisėto pagrindo, todėl negalėjo turėti jokių teisėtų lūkesčių, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu į minėtą sklypą, nėra pagrįsti.

Kaip minėta, pareiškėja ne kartą kreipėsi į VAVA su prašymais atkurti nuosavybės teises perduodant jai 1,72 ha naudojamą žemės sklypą (2006-02-01, 2006-04-10 ir 2006-05-02 prašymai; t. 1, b. l. 48–49, 53–56). Į pareiškėjos 2006-01-24 ir 2006-02-01 prašymus buvo atsakyta tik 2006-03-31 VAVA raštu, t. y. praėjus dviem mėnesiams, o išvada dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai parengta 2006-05-19.

VAVA 2006-10-26 raštu D. G. nurodoma, kad jos 2006-05-19 išvadą VAVA Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius gavo tik 2006-05-29, t. y. po (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto paskelbimo, todėl pareiškėjos prašymas perduoti jos nurodytą žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, negali būti patenkintas (t. 1, b. l. 62).

VAVA 2007-01-22 raštu D. G. išaiškino, kad asmenys, siekiantys atkurti nuosavybės teises į žemę, kuri projektuojama Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, prašymus ir išvadas galėjo pateikti iki 2006-03-24. Todėl nuosavybės teisės pareiškėjai į jos prašomą žemę galėtų būti atkuriamos tik vykdant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo rengimo darbus (t. 1, b. l. 63–64).

Vertinant nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad VAVA, gavusi pareiškėjos 2006-01-24 ir 2006-02-01 prašymus, neišaiškino pareiškėjai nuosavybės atkūrimo tvarkos, o atsakydama tik 2006-03-31 raštu, t. y. beveik po dviejų mėnesių ir pasibaigus išvadų bei prašymų dėl žemės nuosavybės atkūrimo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje pateikimo terminui, neveikė operatyviai. Toks jokiomis objektyviomis aplinkybėmis nepateisinamas delsimas iš esmės lėmė pareiškėjai nepalankią situaciją nuosavybės teisių atkūrime.

Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad D. G. teisės pateikti prašymą suformuoti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje žemės sklypą, o tuo pačiu ir nuosavybės teisių atkūrime, buvo apribotos iš esmės dėl nepateisinamo VAVA delsimo nagrinėjant pareiškėjos 2006-01-24 ir 2006-02-01 prašymus.

Tai, jog VAVA pareiškėjos atžvilgiu vilkina nuosavybės atkūrimo procedūras, vengia priimti reikiamus sprendimus, konstatuota ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-06-03 ir 2004-11-04 sprendimuose (t. 1, 115–116, t. 4, b. l. 137–139).

Seimo kontrolieriaus 2008-06-30 pažymoje pripažinta, kad D. G. skundas dėl nuosavybės teisių atkūrime padarytų pažeidimų yra pagrįstas (t. 1, b. l. 71–75). Minėtoje išvadoje VAVA buvo pateiktas siūlymas įtraukti pareiškėją į Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-4326-41 pradėtą rengti Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą.

Kaip minėta, nuosavybės teisės į D. G. nurodytą 1,72 ha žemės sklypą negali būti atkuriamos, nes ginčo žemės sklypas patenka į A. P. Tarnybos 2010-11-17 sprendimu, atkuriant nuosavybės teises, perduotus žemės sklypus.

Be to, iš Tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011-11-18 rašte teismui išreikštos pozicijos matyti, kad pareiškėjos nurodytą ginčo žemės sklypą su projektiniu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė identifikavo (apytiksliai nustatė jo vietą) tik vykdydama teismo 2011-10-07 nutartį (t. 6, b. l. 14–15).

Nuosavybės teisės pareiškėjai į jai tenkančią 0,6223 ha K. Š. žemės sklypo dalį iki šiol nėra atkurtos.

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad ginčuose dėl neturtinės žalos negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus. Šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai. Teismų sprendimuose ne kartą pabrėžta ir tai, kad Atkūrimo įstatymo nuostatų įgyvendinimas yra ne tik asmens turtinių teisių realizavimas. Šio įstatymo reglamentuojamas nuosavybės teisių atkūrimo procesas kartu reiškia ir istorinio teisingumo atstatymą, neteisėtais okupacinės valdžios veiksmais Lietuvos piliečiams padarytų skriaudų atlyginimą. Dėl to netinkamas valstybės institucijos veikimas įgyvendinant šį įstatymą dažniau nei kitose viešojo administravimo teisinių santykių srityse gali sukelti teisėtai pretenduojantiems į nuosavybės grąžinimą asmenims neigiamus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, įstatymo vertinamus kaip neturtinė žala (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtos adm. b. Nr. A525-2473/2011, A756-428/2011Nr. A14-653/2007, Nr. A14-1625/2005 ir kt.).

Kaip minėta D. G. į Vilniaus miesto valdybą su prašymu atkurti jai nuosavybės teises į buvusio savininko K. Š. turėtą žemę kreipėsi 1991-10-30. Taigi, nuosavybės atkūrimo procesas vyksta apie 20 metų, tačiau nuosavybės teisės jai pilnai nėra atkurtos.

Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad dėl VAVA neteisėto neveikimo pareiškėja patyrė stipresnius bei emocingesnius dvasinius išgyvenimus nei paprastai patiriami socialinėje aplinkoje, susiklosčius įvairioms gyvenimiškoms situacijoms, susijusioms su valstybės valdžios institucijų aktais bei veiksmais. Nors kaip minėta, pareiškėja turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, ši jos teisė nėra pilnai realizuota iki šiol, todėl neigiami išgyvenimai ir toliau tęsiasi.

Darytina išvada, kad pareiškėja patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta.

Įvertinus D. G. padarytos neturtinės žalos pobūdį, pasekmes, taip pat atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d.), teismas daro išvadą, kad pareiškėjai už patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus iš Lietuvos valstybės, atstovaujančios Žemėtvarkos skyriaus, priteistina 3 000 Lt suma, kuri laikytina adekvačia patirtos neturtinės žalos kompensacija.

Dėl pareiškėjos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įst. 44 str. 1d. nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, o 45 str. 1 d. sakoma, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Pareiškėjo teismui nepateikė jokių įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įst. 44–45 str., 85–87 str., 88 str. 1, 5 p., 127 str., 129 str., teismas

nusprendė:

Pareiškėjos D. G. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti D. G. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, 3000 Lt (tris tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje skundo reikalavimus atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas KaminskasMefodija PovilaitienėVeslava Ruskan