Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos L. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria netenkintas L. M. skundas ir paliktas nepakeistas Klaipėdos teritorinės muitinės 2016 m. kovo d. nutarimas, kuriuo L. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 209² straipsnio 1 dalį ir ATPK 209² straipsnio 5 dalį, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 1 448 eurų bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – Institucija) 2016 m. kovo 1 d. nutarimu L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovė, nubausta pagal ATPK 209² straipsnio 1 dalį ir ATPK 209² straipsnio 5 dalį, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, 1 448 Eur bauda už tai, kad ji 2016 m. vasario 5 d. 17.18 val. pateikė eksporto deklaraciją dviem konteineriams DRYU9418360 ir YMLU8392370 su prekėmis, kuriai buvo suteiktas MRN 16LTLU9000EK0056A1. Deklaruojama prekė – džiovinta spygliuočių mediena (ilgis 3 000–3 300 mm, bendras svoris – 53 000 kg). Rizikos informacijos, įvertinimo, atrankos ir patikrinimo valdymo modulio (toliau – RATIS) sistema prekes nukreipė į raudoną kanalą – patikrinti prekes vizualiai, pasverti transporto priemonę su joje esančiomis prekėmis, skenuoti rentgeno kontrolės sistema transporto priemonę su joje esančiomis prekėmis (patikrinimo akto Nr. 16LTLU9000EK0249831). Atlikus tikrinimą nustatyta, kad deklaruojamas prekių bendras pakuočių kiekis atitinka deklaracijoje nurodytą pakuočių kiekį, tačiau pasvėrus prekes (svėrimo pažyma Nr. 5LU96001899 ir svėrimo pažyma Nr. 5LU96001900) nustatyta, kad faktinė krovinio masė yra 43 490 kg, t. y. 9 510 kg mažiau, negu deklaruojama. Šie neteisingai pateikti deklaracijos duomenys įtakos mokesčiams neturi. L. M., pateikdama neteisingus duomenis deklaracijoje, pažeidė prekių deklaravimo tvarką, nustatytą 1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 199 straipsnio 1 punktą.

Be to, muitinės tarpininko atstovė L. M., būdama atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), prekių pateikimą muitiniam tikrinimui ir jų deklaravimą nustatyta tvarka bei deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą, 2016 m. vasario 11 d. 14.11 val. Pilies jūrų uosto postui UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė muitiniam įforminimui supaprastintą importo X tipo deklaraciją, kuriai Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje (toliau – MDAS) suteiktas MRN 16LTLUBOOOIF000044. Deklaruojamas krovinys – tereftalio rūgštis, svoris bruto – l 003 240 kg, neto – l 000 000 kg. Įvertinus lokalią riziką, nuspręsta patikrinti dokumentus (muitinio tikrinimo būdas – 590). Atlikus dokumentinį tikrinimą, RATIS patikrinimo aktas Nr. 16LTLBOOOIM0311094, nustatyta, kad neteisingai užpildyta deklaracija – 22 langelis „Valiuta ir bendroji faktūrinė vertė“ ir 42 langelis „Prekių vertė“: vietoj 514 544,45 Eur turi būti faktūrinė vertė 530 971,12 Eur; 46 langelis „Statistinė vertė“ – vietoj 563 816,36, turi būti 580 243,03; 47 langelis „Mokesčių apskaičiavimas“: vietoj tipas A00 – 563 816,36, muito norma – 0%, B00 – 563 964,76, PVM norma – 21%, PVM suma – 118 433, turi būti: tipas A00 – 580 243,03, muito norma – 0%, B00 – 580 391,43, norma – 21%, PVM suma – 121 882. Nepriskaičiuotų PVM mokesčių – 3 449,00 Eur. Neteisingi duomenys deklaracijoje turėjo įtakos mokesčių apskaičiavimui. L. M., pateikdama neteisingus duomenis muitinės deklaracijoje, pažeidė 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 199 straipsnį.

