- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-01
- Bylos Nr.
- Ik-839-365/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02788-2010-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Stasys Gagys, Skirgailė Žalimienė (pran.)
- Pareiškėjas
- D. G.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos
- Kategorijos
- 11.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. G. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja D. G. kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu prašydama įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti jai natūra 0,3013 ha žemė sklypą Vilniaus mieste (pagal 2000 m. birželio 8 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 1,72 ha Vilniaus rajone, Riešės sen. (pagal 2006 m. gegužės 19 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat iš atsakovės Lietuvos valstybės priteisti 10 000 litų neturtinei žalai atlyginti ir visas bylinėjimosi išlaidas (I t., b. l. 3-7, 9-13).
Pareiškėja skunde paaiškino, kad 1991 m. spalio 30 d. kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių su prašymu atkurti jai nuosavybės teises į buvusio savininko K. Š. (K. Š.) turėtą žemės sklypą Vilniaus mieste. Pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir VAVA) Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2000 m. birželio 8 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 1,0150 ha buvusio savininko K. Š. žemes, esančias (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus mieste.
Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 41-10546 jai buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,2420 ha žemės, perduodant neatlygintinai 0,5124 ha namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k. Vilniaus rajone. 2003 m. kovo 20 d. raštu kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, prašydama sugrąžinti tėvo, K. Š., turėtos žemės dalį Vilniaus mieste natūra. VAVA vilkinant atlikti veiksmus, pareiškėja kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2005 m. birželio 3 d. sprendimu pripažino, kad VAVA vilkina jos kompetencijai priskirtų pareigų vykdymą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. spalio 11 d. sprendimu paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą. VAVA vykdydama minėtą teismo sprendimą, Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 2.3-9658-01 patikslino 2000 m. birželio 8 d. išvadą Nr. 10 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“: preambulėje po žodžių „Vilniaus apskrities Vilniaus miesto(duomenys neskelbtini) kaime nekilnojamąjį turtą“ vietoje „6,0934 ha žemės“ įrašant „5,5800 ha žemės“, 1.1 punkte po žodžių „turi teisę atkurti nuosavybės teises į“ vietoje „1,0150 ha žemės“ įrašant „0,9300 ha“, 1.2 punkte po žodžių „valstybės išperkamai žemei“ vietoj „1,0150 ha (vertė 10 133,76 Lt)“ įrašant ,,0,2420 ha (vertė 2 416,00 Lt)“. Išvados antroje pusėje yra įrašas „Didžiosios Riešės kadastro vietovėje (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybės teisės atkurtos Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr.41-10546 į 0,5124 ha (vertė 2416 Lt) žemės sklypą kitai paskirčiai (namų valda). Liko nepanaudota 7 718 Lt.“
Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. birželio 17 d. sprendimu Nr.2.4-01-3170 jai buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,0973 ha žemės, perduodant nuosavybėn neatlygintinai 0,0973 ha žemės sklypą daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybai Pašilaičių mikrorajone, Vilniaus mieste. Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. 2.4-3569 jai nuosavybės teisės buvo atkurtos grąžinant natūra buvusiame rėžiame (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniuje, 0,0544 ha. 2006 m. sausio 24 d. bei 2006 m. vasario 1 d. raštais kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, prašydama Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui grąžinti 2000 m. birželio 8 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kad nuosavybės teisių atkūrimo klausimas būtų sprendžiamas toliau. Nors, tenkinant prašymą, išvada turėjo būti perduota Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui, VAVA atsisakė tenkinti prašymus bei 2006 m. gegužės 29 d. nepanaikinus senos išvados parengė naują išvadą dėl „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai“. Vilniaus apskrities administracijos pareigūnai, gavę jos prašymą grąžinti 2000 m. birželio 8 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui, nesiėmė operatyvių veiksmų išnagrinėti jos 2006 m. sausio 24 d. bei 2006 m. vasario 7 d. prašymus.
