Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-04-16 · Administracinė byla Nr. A-492-1981-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Ik-839-365/2011Nutartis · 2011-07-01Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2011-07-01Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. Ik-3299-281/2011Sprendimas · 2011-12-08Regionų apygardos administracinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2012-04-16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  5. ApeliacijaNutartis · 2012-04-16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-16
Bylos Nr.
A-492-1981-12
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02788-2010-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Artūras Drigotas, Virginija Volskienė (pran.)
Pareiškėjas
D. G., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto
Advokatai
Ingrida Ivanas
Kategorijos
  • 11.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 11.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A492-1981/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02788-2010-1Procesinio sprendimo kategorijos: 11.4.1; 11.4.2; 15.2.3.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,dalyvaujant pareiškėjai D. G.,pareiškėjos atstovei advokatei Ingridai Ivanovienei,atsakovo atstovei Jevgenijai Baranovai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. G. bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. G. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos bei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus bei žalos priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėja D. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu (I t., b. l. 3–7, 9–13) prašydama: 1) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Nacionalinė žemės tarnyba) per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti jai natūra 0,3013 ha žemės sklypą Vilniaus mieste (pagal 2000 m. birželio 8 d. išvadą Nr. 10) bei 1,72 ha Vilniaus rajone, Riešės sen. (pagal 2006 m. gegužės 19 d. išvadą Nr. 01-2.12-169); 2) iš Lietuvos valstybės priteisti 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Paaiškino, kad 1991 m. spalio 30 d. pateikė prašymą atkurti jai nuosavybės teises į K. Š. (K. Š.) turėtą žemės sklypą Vilniaus mieste. Pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir VAVA) Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2000 m. birželio 8 d. išvadą Nr. 10 ji turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 1,0150 ha K. Š. žemės, esančios Pylimėlių k., Vilniaus mieste. Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 41-10546 jai buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,2420 ha žemės, perduodant neatlygintinai 0,5124 ha namų valdos žemės sklypą Užugriovių k. Vilniaus rajone. 2003 m. kovo 20 d. ji raštu kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, prašydama sugrąžinti tėvo turėtos žemės dalį Vilniaus mieste natūra. Teigė, kad VAVA vilkinant atlikti veiksmus, ji su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2005 m. birželio 3 d. sprendimu pripažino, jog VAVA vilkina priimti pareiškėjos atžvilgiu sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jai priklausančią 5,58 ha žemės dalį, esančią Pylimėlių k., Vilniuje. Vykdydamas šį teismo sprendimą Vilniaus apskrities viršininkas 2004 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 2.3-9658-01 patikslino 2000 m. birželio 8 d. išvadą Nr. 10. Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. 2.4-01-3170 buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,0973 ha žemės, perduodant nuosavybėn neatlygintinai 0,0973 ha žemės sklypą daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybai Pašilaičių mikrorajone, Vilniaus mieste, o Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. 2.4-3569 buvo atkurtos nuosavybės teisės žemę grąžinant natūra buvusiame rėžiniame Pylimėlių kaime, Vilniuje, 0,0544 ha. Pareiškėja nurodė, kad 2006 m. sausio 24 d. bei 2006 m. vasario 1 d. ji raštais kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, prašydama Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui grąžinti 2000 m. birželio 8 d. išvadą Nr. 10, kad galėtų būti toliau sprendžiamas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas. Tačiau VAVA atsisakė tenkinti prašymus ir 2006 m. gegužės 29 d. nepanaikinusi senos išvados parengė naują išvadą. Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 2.3-4326-41 buvo pradėtas rengti Vilniaus rajono Riešės seniūnijos Didžiosios Riešės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas. Nurodė, kad ji savo valią gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą Riešės seniūnijos teritorijoje pateikė 2006 m. sausio 24 d. bei 2006 m. vasario 7 d., todėl turėjo būti įtraukta į minėtą sąrašą, tačiau dėl to, kad VAVA pareigūnai laiku ir tinkamai neatliko jų kompetencijai priskirtų veiksmų, susijusių su išvados patikslinimu ir jos perdavimu Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui, nauja išvada buvo parengta tik 2006 m. gegužės 19 d., dėl ko pareiškėja nepateko į sudarytą sąrašą ir prarado teisę gauti lygiavertį žemės sklypą šiame projekto etape. Pareiškėja taip pat nurodė, kad dėl to, jog VAVA pareigūnai laiku ir tinkamai neatliko jų kompetencijai priskirtų veiksmų, susijusių su išvados patikslinimu ir jos perdavimu Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui, dėl neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų pareiškėja patyrė daug nepatogumų, nežinomybės, neužtikrinimo, pažeminimo jausmus, prarado pasitikėjimą valstybe, jos valdžios institucijomis ir teisingumu.

Atsiliepimas

Atsakovas Tarnyba, atstovaujanti ir Lietuvos valstybę, atsiliepime į pareiškėjos skundą (I t., b. l. 90–93) nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka ir prašė juos atmesti.

Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. birželio 8 d. išvada Nr. 10 iš dalies buvo pakeista Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 2.3-9658-01 (išvados 1.2 p. vietoje ploto „1,0150 ha“ įrašyta „0,2420 ha“) ir yra visiškai realizuota, kadangi už visą šioje išvadoje nurodytą minėto buvusio savininko turėtos žemės 0,2420 ha ploto dalį Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 41-10546 pareiškėjai buvo perduotas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis 0,5124 ha naudojamas namų valdos žemės sklypas, esantis Užugriovio kaime, Riešės seniūnijoje, Vilniaus rajone. Aiškino, kad grąžinus 2000 m. birželio 8 d. išvadą Nr. 10 Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius vykdė tolimesnius nuosavybės teisių atkūrimo veiksmus. Nurodė, kad už likusią pareiškėjai tenkančios K. Š. turėtos žemės dalį, atsižvelgiant į pareiškėjos prašymus buvo parengtas Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. birželio 17 d. sprendimas Nr. 2.4-01-3170, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn 0,0973 ha ploto naują žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste ir Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. vasario 10 d. sprendimas Nr. 2.4-01-3569, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės natūra grąžinant buvusio Pylimėlių kaimo ribose 0,0544 ha žemės. 2006 m. gegužės 19 d. buvo parengta išvada Nr. 01-212-169 dėl lygiaverčio žemės sklypo pareiškėjai perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Didžiosios Riešės kadastro vietovės teritorijoje už likusios atkurti 0,3200 ha žemės ploto dalį. Nesutiko su pareiškėjos argumentais, jog anksčiau parengus išvadą ji būtų galėjusi gauti lygiavertį žemės sklypą, esantį greta turimo namų valdos žemės sklypo Užugriovio kaime. Paaiškino, kad pareiškėjos pavardė būtų įrašyta 9 piliečių eilę pagal Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 2.3-4326-41 patvirtintą Didžiosios Riešės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą 82 numeriu, o minėtą sklypą pasirinko asmuo, kurio pavardė 8 piliečių eilėje (kurioje įrašytos 65 pavardės) įrašyta 4 numeriu. Paaiškino, kad išvados dėl žemės perdavimo neatlygintinai realizuojamos pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 10 straipsnyje nurodytą eiliškumą. Pažymėjo, kad pareiškėja pati inicijavo 2000 m. birželio 8 d. išvados Nr. 10 grąžinimą į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių tam, kad būtų vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas natūra (2006 m. vasario 10 d. sprendimas Nr. 2.4-01-3569) ir žemės sklypo suteikimas neatlygintinai (2005 m. gegužės 17 d. sprendimas Nr. 2.4-01-3170), todėl ji turi teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą Vilniaus rajone už likusį grąžinti 0,3200 ha žemės plotą tik pagal 2006 m. birželio 19 d. parengtą išvadą Nr. 01-2.12-169. Aiškino, kad pareiškėja neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies – įpareigojo VAVA per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti nuosavybės teises pareiškėjai į likusią negrąžintą žemės sklypo plotą 0,6223 ha, buvusio savininko K. Š. turėtą žemę Vilniaus mieste. Iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VAVA, priteisė D. G. naudai 2 000 Lt neturtinės žalos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. birželio 14 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą ir bylą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teismas nustatė, kad pareiškėja skundą administraciniam teismui pateikė 2008 m. gruodžio 15 d., tai yra vėliau nei po 20 dienų skaičiuojant terminą nuo Nacionalinės žemės tarnybos 2007 m. spalio 29 d. atsakymo pareiškėjai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertino, kad būtina aiškintis, kada pareiškėja gavo Nacionalinės žemės tarnybos 2007 m. spalio 29 d. atsakymą ir paaiškėjus, kad skundas buvo priimtas praleidus jo padavimo terminą pareiškėjai būtina išaiškinti jos teisę teikti prašymą dėl termino atnaujinimo, nes skundo padavimo termino praleidimas yra pagrindas bylai nutraukti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, iš naujo išnagrinėjęs administracinę bylą, 2011 m. kovo 30 d. nutartimi bylą nutraukė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. liepos 1 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartį ir bylą grąžino teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad šiuo konkrečiu atveju byloje ginčas iš esmės kyla dėl VAVA kompetencijai priskirtų veiksmų vilkinimo, konstatavo, kad pareiškėja su skundu ir jame keliamais reikalavimais galėjo kreiptis tiesiogiai į teismą ir jai ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka nebuvo taikoma. Atsižvelgęs į tai, kad byloje keliami keli reikalavimai ir reikalavimams dėl žalos atlyginimo, veiksmų vilkinimo nėra privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, reikalavimui dėl įpareigojimo grąžinti žemę natūra – taikoma privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad visas ginčas turi būti nagrinėjamas teisme.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, dar kartą išnagrinėjęs administracinę bylą, 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies ir priteisė D. G. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; kitą skundo dalį atmetė.

Teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 41-10546, 2005 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 2.4-01-3170 ir 2006 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. 2.4-01-3569 pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės viso į 0,3937 ha žemės iš jai 1,016 ha tenkančios K. Š. iki nacionalizacijos valdytos 6,0961 ha žemės dalies, buvusios Pylimėlių k., Vilniaus mieste. Teismas nurodė, kad pareiškėjai iki šiol nėra atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią 0,6223 ha K. Š. valdytos žemės dalį. Akcentavo, kad tai pažymėta ir Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. vasario 10 d. sprendime.

Dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą priimti sprendimą, kuriuo pareiškėjai būtų atkuriamos nuosavybės teisės natūra perduodant 0,3013 ha žemės sklypą Vilniaus mieste teismas konstatavo, kad pareiškėjai atkuriant nuosavybės teises į K. Š. valdytos žemės dalį, Vilniaus miesto teritorijos ribose naujai suformuotas žemės sklypas negali būti perduodamas, nes tokiu būdu būtų pažeidžiamos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Atkūrimo tvarka) nuostatos, nustatančios, jog atkuriant nuosavybės teises Vilniaus mieste maksimalus naujai perduodamo žemės sklypo plotas neturi viršyti 12 arų. Nes pareiškėjai Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 2.4-01-3170 buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,688 ha K. Š. valdytos žemės dalį, perduodant nuosavybėn neatlygintinai 0,0973 ha žemės sklypą (15 470 Lt vertės) daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybai Pašilaičių mikrorajone, Vilniaus mieste, o Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. 2.4-01-3569 atkurtos nuosavybės teisės į pareiškėjai tenkančią K. Š. nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamąjį turto dalį, t. y. 0,7740 ha žemės, natūra grąžinant 0,0544 ha žemės plotą.

Teismas taip pat atmetė pareiškėjos reikalavimą įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą priimti sprendimą, kuriuo pareiškėjai būtų atkuriamos nuosavybės teisės natūra perduodant 1,72 ha žemės sklypą Vilniaus rajone, Riešės sen., Užugriovio k. Teismas nustatė, kad D. G. nurodytas 1,72 ha ploto žemės sklypas patenka į žemės sklypus (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie asmeninės nuosavybės teisėmis priklauso A. P.. Minėti sklypai A. P. buvo perduoti Nacionalinės žemės tarnybos 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimu atkuriant nuosavybės teises į buvusio savininko D. M. turėtą žemę. Todėl teismas padarė išvadą, kad 1,72 ha ploto žemė, į kurią pareiškėja siekia atkurti nuosavybės teises, pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punktą priskirtina valstybės išperkamai.

Atsiliepimas

Iš dalies tenkindamas pareiškėjos reikalavimą priteisti 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, teismas konstatavo, kad atsakovo atsiliepime nurodyti motyvai, jog pareiškėja 1,72 ha ploto ginčo žemės sklypu naudojosi be teisėto pagrindo, todėl negalėjo turėti jokių teisėtų lūkesčių, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu į minėtą sklypą, yra nepagrįsti. Nurodė, kad byloje esanti VAVA Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2005 m. gegužės 19 d. pažyma Nr. 118 patvirtina, kad D. G. naudojasi žemės sklypu, kurio plotas 1,72 ha, o projektinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad D. G. 2005 m. gegužės 19 d. kreipėsi į VAVA Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių su prašymu išnuomoti Vilniaus raj. Riešės sen. Užugriovio kaime esantį 1,72 ha bendro ploto (proj. Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypą, kuris įregistruotas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)). Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2008 m. gruodžio 12 d. pranešimas Nr. 1021599 liudija, kad pareiškėja žemės valdą (identifikavimo kodas 1010214246) deklaravo paramai gauti ir jai ši parama buvo skiriama. Teismas padarė išvadą, kad VAVA, gavusi pareiškėjos 2006 m. sausio 24 d. ir 2006 m. vasario 1 d. prašymus, neišaiškino pareiškėjai nuosavybės atkūrimo tvarkos, o atsakydama tik 2006 m. kovo 31 d. raštu, t. y. beveik po dviejų mėnesių ir pasibaigus išvadų bei prašymų dėl žemės nuosavybės atkūrimo Didžiosios Riešės kadastro vietovėje pateikimo terminui, neveikė operatyviai. Teismas konstatavo, kad toks jokiomis objektyviomis aplinkybėmis nepateisinamas delsimas iš esmės lėmė pareiškėjai nepalankią situaciją nuosavybės teisių atkūrime. Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas taip pat padarė išvadą, kad D. G. teisės pateikti prašymą suformuoti Didžiosios Riešės kadastro vietovėje žemės sklypą, o tuo pačiu ir nuosavybės teisių atkūrime, buvo apribotos iš esmės dėl nepateisinamo VAVA delsimo nagrinėjant pareiškėjos 2006 m. sausio 24 d. ir 2006 m. vasario 1 d. prašymus. Teismas nurodė, kad tai, jog VAVA pareiškėjos atžvilgiu vilkina nuosavybės atkūrimo procedūras, vengia priimti reikiamus sprendimus, konstatuota ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. birželio 3 d. ir 2004 m. lapkričio 4 d. sprendimuose. Taip pat Seimo kontrolierius 2008 m. birželio 30 d. pažymoje pripažino, kad D. G. skundas dėl nuosavybės teisių atkūrime padarytų pažeidimų yra pagrįstas. Teismas nurodė, kad nuosavybės teisės į D. G. nurodytą 1,72 ha žemės sklypą negali būti atkuriamos, nes ginčo žemės sklypas patenka į A. P. Nacionalinės žemės tarnybos 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimu, atkuriant nuosavybės teises, perduotus žemės sklypus. Be to, iš Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. lapkričio 18 d. rašte teismui išreikštos pozicijos matyti, kad pareiškėjos nurodytą ginčo žemės sklypą su projektiniu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas identifikavo (apytiksliai nustatė jo vietą) tik vykdydama teismo 2011 m. spalio 7 d. nutartį. Teismas pažymėjo, kad nuosavybės teisės pareiškėjai į jai tenkančią 0,6223 ha K. Š. žemės sklypo dalį iki šiol nėra atkurtos. Teismas nustatė, kad pareiškėja į Vilniaus miesto valdybą su prašymu atkurti jai nuosavybės teises į buvusio savininko K. Š. turėtą žemę kreipėsi 1991 m. spalio 30 d. Taigi, nuosavybės atkūrimo procesas vyksta apie 20 metų, tačiau nuosavybės teisės jai visiškai nėra atkurtos. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nusprendė, kad dėl VAVA neteisėto neveikimo pareiškėja patyrė stipresnius bei emocingesnius dvasinius išgyvenimus nei paprastai patiriami socialinėje aplinkoje, susiklosčius įvairioms gyvenimiškoms situacijoms, susijusioms su valstybės valdžios institucijų aktais bei veiksmais. Teismas akcentavo, kad pareiškėja turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, ši jos teisė nėra pilnai realizuota iki šiol, todėl neigiami išgyvenimai ir toliau tęsiasi, todėl padarė išvadą, kad pareiškėja patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta. Įvertinęs pareiškėjai padarytos neturtinės žalos pobūdį, pasekmes, taip pat atsižvelgęs į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai už patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, priteistina 3 000 Lt suma, kuri laikytina adekvačia patirtos neturtinės žalos kompensacija.

