Alytaus apylinkės teismo nutarimas

2017-03-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-43-547/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-03-14
Bylos Nr.
A6.-43-547/2017
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Silvana Girdenienė
Pažeidėjas
G. J.
(S)VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 14 d.Varėna

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Astai Mikšėnaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. J., viešo teismo posėdžio metu išnagrinėjo administracinės teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnį traukiamas G. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini) 1 kurse, gyvenantis (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, jog 2017 m. vasario 17 d. apie 20 val. 30 min. Varėnos rajono savivaldybės Dubičių kaimo Kunigiškių gatvėje R.P. namų valdoje tyčia sugadino R.P. įrengtą medinę tvorą, padarytą iš medinių stulpų ir medinių lentų, nupjaudamas medinius stulpus, tuo padarydamas nukentėjusiajam 80 Eur materialinę žalą.

2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), patvirtintas 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižen­gi­mų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu Nr. XII-1869 (toliau – Įsta­ty­mas).

Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50³ straipsnyje buvo numatyta, kad „tyčinis turto sunaikinimas ar sužalojimas, nepadaręs nukentėjusiajam žymios žalos, – užtraukia baudą nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų“. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ANK 115 straipsnyje numatyta, kad „tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija vieno bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio, – užtraukia baudą nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų“. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 (akto redakcija, galiojanti nuo 2015-01-01) patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 Eur. Nagrinėjamu atveju padaryta žala nurodyta 80 Eur, t. y. sudaro 2,12 bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio, o, kaip minėta, pagal ANK 115 straipsnį asmuo atsako administracine tvarka tik kai padaryta žala neviršija vieno bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 5 straipsnio 2 dalį asmuo už padarytą teisės pažeidimą, atitinkantį šiame kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, atsako administracine tvarka pagal šį kodeksą, jeigu padarytas teisės pažeidimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnį kyla tuomet, kai sunaikinto ar sugadinto turto vertė viršija 3 MGL (114 Eur) (BK 190 straipsnis).

Pagal suformuotą teismų praktiką, tuo atveju, kai teisės norminiai aktai aiškios tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių nenustato, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma. Teisiniai draudimai ar įpareigojimai, už kurių nesilaikymą gali būti taikoma griežta atsakomybė, turi būti formuluojami nedviprasmiškai. Teisinis reglamentavimas turi būti perregimas, suvokiamas visiems teisinių santykių subjektams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N12-150/04). Toks aiškinimas iš esmės atitinka bendrąjį baudžiamosios teisės principą nullum crimen, nulla poena sine lege, Europos žmogaus teisių teismo jurisprudenciją, kurioje teigiama, kad baudžiamoji teisė neturi būti plečiamai aiškinama kaltinamojo nenaudai, o nusikaltimas turi būti tiksliai apibrėžtas įstatyme. Pastarasis reikalavimas Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijoje laikomas įvykdytu, jei asmuo iš atitinkamos nuostatos teksto ir, jei reikalinga, teismų praktikoje pateikiamo jos aiškinimo, gali žinoti kokie veiksmai ar neveikimas užtrauks jam baudžiamąją atsakomybę (Administracinių teismų praktika Nr. 10, psl. 74, nutartis administracinėje byloje Nr. N6-1313/06). Negalima plečiamai aiškinti teisės aktų ir taikyti administracinę atsakomybę, plačiau negu ją numatė įstatymų leidėjas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N7-1148/2004, Nr. N575-475/2012, Nr. N575-641/2012 ir kt.; Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-355-174/2016; Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinėse byloje Nr. ATP-638-487/2013, Nr. ATP-850-92/2014; Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-591-309/2012).

Nagrinėjamu atveju G. J. kaltinamas tuo, kad tyčia sugadino svetimą turtą ir padarė 80 Eur turtinį nuostolį nukentėjusiajam R. Petrauskui. Pažymėtina, kad G. J. padaryta veika, atsižvelgus į aukščiau išdėstytą ir pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą, neužtraukia nei administracinės, nei baudžiamosios atsakomybės.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina, nes G. J. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties (591 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižen­gi­mų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636, 644 straipsniais, 646 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Administracinio nusižengimo bylos Nr. A6-43-547/2017 teiseną G. J. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.

Teisėja Silvana Girdenienė