Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutarimo, kuriuo E. V. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 173¹⁸ str. 1 d. nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 173¹⁸ str. 1 d. dėl to, kad jis, kaip UAB „O“ (duomenys pakeisti) generalinis direktorius būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą (LR Akcinių bendrovių įstatymų 37 str. 12 d. 1 p.; Generalinio direktoriaus pareiginės instrukcijos I dalies 1 punktas), privalėdamas kontroliuoti Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės nutarimų, įsakymų bei nurodymų savalaikį ir teisingą įgyvendinimą bendrovėje (Generalinio direktoriaus pareiginės instrukcijos II dalies 15 punktas), taigi būdamas atsakingas ir už Lietuvos Respublikos Azartinių lošimų įstatymo (LR ALĮ) reikalavimų, nustatytų šio įstatymo 10 str. 9 d., laikymąsi, neužtikrino, kad jo vadovaujama bendrovė savo veikloje laikytųsi azartinių lošimų organizavimo tvarkos, o būtent:

inicijavo reklaminio klipo, kuriame pateikiama vaizdinė informacija – grafinis žymuo, panašus į Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure bendrovės vardu registruotą prekės ženklą „O“ bei grafinis žymuo, panašus į prekės ženklą www.orakulas.lt, registruotą bendrovės vardu Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure; audio informacija – balsu pasakomas šūkis „Lažybos gyvai O taškas lt“ gamybą bei transliacijas VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, tai yra atstovaudamas bendrovę 2012-06-01 su UAB „F“ (duomenys pakeisti) sudarė sutartį dėl reklaminio klipo gamybos, 2012-06-04 su UAB „PHD“ sudarė sutartį dėl reklamos laiko nupirkimo 2012 metų Europos futbolo čempionato rungtynių transliacijų per LRT metu, ko pasėkoje aukščiau nurodyto turinio bendrovės reklaminis klipas buvo perduotas LRT ir laikotarpiu nuo 2012-06-08 iki 2012-07-01 viešai skelbtas 2012 metų Europos futbolo čempionato rungtynių transliacijų per LRT metu 35 kartus.

Nurodyta, kad tokiu būdu UAB „O“ generalinis direktorius E. V. pažeidė LR ALĮ 10 str. 9 d. reikalavimus, kadangi tokia informacija, vertinant informacijos turinį, pateikimo formą, priemonę, būdą ir paskleidimo mastą, kaip visumą, o ne izoliuotai, pagal savo turinį ir pateikimo būdą atitinka draudžiamą azartinių lošimų reklamą, nes nukreipta plačiam potencialių azartinių paslaugų vartotojų ratui, atkreipia jų dėmesį, sukelia jų susidomėjimą, pabrėžia bendrovės išskirtinumą ir skatina juos naudotis bendrovės azartinių lošimų paslaugomis, teikiamomis lažybų punktuose, o tai pagal LR ALĮ 10 str. 9 d. yra draudžiama azartinių lošimų reklama, todėl jos skleidimas pažeidžia azartinių lošimų organizavimo tvarką.

Apeliaciniame skunde pažymima, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. V. 2012 m. birželio 1 d. su UAB "F" sudarė sutartį dėl reklaminio klipo gamybos, 2012 m. birželio 4 d. su UAB "P" sudarė sutartį dėl reklamos laiko nupirkimo 2012 m. Europos futbolo čempionato rungtynių transliacijų per LRT metu, dėl to reklaminis klipas buvo perduotas LRT ir laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 8 d. iki 2012 m. liepos 1 d. rodomas per televiziją. Atliktų veiksmų visuma E. V., kaip reklamos užsakovą, daro neatsiejamai susijusį su reklaminio klipo skleidimu. Atsižvelgus į byloje esančią medžiagą, yra akivaizdu, kad E. V. atliko tikslingus veiksmus - pasirašė sutartis tam, kad būtų sukurtas ir išplatintas reklaminis klipas su draudžiama azartinių lošimų reklama, ko pasėkoje tarp E. V. kaltų veiksmų ir pasekmių atsirado tiesioginis priežastinis ryšys. Taigi, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad E. V. veikoje yra ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymiai, o teismas nepagristai konstatavo, kad kaltinimo formuluotė dėl sutarčių sudarymo neturi pažeidimo požymių.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-705-648/2012).