Apeliaciniu skundu administracninėn atsakomybėn patraukta L. M. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartį ir administracinio teises pažeidimo bylą jai nutraukti, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nustačius administracinio teisės pažeidimo sudėtį, apeliantė L. M. prašo paskirti jai mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Apeliantės teigimu, jai pagal ATPK 209² straipsnio 1 dalį ir ATPK 209² straipsnio 5 dalį paskirta subendrinta 1 448 Eur bauda yra neproporcinga nustatytiems pažeidimams, L. M. nesutinka su skundžiamoje nutartyje išdėstytais motyvais dėl toliau dėstomų argumentų.

Skundžiama nutartimi teismas nustatė, kad ji, L. M., dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir vykdydama savo darbo funkcijas:

1) neteisingai deklaravo prekių svorį – deklaruojant prekes, vietoj faktinio 43 490 kg džiovintos spygliuočių medienos svorio buvo nurodytas 53 000 kg svoris, ši veika, nesukėlusi žalingų pasekmių, buvo kvalifikuota pagal ATPK 209² straipsnio 5 dalį;

2) neteisingai deklaravo prekių vertę – deklaruojant 1 003 240 kg prekių, vietoj 530 971,12 Eur buvo nurodyta 514 544,45 Eur faktūrinė vertė. Atitinkamai nepriskaičiuotų, tačiau jau sumokėtų mokesčių suma sudarė 3 449 Eur, ši veika Institucijos buvo kvalifikuota pagal ATPK 209² straipsnio 1 dalį.

Tokiomis aplinkybėmis teismas konstatavo, kad ji, L. M., pateikė deklaracijose neteisingus duomenis apie prekes, pažeisdama teisės aktų reikalavimus.

ATPK 209² straipsnyje numatyta atsakomybė už deklaranto neteisingų duomenų pateikimą deklaracijoje arba kitokį muitinės suklaidinimą.

Apeliantė pažymi, jog nagrinėjamas prekių deklaracijas muitinės įstaigai ji pateikė pagal savo darbdavio paslaugų užsakovių UAB „MTA MARITIME TRANSPORT & AGENCIES“ ir UAB „NEO group“ nurodytus duomenis. Klaidinti muitinės ar pateikti prekių neteisingus duomenis tikslo neturėjo ir negalėjo turėti; asmeninės naudos dėl neteisingo prekių svorio ir vertės deklaravimo nenorėjo ir negalėjo gauti.

Abejoti duomenimis apie nurodomų prekių kiekį pagrindo nebuvo. Kaip vėliau buvo nustatyta Institucijos, nutarime nurodyto didelio prekių kiekio neatitikimai negalėjo būti pastebėti be specialių priemonių ir įrenginių panaudojimo.

Vadovaujantis 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 199 straipsniu, būtent deklaraciją pasirašęs ir pateikęs ją muitinės įstaigai deklarantas (arba jo atstovas) tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą. Šios savo pareigos apeliantė neginčija ir pripažįsta, t. y. jai yra žinoma, kaip deklaraciją pasirašančiam ir teikiančiam muitinės įstaigai asmeniui, tenkanti pareiga, todėl faktas, kad ji deklaravo prekes pagal prekių gamintojo pateiktus dokumentus, kurie vėliau buvo pripažinti netiksliais, negali panaikinti jos atsakomybės. Tačiau nei Institucija, nei teismas nevertino tos aplinkybės, ar būdama samdoma darbuotoja ir visiškai priklausanti nuo savo darbdavio nurodymų ji turėjo objektyvią galimybę paveikti savo darbdavį ar krovinių savininką, tikrindama deklaruojamo krovinio faktinius duomenis. Tuo tarpu administracinė atsakomybė kyla tada, kai asmuo, darantis pažeidimą, gali laisvai rinktis, kaip elgtis ir pasirenka priešingą teisei elgesio variantą. Kaltė įvardijama kaip asmens suvokimas, kokią veiką jis daro ir kokių tai sukels pasekmių, t. y. jo psichinis santykis su daroma veika ir jos padariniais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) nutarimas administracinėje byloje Nr. N575-97/2012 ir kt.).