III.

Pareiškėja D. G. padavė apeliacinį skundą (VII t., b. l. 76–78), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neišnagrinėjo reikalavimo pripažinti, jog atsakovas vilkina jo kompetencijai priskirtų pareigų vykdymą. Paaiškina, kad šiuo metu galioja abi VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus parengtos išvados – 2000 m. birželio 8 d. išvada Nr. 10 ir 2006 m. gegužės 19 d. išvada Nr. 01-2.12-169. Nurodo, kad 1,72 ha žemės sklypas Vilniaus rajone, Riešės sen. Užugriovių k., 2003 metais buvo jai atmatuotas, nubraižytas abrisas, sudarytas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas ir, kai ji 2008 m. gruodžio 15 d. kreipėsi su skundu į teismą, ji buvo teisėta šio sklypo naudotoja. Tačiau atsakovas, žinodamas, kad pareiškėja pretenduoja į minėtą sklypą, kad dėl jo perdavimo nuosavybėn vyksta ginčas teisme, 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimu šį sklypą perdavė A. P., atkurdamas jai nuosavybės teises į buvusio savininko D. M. turėtą žemę Kauno rajone. Akcentuoja, kad į pareiškėjos prašymus sustabdyti žemės grąžinimą, kol bus priimtas galutinis sprendimas atsižvelgta nebuvo ir šiuo metu sklypas, į kurį ji pretendavo, priskirtas prie valstybės išperkamos žemės. Pažymi, kad teismas atmesdamas reikalavimus dėl įpareigojimų atlikti veiksmus, sudarė pagrindą ir toliau vilkinti nuosavybės teisių atkūrimo procesą, nors dar 2005 metais teismas buvo įpareigojęs VAVA priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pareiškėjai priklausančią žemės dalį, esančią Pylimėlių kaime, Vilniuje.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba, atstovaujanti ir Lietuvos valstybę, atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą (VII t., b. l. 96–101) nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Atsiliepime be aplinkybių, nurodytų savo apeliaciniame skunde, nurodo, kad pareiškėja klaidina teismą nurodydama, jog galioja abi VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus išvados – 2000 m. birželio 8 d. išvada Nr. 10 bei 2006 m. gegužės 19 d. išvada Nr. 01-2.12-169. Paaiškina, kad 2000 m. birželio 8 d. buvo parengta išvada Nr. 10, remiantis kuria, D. G. turėjo teisę neatlygintinai gauti lygiavertį turėtajam 1,0150 ha plotui žemės sklypą Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Riešės seniūnijoje. Vadovaujantis parengta išvada buvo priimtas Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. balandžio 6 d. sprendimas Nr. 41-10546, kuriuo vietoj turėtos 0,2420 ha žemės neatlygintinai nuosavybėn buvo perduotas lygiavertis 0,5124 ha ploto žemės sklypas Užgriovio kaime, Vilniaus rajone. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2004 m. lapkričio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-16-1203/204 patenkino D. G. skundą, kuriuo ji prašė įpareigoti VAVA priimti sprendimą, kuriuo butų atkurtos nuosavybės teisės į žemę Pylimėlių kaime Vilniaus mieste (kur stovi pareiškėjos tėvo namas – Pylimėlių g. (duomenys neskelbtini)). Atsakovas pažymi, kad pareiškėja faktiškai reikalavo atkurti nuosavybės teises natūra. Atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Atkūrimo tvarkos 105 punktu, išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn piliečio pageidaujamoje vietovėje yra rengiama tik tuo atveju, kai asmuo pageidauja gauti žemės sklypą kitos savivaldybės seniūnijoje, todėl pretendentei pakeitus savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir išreiškus norą atkurti nuosavybės teises į išlikusią žemę natūrą, prieš tai parengta išvada turėjo būti sugrąžinta išvadą parengusiam teritoriniam žemėtvarkos skyriui. Akcentuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-16-1203/2004 įpareigojo VAVA išreikalauti iš Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2000 m. birželio 8 d. išvadą ir atlikti Atkūrimo tvarkos 106 punkte jos kompetencijai priskirtus veiksmus, atkuriant nuosavybės teises D. G. į žemę buvusiame Pylimėlių kaime. Todėl vykdant šį teismo sprendimą ir gavus iš Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2000 m. birželio 8 d. išvados Nr. 10 originalą Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 2.3-9658-01 iš dalies buvo pakeista 2000 m. birželio 8 d. išvada Nr. 10 (1.2 punkte vietoje ploto „1,0150 ha“ įrašant „0,2420 ha“). Atsakovas teigia, kad tokiu būdu ši išvada yra visiškai realizuota, kadangi už visą šioje išvadoje nurodytą buvusio savininko turėtos žemės 0,2420 ha ploto dalį Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 41-10546 pareiškėjai buvo perduotas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis 0,5124 ha naudojamas namų valdos žemės sklypas, esantis Užugriovių kaime, Vilniaus rajone. Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. birželio 3 d. sprendimu duotas įpareigojimas buvo įvykdytas tinkamai ir Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. 2.4-01-3569 pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,0544 ha ploto turėto žemės sklypo dalį gražinant žemę natūra. Paaiškina, kad VAVA, tenkindama pareiškėjos valią, išreikštą 2006 m. gegužės 2 d. gautame prašyme, 2006 m. gegužės 19 d. parengė išvadą Nr. 01-2.12-169, pagal kurią pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,3200 ha ploto žemės Vilniaus r.