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-704-195/2011).

Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą E. V. atžvilgiu pagal ATPK 173¹⁸ str. 1 d. Šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas.

ATPK 173¹⁸ str. 1 d. numatyta, jog azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimas, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių litų. Minėto straipsnio dalies dispozicija yra blanketinė, todėl ir už joje apibrėžtą administracinį teisės pažeidimą atsako asmenys, kurie padarė atitinkamą kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos pažeidimą. ALĮ 10 str. 9 d. numatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių, lošimo namų (kazino), bingo automatų salonų, totalizatoriaus ir lažybų punktų pavadinimus, lošimų vietos adresus bei organizuojamų lošimų rūšis, taip pat lošimų įrenginių kiekį, esantį lošimo namuose (kazino), bingo arba automatų salonuose. Teismų praktikoje, aiškinant ir taikant ALĮ 10 str. 9 d., pripažįstama, jog joje suprantamai nurodytos azartinių lošimų draudimo išimtys ir šių išimčių sąrašas yra baigtinis. Įstatymo leidžiama skelbti informacija turi būti pateikta tokiu būdu, kad nebūtų skatinama lošti azartinius lošimus. Įstatyme nėra pateikta azartinių lošimų reklamos sąvoka, tačiau Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme nurodyta, kad reklama laikoma bet kokia forma bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinant įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą.

Pagal formuojamą teismų praktiką draudžiama, naudojant reklamą, bet kokiu būdu skatinti asmenis naudotis azartinių lošimų paslauga. Todėl prekės ženklas, vadovaujantis ALĮ 10 str. 9 d. nuostata, taip pat negali būti naudojamas azartinių lošimų reklamos tikslu (LVAT 2008-12-31 nutartis Nr. N-146-1629/08).

Pagal Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 2 str. 1 d. nurodoma prekių ženklo sąvoka, prekių ženklu yra laikytinas bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai. Vertinant, ar prekės ženklo eksponavimas laikytinas draudžiama azartinių lošimų reklama, būtina nustatyti prekės ženklo eksponavimo formą, priemonę ir būdus, įvertinti kartu su prekės ženklu skleidžiamos informacijos visumą (LVAT nutartis Nr. N-444-628/2008).

E. V. savo kaltės nepripažino (b.l. 2). Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio teismo posėdžio protokolo matyti ir jo atstovo pozicija, kad E. V. veiksmuose nėra jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes reklaminiuose klipuose parodyta reklaminė informacija neviršijo įstatymo leidžiamą, nes reklaminiame klipe buvo nurodytas tik lažybų bendrovės pavadinimas - „O lažybų bendrovė“, bei pateikiama audio informacija apie lažybų organizavimo vietą ir būdą „Lažybos gyvai O taškas lt“. Lažybų būdas „gyvai“ futbolo rungtynių metu numatytas UAB „Orakulas“ lažybų organizavimo reglamento IV skyriaus 2 skirsnyje.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „Orakulas“ direktoriaus E. V. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 173¹⁸ str. 1 d. buvo grindžiama 2012-11-08 administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 1-2), 2012-10-31 įsakymu Nr. DI-291 (b.l. 4-7), tarnybiniais pranešimais (b.l. 9, 13), Lošimų priežiūros tarnybos 2012-10-11 tikrinimo aktu Nr. PT1-28 (b.l. 74-79), vaizdo medžiaga, bei kita byloje esančia medžiaga.

