Šiaulių apygardos teismo nutarimas, ATP-591-309/2012

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2012-12-10
Bylos Nr.: ATP-591-309/2012
Teisminio proceso Nr.: 4-47-3-00212-2012-8
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Zigmas Kavaliauskas

Kategorijos

39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
39.3pavadinimo nepavyko patikrinti
50.9pavadinimo nepavyko patikrinti
45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
45.45.3pavadinimo nepavyko patikrinti
52.4pavadinimo nepavyko patikrinti
52.5pavadinimo nepavyko patikrinti
79.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. ATP-591-309/2012Teisminio proceso Nr. 4-47-3-00212-2012-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2; 39.3; 50.9; 45.4.2; 45.45.3; 52.4; 52.5; 79.1.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 10 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas

teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto V. V. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. nutarimo, kuriuo V. V.:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 7 dalį skirta 30 (trisdešimties) litų bauda;

pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, skirta 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal ATPK 194 straipsnio 2 dalį, skirta 400 (keturių šimtų) litų bauda.

ATPK 33 straipsnio pagrindu paskirtas nuobaudas subendrinus, V. V. paskirta galutinė nuobauda – 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Administracinės bylos dalis pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 5 dalį nutraukta nesant administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. nubaustas už tai, kad 2012 m. kovo 3 d., apie 17.40 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., vairavo automobilį „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (1,78 promilės), su savimi neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos liudijimo, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo, valstybinės techninės apžiūros talono ir automobilio bagažinėje gabeno savo lygiavamzdį medžioklinį šautuvą „Sabatti Gardone VT“ ,12x70 kalibro, Nr. (duomenys neskelbtini), bei 93 vienetus šovinių. Šiais savo veiksmais V. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16 punktų, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus ir tuo padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje, 194 straipsnio 2 dalyje.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu V. V. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2012-10-17 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

Skunde nurodo, kad skundžiamas teismo nutarimas yra nepagrįstas, priimtas tinkamai neišnagrinėjus visų svarbių bylai aplinkybių, administracinės nuobaudos paskirtos pasibaigus įstatymo nustatytam administracinės nuobaudos skyrimo terminui, ir todėl naikintinas.

Apeliantas teigia, kad 2012 m. rugsėjo 24 d. Telšių rajono apylinkės teisme vykusio teismo posėdžio metu buvo nuspręsta į 2012 m. spalio 17 d. teismo posėdį kviesti liudytojais V. U. (pareigūną, surašiusį administracinės teisės pažeidimo protokolą), S. R., V. Vd., J. G. ir G. P.. 2012 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdžio metu teismui nurodė, jog jis įrodinės, kad visus 2012 m. kovo 3 d. administracinius teisės pažeidimus padarė būtinojo reikalingumo aplinkybėmis. Be kitų teismui pateiktų įrodymų, liudytoja J. G. bei liudytoja G. P. (bendruomenės slaugytoja) gali patvirtinti aplinkybes, jog 2012 m. kovo 3 d. V. V. dukra L. V. patyrė traumą, dėl to V. V. vairavo transporto priemonę norėdamas nugabenti savo mažametę dukrą į gydymo įstaigą. Vairuojant transporto priemonę V. V. ir buvo sustabdytas pareigūnų bei jam surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai. 2012 m. spalio 16 d. informavo teismą, jog viena iš liudytojų, J. G., paguldyta (duomenys neskelbtini) ligoninėje po tulžies akmenligės paūmėjimo, jai ruošiamasi atlikti tulžies akmenų šalinimo operaciją ir prašė 2012 m. spalio 17 d. teismo posėdį atidėti. Teismo posėdžio metu šis prašymas buvo pareikštas dar du kartus, tačiau teismas prašymą apklausti liudytoją atmetė. Į 2012 m. spalio 17 d. teismo posėdį taip pat neatvyko liudytojas V. U. (pareigūnas, surašęs administracinės teisės pažeidimo protokolą). Teismo buvo prašyta atidėti teismo posėdį ir į kitą teismo posėdį kviesti šį liudytoją, kadangi šis pareigūnas sustabdė jį, jis prisipažino tą dieną vartojęs alkoholio, tačiau vairavo transporto priemonę norėdamas nugabenti dukrą pas medikus. Kiti byloje apklausti liudytojai, S. R. ir V. Vd., aplinkybių, kokiu tikslu V. V. vairavo transporto priemonę, paaiškinti negalėjo, kadangi šie abu pareigūnai tik stebėjo, kai jį stabdė V. U., ir jam paaiškino, kad skuba nugabenti dukrą pas medikus.