Vilniaus apskrities viršininkui 2006 m. vasario 10 d. priėmus sprendimą Nr. 2.4-3569, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant žemę natūra (duomenys neskelbtini) kaime, buvo aišku, į kokį žemės plotą nuosavybės teisės jai dar nėra atkurtos, tačiau pareigūnai atsisakė patenkinti prašymus, o naują išvadą parengė tik 2006 m. gegužės 19 d. Dėl to, kad VAVA pareigūnai laiku ir tinkamai neatliko jų kompetencijai priskirtų veiksmų, susijusių su išvados patikslinimu ir jos perdavimu Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui, dėl neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų pareiškėja patyrė daug nepatogumų, nežinomybės, neužtikrinimo, pažeminimo jausmus, prarado pasitikėjimą valstybe, jos valdžios institucijomis ir teisingumu. Padarytą neturtinę žalą įvertino 10 000 litų.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) su pareiškėjos skundais nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Atsiliepime į skundus (I t., b. l. 90-93) nurodė, kad Vilniaus apskrities 2000 m. birželio 8 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) D. G. „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. laprkričio 4 d. sprendimą (administracinėje byloje Nr. I-16-1203/2004), iš dalies buvo pakeista Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 2.3-9658-01 (išvados 1.2 punkte vietoje ploto „1,0150 ha“ įrašyta „0,2420 ha“) yra visiškai realizuota, kadangi už visą šioje išvadoje nurodytą minėto buvusio savininko turėtos žemės 0,2420 ha ploto dalį Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 41-10546 pilietei buvo perduotas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis 0,5124 ha naudojamas namų valdos žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) kaime, Riešės seniūnijoje, Vilniaus rajone.
Grąžinus 2000 m. birželio 8 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius vykdė tolimesnius nuosavybės teisių atkūrimo veiksmus. Už likusį D. G. tenkančios K. Š. turėtos žemės iki 1940 metų dalį, atsižvelgiant į pilietės prašymus buvo parengtas Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. birželio 17 d. sprendimas Nr. 2.4-01-3170, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn 0,0973 ha ploto naują žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste ir Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. vasario 10 d. sprendimas Nr. 2.4-01-3569, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės natūra grąžinant buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo 0,0544 ha žemės plotą. 2006 m. gegužės 19 d. buvo parengta išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygiaverčio žemės sklypo D. G. perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Didžiosios Riešės kadastro vietovės teritorijoje už likusios atkurti 0,3200 ha žemės ploto dalį.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teiginiai, jog anksčiau parengus išvadą ji būtų galėjusi gauti lygiavertį žemės sklypą, esantį greta turimo namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime, yra nepagrįsti todėl, kad pareiškėjos pavardė būtų įrašyta IX piliečių eilėje pagal Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 2.3-4326-41 patvirtintą Didžiosios Riešės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, (duomenys neskelbtini) numeriu, o minėtą sklypą pasirinko pilietė, kurios pavardė VIII piliečių eilėje (kurioje įrašytos 65 pavardės) įrašyta 4 numeriu. Pareiškėja nenurodė teisinio pagrindo, kuris suteiktų teisę jai valdyti žemės sklypą, o be teisinio pagrindo valdoma žemė yra traktuotina, kaip savavališkas žemės užėmimas ir asmuo baustinas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 45 straipsnį už savavališką žemės užėmimą. Atsižvelgiant į tai, kad išvados dėl žemės perdavimo neatlygintinai realizuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 10 straipsnyje nurodyto eiliškumo, o pareiškėja pati iniciavo 2000 m. birželio 8 d. išvados Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinimą į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių (2004 m. lapkričio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-16-1203/2004), kad būtų vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas natūra (2006 m. vasario 10 d. sprendimas Nr. 2.4-01-3569) ir žemės sklypo suteikimas neatlygintinai (2005 m. gegužės 17 d. sprendimas Nr. 2.4-01-3170), pareiškėja turi teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą Vilniaus rajone už likusį grąžinti 0,3200 ha žemės plotą tik pagal 2006 m. gegužės 19 d. parengtą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini).