Apeliantės L. M. teigimu, nagrinėjamu atveju nei Institucija, nei teismas tinkamai nenustatė pažeidimo aplinkybių, neindividualizavo ir tenkančios sankcijos griežtumo. Dėl šios priežasties administracinė nuobauda nebuvo tinkamai individualizuota ir nebuvo atskleistas tikrasis jos veiksmų pavojingumas bei nustatyta pati pažeidimo sudėtis.

LVAT praktikoje (pvz. 2007 m. spalio 12 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N9(62)-1762/2007) nurodyta, kad įrodinėjant atsakomybėn traukiamojo asmens kaltę, būtina išsiaiškinti, ar pažeidimu įtariamas asmuo, atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes, turėjo realų pagrindą manyti, jog deklaracijoje jo nurodyti duomenys yra neteisingi. Nenustačius tokių aplinkybių administracinio teisės pažeidimo byla turi būti nutraukta, kadangi neįrodyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

L. M. nuomone, nagrinėjamomis aplinkybėmis Institucija ir teismas tinkamai neįvertino, ar ji turėjo realų pagrindą manyti, kad jai krovinio savininko pateikti deklaruoti duomenys yra teisingi, todėl nenustačius visų svarbių bylai aplinkybių negalimas formalus administracinės atsakomybės taikymas.

Pagal ATPK 250 straipsnio 1 punktą, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Nagrinėjamomis aplinkybėmis yra akivaizdu, kad ATPK 209² straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė nuobauda – nuo 1 448 eurų iki 2 896 eurų bauda su prekių (daiktų) konfiskavimu ar be konfiskavimo – yra labai griežta.

LVAT, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, yra konstatavęs, kad tuo atveju, kai teisės norminiai aktai aiškios tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių nenustato, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma. Teisiniai draudimai ar įpareigojimai, už kurių nesilaikymą gali būti taikoma griežta atsakomybė, turi būti formuluojami nedviprasmiškai. Teisinis reglamentavimas turi būti aiškus, suvokiamas visiems teisinių santykių subjektams (LVAT nutartis byloje Nr. N12-150/2004). Toks aiškinimas iš esmės atitinka bendrąjį baudžiamosios teisės principą nullum crimen, nulla poena sine lege, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, kurioje teigiama, kad baudžiamoji teisė neturi būti plečiamai aiškinama kaltinamojo nenaudai, o nusikaltimas turi būti tiksliai apibrėžtas įstatyme. LVAT yra ne kartą pažymėjęs, kad plečiamai aiškinti teisės aktų ir taikyti administracinę atsakomybę plačiau, negu ją numatė įstatymų leidėjas, negalima (LVAT nutartys bylose Nr. N7-1148/2004, N575-475/2012 ir kt.).

Apeliantės nuomone, nagrinėjamomis aplinkybėmis nei Institucija, nei teismas neištyrė visų reikšmingų bylai aplinkybių, todėl priimdami skundžiamus procesinius sprendimus, iš esmės formaliai taikė įstatymą, konstatavo pažeidimą ir paskyrė jai labai griežtą sankciją.