Apelianto teigimu, teismas atsisakė liudytoja apklausti J. G., kurios tiksli buvimo vieta, kai mažametė dukra L. G. patyrė traumą, ir jis važiavo nugabenti ją pas medikus, taip pat liko neišaiškinta, kaip ir tai, ar jis padarytus administracinės teisės pažeidimus padarė būtinojo reikalingumo aplinkybėmis. Šiuo atveju betarpiškai su įvykiu susiję asmenys, J. G., nebuvo apklausta teisme, taip pat nebuvo apklaustas protokolą surašęs pareigūnas V. U., kurio rašytiniais paaiškinimais teismas rėmėsi ir kuriuose apie būtinojo reikalingumo aplinkybes net neužsimenama. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia, tuo labiau, kad ir 2012 m. spalio 16 d. prašymu teismui jis nurodė, jog įrodinės būtinojo reikalingumo aplinkybes, kurias teismui nustačius, V. V., nors ir padarė administracinės teisės pažeidimus, tačiau, remiantis ATPK 17 straipsniu, atleistinas nuo administracinės atsakomybės.

Pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme liudytojais minėtų asmenų, nukrypo ir nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (žr. nutartį byloje Nr. N575-881/2009, 2009 m. balandžio 10 d. nutartį Nr. N575-684/2009 ir kt.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 30 d. nutartis byloje Nr. N575-336/2012, 2012 m. gegužės 11 d. nutartis byloje nr. N575-179/2012).

ATPK 17 straipsnyje yra nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris, nors ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklės, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas. Šios sąlygos: 1) gręsiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gręsiantis pavojus turi būti realus; 3) gręsiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N -884/2010, N4 -2211/2010).

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, teismas visiškai nesiaiškino šių aplinkybių, nutarime nemotyvavo ir nepagrindė, kodėl jis nebuvo pripažintas veikęs būtinojo reikalingumo aplinkybėmis, ar savo veiksmais peržengė būtinojo reikalingumo ribas, o tai yra administracinę atsakomybę švelninanti aplinkybė. Teismas ginčijamame nutarime nurodė, jog nenustatė jokių aplinkybių, kurioms esant V. V., būdamas neblaivus, privalėjo vairuoti automobilį. Tačiau teismas šių aplinkybių net nesiaiškino, taigi, akivaizdu, negalėjo ir nustatyti. Teismas nepagrįstai nurodė, jog J. G. į (duomenys neskelbtini) miestelį buvo išvykusi automobiliu, kurį pati vairuoja, taigi nebuvo jokio būtinumo V. V. vairuoti esant neblaiviam. Pati J. G., kaip minėta, teismo apklausta nebuvo. Jis nurodė, jog J. G. tą dieną buvo išvažiavusi pas tėvus į (duomenys neskelbtini). Tėvai važiavo į (duomenys neskelbtini), ją nuvežė į (duomenys neskelbtini) pas draugę. Vakare grįždami turėjo ją paimti ir parvežti iki namų. Jai bebūnant pas draugę (duomenys neskelbtini) kaime įvyko ta nelaimė (92 b. l.). Taigi, pagal jo paaiškinimus, J. G. buvo be automobilio, ją pas draugę nuvežė tėvai. Kokiame (duomenys neskelbtini) kaimo vienkiemyje buvo J. G. su mažamete dukra be transporto priemonės, kai ji patyrė traumą, taip ir liko neišsiaiškinta, kaip ir ta aplinkybė, ar iškviesta greitoji pagalba jos buvimo vietą, kai nėra sodybos adreso, būtų radusi, o jei taip, kiek laiko tai būtų užtrukę. Jis paaiškino, jog „mums buvo įvykis kaime arti (duomenys neskelbtini), kai kvietėme greitąją ir reikėjo važiuoti kelis kilometrus jos pasitikti“. Taigi, jei J. G. buvo be transporto priemonės, sodyboje, kuri neturi adreso, išskyrus kaimo pavadinimą, ir, kaip nurodė jis, reikia vykti greitosios pagalbos keletą kilometrų pasitikti, akivaizdu, jog tik jo pastangomis 8 mėnesių mažametis vaikas būtų buvęs nugabentas pas medikus. Tai, jog medicininė pagalba vėliau buvo suteikta, nereiškia, jog jam nebuvo būtinumo esant neblaiviam vairuoti. Asmuo, neturintis medicinos žinių, negali tinkamai įvertinti, kiek laiko trunkantis mažamečio vaiko klyksmas ir dėl kokių priežasčių gali užtrukti tam tikrą laiko tarpą be pasekmių jo sveikatai ar gyvybei.