Taip pat pareiškėja nenurodė, kokiu pagrindu jai turėtų būti atkurtos nuosavybės teisės į 0,3013 ha ir 1,72 ha. Abstraktūs teiginiai negali būti pagrindu priteisti moralinę žalą. Pareiškėjos nurodomi argumentai nėra susiję su VAVA veiksmais, nėra šių veiksmų pasekmė. Pareiškėja neįrodė, kad jos nurodytu atveju įstatymai numato neturtinės žalos atlyginimo prievolę atsakovui. Pareiškėja neįrodė, kad ji patyrė neturtinę žalą vertinimą pinigais. Visi teiginiai turi būti pagrįsti įrodymais. Atsakovas mano, kad pareiškėjos nurodomi dvasiniai išgyvenimai negali būti pripažįstami pasekmėmis, užtraukiančiomis neturtinės žalos atlyginimo pinigais prievolės, todėl pareiškėjos reikalavimas priteisti iš atsakovės neturtinę žalą yra atmestinas.
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovė papildomai paaiškino, kad pareiškėja nenorėdama bereikalingai pradėti proceso ir siekdama įsitikinti, ar iš tiesų jos teisės yra pažeistos, kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių (toliau – ir Seimo kontrolierius), kurio išvadoje nustatyta, kad pareiškėjos teisės yra pažeistos ir žemės grąžinimo procesas yra vilkinamas. Seimo kontrolierius įpareigojo Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių atlikti tam tikrus veiksmus ir nustatė atlikimo terminą. Pareiškėja laukė, kol nurodyti veiksmai bus atlikti geranoriškai. Pareiškėja pavargo nuo teismo procesų ir tikėjosi, kad žemės atstatymo klausimai dabar išsispręs taikiu būdu. Tik supratusi, kad po Seimo kontrolieriaus išvados geruoju klausimas nebus išspręstas, kreipėsi į Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybą, prašydama suteikti teisinę pagalbą kreipimuisi į teismą. Pareiškėjos atstovė pripažino, kad terminas praleistas, prašė jį atnaujinti, pripažinti nurodytas aplinkybes svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Atsakovas manydamas, jog pareiškėjos 2003 m. prašymas surašytas netiksliai, privalėjo tai išaiškinti pareiškėjai. Pareiškėja atsisakė reikalavimo dėl žalos atlyginimo, prašė teismo įpareigoti atsakovą atkurti nuosavybės teises grąžinant žemę natūra.
Atsiliepimas
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovų atstovė su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais. Atsakovų manymu, pareiškėja nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių praleido terminą skundui paduoti. Tiek VAVA, tiek Tarnybos raštuose buvo aiškiai nurodyta apskundimo tvarka. Pareiškėja dėl galimai pažeistų teisių ne kartą kreipėsi į teismą, todėl turėjo ir galėjo žinoti, kad pagal nustatytą tvarką į teismą ji turi kreiptis per vieno mėnesio terminą. Patvirtino, kad pagal D. G. prašymą 32 a žemės, kurią ji pageidauja atgauti Vilniaus rajone Riešės seniūnijoje šalia savo namų valdos, atkūrimo klausimas yra sprendžiamas ir laukiama, kol bus parengtas ir patvirtintas projektas. Dėl likusios neatkurtos 30 a žemės, kuri priskirta valstybės išperkamai pagal 2006 m. vasario 10 d. išvadą nuosavybės teisių atkūrimas nėra vykdomas, nes pareiškėja, kaip to reikalauja įstatymas, nėra išreiškusi savo valios. Pareiškėjai pareiškus savo valią nuosavybės teisių atkūrimo procesas dėl minėtų 30 a būtų vykdomas toliau.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 30 d. nutartimi nutraukė bylą. Teismas konstatavo, kad pagal Vilniaus apskrities 2000 m. birželio 8 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ nurodytą buvusio savininko turėtos žemės 0,2420 ha ploto dalį, Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr.41-10546 pareiškėjai buvo perduotas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis 0,5124 ha naudojamas namų valdos žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) kaime, Riešės seniūnijoje, Vilniaus rajone. Tenkinant pareiškėjos valią 2000 m. birželio 8 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) yra pataisyta ir priimti Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. vasario 10 d. sprendimais Nr. 2.4-01-3569 ir 2005 m. birželio 17 d. Nr. 2.4-01-3170 dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus mieste ir minėtų sprendimų 6 punkte nurodomas neatkurtos žemės likutis yra miesto teritorijoje, o Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr.41-10546 pilietei buvo perduotas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis 0,5124 ha naudojamas namų valdos žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) kaime, Riešės seniūnijoje, Vilniaus rajone, už 0,2420 ha žemės, turėtos iki nacionalizacijos mieste.