L. M. apeliacinės instancijos teismo prašo atsižvelgti į tai, kad jos mėnesinis atlyginimas (apie 450 Eur) net triskart mažesnis už jai Institucijos nutarimu paskirtos baudos dydį. Be to, ji turi finansinių prievolių kredito įstaigai, kurių bendra vertė sudaro 15 000 Eur (po 135 Eur per mėnesį).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2005-11-03 nutarime pažymėjo, kad įstatymuose nustatytos nuobaudos ir jų sistema turi būti tokios, kad teismas, skirdamas nuobaudas, galėtų įvykdyti teisingumą. Įstatymų leidėjas, pasirinkęs tokį sankcijos – piniginės baudos už teisei priešingą veiką padarymą, konstravimo būdą, kai pačiame teisinę atsakomybę už nurodytą teisei priešingą veiką nustatančiame straipsnyje yra nustatyta tokia piniginė bauda, kuri yra išties didelė, t. y. tokia sankcija, kuri teisės pažeidėjams yra griežta, kartu turi įstatymu nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, kad teismas, taikydamas sankciją už šią teisei priešingą veiką – skirdamas piniginę baudą, galėtų atsižvelgti į visas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, taip pat ir į tas, kurios nėra expressis verbis nurodytos įstatyme, ir jeigu yra tokių atsakomybę lengvinančių ar kitų aplinkybių, dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga, paskirti jam mažesnę negu įstatymo nustatytoji piniginę baudą. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad teismas, pagal įstatymą priimantis sprendimą dėl piniginės baudos už teisės pažeidimą skyrimo, apskritai negalėtų, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, pavojingumą (sunkumą), mastą, kitus požymius, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui butų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, individualizuoti įstatyme įtvirtintos išties didelės piniginės baudos, t. y. griežtos (teisės pažeidėjams) nuobaudos, dydžio ir teisės pažeidėjui skirti mažesnės piniginės baudos nei įstatyme įtvirtinta minimali piniginė bauda (sankcijos žemutinė riba) arba griežtai apibrėžto dydžio piniginė bauda, o jeigu toks teisinis reguliavimas būtų nustatytas, būtų suvaržytos teismo galios – apriboti Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti teismo išimtiniai įgaliojimai vykdyti teisingumą, taip pat sudarytos prielaidos pažeisti subjektų konstitucines teises, inter alia (be kita ko), asmens konstitucinę teisę į teisingą teismą.

Remiantis minėta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, atsižvelgiant į aplinkybes, kad ji, L. M., deklaravo prekes pagal prekių gamintojo pateiktus dokumentus, kurie vėliau buvo pripažinti netiksliais, taigi ATPK 209² straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas buvo padarytas dėl neatsargumo, dėl netinkamai užpildytos deklaracijos papildomai buvo priskaičiuota 3 449 Eur mokesčių, atsižvelgiant taip pat į pažeidimo pobūdį, pavojingumą, mastą, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, apeliantės nuomone, turi būti pripažinta, kad Institucijos 2016 m. kovo 1 d. nutarimu jai paskirta 1 448 Eur bauda yra aiškiai per didelė ir neadekvati padarytam teisės pažeidimui, todėl neteisinga, todėl, nustačius jos veiksmuose ATPK 209² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį, paskirta administracinė nuobauda turi būti sumažinta, remiantis Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalimi.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos teritorinė muitinė prašo palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-15 nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos L. M. apeliacinio skudo netenkinti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantė L. M. pripažįsta faktą, kad ji, būdama atsakinga už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, deklaravo prekes pagal prekių gamintojo pateiktus dokumentus, kurie vėliau buvo pripažinti netiksliais, tačiau teigia, kad nei Institucija, nei teismas nevertino tos aplinkybės, ar ji, būdama samdoma darbuotoja ir visiškai priklausoma nuo savo darbdavio nurodymų, turėjo objektyvią galimybę paveikti savo darbdavį ar krovinių savininką, tikrindama deklaruojamo krovinio faktinius duomenis, ir dėl šios priežasties, jos nuomone, buvo netinkamai išspręstas jos kaltės klausimas, taip pat nesutinka su jai paskirta nuobauda, teigia, kad jai paskirta 1 448 Eur bauda, atsižvelgiant į tai, kad jos mėnesinis atlyginimas yra tik 450 Eur, iš jų kas mėnesį ji privalo mokėti po 135 Eur kredito įstaigai (bendra finansinių prievolių kredito įstaigai suma yra 15 000 Eur), yra nepakeliama finansinė našta.