Pasak apelianto, teismas visiškai nesiaiškino J. G. tikslios buvimo vietos, nesiaiškino kitų svarbių būtinojo reikalingumo aplinkybių. Pažymėtina, jog jis pareigūnų buvo sustabdytas ne dėl įtartino vairavimo ar padaryto pažeidimo ar žalos tretiesiems asmenims, o vien dėl to, kad vairavo transporto priemonę su Jungtinės Karalystės registracijos numeriais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 259). Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas kaip pažeidėjas asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šioms aplinkybėms nustatyti nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2012 m. gegužės mėn. 11 d. nutartis byloje Nr. N-575-179-12).

Apeliantas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime konstatavo, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje rinkti įrodymus yra įgalioti ir rajonų (miestų) apylinkių teismai (apylinkių teismų teisėjai) kaip administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantys organai (pareigūnai), teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. ATPK 286 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima nutarimą byloje; nutarime turi būti: <...> bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog ATPK 286 straipsnis įpareigoja teismus, nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas, inter alia motyvuojamojoje nutarimo dalyje nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes; įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta; įstatymus, kuriais teismas vadovavosi. Teismas privalo ne tik išvardyti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie, objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2012 m. birželio mėn. 12 d. nutartis byloje Nr. N-575-349-12). Tačiau, apelianto teigimu, ginčijamame nutarime teismas nutarimo visiškai nemotyvavo, motyvuojamoje dalyje įrodymai tik išvardyti. Teismas nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs pažeidimus ir gailėjosi. Būtinojo reikalingumo aplinkybių teismas visiškai nesiaiškino, o, jei nutarė, jog tiek įrodymų konstatuoti nebuvus būtinojo reikalingumo aplinkybių pakanka, privalėjo pripažinti esant dar vieną administracinę atsakomybę švelninančią aplinkybę, kad jis peržengė būtinojo reikalingumo ribas. Kaip buvo pasisakyta teisme, kad jis būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę ne iš lengvabūdiškų paskatų, tačiau siekdamas, kad kuo skubiau, atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją (J. G. buvo be transporto priemonės, sodyboje, kuri neturi gatvių pavadinimo ir namo numerio), nugabenti mažametę dukrą pas medikus.

Apelianto teigimu, teismų praktikoje pripažįstama, jog jei nėra nustatytų lengvinančių ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių, skirtinas administracinės nuobaudos vidurkis. Nors teismas visiškai nesiekė bylą išnagrinėti visapusiškai ir išsamiai, tačiau net ir pagal esamus byloje įrodymus, teismui, nustačius lengvinančią aplinkybę, kad asmuo prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailėjosi, už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą privalėjo paskirti mažesnę, nei baudos vidurkis, nuobaudą. Kodėl už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą teismas skyrė 2500 litų baudą, taip pat nemotyvavo ir nepagrindė.

Žemesnės instancijos teismas

Be to teismas ginčijamu nutarimu jam už ATPK 194 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą skyrė 400 litų baudą. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyrius 2012-03-16 priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išskaidant V. V. tuo pačiu metu nustatytus administracinius teisės pažeidimus, esant administracinių teisės pažeidimų sutapčiai bei skyrė išimtinai už vieną administracinės teisės pažeidimą pagal ATPK 194 straipsnio 2 dalį, 400 litų dydžio baudą.

2012 m. kovo 16 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ATPK 194 straipsnio 2 dalies pažeidimo jis apskundė Telšių rajono apylinkės teismui. 2012-04-13 Telšių rajono apylinkės teismas nutartimi jo 2012-03-13 skundą atmetė ir paliko galioti 2012-03-16 Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus nutarimą.

Žemesnės instancijos teismas

2012-04-13 Telšių rajono apylinkės teismo nutartį jis apskundė Šiaulių apygardos teismui, kuris 2012-06-07 nutartimi 2012-04-13 Telšių rajono apylinkės teismo nutartį panaikino ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Šiaulių apygardos teismas 2012-06-07 nutartyje pažymėjo, jog yra išpildytos visos įstatymo nustatytos sąlygos, kad V. V. 2012-03-03 padarytus administracinės teisės pažeidimus nagrinėtų teismas ir priimtų vieną nutarimą už visus administracinės teisės pažeidimus paskirdamas subendrintą administracinę nuobaudą.