IV.

Nacionalinė žemės tarnyba, atstovaujanti ir Lietuvos valstybę taip pat padavė apeliacinį skundą (VII t., b. l. 82–88), kuriuo parašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjai buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

Apeliaciniame skunde pažymi, kad pareiškėja nepateikia jokių įrodymų, jog ji patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, kad pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Akcentuoja, kad nagrinėjamoje byloje, pirmosios instancijos teismas jokiais argumentais nepagrindė pareiškėjos konstatuotų išgyvenimų ir patirtų nepatogumų įvertinimo pinigais (3 000 Lt). Teigia, kad pareiškėja negalėjo gauti jos nurodyto 1,72 ha žemės sklypo Užugriovio k., Vilniaus r., kadangi šioje teritorijoje buvo suprojektuoti žemės sklypai asmeniui, kuris asmenų, įsigyjančių žemę, mišką ir vandens telkinius eilėje, buvo nurodytas pirmiau nei pareiškėja, t. y. A. P. eilė buvo 8-ta, o pareiškėja būtų buvusi įtraukta tik į 9-tą eilę. Akcentuoja, kad A. P. išvada Nr. 750 dėl žemės perdavimo neatlygintinai nuosavybėn buvo parengta dar 1999 m. sausio 22 d. ir Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje gauta 1999 m. vasario 1 d., o pareiškėja į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių dėl išvados parengimo kreipėsi tik 2006 m. vasario 1 d., o išvados gavimo data pagal Žemės reformos įstatymą 10 straipsnį taip pat laikoma veiksmų lemiančių žemės sklypų projektavimo eiliškumą. Taip pat mano, kad tarp pirmosios instancijos teismo konstatuoto VAVA neteisėto neveikimo ir pareiškėjos patirtos žalos, t. y. galimybės gauti 1,72 ha žemės sklypą Užugriovio k., Vilniaus r. praradimo, nėra priežastinio ryšio.

Atsiliepimas

Pareiškėja D. G. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (VII t., b. l. 93–95) nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Pažymi, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog D. G. teisės buvo apribotos iš esmės dėl nepateisinamo VAVA delsimo nagrinėjant pareiškėjos 2006 m. sausio 24 d. ir 2006 m. vasario 1 d. prašymus. Tai, jog VAVA pareiškėjos atžvilgiu vilkina nuosavybės atkūrimo procedūras, vengia priimti reikiamus sprendimus, konstatuota ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. birželio 3 d. bei 2004 m. lapkričio 4 d. sprendimuose. Pažymi, kad po paskutinio VAVA 2006 m. vasario 10 d. sprendimo iki šiol liko neatkurtos nuosavybės teisės į 0,6223 ha K. Š. žemės sklypo dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