2006 m. gegužės 19 d. buvo parengta išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygiaverčio žemės sklypo D. G. perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Didžiosios Riešės kadastro vietovės teritorijoje už likusios atkurti 0,3200 ha žemės ploto dalį. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo atstovė patvirtino, kad nuosavybės teisės į minėtą žemės sklypą bus grąžintos, kai bus parengtas Didžiosios riešės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas. Likusi 0.3000 ha žemė yra užstatyta statiniais ir užimta valstybinės reikšmės miškais, todėl priskirta valstybės išperkamai žemei. Paaiškino, kad atkūrimo procesas negali toliau vykti, nes pareiškėja neišreiškė valios, kuriuo iš būdų norėtų atkurti nuosavybės teises. Išvados dėl žemės perdavimo neatlygintinai realizuojamos vadovaujantis Žemės reformos 10 straipsnyje nurodytu eiliškumu. Pareiškėja pati inicijavo 2000 m. birželio 8 d. išvados Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinimą į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių. Todėl teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą Vilniaus rajone už likusį grąžinti 0,3200 ha žemės plotą pareiškėja turi tik pagal 2006 m. birželio 19 d. parengtą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini).
Teismas darė išvadą, jog nustačius, kad žemė, į kurią pareiškėja pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra, yra valstybės išperkama, nuosavybės teisės pareiškėjai galėtų būti atkurtos tik Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 16 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. kitu nuosavybės teisių atkūrimo būdu (suteikiant lygiavertį žemės sklypą kitoje vietoje, kompensuojant pinigais, vertybiniais popieriais ir t.t.). Pareiškėja neišreiškė valios dėl atkūrimo būdo, todėl procesas stovi vietoje ir teigti, kad atsakovas vilkina atlikti jam priskirtus veiksmus pagrindo nėra.
Pareiškėja kelė ginčą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagal Vilniaus apskrities viršininko patvirtintas 2000 m. birželio 8 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2006 m. gegužės 19 d. Nr. (duomenys neskelbtini) išvadas. Dėl šių išvadų vykdymo pareiškėja teikė skundus VAVA ir 2007 m. rugpjūčio 27 d. pateikė skundą Nacionalinei žemės tarnybai (t. I, b. l. 67). Nacionalinė žemės tarnyba skundą išnagrinėjo 2007 m. spalio 29 d. ir atsakymą išsiuntė pareiškėjai (t. I, b. l. 68-70).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad pareiškėja skundą administraciniam teismui pateikė 2008 m. gruodžio 15 d., tai yra vėliau nei po 20 dienų skaičiuojant terminą nuo Tarnybos 2007 m. spalio 29 d. atsakymo pareiškėjai, todėl praleido terminą skundui paduoti. Pareiškėja ir jos atstovė neprieštaravo, kad praleido terminą skundui paduoti. Prašė jį atnaujinti. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis įvardino nuovargį dėl ankstesnių ginčų sprendimo teismuose, norą taikiai išspręsti ginčijamus klausimus. Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovė patvirtino, kad Tarnyba, nurodė apskundimo terminą. Pareiškėja nurodė, kad visi iki tol atsakovo priimti sprendimai buvo ne pareiškėjos naudai ir ji nenorėdama bereikalingai pradėti proceso ir siekdama įsitikinti, ar iš tiesų jos teisės yra pažeistos, kreipėsi į Seimo kontrolierius. Gavusi jų išvadą, įsitikino, kad jos teisės yra pažeistos ir žemės grąžinimo veiksmų atlikimas vilkinamas. Seimo kontrolierius įpareigojo Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių atlikti tam tikrus veiksmus ir nustatė terminą jiems atlikti. Pareiškėja laukė, kol atsakovas Seimo kontrolierių nurodytus veiksmus atliks geranoriškai. Supratusi, kad geruoju šis klausimas nebus išspręstas net po Seimo kontrolierių išvados, pareiškėja kreipėsi į Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybą, prašydama suteikti pagalbą, kad būtų kreiptasi į teismą.
