Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-04-16 · Administracinė byla Nr. A-492-1981-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Ik-839-365/2011Nutartis · 2011-07-01Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2011-07-01Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. Ik-3299-281/2011Sprendimas · 2011-12-08Regionų apygardos administracinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2012-04-16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  5. ApeliacijaNutartis · 2012-04-16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-16
Bylos Nr.
A-492-1981-12
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02788-2010-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virginija Volskienė (pran.)
Pareiškėjas
D. G., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono
Administracinė byla Nr. A492-1981/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02788-2010-1Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2012 m. vasario 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. G. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo administracinėje byloje Nr. A492-1981/2012 pagal pareiškėjos D. G. bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. G. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos bei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus bei žalos priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėja D. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu (I t., b. l. 3–7, 9–13) prašydama: 1) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Nacionalinė žemės tarnyba) per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti jai natūra 0,3013 ha žemės sklypą Vilniaus mieste (pagal 2000 m. birželio 8 d. išvadą Nr. 10) bei 1,72 ha Vilniaus rajone, Riešės sen. (pagal 2006 m. gegužės 19 d. išvadą Nr. 01-2.12-169); 2) iš Lietuvos valstybės priteisti 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba, atstovaujanti ir Lietuvos valstybę, atsiliepime į pareiškėjos skundą (I t., b. l. 90–93) nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka ir prašė juos atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies ir priteisė D. G. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, kitą skundo dalį atmetė.

Šalies argumentai

Pareiškėja D. G. padavė apeliacinį skundą (VII t., b. l. 76–78), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.

Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, veikiantis Nacionalinės žemės tarnybos bei Lietuvos valstybės vardu taip pat padavė apeliacinį skundą (VII t., b. l. 82–88), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjai buvo priteista 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir šią pareiškėjos skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

II.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2012 m. vasario 13 d. buvo gautas pareiškėjos D. G. prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su žemės grąžinimu (duomenys neskelbtini) kaime, Riešės sen., Vilniaus rajone, į kurį pretenduoja pareiškėja.

Šalies argumentai

Prašyme nurodė, kad laisva valstybinė žemė Riešės sen., Vilniaus rajone, į kurią pretenduoja pareiškėja, yra grąžinama kitiems pretendentams, todėl mano, kol vykstant teismo procesui yra tikslinga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su žemės grąžinimu (duomenys neskelbtini) kaime, Riešės sen., Vilniaus rajone, į kurį pretenduoja pareiškėja, nes skundo tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, jei ginčo žemė būtų grąžinta kitiems pretendentams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Prašymas netenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.

Pareiškėja prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir uždrausti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su žemės grąžinimu (duomenys neskelbtini) kaime, Riešės sen., Vilniaus rajone, į kurį pretenduoja pareiškėja. Pagal prašymo turinį, akivaizdu, kad pareiškėja prašo taikyti ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus.

Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog jos netaikius teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Pabrėžtina, jog, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-222/2010).

Nustatyta, kad skundu pareiškėja teismo prašė: 1) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti jai natūra 0,3013 ha žemės sklypą Vilniaus mieste (pagal 2000 m. birželio 8 d. išvadą Nr. 10) bei 1,72 ha Vilniaus rajone, Riešės sen. (pagal 2006 m. gegužės 19 d. išvadą Nr. 01-2.12-169); 2) iš Lietuvos valstybės priteisti 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Iš prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo akivaizdu, kad pareiškėja siekia, kad būtų užtikrintas tik vienas reikalavimas – įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti jai natūra 1,72 ha žemės sklypą Vilniaus rajone, Riešės sen. (pagal 2006 m. gegužės 19 d. išvadą Nr. 01-2.12-169).

Prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo motyvuoja tuo, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir teismui patenkinus pareiškėjos skundą, tokio sprendimo įvykdymas pasunkėtų, nes laisva valstybinė žemė (duomenys neskelbtini) kaime, Riešės sen., Vilniaus rajone būtų grąžinta kitiems pretendentams. Nagrinėjamu atveju įvertinus pareiškėjos argumentus, išdėstytus prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, konstatuotina, jog pareiškėja nepagrindė, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Visų pirma, pareiškėja nepateikė įrodymų ir prašymą nagrinėjantis teismas nenustatė, kad pareiškėjos nurodytame žemės sklype – 1,72 ha Vilniaus rajone Riešės sen. būtų tebevykdomas nuosavybės teisių atkūrimo procesas kitiems asmenims. Apeliaciniame skunde pareiškėja nurodo, kad 1,72 ha žemės sklypas Vilniaus rajone, Riešės sen., (duomenys neskelbtini) k. (pr. Nr. 41170011002) 2003 metais buvo pareiškėjai atmatuotas, nubraižytas abrisas, sudarytas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas ir, kai 2008 m. gruodžio 15 d. pareiškėja kreipėsi su skundu į teismą, ji buvo teisėta šio sklypo naudotoja, tačiau atsakovas, žinodamas, kad pareiškėja pretenduoja į minėta žemės sklypą, kad dėl jo perdavimo nuosavybėn vyksta ginčas teisme, 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimu perdavė šį sklypą A. P., atkuriant nuosavybės teisės į buvusio savininko D. M. turėtą žemę Kauno rajone. Apeliaciniame skunde pareiškėja taip pat teigia, kad į jos prašymus sustabdyti žemės grąžinimą, kol bus priimtas galutinis sprendimas atsižvelgta nebuvo ir šiuo metu sklypas, į kurį pretendavo pareiškėja, priskirtas prie valstybės išperkamos žemės (VII t., b. l. 77–78). Taigi pareiškėja tvirtina, kad į ginčo žemės sklypą, į kurį ji prašo uždrausti atsakovui atkurti nuosavybės teises kitiems asmenims, jau yra atkurtos nuosavybės teisės – atsakovo 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimu šis sklypas buvo perduotas A. P., atkuriant nuosavybės teisės į buvusio savininko D. M. turėtą žemę, nuosavybės teisės įregistruotos (VI t., 148). Įvertinusi tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo uždrausti atlikti veiksmus, kurie, pačios pareiškėjos teigimu, jau yra atlikti. Akcentuotina, kad prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pareiškėja nenurodė, jog apeliaciniame skunde aprašyta situacija yra pasikeitusi ar turėtų būti vertinama bei suprantama kitaip.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė nesusijusi su galimybe įvykdyti būsimą teismo sprendimo. Todėl pareiškėjos prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pripažįstamas nepagrįstu ir atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria

pareiškėjos D. G. prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiRičardas PiličiauskasDainius RaižysVirginija Volskienė