pareiškėjos D. G. ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniai skundai atmestini.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro institucijos, kuriai įstatymu pavesta įgyvendinti nuosavybės teisių atkūrimą piliečiams į išlikusį nekilnojamąjį turtą – žemę, atliekamų funkcijų bei konkrečių veiksmų teisėtumo vertinimas sprendžiant dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę pareiškėjai.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo preambulėje pabrėžiama, kad Lietuvos Respublikos piliečių prieš okupaciją įgytos nuosavybės teisės nepanaikintos ir turi tęstinumą, kad 1992 metais priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja ir gina valstybės, jos piliečių teises bei nuosavybę. Šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad institucijos, nagrinėjančios piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nesant galimybės pagal šį įstatymą nuosavybę grąžinti natūra, privalo piliečiams raštu pasiūlyti kitus šiame įstatyme numatytus atlyginimo būdus. Taigi Nacionalinė žemės tarnyba turi pareigą aktyviai veikti realizuodama įstatyme numatytus siekius užtikrinti piliečių nuosavybės teisių tęstinumą bei padėdama įgyventi jiems konstitucinę teisę į nuosavybę. Atsižvelgiant į Nacionalinei žemės tarnybai minėtu įstatymu pavestų funkcijų valstybinę ir visuomeninę svarbą, jos veiksmų teisėtumas negali būti vertinamas apsiribojant tik formaliu tam tikrų teisės aktuose numatytų veiksmų atlikimu, turi būti vertinama, ar ši institucija kiekvienu konkrečiu atveju atliko visus veiksmus, reikalingus pasiekti įstatyme keliamiems tikslams.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad pareiškėja D. G. 1991 m. spalio 30 d. kreipėsi į Vilniaus miesto valdybą su prašymu atkurti jai nuosavybės teises į buvusio savininko K. Š. turėtą žemės sklypą Vilniaus mieste (I t., b. l. 181). Remiantis Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2000 m. birželio 8 d. išvada Nr. 10 pareiškėja turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 1,0150 ha (10 133,76 Lt vertės) buvusio savininko K. Š. 6,0934 ha Pylimėlių k., Vilniaus mieste turėtos žemės (III t., b. l. 63).

Vilniaus apskrities viršininkas 2001 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 41-10546 pareiškėjai atkūrė nuosavybės teisės į dalį, t. y. 0,2420 ha (2 416 Lt vertės) žemės, perduodant neatlygintinai 0,5124 ha namų valdos žemės sklypą, esantį Užugriovių k. Vilniaus rajone (III t., b. l. 64?65). Minėtame sprendime taip pat pažymėta, kad nuosavybės teisės į 0,7730 ha žemės (7 713 Lt vertės) bus atkurtos vėliau.

Vilniaus apskrities viršininkas 2005 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 2.4-01-3170 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei D. G.“ pareiškėjai atkūrė nuosavybės teises į 0,688 ha K. Š. valdytos žemės, perduodant nuosavybėn neatlygintinai 0,0973 ha žemės sklypą (15 470 Lt vertės) daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybai Pašilaičių mikrorajone, Vilniaus mieste (III t., b. l. 67?68). Sprendime taip pat pažymėta, kad nuosavybės teisės į 0,5907 ha žemės valdos dalį bus atkurtos vėliau.

Vilniaus apskrities viršininkas 2006 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. 2.4-01-3569 atkūrė pareiškėjai D. G. nuosavybės teisės į jai tenkančią K. Š. nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamąjį turto dalį, t. y. 0,7740 ha žemės, perduodant pareiškėjai suformuotų sklypų dalis buvusio Pylimėlių rėžinio kaimo teritorijoje, natūra grąžintų sklypų dalių bendras plotas sudaro 5,44 arų (t. 3, b. l. 69–71). Minėto sprendimo 6 punkte nurodoma, kad nuosavybės teisės į pareiškėjai tenkančios 0,6223 ha žemės valdos dalį bus atkurtos vėliau, o 7 punkte nurodoma, jog nuosavybės teisės į pareiškėjai tenkančio 0,0973 ha miško atkurtos Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 2.4-01-3110.

Pareiškėja 2006 m. sausio 24 d., 2006 m. vasario 1 d., 2006 m. balandžio 10 d. ir 2006 m. gegužės 2 d. raštais kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, prašydama grąžinti 2000 m. birželio 8 d. išvadą Nr. 10, kad nuosavybės teisių atkūrimo klausimas būtų sprendžiamas toliau (I t., b. l. 48–50, 53, 55–56).

VAVA, atsižvelgusi į D. G. 2006 m. sausio 24 d., 2006 m. vasario 1 d., 2006 m. balandžio 10 d. ir 2006 m. gegužės 2 d. prašymus (I t., b. l. 48–50, 53, 55–56), 2006 m. gegužės 19 d. parengė išvadą Nr. 01-212-169 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai“, kurioje nurodoma, kad D. G. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,32 ha valstybės išperkamos žemės (vertė 1 996,80 Lt), t. y. jai priklausančią dalį iš K. Š. valdytos 6,0961 ha žemės (I t., b. l. 60). Taip pat pažymėta, kad pareiškėjai jau yra atkurtos nuosavybės teisės į 0,3937 ha žemės (vertė 27 943,92 Lt).

Ši išvada iki šiol nėra realizuota, t. y. nėra priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

VAVA Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2006 m. birželio 19 d. raštu D. G. informavo, kad ji privalo pateikti prašymą, kurioje Vilniaus rajono seniūnijoje esamoje laisvoje valstybinėje žemėje pageidaujama gauti žemės sklypą neatlygintinai (I t., b. l. 61).

Apeliacinės instancijos teismui pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2012 m. vasario 29 d. raštas Nr. 49SF-(14.49.104)-4166 patvirtina, kad pareiškėjai pasiūlyta pakeisti valią ir už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę prašyti atlyginti pinigais.

Dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti atsakovą grąžinti natūra 0,3013 ha žemės sklypą Vilniaus mieste pagal 2000 m. birželio 8 d. išvadą Nr. 10

Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos reikalavimą įpareigoti atsakovą grąžinti natūra 0,3013 ha žemės sklypą Vilniaus mieste pagal 2000 m. birželio 8 d. išvadą Nr. 10.

Teisėjų kolegija nesutinka su šiais pareiškėjos teiginiais, nes pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai konstatavo, kad minėtos išvados pagrindu pareiškėjos teisės buvo įgyvendintos visa teisės aktuose numatyta apimtimi. Tačiau teismo sprendime nurodyti motyvai, atsižvelgiant į atsakovo atsiliepime nurodytus argumentus, keistini.

Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 2.3-9658-01 buvo patikslinta 2000 m. birželio 8 d. išvada Nr. 10 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“: 1.2 punkte po žodžių „valstybės išperkamai žemei“ vietoj „1,0150 ha (vertė 10 133,76 Lt)“ įrašant ,,0,2420 ha (vertė 2 416,00 Lt)“ (I t., b. l. 138). Išvadoje taip pat padarytas įrašas – „Didžiosios Riešės kadastro vietovėje Užugriovio kaime nuosavybės teisės atkurtos Vilniaus apskrities viršininko 2001-04-06 sprendimu Nr.41-10546 į 0,5124 ha (vertė 2 416 Lt) žemės sklypą kitai paskirčiai (namų valda)“. Taigi ši išvada yra visiškai realizuota, nes už visą šioje išvadoje nurodytą minėto buvusio savininko turėtos žemės 0,2420 ha ploto dalį pareiškėjai buvo perduotas lygiavertis 0,5124 ha naudojamas namų valdos žemės sklypas Užugriovių kaime Vilniaus rajone (I t., b. l. 17).

Dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti atsakovą grąžinti natūra 1,72 ha žemės sklypą Vilniaus rajone, Riešės seniūnijoje, Užugriovio kaime pagal 2006 m. gegužės 19 d. išvadą Nr. 01-2.12-169

Pareiškėja siekia, kad nuosavybės teisės į likusią žemę būtų atkuriamos jos nurodytu būdu, t. y. perduodant neatlygintinai 1,72 ha žemės sklypą, esantį Vilniaus raj., Riešės sen., Užugriovio k. ir nurodytą VAVA Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus Riešės seniūnijos 2005 m. gegužės 19 d. pažymoje Nr. 118 (I t., b. l. 25–26). D. G. nurodytas 1,72 ha ploto žemės sklypas patenka į žemės sklypus (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie asmeninės nuosavybės teisėmis šiuo metu priklauso A. P. (VI t., b. l. 67, 112, 148–150). Minėti sklypai A. P. buvo perduoti Tarnybos 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. S48-57 atkuriant nuosavybės teises į buvusio savininko D. M. turėtą žemę (VI t., b. l. 52). Nenuginčijus šių sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pareiškėjos reikalavimas negali būti įgyvendinamas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos D. G. apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindų keisti aukščiau aptartas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos teisės į neturtinės žalos atlyginimą, konstatavo, kad VAVA, gavusi pareiškėjos 2006 m. sausio 24 d. ir 2006 m. vasario 1 d. prašymus, neišaiškino pareiškėjai nuosavybės atkūrimo tvarkos, o atsakydama tik 2006 m. kovo 31 d. raštu, t. y. beveik po dviejų mėnesių ir pasibaigus išvadų bei prašymų dėl žemės nuosavybės atkūrimo Didžiosios Riešės kadastro vietovėje pateikimo terminui, neveikė operatyviai. Išvada Nr. 01-212-169 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai“ buvo parengta tik 2006 m. gegužės 19 d. Tokį jokiomis objektyviomis aplinkybėmis nepateisinamą delsimą teismas pagrįstai įvertino kaip iš esmės lėmusį pareiškėjai nepalankią situaciją nuosavybės teisių atkūrime. Tai, jog VAVA pareiškėjos atžvilgiu vilkina nuosavybės atkūrimo procedūras, vengia priimti reikiamus sprendimus, konstatuota ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. lapkričio 4 d. ir 2005 m. birželio 3 d. sprendimuose (I t., 115–116, IV t., b. l. 137–139). Seimo kontrolieriaus 2008 m. birželio 30 d. pažymoje pripažinta, kad D. G. skundas dėl nuosavybės teisių atkūrime padarytų pažeidimų yra pagrįstas (I t., b. l. 71–75). Minėtoje išvadoje VAVA buvo pateiktas siūlymas įtraukti pareiškėją į Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-4326-41 pradėtą rengti Vilniaus rajono Riešės seniūnijos Didžiosios Riešės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą. Be to, Tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. lapkričio 18 d. raštas teismui patvirtina, kad atsakovas pareiškėjos nurodytą ginčo žemės sklypą su projektiniu Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavo (apytiksliai nustatė jo vietą) tik vykdydama teismo 2011 m. spalio 7 d. nutartį (VI t., b. l. 14–15). Nuosavybės teisės pareiškėjai į jai tenkančią 0,6223 ha K. Š. žemės sklypo dalį iki šiol nėra atkurtos. Teisėjų kolegija pilnai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. G. teisės pateikti prašymą suformuoti Didžiosios Riešės kadastro vietovėje žemės sklypą, o tuo pačiu ir nuosavybės teisių atkūrime, buvo apribotos iš esmės dėl nepateisinamo VAVA delsimo nagrinėjant pareiškėjos prašymus.