2012 m. birželio 20 d. nutartimi Telšių rajono apylinkės teismas sustabdė administracinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimą iki bus išnagrinėta administracinė byla dėl ATPK 194 straipsnio 2 dalies pažeidimo.

Telšių rajono apylinkės teismas 2012-08-01 Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus V. V. atžvilgiu priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino.

2012 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi Telšių rajono apylinkės teismas atnaujino šios administracinės bylos nagrinėjimą bei prijungė administracinę bylą dėl ATPK 194 straipsnio 2 dalies pažeidimo.

Telšių rajono apylinkės teismas nei vienoje iš šių bylų iki jų sujungimo, nei abi administracines bylas sujungus į vieną nepratęsė administracinės nuobaudos skyrimo termino. ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. ATPK 250 straipsnio 7 punkte įtvirtinta, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai.

ATPK 35 straipsnio 3 dalis numato, jog, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, yra ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos arba nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar nutraukti baudžiamąjį procesą, ar skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą, arba nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio priėmimo dienos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą yra nuosekli ir pažeidus įstatymo nustatytą terminą skirti administracinę nuobaudą galimas tik vienas sprendimas –administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog pirmosios instancijos teismui panaikinus įgaliotos institucijos priimtą nutarimą ir grąžinus administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti iš naujo, įgaliota institucija turi spręsti, ar yra pagrindas pratęsti nuobaudos skyrimo terminus. Tokiu atveju administracinės nuobaudos skyrimo terminai, kai institucijų ar pareigūnų, įgaliotų nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas priimti nutarimai panaikinami apygardų administracinio teismo nutartimi ir grąžinami įgaliotoms institucijoms papildomam tyrimui, nėra skaičiuojami iš naujo, t. y. neprasitęsia (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N17-1403/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio Teismo 2010 m. rugpjūčio mėn. 16 d. nutartis byloje Nr. N-62-701/2010).

Taigi, apelianto teigimu, Telšių rajono apylinkės teismui 2012 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi panaikinus Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) V. V. atžvilgiu ir remiantis ATPK 35 straipsnio 3 dalimi nepratęsus administracinės nuobaudos skyrimo termino, terminas administracinei nuobaudai skirti neprasitęsė savaime be specialaus procesinio sprendimo dėl termino pratęsimo.

2012 m. rugsėjo 3 d. pasibaigė įstatymo nustatytas 6 mėnesių terminas administracinei nuobaudai skirti. Nepaskyrus nuobaudos per minėtą terminą ir šio termino laiku nepratęsus, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 194 straipsnio 2 dalies pažeidimo tampa negalima ir teismas šio pažeidimo atžvilgiu administracinę teiseną privalėjo nutraukti, tačiau skyrė 400 litų baudą.

Kaip minėta, 2012 m. birželio 20 d. nutartimi Telšių rajono apylinkės teismas sustabdė šios administracinės bylos nagrinėjimą, kol bus išnagrinėta administracinė byla dėl V. V. padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 196 straipsnio 2 dalyje, 2012 m. rugpjūčio 22 d. Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas, tačiau terminas administracinei nuobaudai skirti pratęstas nebuvo ir suėjo 2012 m. rugsėjo 3 d. Laiku nepratęsus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyto 6 mėnesių termino administracinei nuobaudai skirti ir neišnagrinėjus bylos iki 2012 m. rugsėjo 3 d., teismas privalėjo administracinę teiseną V. V. atžvilgiu dėl ATPK 124(l) straipsnio 7 dalyje, ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytų pažeidimų taip pat nutraukti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog ATPK teisenoje sustabdžius administracinės bylos nagrinėjimą, nėra numatytas administracinės nuobaudos skyrimo termino sustabdymas (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2009 m. rugpjūčio mėn. 28 d. nutartis byloje Nr. N-575-1465-09). ATPK 35 straipsnio 3 dalis numato galimybę pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo (ar paaiškėjimo, jei pažeidimas yra trunkamasis) dienos, tuo atveju, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo. Šiuo atveju, 2012 m. rugpjūčio 22 d. atnaujinus bylos nagrinėjimą ir teismui iki 2012 m. rugsėjo 3 d. nespėjus bylos išnagrinėti ir paskirti per 6 mėnesių nustatytą terminą administracinės nuobaudos, teismas turėjo teisę terminą pratęsti, tačiau to nepadarė. Termino administracinei nuobaudai skirti laikas nesustoja teismui sustabdžius bylą. ATPK nenumato, kad šio termino eiga gali būti sustabdyta dėl kokių nors aplinkybių. Negalima aiškinti ir taikyti administracinę atsakomybę plačiau negu ją numatė įstatymų leidėjas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 8 d. nutartis byloje Nr. N-575-338-07). Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo. ATPK 35 straipsnyje numatytų terminų paskirtis garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N16-1491/2007, 2008 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N502-767/2008 ir kt). Taigi, nepaskyrus nuobaudos per ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą ir šio termino laiku nepratęsus, administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną tampa negalima (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2012 m. spalio mėn. 8 d. nutartis byloje Nr. N-575-754-12).