ATPK 209² straipsnio l dalyje nustatyta, jog deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje arba kitoks muitinės suklaidinimas užtraukia baudą nuo 1 448 Eur iki 2 896 Eur su prekių (daiktų) konfiskavimu ar be konfiskavimo. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje arba kitoks muitinės suklaidinimas, jeigu tai neturėjo arba negalėjo turėti įtakos mokėtinų importo, eksporto muitų, kitų mokesčių arba garantijos ar užstato mažesnio dydžio apskaičiavimui arba apribojimų, draudimų ar specialaus režimo importui, eksportui ar tranzitui netaikymui, užtraukia įspėjimą arba baudą iki 57 Eur.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas teisės normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus ir nustatė bylos aplinkybes. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl L. M. kaltės ir jos veikų kvalifikavimo. Iš byloje esančių elektroninių deklaracijų, sąskaitų faktūrų, svėrimo pažymų, administracinių teisės pažeidimų protokolų bei nutarimo matyti, jog deklarantė L. M. 2016 m. vasario 5 d. 17.18 val. pateikė eksporto deklaraciją MRN 16LTLU9000EK0056A1 dviem konteineriams DRYU9418360 ir YMLU8392370 su prekėmis, kurioje klaidingai nurodė krovinio svorį, – deklaruojant prekes, vietoj faktinio 43 490 kg džiovintos spygliuočių medienos svorio buvo nurodytas 53 000 kg svoris; 2016 m. vasario 11 d. 14.11 val. Pilies jūrų uosto postui pateikė supaprastintą importo X tipo deklaraciją MRN 16LTLUBOOOIF000044, kurioje klaidingai nurodė gabenamų prekių vertę – deklaruojant 1 003 240 kg prekių, vietoj 530 971,12 Eur buvo nurodyta 514 544,45 Eur faktūrinė vertė.

Komisijos 1993 m. liepos 2 d. reglamento Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 199 straipsnis aiškiai įtvirtino principą, kad pateikus muitinės įstaigai deklaranto arba jo atstovo pasirašytą deklaraciją, deklarantas teisės aktų nustatyta tvarka tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą ir visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo prekėms pradžia, įvykdymą. Todėl akivaizdu, jog L. M., kaip deklarantė, pateikusi muitiniam forminimui atitinkamai eksporto ir supaprastintą importo X tipo deklaracijas, tapo atsakinga už pateiktų duomenų teisingumą. To, kaip matyti, neginčija ir pati apeliantė, o tai, kad, pasak L. M., ji, būdama samdoma darbuotoja, buvo visiškai priklausoma nuo darbdavio nurodymų ir neturėjo objektyvios galimybės paveikti savo darbdavį ar krovinių savininką, tikrindama deklaruojamo krovinio faktinius duomenis, nešalina jos atsakomybės.

L. M. taip pat nurodo, jog jai inkriminuoti pažeidimai buvo padaryti dėl neatsargumo, t. y. ji deklaravo prekes pagal darbdavio paslaugų užsakovų nurodytus duomenis, kurie vėliau buvo pripažinti netiksliais, abejoti pateiktais duomenimis pagrindo nebuvo, be to, kaip vėliau buvo nustatyta, nurodyto didelio prekių kiekio neatitikimai negalėjo būti pastebėti be specialių priemonių ir įrenginių panaudojimo, atsižvelgiant į tai, kartu į tai, kad jos mėnesinis atlyginimas yra apie 450 Eur per mėnesį, iš jų turi kas mėnesį mokėti po 135 Eur kredito įstaigai, apeliantė prašo paskirti jai švelnesnę nei sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

ATPK 30 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo kaltės laipsnį, turtinę padėtį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Institucija, atsižvelgdama į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvina aplinkybė, jog nuoširdžiai gailisi, o jo atsakomybę sunkina aplinkybė, jog pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda, nustatė, kad L. M. skirtinas straipsnio sankcijoje nustatytas baudos vidurkis, tačiau įvertinusi pažeidimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, L. M. paaiškinime išdėstytas pažeidimo padarymo aplinkybes, jos šeiminę padėtį (gaunamą atlyginimą, finansinius įsipareigojimus), vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, nagrinėjamu atveju padarė išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus L. M. minimalią straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą.