Tačiau teismas atsižvelgęs į šias aplinkybes nurodė, kad jos nėra nevertintinos kaip objektyvios, nepriklausančios nuo asmens valios bei sutrukdžiusios realizuoti teisę kreiptis į teismą. Pareiškėja pripažino, kad Tarnyba nurodė apskundimo tvarką, pareiškėja ne kartą dėl galimai pažeistų teisių kreipėsi į teismą, todėl žinojo sprendimų apskundimo terminus, tačiau neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią ginčo išsprendimą, uždelsė paduoti skundą teismui ir tokiais veiksmais pati sau sukūrė neigiamas pasekmes. Teismas nurodė, kad nurodytos priežastys nėra svarbios ir nesudaro pagrindo praleistą terminą atnaujinti, todėl byla nutraukiama Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 6 punkto pagrindu.
III.
Pareiškėja pateiktame atskirajame skunde (t. V, b. l. 162-164) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Atskirajame skunde yra nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo liko tinkamai neįvertinta tai, kad pareiškėja 2006 m. sausio 24 d. bei 2006 m. vasario 1 d. raštu kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, prašydama Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui grąžinti 2000 m. birželio 8 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kad nuosavybės teisių atkūrimo klausimas būtų sprendžiamas toliau. Pareiškėja teigia, kad, tenkinant jos prašymą, išvada turėjo būti perduota Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui, VAVA atsisakė tenkinti prašymus, bei 2006 m. gegužės 19 d. nepanaikinus senos išvados, parengė naują išvadą dėl „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai”.
D. G. nurodo, kad VAVA pareigūnai, gavę jos prašymą grąžinti 2000 m. birželio 8 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui, nesiėmė operatyvių veiksmų išnagrinėti jos 2006 m. sausio 24 d. ir 2006 m. vasario 7 d. prašymus. Vilniaus apskrities viršininkui 2006 m. vasario 10 d. priėmus sprendimą Nr.2.4-3569, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant žemę natūra (duomenys neskelbtini) kaime, buvo aišku, į kokį žemės plotą nuosavybės teisės pareiškėjai dar nėra atkurtos, tačiau pareigūnai atsisakė patenkinti jos prašymus, o naują išvadą parengė tik 2006 m. gegužės 19 d., tokiais veiksmais pažeisdami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) numatytus parašymų nagrinėjimo terminus bei toliau vilkina spręsti nuosavybės teisų atkūrimo klausimus.
Pareiškėja teigia, kad ji siekdama išsiaiškinti, ar teisėtai pasielgė Vilniaus apskrities viršininkas negrąžinęs jau turėtą 2000 m. birželio 8 d. Vilniaus apskrities parengtą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini). „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn”, o 2006 m. gegužės 19 d. parengęs naują išvadą Nr., (duomenys neskelbtini) kreipėsi su skundu į Seimo kontrolierius.