Atsiliepimas

Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas atsiliepimu į apeliacinį skundą siūlo V. V. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. nutarimą. Mano, kad apylinkės teismas įvertinęs visą bylos medžiagą, įrodymus, priėmė teisingą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ATPK 35 straipsnyje yra numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos (1 dalis), tačiau, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos arba nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar nutraukti baudžiamąjį procesą, ar skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą, arba nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio priėmimo dienos (3 dalis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog administracinė nuobauda turi būti skiriama per ATPK 35 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos skyrimo terminus. Jei šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per ATPK 35 straipsnyje numatytus terminus nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą jokios reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo. ATPK 35 straipsnyje numatytų terminų paskirtis garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-1491/2007, 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N502-767/2008).

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. V. Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. nutarimu nubaustas už pažeidimus padarytus 2012 m. kovo 3 d., apie 17.40 val. Byloje nėra duomenų apie tai, kad byloje būtų buvę pratęsti ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatyti nuobaudos skyrimo terminai, todėl daroma išvada, kad V. V. administracinė nuobauda turėjo būti paskirta iki 2012 m. rugsėjo 3 d., tačiau, kaip matyti, nutarimas skirti nuobaudą už pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje, buvo priimtas tik 2012 m. spalio 17 d. t. y. praėjus daugiau nei 6 mėnesiams po administracinių teisės pažeidimų padarymo dienos. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, termino pratęsimo priežastys administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti objektyviai užkertančios kelią išnagrinėti administracinę bylą ir jos turi būti nustatytos bei motyvuotas sprendimas dėl termino pratęsimo turi būti priimtas dar nepasibaigus ATPK 35 straipsnyje nustatytiems terminams. Jei šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (LVAT 2008 m. lapkričio 13 d. nutartis byloje N-556-594/2008, 2007 m. rugpjūčio 17 d. nutartis byloje N-756-1494/2007).

Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad V. V. už ATPK 194 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą buvo nubaustas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus 2012 m. kovo 16 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurį Šiaulių apygardos teismas 2012 m. birželio 7 d. nutartimi panaikino ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Telšių rajono apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus nutarimą V. V. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino. Pagal teismų praktiką, kai institucijų ar pareigūnų, įgaliotų nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas priimti nutarimai panaikinami apygardų administracinio teismo nutartimi ir grąžinami įgaliotoms institucijoms papildomam tyrimui, nėra skaičiuojami iš naujo, t. y. neprasitęsia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N17-1403/2006; Nr. N-62-701/2010). Byloje nėra duomenų, kad nuobaudos skyrimo terminas būtų buvęs pratęstas, todėl šiuo atveju, nuobaudos už ATPK 194 straipsnio 2 dalį skyrimo terminas, taip pat pasibaigė 2012 m. rugsėjo 3 d..

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas V. V. administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje, 194 straipsnio 2 dalyje, bylą, praleido administracinės nuobaudos skyrimo terminus (ATPK 35 straipsnio 1, 3 dalys), todėl V. V. neteisėtai ir nepagrįstai skyrė administracines nuobaudas. Atsižvelgiant į tai Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. nutarimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, pasibaigus ATPK 35 straipsnyje numatytiems nuobaudos skyrimo terminams (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Kadangi administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminams (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 7 punktas), todėl teismas kitų apeliacinio skundo argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti pasibaigus ATPK 35 straipsnyje numatytiems nuobaudos skyrimo terminams (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.

Teisėjas Zigmas Kavaliauskas