Apylinkės teismas, išnagrinėjęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad L. M. taikyta administracinė atsakomybė, paskiriant už du pažeidimus subendrintą nuobaudą, kuri prilygsta minimaliai nuobaudai, yra individualizuota teisingai, atitinka administracinių nuobaudų keliamas tikslus, todėl padarė išvadą, kad švelninti L. M. administracinę nuobaudą pagrindo nėra.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, L. M. prašo paskirti jai švelnesnę nei ATPK 209² straipsnio l dalies sankcijoje numatyta administracinę nuobaudą arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Apygardos teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę ir atsižvelgdamas į administracinės nuobaudos tikslus, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju asmens atsakomybės našta gali būti švelninama. Nors Institucija ir teismas konstatavo, kad byloje nustatyta ne tik pažeidėjos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog ji nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų (ATPK 31 straipsnio 1 dalies punktas), bet ir sunkinti aplinkybė, jog pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 35 straipsnio 1 dalies 5 punktas), tačiau, kaip matyti iš byloje esančios pažymos apie galiojančias administracines nuobaudas (b. l. 46–47), Institucija 2016-02-02 surašė L. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą su administraciniu nurodymu už muitinės taisyklių pažeidimą ir pagal šį administracinį nurodymą paskirtą 2 Eur baudą L. M. sumokėjo 2016-02-04, t. y. L. M. įvykdė administracinį nurodymą su siūlymu savo noru sumokėti baudą pagal administracinį nurodymą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog administracinio nurodymo surašymas ir įvykdymas neužtraukia asmeniui administracinio baustumo (LVAT nutartis Nr. N575-4446/2011, Panevėžio apygardos teismo nutartys administracinėse bylose Nr. ATP-4-337/2013, ATP-16-134/2013, ATP-26-134/2013, Šiaulių apygardos teismo nutartys administracinėse bylose Nr. ATP-19-282/2013, ATPK-41-282/2013 ir kt.). Su tokia teismų praktika sutiktina, todėl tiek Institucija, tiek teismas nepagrįstai L. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino jos pakartotinai per metus padarytą tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Sunkinančios atsakomybę aplinkybės konstatavimas turėjo įtakos spendžiant administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad yra nustatyta L. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Duomenų, kad L. M. anksčiau būtų bausta administracine tvarka už muitinės taisyklių pažeidimus, byloje nėra. Kaip matyti iš L. M. parodymų pirmosios instancijos teisme, ji nurodė, kad dėl prekių vertės nurodymo deklaracijoje ji suklydo, – skubėdama netyčia neteisingai nurodė prekių vertę, o dėl pažeidimo, numatyto ATPK 209² straipsnio 5 dalyje, nurodė, kad neteisingai deklaravo prekių svorį dėl kliento klaidos, įtarimo dėl dokumentuose nurodyto krovinio svorio nekilo, todėl jo pakartotinai pasverti neprašė (pastaruoju atveju neteisingai pateikti deklaracijos duomenys įtakos mokesčiams neturėjo), ir ši jos versija, t. y. kad ATPK 209² straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas buvo padarytas ne tyčia siekiant pažeisti teisės aktų reikalavimus ir suklaidinti muitinės darbuotojus, o dėl apsirikimo, o ATPK 209² straipsnio 5 dalyje numatytas pažeidimas – dėl kliento klaidos, byloje nėra paneigta. Pažymėtina, kad L. M. veiksmais reali žala valstybės biudžetui nebuvo padaryta (2016-02-05 eksporto deklaracijoje neteisingai nurodyta krovinio masė įtakos mokėtiniems muitams ar kitiems mokesčiams neturėjo; neteisingas prekių vertės nurodymas 2016-02-12 pateiktoje supaprastintoje importo X tipo deklaracijoje turėjo įtakos mokesčių apskaičiavimui (atitinkamai nepriskaičiuotų mokesčių suma sudarė 3 449 Eur), tačiau, kaip matyti iš „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo (b. l. 61–62), visi papildomai apskaičiuoti mokesčiai jau yra sumokėti). Atsižvelgtina ir į tai, jog, kaip matyti iš muitinės tarpininko atstovo pažymėjimo (b. l. 17), L. M. muitinės tarpininko kvalifikacija suteikta 2015-06-02, o pažeidimai padaryti atitinkamai 2016-02-05 ir 2016-02-11, t. y. praėjus vos šiek tiek daugiau nei pusmečiui laiko nuo darbo pradžios, todėl manytina, kad darbo patirties stoka taip pat turėjo įtakos pažeidimų padarymui. Atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, įvertinus pažeidėjos asmenybę (anksčiau administracine tvarka nebausta, darbdavio charakterizuojama išskirtinai teigiamai, kaip atsakinga, kruopšti ir profesionali bei operatyviai atliekanti jai pavedamas užduotis bei nė karto nepažeidusi darbo tvarkos taisyklių darbuotoja (b. l. 61–62), tai, kad nėra L. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kartu atsižvelgiant į tai, kad L. M. gaunamas atlyginimas nėra didelis (apie 450 Eur per mėnesį (b. l. 50), turi finansinių įsipareigojimų kredito įstaigai (b. l. 51, 53), bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje (nubausti bei auklėti, kad laikytųsi įstatymų, taip pat kad nepadarytų naujų teisės pažeidimų), gali būti ir bus pasiekti L. M. paskyrus švelnesnę nuobaudą, nei ATPK 209² straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali. L. M. už šio pažeidimo padarymą, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, skirtina 300 Eur bauda. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia administracinė nuobauda atitinka individualios atsakomybės principą ir turės auklėjamąjį poveikį.