Gavusi Seimo kontrolieriaus 2008 m. birželio 30 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl D. G. skundo prieš Vilniaus apskrities viršininko administraciją (nuorašas pateiktas su skundu) ir susipažinusi su Seimo kontrolieriaus rekomendacijomis, ji laukė pažymoje nurodytų pasiūlymų VAVA vykdymo. Gavusi Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2008 m. rugpjūčio 7 d. raštą Nr.(30)-1.2-2799-(3.31), suprato, kad jokių veiksmų imtasi nebus, todėl ir kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, siekdama pripažinti, kad VAVA vilkina jos kompetencijai priskirtų pareigų vykdymą. Toks skundas buvo pateiktas Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2008 m. gruodžio 15 d. Pareiškėja nurodo, kad jai nebuvo žinoma, kad siekiant pripažinti, kad VAVA nevykdė jos kompetencijai priskirtų pareigų ir prašant įpareigoti ją atlikti veiksmus, būtina skųsti Tarnybos 2007 m. spalio 19 d. raštą Nr.3B-(7.5)-G-930-1275. Dėl šių priežasčių pareiškėja mano, kad neteisingai teismas pripažino termino praleidimo priežastis nesvarbiomis.
Atsiliepimas
Tarnybos Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą (t. V, b. l. 16-170) prašo teismo skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepime yra nurodoma, kad teismas pagrįstai nurodė, kad nustačius, kad žemė, į kurią pareiškėja pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra, yra valstybės išperkama, nuosavybės teisės pareiškėjai galėtų būti atkurtos tik Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka, t.y. kitu nuosavybės teisės atkūrimo būdu. Teismas pagrįstai pripažino nurodytas priežastis nesvarbiomis ir neatnaujino termino skundui paduoti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėja D. G. kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu prašydama: 1) pripažinti, kad VAVA vilkina jos kompetencijai priskirtų pareigų vykdymą, t.y. vengia priimti D. G. atžvilgiu sprendimus dėl nuosavybės teisės atkūrimo į jai priklausantį 0,3013 ha žemės sklypą Vilniaus mieste bei 1,72 ha žemės sklypą Vilniaus rajone, Riešės sen.; 2) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti jai natūra 0,3013 ha žemės sklypą Vilniaus mieste (pagal 2000 m. birželio 8 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 1,72 ha Vilniaus rajone, Riešės sen. (pagal 2006 m. gegužės 19 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini)); 3) iš Lietuvos valstybės priteisti 10 000 litų neturtinei žalai atlyginti ir visas bylinėjimosi išlaidas (I t., b. l. 3-7, 9-13). Teismas nurodė, kad pareiškėja neišreiškė valios dėl žemės atkūrimo būdo, todėl procesas stovi vietoje ir teigti, kad atsakovas vilkina atlikti jam priskirtus veiksmus pagrindo nėra.
Pareiškėja kelė ginčą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagal Vilniaus apskrities viršininko patvirtintas 2000 m. birželio 8 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2006 m. gegužės 19 d. Nr. (duomenys neskelbtini) išvadas. Dėl šių išvadų vykdymo pareiškėja teikė skundus VAVA ir 2007 m. rugpjūčio 27 d. pateikė skundą Nacionalinei žemės tarnybai (t. I, b. l. 67). Nacionalinė žemės tarnyba skundą išnagrinėjo 2007 m. spalio 29 d. ir atsakymą išsiuntė pareiškėjai (t. I, b. l. 68-70). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčai dėl nuosavybės teisių atkūrimo vyksta remiantis nustatytomis taisyklėmis ir ginčams yra privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka, kad pareiškėja praleido terminą skųsti Tarnybos 2007 m. spalio 19 d. raštą Nr.3B-(7.5)-G-930-1275, o pareiškėjos nurodytas termino praleidimo priežastis pripažino nesvarbiomis.
Teisėjų kolegija nurodo, kad skundų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu, nagrinėjimo tvarka detalizuojama Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje. Pagal šios tvarkos 122 punktą skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo nagrinėjami Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka.
Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis numato, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija. Vyriausybės įgaliota institucija nenagrinėja apskrities viršininko neapsvarstytų prašymų ir skundų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog kriterijus, pagal kurį su nuosavybės teisių atkūrimu susiję ginčai, kuriems taikoma išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, atskiriami nuo kitų, su nuosavybės teisių atkūrimu susijusių ginčų, kuriems tokia tvarka netaikoma, yra nuosavybės teisių atkūrimo procedūros stadija: pirmieji ginčai vyksta iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo (sprendimu dėl nuosavybės teisių atkūrimo laikytinas tiek sprendimas atkurti nuosavybės teises, tiek sprendimas atsisakyti atkurti nuosavybės teises), o kiti ginčai vyksta jau po sprendimo priėmimo (Lietuvos vyriausiojo administraicnio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-647/2008). Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje yra numatyta ginčų nagrinėjimo tvarka, kuria gali būti skundžiamas jau atliktas konkretus pareigūnų (institucijų) veiksmas, o tais atvejais, kai valstybės ar savivaldybių institucija (pareigūnas) iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo procese vengia atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus arba vilkina atlikti tokius veiksmus (pvz., nerengia teritorijos detaliojo plano, grąžintino žemės sklypo plano ir panašiai), toks neveikimas skundžiamas tiesiogiai teismui, netaikant išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme stadijos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS4-172/2002).
Vienas iš pareiškėjos pateiktų reikalavimų pirmosios instancijos teismui buvo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti pareiškėjai natūra 0,3013 ha žemė sklypą Vilniaus mieste (pagal 2000 m. birželio 8 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 1,72 ha Vilniaus rajone, Riešės sen. (pagal 2006 m. gegužės 19 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini)). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse nuosekliai laikomasi praktikos, kad ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka privalomai taikoma ginčams dėl administracinių aktų, susijusių su nuosavybės teisių į mišką, žemę ir vandens telkinius atkūrimu, kilusiems iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-406/2003, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS2-56/2006).
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje esančią medžiagą ir keliamus reikalavimus, nurodo, kad byloje keliami reikalavimai yra susiję ir ginčas byloje iš esmės kyla dėl VAVA kompetencijai priskirtų veiksmų vilkinimo, kadangi nurodoma, kad būtent dėl VAVA neteisėtų veiksmų pareiškėjai nebuvo laiku grąžinta nuosavybė ir patirta neturtinė žala. Pareiškėja, prašydama priteisti žalos atlyginimą, jos atsiradimą kildina iš nuosavybės teisių atkūrimo proceso vilkinimo bei dėl netinkamo nuosavybės teisių atkūrimo į žemę vykdymo, todėl būtina byloje įvertinti atsakovo veiksmų teisėtumą t.y. būtina nustatyti, ar pareiškėjo nurodytas viešojo administravimo subjektas, t. y. VAVA, veikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus, ar šios institucijos darbuotojų veiksmai (neveikimas) tiesiogiai turėjo įtakos pareiškėjos teisėms, laisvėms ir interesams. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į tai, kad šiuo konkrečiu atveju byloje ginčas iš esmės kyla dėl VAVA kompetencijai priskirtų veiksmų vilkinimo, konstatuoja, kad pareiškėja su skundu ir jame keliamais reikalavimais galėjo kreiptis tiesiogiai į teismą ir jai ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka nebuvo taikoma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-756-459/2008).
Be to, pabrėžtina, kad teisminės gynybos prioriteto principas išankstinio administracinių ginčų nagrinėjimo ne per teismą kontekste paprastai taikomas tais atvejais, kai keli toje pačioje byloje pareikšti reikalavimai yra susiję, tačiau dėl vieno iš jų privaloma išankstine administracinių ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka nebuvo pasinaudota. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad šiais atvejais, vadovaujantis bylos nagrinėjimo teisme prioriteto, teisingumo ir protingumo principais (ABTĮ 4 str. 6 d., 17 str. 1 d.), neskaidant ginčo, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-684/2009). Atsižvelgiant į tai, kad byloje keliami keli reikalavimai ir reikalavimams dėl žalos atlyginimo, veiksmų vilkinimo nėra privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, reikalavimui dėl įpareigojimo grąžinti žemę natūra – taikoma privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, darytina išvada, kad visas ginčas turi būti nagrinėjamas teisme.
Iš to, kas išdėstyta, yra darytina išvada, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme
visos teisiškai reikšmingos aplinkybės nebuvo įvertintos, teismas neteisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisių atkūrimo procesą, todėl atskirasis skundas yra tenkinamas iš dalies ir byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi ABTĮ 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos D. G. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.