Pareiškėjos teisėtus lūkesčius atkurti nuosavybes teise pagrindžia faktai, kad ji šiuo žemės sklypu naudojosi teisėtai – Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2000 m. gegužės 25 d. parengė pažymą Nr. 186 apie tai, kad D. G. yra galimybė neatlygintinai suteikti žemės sklypą 2,00 ha už turėtą žemę Užugriovio kaime Riešės seniūnijoje (I t., b. l. 14), atitinkamą prašymą D. G. sekančią dieną – 2000 m. gegužės 26 d. pateikė Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui. Parengta išvada Nr. 10, paženklintas žemės sklypas, sudarytas planas ir abrisas (I t., b. l. 19–21, 24, III t., l. 125). Byloje esanti VAVA Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2005 m. gegužės 19 d. pažyma Nr. 118 patvirtina, kad D. G. naudojasi žemės sklypu, kurio plotas 1,72 ha, o projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 25). D. G. 2005 m. gegužės 19 d. kreipėsi į VAVA Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių su prašymu išnuomoti Vilniaus raj. Riešės sen. Užugriovio kaime esantį 1,72 ha bendro ploto (proj. Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypą, kuris įregistruotas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)) (V t., b. l. 18). Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2008 m. gruodžio 12 d. pranešimas Nr. 1021599 liudija, kad pareiškėja žemės valdą (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)) deklaravo paramai gauti ir jai ši parama buvo skiriama (V t., b. l. 20–25).

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, ypač į tai, kad ginčo žemės sklypas pareiškėjai buvo suteiktas teisėtai naudotis, atsakovo teiginiai, jog vadovaujantis Atkūrimo tvarkos 105–106 punktais, tik pretendentei pateikus 2006 m. gegužės 2 d. prašymą, galėjo būti parengta nauja išvada, vertintini kaip itin formalūs, kuriais negali būti paneigiamas nustatytas vilkinimo ir atsakovui pavestų funkcijų įgyvendinti įstatyme numatytus tikslus netinkamo atlikimo faktas. Minėtai išvadai parengti nereikėjo jokių papildomų duomenų, pareiškėjos valia gauti žemės sklypą Vilniaus rajone buvo pareikšta 2000 m. gegužės 26 d. (I t., b. l. 15), iš karto po to, kai Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2000 m. gegužės 25 d. parengė pažymą Nr. 186 apie tai, kad D. G. yra galimybė neatlygintinai suteikti žemės sklypą 2,00 ha už turėtą žemę Užugriovio kaime Riešės seniūnijoje (I t., b. l. 14). Taigi pareiškėjos valia buvo išreikšta pakankamai aiškiai, o jos tinkamas realizavimas ir įforminimas yra atsakovo teisės aktais apibrėžta kompetencija.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti atsakovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su žemės sklypų projektavimo eiliškumu, nes pareiškėja dėl atsakovo netinkamo veikimo apskritai buvo eliminuota iš konkretaus projektavimo etapo. Be to, eilės nustatymas galėjo būti savarankiško ginčo dalyku, su juo susijusių aplinkybių vertinti teisėjų kolegija taip pat neturi faktinio nei teisinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pabrėžė, kad Atkūrimo įstatymo nuostatų įgyvendinimas yra ne tik asmens turtinių teisių realizavimas. Šio įstatymo reglamentuojamas nuosavybės teisių atkūrimo procesas kartu reiškia ir istorinio teisingumo atstatymą, neteisėtais okupacinės valdžios veiksmais Lietuvos piliečiams padarytų skriaudų atlyginimą. Dėl to netinkamas valstybės institucijos veikimas įgyvendinant šį įstatymą dažniau nei kitose viešojo administravimo teisinių santykių srityse gali sukelti teisėtai pretenduojantiems į nuosavybės grąžinimą asmenims neigiamus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, įstatymo vertinamus kaip neturtinė žala (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtos administracinės bylos Nr. A525-2473/2011, Nr. A756-428/2011, Nr. A14-653/2007, Nr. A14-1625/2005 ir kt.). Byloje konstatuotos atsakovo netinkamą įstatymuose apibrėžtų funkcijų ir netinkamą įstatymo keliamų tikslų įgyvendinimą patvirtinančios aplinkybės tapo tiesiogine priežastimi pareiškėjos patirtos neturtinės žalos, kuri pasireiškė jos neigiamais dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, nežinomybe, pasitikėjimo valstybe praradimu. Nustatydamas neturtinės žalos faktą ir dydį, teismas pagrįstai rėmėsi teismų praktikoje naudojamu argumentu, kad ginčuose dėl neturtinės žalos negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus. Tokiais atvejais didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai. Taigi pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė reikšmingas neturtinės žalos atlyginimui aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį, 6.250 straipsnį, nustatė pagrįstą neturtinės žalos atlyginimo dydį, apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį naikinti ar keisti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjos D. G. ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiArtūras DrigotasDainius RaižysVirginija Volskienė