Kadangi L. M. padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu išnagrinėjo tas pats organas, nagrinėjamu atveju pagal L. M. pagal ATPK 209² straipsnio l dalį ir ATPK 209² straipsnio 5 dalį paskirtos nuobaudos turėjo būti subendrintos, jas visiškai ar iš dalies sudedant (pagal ATPK 33 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), skiriant šiam asmeniui galutinę nuobaudą prie pagrindinės nuobaudos gali būti prijungiama viena iš papildomųjų nuobaudų, kurias numato straipsniai dėl atsakomybės už bet kurį padarytą teisės pažeidimą). Tačiau, kaip matyti iš Institucijos 2016-03-01 nutarimo, paskirtos nuobaudos buvo neteisingai subendrintos jas apimant. Tačiau pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens padėtį apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra Institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, apeliacinis skundas. Nagrinėjant bylą tik pagal nubaustojo apeliacinį skundą, jo padėtis, nesant Institucijos apeliacinio skundo, negali būti pabloginta. Todėl apygardos teismas, atsižvelgdamas į ATPK 302¹¹ straipsnyje nustatytas bylos dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo ribas apygardos teisme, nutaria L. M. paskirtas nuobaudas bendrinti, taikant tą patį bausmių bendrinimo būdą, jas apimant.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartį bei Klaipėdos teritorinės muitinės 2016 m. kovo 1 d. nutarimą pakeisti ir L. M. už ATPK 209¹ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, paskirti administracinę nuobaudą – 300 eurų baudą.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, L. M. paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 300 Eur baudą.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.