ALĮ 10 str. 9 d. išvardintas baigtinis sąrašas išimčių, neįeinančių į draudžiamos azartinių lošimų reklamos kategoriją. Į šį sąrašą patenka ir azartinius lošimus organizuojančių bendrovių, lošimo namų (kazino), bingo automatų salonų, totalizatoriaus ir lažybų punktų pavadinimai, taip pat ir organizuojamų lošimų rūšys.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuo 2012-06-08 iki 2012-07-01 EURO2012 rungtynių transliacijos per LRT metu 35 kartus buvo transliuojamas 5 sekundžių UAB „O“ reklaminis klipas, kuriame buvo pateikta vaizdinė informacija apie bendrovės pavadinimą, internetinį adresą, tai yra, kur gali vykti ir vyksta lošimai, bei garsinė informacija apie organizuojamų lošimų rūšį (lažybas) ir elektroninį tinklapio adresą. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, tokios informacijos pateikimo būdas pagal ALĮ 10 str. neturi įstatymo draudžiamos azartinių lošimų reklamos požymių. Institucijos išvados, jog ši informacija yra nukreipta plačiam potencialių azartinių paslaugų vartotojų ratui, atkreipia jų dėmesį, sukelia jų susidomėjimą, pabrėžia bendrovės išskirtinumą ir skatina juos naudotis bendrovės azartinių lošimų paslaugomis, teikiamomis „O“ lažybų punktuose, taigi laikytina draudžiama azartinių lošimų reklama, tėra bylos duomenimis nepatvirtintos Institucijos prielaidos.

ALĮ 10 str. 9 d. nenumato jokių apribojimų informacijos apie bendrovės, lošimo namų (kazino) pavadinimą skleidimo formai, todėl Institucijos teiginys, kad atsižvelgtina į informacijos visumą - jos turinį, pateikimo formą, priemonę ir paskleidimo mastą (2012 m. Europos futbolo čempionato rungtynių tiesioginė transliacija, 35 kartai), yra ALĮ 10 str. 9 d. nuostatos aiškinimas plečiamai. Tuo tarpu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad negalima taikyti administracinės atsakomybės plačiau, negu numatė įstatymų leidėjas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-10-19 nutartis administracinėje byloje Nr. N7-1148-04). Kadangi ATPK 173¹⁸ straipsnyje numatytos sankcijos savo griežtumu prilygsta baudžiamosioms sankcijoms, tiriant bei nagrinėjant bylas, pradėtas dėl galimo minėtame straipsnyje numatytos veikos padarymo, turi būti laikomasi tų pačių principų ir žmogaus teisių apsaugos reikalavimų, kaip ir baudžiamojoje byloje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-02-09 nutartis administracinėje byloje Nr. N12-150-04).

Sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad transliuota informacija yra susijusi su bendrovės teikiama azartinių lošimų rūšimi ir tokia reklaminiame klipe rodoma negausi vaizdinė ir garsinė informacija savo turiniu neskatina asmenų lošti. Be to, nesant pakankamai aiškaus ir nedviprasmiško reglamentavimo, ką laikyti azartinius žaidimus skatinančia reklama, jei pateikiamas lošimus organizuojančios bendrovės pavadinimas ir informacija apie jos organizuojamą lošimų rūšį, turi būti taikomas protingumo ir teisingumo kriterijus.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tokioje transliuotoje informacijoje bendrovės prekės ženklo, atitinkančio lošimus organizuojančios bendrovės pavadinimą, nurodymas ir lošimų rūšies paminėjimas, neturėtų sudaryti neabejotiną pagrindą tokios informacijos visumą sieti su draudžiama azartinių lošimų reklama, kuria siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimams, susijusiems su azartiniais lošimais.

Įvertinus visus surinktus įrodymus, konstatuotina, jog apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo bylą E. V. atžvilgiu nutraukė pagrįstai, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 173 ¹⁸ str. 1 d. sudėties. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-12-14 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.